Baudžiamoji byla Nr. e1-3217-506/2020

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-000396-2020-7

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.2.;  

                                                                                 2.12.1.3.; 2.12.1.4.

(S)

           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

          TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

         2020 m. gruodžio 4 d.

         Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Gruzijoje, gruzinas, Gruzijos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK)  300 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

B. K. disponavo suklastotais dokumentais:

jis, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas įteisinti savo buvimą Ukrainoje ir turėti asmens dokumentus, nuslepiančius tikrąją jo tapatybę, ne vėliau nei 2015-11-17 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pateikė keletą skirtingų savo nuotraukų, duomenis apie tai, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), tiems asmenims sumokėjo 3000 eurų ir tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įsigijo iš jų suklastotą tikrą Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimui šios šalies viduje ir suklastotą tikrą Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimui užsienio valstybėse, kuriuose pirminiai įrašai buvo pakeisti įrašais, kad nuotraukoje esantis asmuo B. K. yra Ukrainos pilietis T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir šiuos suklastotus Ukrainos pasus laikė su savimi.

Be to, B. K. žinomai suklastotą tikrą Ukrainos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo 2015-11-17 Bulgarijos vizai Nr. (duomenys neskelbtini) gauti ir 2015-11-26 Lietuvos vizai Nr. (duomenys neskelbtini) gauti, po ko tą patį pasą jau su vizomis panaudojo apgaulingai patvirtindamas savo kaip G. T. tapatybę, pateikdamas žinomai suklastotą pasą: 2015-12-05 Vilniaus oro uoste Lietuvoje, Rodūnios kelias 10A, Vilniuje, 2015-12-09 ir 2016-02-23 Salonikų oro uoste (Thessaloniki Airport Makedonia, Thessaloniki 551 03, Graikija),  2016-02-25 Šarlio de Golio oro uoste Prancūzijoje (Aéroport de Paris-Charles de Gaulle Avenue Charles de Gaulle, 95700 Roissy-en-France), 2016-07-20 Vienos tarptautiniame oro uoste Austrijoje (Vienna International Airport 300 Schwechat, Austria),  2016-07-16 ir 2016-08-27 Talino oro uoste Estijoje (Tallinn Airport, Tartu maantee 101, 10112 Tallinn, Estija).

Be to, B. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinomai suklastotus tikrus Ukrainos piliečio pasus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018-11-07 laikė savo gyvenamojoje vietoje – G. U. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

B. K. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, bylos dokumentais, specialisto išvadomis.

Kaltinamasis B. K. paaiškino, kad visiškai prisipažįsta padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi. Jis yra Gruzijos pilietis ir Lietuvos Respublikoje gyvena apie keturis metus pas draugą G. U. bute (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, tik kartais padeda G. U. šeimos restorane „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2018-11-07 kratos, atliktos jo gyvenamame bute, metu pas jį buvo rasti Ukrainos piliečio pasai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti T. G. vardu. Šiuos pasus jis įgijo maždaug 2015 metais, tikslios datos nurodyti negali, neprisimena, juos užsakė internetu būdamas Ukrainoje. Pasai jam buvo reikalingi įteisinti savo buvimą Ukrainoje. Interneto puslapyje, pavadinimo neprisimena, buvo reklamuojamos pasų pagaminimo paslaugos. Su puslapyje nurodyti kontaktiniu asmeniu jis bendravo telefonu, numerio neprisimena. Taip telefonu jis užsakė Ukrainos piliečio vidinį pasą ir išvykimui į užsienį skirtą pasą. Jis prašė, kad nurodyti pasai būtų išduoti ne jo, o T. G. vardu. Į šiuos pasus, jam prašant, buvo įklijuotos jo nuotraukos, kurias persiuntė elektroniniu paštu. Į pasą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įklijuotos Šengeno ir Bulgarijos vizos. Jis asmeniškai nepažįsta asmens, kuris pagamino abu nurodytus pasus su įformintomis vizomis. Asmens T. G. jis irgi nepažįsta. Pasus jam atsiuntė jo nurodytu adresu. Pinigus už pasų pagaminimą jis persiuntė pasinaudojęs pinigų perlaidų paslaugomis. Už pasų pagaminimą jis sumokėjo 3000 JAV dolerių. Į Lietuvą jis įvažiavo bevizio režimo su Gruzija pagrindu, Lietuvoje yra legaliai, Lietuvos Respublikos įstatymų nepažeidinėja. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Papildomai apklaustas B. K. parodė, kad Gruzijoje pasikeitus politinei situacijai daug jo draugų buvo areštuoti, suimti, buvo vykdomas jų politinis persekiojimas, jam irgi grėsė politinis persekiojimas, todėl nusprendė išvykti iš Gruzijos. Pirmą kartą išvyko į Azerbaidžaną, sieną kirto pėsčiomis, po to maršrutiniu autobusu vyko pas draugą. Po kelių dienų jis išvyko į Ukrainą, ten nusprendė apsistoti, nes ten gyvena jo pusbrolis. Tuo metu ir įgijo Ukrainos pasus, kadangi Ukrainoje su gruzinišku pasu nesijautė saugus. Jis pats nesikreipė į ambasadas ir jokių dokumentų neteikė, norėdamas gauti vizas. Įgydamas pasus, juos gavo jau kartu su vizomis. Su Ukrainos pasais jis niekur nekeliavo. Tuo metu jis galvojo, kad jo įgyti Ukrainos pasai yra originalūs. 3000 JAV dolerių už pasus kaina jam pasirodė adekvati, vienas pasas buvo su viza, juolab įgyjant pasus net nereikėjo išeiti iš namų, pasai buvo pristatyti į namus. Jis suprato, kad T. G. yra ne jo vardas ir pavardė. Kodėl suklastotus Ukrainos pasus laikė Lietuvoje, G. U. namuose, neatsimena, tiesiog atsivežė ir pamiršo. G. U. jam kaip brolis, augo kartu, kartu praleido vaikystę, būtent tuo metu, kai gyveno pas G. U., šio namuose buvo atlikta krata, jos metu ir buvo rasti suklastoti Ukrainos pasai. Prisipažįsta, kad įgytus suklastotus tikrus Ukrainos pasus panaudojo oro uostuose, tačiau tai buvo seniai ir detalių neatsimena. (167-169, 170-173, 177-178 b. l.)

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Reginos Gudienės 2018-10-18 nutarties pagrindu 2018-11-07 atlikta krata G. U. gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), kurios metu be kitų daiktų rasti ir paimti: Ukrainos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ukrainos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti T. G. vardu, su įklijuotomis B. K. nuotraukomis juose. (37-46, 47-74, 77-95 b. l.) 

Iš duomenų, esančių kratos metu paimtuose Ukrainos pasuose, matyti, kad Ukrainos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas 2015-11-17 Bulgarijos vizai Nr. (duomenys neskelbtini) gauti, 2015-11-26 Lietuvos vizai Nr. (duomenys neskelbtini) gauti, po ko tas pats pasas jau su vizomis buvo panaudotas: 2015-12-05 Vilniaus oro uoste Lietuvoje, 2015-12-09 ir 2016-02-23 Salonikų oro uoste (Graikija), 2016-02-25 Šarlio de Golio oro uoste Prancūzijoje, 2016-07-20 Vienos tarptautiniame oro uoste Austrijoje, 2016-07-16 ir 2016-08-27 Talino oro uoste Estijoje. (96-100 b. l.)

 2020-11-10 išraše iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, nurodyta, kad 2015-12-05 11.07 val. asmuo, identifikuojamas kaip G. T., gimęs (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvą per Vilniaus oro uostą. (115 b. l.)

 Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019-08-12 rašto Nr. EK/08757/040/LT/18 matyti, kad iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro gautas atsakymas, jog pagal Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos pateiktus duomenis G. T. nebuvo išduotas Ukrainos pasas ir Ukrainos kelionės viza. (101 b. l.)

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019-10-03 rašto Nr. EK/08757/040/LT/18 matyti, kad iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro gautas pranešimas, kad pagal Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos pateiktą informaciją Ukrainos pasai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti kitiems asmenims. (102 b. l.)

 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas 2019-10-11 raštu Nr. (25.3.1E)-22 informavo, kad 2015-11-26 Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje Ukrainos piliečiui G. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), išdavė Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini). (104-106 b. l.)

 Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2020-10-28 rašte Nr. (65.5.4.7.)SDR65-564 nurodoma, kad pagal 2015-11-26 galiojusią tvarką (2013-03-07 susitarimas Nr. 46-13-KOD tarp Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir „VW Worldwide Holdings Limited“, asmuo, pateikęs prašymą Šengeno vizai gauti, ją atsiimdamas neprivalėjo pats atvykti į Lietuvos Respublikos ambasadą Ukrainoje, tačiau pateikdamas prašymą išduoti vizą turėjo atvykti asmeniškai. (109 b. l.)

2020-11-09 Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje elektroniniame laiške papildomai nurodoma, kad pateikdamas prašymą ir kitus kelionės tikslą ir sąlygas patvirtinančius dokumentus dėl Šengeno vizos išdavimo, pareiškėjas kreipiasi asmeniškai, nes privalo pateikti savo biometrinius duomenis. Nuo pareigos pateikti pirštų atspaudus atleidžiami vaikai iki 12 metų. Dėl Šengeno vizos išdavimo asmuo galėjo kreiptis per vieną iš trylikos skirtinguose Ukrainos miestuose esančių „VF Worldwide Holding Limited“ vizų centrų arba atvykdamas tiesiogiai į ambasadą. (110-112 b. l.)

 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistui atlikus Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą, 2018-12-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(6080)-IS1-6940 konstatuojama, kad pateikti tirti pasų blankai <...> yra atspausdinti pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, tai yra, jie yra tikri; pateiktas tirti vizos įklijos Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, tai yra, jis yra tikras, pateiktame tirti vizos įklijos Nr. (duomenys neskelbtini) blanke pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių <...> nėra, pateikto tirti paso Nr. (duomenys neskelbtini) blanko 31, 32 puslapių apsauginis tinklelis, paso blanko asmens duomenų lapo apsauginis tinklelis, rekvizitai, rekvizitų užpildymas, asmens ir kiti duomenys, taip pat Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) blanko 11, 12 puslapių apsauginis tinklelis, paso blanko asmens duomenų lapo 1, 2 puslapių apsauginis tinklelis, rekvizitai, rekvizitų užpildymas, asmens ir kiti duomenys yra atspausdinti spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu, tai yra, ne pagal tokių blankų spausdinimo (užpildymo) reikalavimus, ir jie yra netikri bei nėra pirminiai, taip pat yra pažeisti pasų blankų įrišimo siūlai. (119-121 b. l.)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019-04-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(619)-IS1-2066 konstatuojama, kad tirti pateiktuose Ukrainos piliečio pasuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pase Nr. (duomenys neskelbtini) esančiose vizų nuotraukose ir lyginamosiose nuotraukose yra užfiksuotas tas pats asmuo B. K.. (127-140 b. l.)

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995-12-05 įstatymo Nr. I-1115, 2006-12-19 įstatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje dokumento sąvoka apibrėžta kaip juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (įstatymo Nr. X-752 2006-07-11 redakcija) 2 straipsnyje dokumentai apibrėžiami kaip oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.

Pasas yra dokumentas, nes savo forma ir turiniu atitinka dokumento sąvokos reikalavimus. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika panašiais požymiais formuluoja dokumento sąvoką taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį: nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – veika, – apibūdinamas keliais alternatyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė už tuos pačius veiksmus su pasu.

Aukščiau aptartais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad B. K. įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo – pateikė oro uostų pareigūnams du tikrus Ukrainos pasus, kuriuose buvo nurodyti suklastoti duomenys. Šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kad pasų blankai yra tikri, nes dalį duomenų į juos įrašė ir nuotraukas įklijavo asmuo, neturintis tam teisės, pažeisdamas nustatytą teisės aktais tvarką, taigi juos suklastojo, o kaltinamasis šią aplinkybę žinojo, tačiau abiem pasais disponavo. Taigi kaltinamojo veikoje yra keli BK 300 straipsnyje nustatyti objektyvieji požymiai: žinomai suklastotų pasų įgijimas, laikymas, jų gabenimas ir panaudojimas. Ši veika atitinka BK 300 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nes jis, įgydamas, laikydamas, gabendamas bei panaudodamas suklastotus pasus, veikė tyčia ir siekė aiškiai apibrėžto tikslo – naudotis suklastotais pasais kaip savo asmens dokumentais, pagal kuriuos galėtų gyventi Ukrainoje, gauti vizas bei keliauti į kitas šalis.

Teismas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, konstatuoja, jog procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. B. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat, sužinojęs apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, tik prašė sumažinti bausmės dydį

Prokurorui surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas advokato Lino Kuprusevičiaus, kaltinamojo B. K. gynėjo, prašymas, kuriame nurodoma, kad jo ginamasis buvo suklaidintas anksčiau jį gynusio advokato, tad šiuo metu kategoriškai nesutinka su prokuroro siūloma 30 parų arešto bausme, taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių realios arešto bausmės skyrimą kaltinamajam, jis kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, praeityje niekada nebuvo teistas, nėra baustas administracine tvarka. Gynėjas atkreipia dėmesį į BK 55 straipsnio nuostatas, prašo atsižvelgti, jog suklastoti pasai paskutinį kartą buvo panaudoti 2018 metais, nusikalstama veika jokia žala nebuvo padaryta, kas rodo mažesnį įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsižvelgti į kaltinamojo asmenybę – profesionalus sportininkas, nors nedirba, tačiau savanoriauja restorane (duomenys neskelbtini), nėra nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Gynėjas prašo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti B. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtosios arešto bausmės vykdymą.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir/ar sunkinančias aplinkybes.

B. K. įvykdė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, jog jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Byloje nėra duomenų apie  ankstesnius kaltinamojo teistumus, apie psichikos ar priklausomybės ligas, tačiau kaltinamasis yra padaręs du administracinius nusižengimus, vieną baudą yra sumokėjęs, duomenų apie kito nusižengimo išnagrinėjimą nėra.

Atsižvelgus į išdėstytą B. K. skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, sutinka ir su prokuroro siūlomu skirtinu arešto terminu.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtoji B. K. bausmė mažintina vienu trečdaliu esant pagrindams, nustatytiems BK 641 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju teismas tik iš dalies sutinka su kaltinamojo gynėjo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, ir nenustato pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, už kurią sankcijoje numatytos arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Gynėjas, motyvuodamas prašymą, neteikė jokių objektyvių įrodymų nei apie ginamojo asmenybę, nei apie jokias kitas aplinkybes, kurios leistų teismui spręsti, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis kaltinamajam būtų neteisinga, prašymas grindžiamas tik žodiniais argumentais. Tuo tarpu jau pats veikos pobūdis, jos pavojingumas suponuoja išvadą, kad skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo. Tačiau sutiktina, kad kaltinamajam B. K. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismas daro išvadą, kad B. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas trims mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 punktuose.

B. K. yra paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (179-181 b. l.) ir dokumento – paso (duomenys neskelbtini), –  paėmimas (182-186 b. l.), jos paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus naikintinos, pasas grąžintinas B. K..

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – Ukrainos pasai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti T. G. vardu, laikomi prie baudžiamosios bylos, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotini VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimui skyriui naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinio ieškinio nėra.

Prokuroras prašo proceso išlaidomis pripažinti 178,89 euro už 2018-12-17 specialisto išvados Nr. 140-(6080)-IS1-6940 (118-121 b. l.) ir 971,10 euro už 2019-04-18 specialisto išvados Nr. 140-(619)-IS1-2066 (126-140 b. l.) parengimą. Su tokiu prašymu nesutiktina, nes BPK 103 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad, be kita ko, proceso išlaidas sudaro specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nagrinėjamu atveju specialistai abi išvadas parengė atlikdami tarnybines užduotis, specialistų darbas finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl nėra pagrindo nurodytas sumas pripažinti proceso išlaidomis.

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

B. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, B. K. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei paskirti įpareigojimus – visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), ir visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paso (duomenys neskelbtini), išduoto B. K. vardu Gruzijos Respublikos teisingumo ministerijos, –  paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus panaikinti, pasą grąžinti B. K..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – suklastotus Ukrainos piliečio pasus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus T. G. vardu, laikomus prie baudžiamosios bylos, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimui skyriui, esančiam Savanorių pr. 2, LT-03116, Vilniuje, Lietuvoje,  naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

B. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, priėmusiam šį baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                              Lilija Tarčevskaja