Baudžiamoji byla Nr. 1-1805-818/2017

                                                                                                        Proceso Nr. 1-01-1-17372-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2.;

(S)

2.10.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO  BAUDŽIAMASIS  ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2017 m. birželio 6 d.

Vilnius

    Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

  Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. -  laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-20 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. -  laisvės atėmimas 6 mėn.;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. -  laisvės atėmimas 10 mėn.;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžiu pagal BK 145 str. 2 d. -  laisvės atėmimas 11 mėn.;

5. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-15 nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. . -  laisvės atėmimas 8 mėn.,

          kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, -

n u s t a t ė:      

    Ž. G. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimiesiems giminaičiams, o būtent:

    jis, 2017 m. balandžio 11 d.  apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,63 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini),  Vilniuje, žodinio konflikto su  tėvais - motina  A. G. ir tėvu J. G. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, tai yra  ranka sudavė vieną smūgį motinai A. G. į krūtinę ir taip sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą bei kumščiu smogė tėvui J. G. vieną kartą į veidą,  po ko jie pradėjo grumtis, padarydamas nukentėjusiajam J. G.: dešinės akies vokų, viršutinės lūpos dešinės pusės, kairio peties, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės alkūnės poodinės kraujosruvos, kairės alkūnės, kairio dilbio odos nubrozdinimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2017 m. balandžio 18 d. išvada Nr. G. 1206/2017(01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

     Šiais veiksmais Ž. G. padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

     Taip pat, Ž. G. sukėlė fizinį skausmą savo artimiesiems giminaičiams, o būtent:

    jis, 2017 m. balandžio 22 d.  apie 06.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.38 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini),  Vilniuje,  žodinio konflikto su tėvais, t. y. motina A. G. ir tėvu J. G. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvus, tai yra sugriebė rankomis motinai A. G. už kaklo, pradėjo smaugti ją, po to savo tėvui J. G. kumščiu smogė  vieną kartą į veidą,  po ko jie pradėjo grumtis, ir taip sukėlė nukentėjusiesiems A. G. ir J. G. fizinį skausmą.

   Šiais veiksmais Ž. G. padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

            Ž. G. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

           įtariamasis Ž. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, bei parodė, kad jis 2017-04-11 apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su tėvais - motina A. G. ir tėvu J. G. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, tai yra ranka sudavė vieną smūgį motinai A. G. į krūtinę bei kumščiu trenkė tėvui J. G. vieną kartą į veidą, po ko jie nugriuvo. Jis labai gailisi, kad padarė minėtus nusikaltimus. Savo tėvų atsiprašo. Ž. G. pasižada tėvų nekankinti ir ateityje jokio smurto jų atžvilgiu nenaudoti. Jis sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, (b. l. 131).

          2017-04-12 Vilniaus VPK pristatymo asmens kortelės išraše nurodoma, kad Ž. G. nustatytas 1.63 promilių girtumas, (b. l. 74).

        2017-04-12 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra pareiškėjas J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kairės rankos alkūnės vietoje matyti odos pažeidimai (odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos). Palei kairės rankos alkūnę matyti odos pažeidimai (nubrozdinimai). Ties kairiosios rankos peties vieta matyti odos nubrozdinimai. Padarytos fotonuotraukos, (b. l. 11, 13-15).

           2017-04-12 ir 2017-04-18 apklaustas nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2017-04-11 apie 19.40 val. jis sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose buvo jo neblaivus sūnus Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sutuoktinė A. G.. Jo sūnus Ž. G. niekada nebūna negirtas, jis pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus. Kadangi J. G. nenorėjau bendrauti su girtu Ž. G., nes jau iš patirties J. G. žino, kad Ž. G. kaip girtas, tai yra labai agresyvus, tai J. G. nuėjo į virtuvę, nes nenorėjo būti kartu su sūnumi svetainėje. Netrukus sūnus specialiai užėjo į virtuvę su tikslu pradėti konfliktuoti su juo, t. y. pradėjo kelti konfliktą, pradėjo vadinti J. G. velniu, po ko pradėjo keiktis ("bliad", "nachuj"). Po ko Ž. G. staigiai vieną kartą trenkė jam kumščiu į veidą, tada J. G. žmona atsistojo tarp jų tikslu J. G. apginti ir tuo metu Ž. G. rankomis labai stipriai pastūmė jo žmoną į krūtinę. Viskas įvyko koridoriuje, bute, prie išėjimo. Tada J. G. rankomis sugriebė sūnų už rankas, nes bijojo, kad jis sumuš jo žmoną. Po ko kartu J. G. su sūnumi nugriuvo. Ž. G. jam pasakė, kad jeigu jis jį paleis, tai J. G. pasmaugs, "padarysiu tau galą". Tada J. G. savo žmonai pradėjo rėkti: "Skambink į policiją", "Sūnus mane smaugė". Žmona pradėjo skambinti į policiją, tuo metu ji suspėjo išbėgti į laiptinę. Nė vieno kaimyno nebuvo laiptinėje, niekas neišėjo į laiptinę. Po 8-10 min. atvažiavo policija ir tik tada J. G. paleido savo sūnų, o iki to jie kartu gulėjo ant grindų, t. y. J. G. jam gulėjo iš viršaus ir stipriai laikė savo rankomis sūnaus rankas. J. G. pajuto fizinį skausmą. Civilinio ieškinio jis nereikš. Jo sūnus Ž. G., kai girtas, tai jo agresija nukreipta į jų pusę, o gėrė jis kiekvieną dieną. Jis yra labai piktas, toks įspūdis, kad J. G. su žmona kalti, kad jis sėdėjo kalėjime. J. G. dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, nusibrozdino alkūnes. Tokio pobūdžio smurtas kartojasi jau nebe pirmą kartą ir anksčiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, (b. l. 19, 25).

            2017-04-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1206/2017(01) nurodoma, kad J. G. nustatyti šie sužalojimai: dešinės akies vokų, viršutinės lūpos dešinės pusės, kairio peties, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės alkūnės poodinės kraujosruvos, kairės alkūnės, kairio dilbio odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais),

galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-04-11). Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, (b. l. 43-44).

           2017-04-12 ir 2017-04-13 apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad jos sūnus Ž. G. yra alkoholikas, nuo paauglystės vartojo alkoholinius gėrimus. Jis niekur nedirba nuo 2012 m, dabar stovi įskaitoje Darbo biržoje (nuo 2017-03-20). Jis yra išlaikomas jų. 2017-04-11, apie 14 val., kai ji viena buvo namuose, namo parėjo girtas sūnus. Po ko jis vėl išėjo ir atnešė vieną butelį degtinės ir išgėrė. Paprašė duoti jam pinigų, A. G. jam davė 2 Eur. Apie 16 val. jis vėl išėjo ir kai grįžo (apie 16.30 val.), vėl atsinešė vieną butelį degtinės (mažą) ir pats vienas išgėrė. Ž. G. pasidarė agresyvus, pradėjo kaltinti juos, t. y. ją ir J. G. dėl to, kad jis prieš tai buvo dėl jų pareiškimų pasodintas į kalėjimą, kad jam buvo kalėjime negerai. Apie 20.30 val. atėjo J. G.. Ž. G. tuo metu buvo kambaryje, tačiau pamatė kaip J. G. užėjo į virtuvę, Ž. G. išėjo iš kambario ir nuėjo link virtuvės, sakydamas jos vyrui: "O velnias atėjo, aš tau už viską atsilyginsiu, bliad, nachuj". Po ko Ž. G. staigiai trenkė J. G. kumščiu į veidą, tada ji atsistojo tarp vyro ir sūnaus tikslu apginti savo vyrą ir tuo metu Ž. G. rankomis labai stipriai pastūmė ją. Ji pajuto skausmą. Viskas įvyko koridoriuje, bute, prie išėjimo. Po ko J. G. kartu su Ž. G. nugriuvo. J. G. pradėjo jai rėkti: "Skambink į policiją", "Sūnus mane smaugia". Ji pradėjo skambinti į policiją, išbėgo į laiptinę. Nė vieno kaimyno nebuvo laiptinėje. Po 8-10 min. atvažiavo policija, kai Ž. G. išgirdo, kad ji skambina į policiją, jis greitai paleido jos vyrą ir pasišalino į kambarį. Ji matė, kaip konflikto pradžioje sūnus vieną kartą kumščiu trenkė jos vyrui į veidą, po ko abu nugriuvo, o ji tuo metu suspėjo išbėgti į laiptinę (dar kaip ji anksčiau minėjo, tai sūnus suspėjo rankomis pastumti ją į krūtinę). A. G. pajuto fizinį skausmą. Civilinio ieškinio ji nereikš. Ji prašo pripažinti nukentėjusiąja, (b. l. 30, 33).

  2017-04-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1208/2017(01) nurodoma, kad A. G. nuo apžiūros atsisakė, (b .l. 39).

Dėl 2017 m. balandžio 22 d. fizinio skausmo sukėlimo

        Apklaustas įtariamasis Ž. G. parodė, kad jis su įtarimu, kuris jam pareikštas sutinka ir prisipažįsta, kad padarė minėtas nusikalstamas veikas. Jis 2017-04-22 apie 06.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su tėvais, t. y. motina A. G. ir tėvu J. G. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvus, tai yra sugriebė rankomis motinai A. G. už kaklo, pradėjo smaugti ją, ir po to kumščiu trenkė savo tėvui J. G. vieną kartą į veidą. Po smūgio sudavimo jis su tėvu pradėjo grumtis. Jis labai gailisi, kad padarė minėtus nusikaltimus. Savo tėvų atsiprašo. Ž. G. pasižada tėvų nekankinti ir ateityje jokio smurto jų atžvilgiu nenaudoti. Jis sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, (b. l. 131).

          2017-04-22 apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2017-04-22 apie 06.30 val. namo grįžo sūnus Ž. G.. Ji tuo metu su savo vyru J. G. miegojo. Ž. G. atsisėdęs virtuvėje pradėjo konfliktuoti, garsiai šaukti, įžeidinėti juos necenzūriniais žodžiais. Atėjęs į jų kambarį, Ž. G. tapo labai agresyvus, toliau šaukė ir grasino. A. G. pasikėlė iš lovos ir norėjo išeiti iš kambario iškviesti policiją, bet tuo metu Ž. G. sugriebė ją už kaklo ir laikė, kad ji nepabėgtų į kitą kambarį. Taip pat šiais veiksmais Ž. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Atsikėlė J. G. ir pradėjo ją ginti nuo Ž. G. ir prasidėjo grumtynės. Ji išbėgo į laiptinę ir šaukdama prašė kaimynų iškviesti policiją. Ž. G. kovo mėnesį grįžo iš įkalinimo įstaigos, niekur nedirba, geria alkoholinius gėrimus. Jis smurtauja artimoje aplinkoje ne pirmą kartą, (b. l. 64-65).

          2017-04-22 apklaustas liudytoju J. G. parodė, kad 2017-04-22 apie 06.30 val. namo grįžo sūnus Ž. G.. Jis tuo metu su savo žmona A. G. miegojo. Ž. G. atsisėdęs virtuvėje pradėjo garsiai šaukti, keikti necenzūriniais žodžiais ir pagrasino su jais susidoroti. Vėliau atėjęs į kambarį jis tapo labai agresyvus. A. G. atsikėlė ir norėjo išeiti iš kambario iškviesti policiją, bet Ž. G. ją stvėrė už kaklo, nenorėjo jos paleisti. J. G. norėdamas apginti savo žmoną atsikėlė iš lovos, tuo metu Ž. G. puolė jį, prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu skausmo nuo smūgių J. G. nepajuto, viskas įvyko labai greitai. A. G. tuo metu išbėgo į laiptinę, pas kaimynus prašyti pagalbos ir iškviesti policiją. Ž.

G. smurtauja ne pirma karta, niekur nedirba, neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos, pastoviai girtauja, gydytis atsisako, (b. l. 68 – 69).

    Išdėstyti faktiniai duomenys teikia pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad Ž. G., 2017 m. balandžio 11 d.  apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,63 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini),  Vilniuje, žodinio konflikto su  tėvais - motina  A. G. ir tėvu J. G. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, tai yra  ranka sudavė vieną smūgį motinai A. G. į krūtinę ir taip sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą bei kumščiu smogė tėvui J. G. vieną kartą į veidą,  po ko jie pradėjo grumtis, padarydamas nukentėjusiajam J. G.: dešinės akies vokų, viršutinės lūpos dešinės pusės, kairio peties, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės alkūnės poodinės kraujosruvos, kairės alkūnės, kairio dilbio odos nubrozdinimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2017 m. balandžio 18 d. išvada Nr. G. 1206/2017(01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat, teismo manymu yra įrodyta, kad Ž. G., 2017 m. balandžio 22 d.  apie 06.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.38 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini),  Vilniuje,  žodinio konflikto su tėvais, t. y. motina A. G. ir tėvu J. G. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvus, tai yra sugriebė rankomis motinai A. G. už kaklo, pradėjo smaugti ją, po to savo tėvui J. G. kumščiu smogė  vieną kartą į veidą,  po ko jie pradėjo grumtis, ir taip sukėlė nukentėjusiesiems A. G. ir J. G. fizinį skausmą, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., tą patvirtina ir paties Ž. G. pripažinimas padarius nusikalstamas veikas. Todėl teismas laiko, kad Ž. G. nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

  Kaltinamojo Ž. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus  bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Ž. G. 2017-04-12, 03 val. 19 min., nustatytas 1.63 promilių girtumas, o 2017-04-22 d. 06.30 val. nustatytas 2.38 promilių girtumas (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

              Nustatyta, kad Ž. G.: anksčiau teistas (b.l. 154-158), administracinė tvarka baustas (b.l. 146-153). Psichiatrinis gydymas, įskaita gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2010-11-11 iki 2010-11-17, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, (b. l. 177), Priklausomybės ligų gydymas, įskaita negydytas, b. l. 178).

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. G. sutiko su prokurorės pasiūlytos bausmės dydžiu bei bausmės rūšimi. 

Teismas skirdamas kaltinamajam Ž. G. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkus nusikaltimai), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinantį aplinkybės. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui

padaryti išvadą, kad Ž. G. už inkriminuojamų  nusikalstamų veikų padarymą gali būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu ir nesant kaltinamojo prieštaravimo, procesas gali būti  užbaigtas  teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Ž. G. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

            Ž. G. LR BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-04-11 21.35 val., paleistas 2017-04-13 13.20 val. ( b. l. 72, 76). Taip pat, Ž. G. buvo sulaikytas 2017-04-23 10.05 val., paleistas 2017-04-24 16.40 val. ( b. l. 108, 111).

            Kaltinamajam  Ž. G. paskirtos kardomosios priemonės – 2017-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam Ž. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų J. G., A. G., gyvenančių bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje,  – 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-04-13, (b. l. 80 – 83).

2017-04-24 nutarimu įtariamajam Ž. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, (b. l. 112).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

n u s p r e n d ė:

Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017-04-11 d. veika) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017-04-22 d. veika) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti Ž. G. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Ž. G. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Į Ž. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-04-11 21.35 val. iki 2017-04-13 13.20 val., bei nuo 2017-04-23 10.05 val. iki 2017-04-24 16.40 val. (keturias dienas), kas atitinka aštuoniems laisvės apribojimo dienoms ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę, (LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunktis).

             Kartu su bausme taikyti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 722 str., įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant minėtą programą.

Ž. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551, +370 5 219 7857; +370 5 276 0159, el. paštas vrpi@vrpi.lt). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.

   Kaltinamajam skirtas kardomąsias priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų J. G., A. G., gyvenančių bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas palikti nepakeistus, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti Ž. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                      Miroslavas Gvozdovičius