Civilinė byla Nr. e2A-547-798/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01117-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4;
2.7.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „Audi AG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo dėl ieškinio pagrindo civilinėje byloje pagal ieškovės „Audi AG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,SIGNEDA“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Ieškovė „Audi AG“ nurodė, kad ji yra gerą reputaciją pasaulyje turinti Vokietijos automobilių bei jų atsarginių dalių gamintoja, o taip pat nacionalinių, tarptautinių bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) prekių ženklų savininkė ir išimtinių teisių turėtoja. „Audi AG“ yra ES figūrinio prekių ženklo
(keturi besikertantys žiedai), įregistruoto įvairiomis formomis, savininkė ir išimtinių teisių turėtoja. Šis ženklas yra įregistruotas bei saugomas Lietuvoje. Ieškovei priklauso ir šie prekių ženklai:
1.1. ES prekių ženklas 
, paraiškos Nr. 000018762, registruotas 1996 m. birželio 2 d.; suteikta teisinė apsauga ES teritorijoje galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Šis prekių ženklas registruotas 9, 12, 14, 16, 18, 20, 25, 27, 28, 29 ir 37 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją;
1.2. ES prekių ženklas 
, paraiškos Nr. 010441111, registruotas 2012 m. balandžio 11 d. Šis prekių ženklas registruotas 12, 35 ir 37 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją;
1.3. ES prekių ženklas 
, paraiškos Nr. 000836031, registruotas 1999 m. spalio 7 d. šis prekių ženklas registruotas 12, 36 ir 37 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją;
1.4. ES prekių ženklas 
, paraiškos Nr. 014251086, registruotas 2016 m. kovo 15 d. Šis prekių ženklas registruotas 12, 21, 41 ir 43 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją;
1.5. ES prekių ženklas quattro, paraiškos Nr. 015198931, registruotas 2016 m. liepos 14 d. Šis prekių ženklas registruotas 9, 14, 18, 20, 27, 28, 35 9, 14, 18, 20, 27, 28, 35 9, 14, 18, 20, 27, 28, 359, 14, 18, 20, 27, 28 ir 35 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją;
1.6. Lietuvos Respublikos prekių ženklas
, paraiškos Nr. RL6347, registracijos Nr. 10025, registruotas 1994 m. vasario 28 d. Šis prekių ženklas registruotas 9, 12, 14 ir 37 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją.
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,SIGNEDA“ įregistruota 1994 m., veikia didmeninės ir mažmeninės lengvųjų automobilių ir mikroautobusų detalių prekybos srityje ir valdo: internetinės prekybos parduotuvę „www.signeda.lt“ (toliau – ir internetinė parduotuvė), fizines parduotuves bei sandėlius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Atsakovė veiklą vykdo ir kitose ES šalyse (Lenkijoje, Latvijoje). UAB ,,SIGNEDA“ prekiauja „Audi“ automobilių modeliams tinkančiomis neoriginaliomis grotelėmis, pavyzdžiui:
3. „Audi AG“ sužinojo apie atsakovės internetinėje, fizinėse parduotuvėse parduodamas ir laikomas sandėliuose prekes, pažymėtas prekių ženklais, kurie tapatūs bei klaidinamai panašūs į „Audi AG“ prekių ženklus Nr. 000018762, Nr. 010441111, Nr. 000836031, Nr. 014251086, Nr. 015198931, Nr. 10025. Antstolė 2018 m. balandžio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėjo prekės, kodas PAD07014GA, įsigijimo iš UAB „SIGNEDA“ valdomos internetinės parduotuvės faktą. Taip pat ieškovė nurodė, kad iš atsakovės internetinės parduotuvės įsigijo groteles su „quattro“ chromuotu rėmeliu.
4. Ieškovė „Audi AG“ kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) uždrausti atsakovei UAB „SIGNEDA“ naudoti ieškovei „Audi AG“ priklausančius prekių ženklus Nr. 000018762, Nr. 010441111, Nr. 000836031, Nr. 014251086, Nr. 015198931 ir / arba Nr. 10025 visoje ES teritorijoje, o būtent: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos aukščiau paminėtus veiksmus; 2) UAB „SIGNEDA“ lėšomis sunaikinti atsakovės turimas prekes, neteisėtai pažymėtas prekių ženklais, tapačiais ar klaidinamai panašiais į ieškovės prekių ženklus Nr. 000018762, Nr. 010441111, Nr. 000836031, Nr. 014251086, Nr. 015198931), ir / arba Nr. 10025, įskaitant, bet neapsiribojant, toliau ir ieškinio Priede Nr. 5 nurodytas prekes: „Audi 100“ groteles 4A0853651 PAD07020KA 1991–1994; „Audi 8090 (b3)“ groteles 893853655A PAD07001GK 1986–1991; „Audi 8090“ groteles 8G0853651C PAD07004GA 1991–1994; „Audi A3“ groteles 8P485365111QPAD07018GA 2003-2008; „Audi A3“ groteles 8P0853651HIQ PAD07020GD 2009–2012; „Audi A3“ groteles 8P38536513FZ PAD07014GA(l) 2003–2008; „Audi A4“ groteles 8E0853651B3 PAD07011 (K)GA 2001–2004; „Audi A4“ groteles 8E0853651J PAD07015GA(K) 2005–2008; „Audi A4“ groteles 8E0853651J1Q PAD07015GA 2005–2008; „Audi A4“ groteles 8E080764701C PAD07011GA 2001–2004; „Audi A4“ groteles 8K0807233 PAD07028GA 2012–2015; „Audi A6“ groteles 4B0853651F PAD07017(K)GA 2001–2005; „Audi A6“ groteles 4F0853651AN1 Sin0195 2008–2011; „Audi Q5“ groteles 8R0853651 PAD07037GA 2008–2016; „Audi Q5“ groteles 8R0853651A PAD07035GA 2008–2016; „Audi Q7“ groteles 4L0853651 PAD07021GA 2006–2010; „Audi A4“ groteles 8E080764701C PAD07011GA 2001–2004; 3) priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė reikalavimus grindžia prekių ženklus reglamentuojančiomis teisės normomis bei teigia, jog 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 6/2002) 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisymo išlyga nagrinėjamu atveju netaikoma. Pirkėjas, įsigijęs iš atsakovės ginčo groteles ir jas pritvirtinęs prie savo „Audi“ automobilio gali ir neįsigyti originalaus „Audi“ chromuoto logotipo, nes grotelių siluetas atkartoja vartotojų atpažįstamą bei ieškovės gaminamų „Audi“ automobilių simboliu esantį prekių ženklą („Audi“ emblemą – keturis besikertančius žiedus). Ieškovei priklausančių žymenų naudojimas suponuoja klaidinamą įsitikinimą, jog UAB „SIGNEDA“ yra oficiali „Audi AG“ atstovė, turinti teisę pardavinėti originalias prekes, pažymėtas ieškovei priklausančiais prekių ženklais. Atsakovės internetinėje svetainėje labai aiškiai nurodyta, kad parduoda „Audi“ prekių ženklais pažymėtas automobilių dalis.
5. Atsakovė UAB ,,SIGNEDA“ atsiliepime ir triplike prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovė prekiauja ginčo grotelėmis, kurios nepažymėtos „Audi AG“ priklausančiais žymenimis ir yra be chromuotos „Audi“ emblemos. Vartotojas, įsigijęs iš atsakovės neoriginalias ginčo groteles, originalią „Audi“ emblemą turi įsigyti iš oficialaus „Audi AG“ atstovo. Atveju, kai automobilio grotelės sugadintos, o emblema išliko, ją galima perkelti ant ginčo grotelių. Tokiu būdu atkuriama sudėtinio gaminio („Audi“ gamyklinio automobilio) pirminė išvaizda, pvz., po eismo įvykio. Atsakovės parduodamos ginčo grotelės nėra „Audi“ automobilių originalių dalių klastotės, o yra neoriginalios ir konkretiems „Audi“ automobiliams tinkančios atsarginės detalės. Apie tai yra informuojamas pirkėjas. Vienintelis ir esminis skirtumas tarp ieškovės originalių grotelių ir atsakovės neoriginalių analogiško ieškovės dizaino grotelių – ginčo grotelės yra be ieškovei priklausančių prekių ženklų, t. y. be chromuotos keturių besikertančių žiedų emblemos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė ieškovės „Audi AG“ reikalavimus dėl ieškinio pagrindo, kitą bylos dalį sustabdė iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo.
7. Teismas, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklausęs šių asmenų nuomones, proceso dalyviams neprieštaraujant, nusprendė priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, t. y. teismas sprendime dėl ieškinio pagrindo pasisakė tik dėl atsakovės veiksmų teisėtumo / neteisėtumo.
8. Teismas sutiko su atsakove, jog prekės, kuriomis prekiauja UAB ,,SIGNEDA“, yra atsarginės „Audi“ automobilių dalys, priedai, kurie nėra originalūs, nors iš esmės atitinka „Audi“ analogiškų detalių dizainą. Ant grotelių matomos ertmės, skirtos „Audi“ logotipui tvirtinti, nors ir nukreipia galutinį vartotoją į suvokimą, kad šios automobilio dalys yra skirtos „Audi“ automobiliams, tačiau tokio grotelių dizaino negalima prilyginti ieškovės saugomų ES prekių ženklų Nr. Nr. 000018762, Nr. 010441111, Nr. 000836031, Nr. 014251086, Nr. 015198931 ir nacionalinio prekių ženklo Nr. 10025 naudojimui prekėms žymėti, nes ginčo grotelėse esančios keturis žiedus primenančios dizaino detalės yra skirtos automobilių „Audi“ logotipo fiksavimui. Todėl šioje situacijoje gali būti taikoma Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išimtis dėl prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirties nurodymo. Tokią išvadą teismas padarė ir dėl to, kad grotelių viršutinėje–centrinėje dalyje esanti ertmė yra sudedamasis grotelių dizaino elementas, ant kurio montuojamas ieškovės logotipas (keturi tarpusavyje sujungti žiedai). Atsakovė ginčo grotelėmis prekiauja be „Audi“ chromuoto logotipo, todėl galutinis vartotojas, kaip teisingai nurodė atsakovė, įsigijęs tokias groteles, „Audi“ logotipą turi įsigyti iš oficialių atstovų, o jeigu automobilio grotelės buvo sugadintos, bet logotipas išliko – originalų logotipą galima permontuoti ant naujų grotelių. Svarbi ir aplinkybė, jog atsakovė, prekiaudama neoriginaliomis „Audi“ automobiliams tinkančiomis atsarginėmis dalimis, kurios skirtos pirminės gaminio išvaizdos atkūrimui, prie ginčo prekių nurodė, kad tai yra neoriginalios atsarginės detalės, tinkančios konkrečiam „Audi“ automobilio modeliui. UAB ,,SIGNEDA“ internetiniame puslapyje yra skiltis „Dalys pagal automobilio markę“, kurioje pasirinkus „Audi“ automobilio markę, patenkama į „Audi“ automobiliams skirtų atsarginių detalių katalogą (automobilių markių gamintojai yra pateikiami abėcėline tvarka), kuriame galima išsirinkti atsarginę detalę, tinkančią konkrečiam „Audi“ automobilio modeliui. Taigi vartotojams yra aiškiai nurodoma, kad tai yra neoriginalios automobilių dalys arba yra geros kokybės neoriginalios atsarginės detalės, tinkančios konkretaus modelio „Audi“ automobiliui. Teismo vertinimu, tokia nuoroda yra tinkama ir gali būti pripažįstama Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išimtimi dėl prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirties nurodymo. Parduodamų atsarginių detalių žymėjimas, nurodant kokio automobilio gamintojo konkrečiam modeliui detalė yra tinkama bei skirta, nepažeidžia ieškovės teisių į prekių ženklus. Atsakovė prekiauja ne vien „Audi“ automobiliams tinkančiomis detalėmis. Prie parduodamų „Audi“ automobiliui tinkančių atsarginių detalių atsakovė nurodo, jog prekės nėra originalios, t. y. informuoja apie tai vartotoją. Taigi UAB ,,SIGNEDA“ naudoja „Audi“ prekių ženklą, turėdama tikslą nurodyti atsarginių dalių paskirtį, kas neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai, kaip to ir reikalauja Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis, nustatanti minėtos išlygos taikymo sąlygas.
9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl ieškinio pagrindo, nes nenustatė atsakovės UAB ,,SIGNEDA“ neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų ieškovės „Audi AG“ teises ir teisėtus interesus į registruotus ES prekių ženklus ir nacionalinį prekių ženklą. Dėl kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų – uždraudimo atlikti veiksmus, prekių sunaikinimo ir nuostolių atlyginimo – teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 261 straipsnio 4 dalimi, bylą sustabdė iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė „Audi AG“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl ieškinio pagrindo tenkinti. Taip pat apeliantė prašo bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Dėl būtino žodinio bylos nagrinėjimo
10.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiamo sprendimo tinkamai nemotyvavo, netyrė dalies apeliantės pateiktų svarbių įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šalių lygiateisiškumo principo užtikrinimui būtina skirti žodinį teismo posėdį, kurio metu šalys galės pateikti žodinius paaiškinimus dėl esminių bylos aplinkybių. Be to, byloje nagrinėjami Lietuvos teismų praktikai svarbūs ir iki šiol nekelti teisiniai klausimai.
Dėl atsakovės prekėse naudojamų „Audi AG“ prekių ženklų kvalifikavimo
10.2. Skundžiamo sprendimo argumentai, kuriais pripažinta, jog atsakovė turėjo teisę remtis Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2017 m. birželio 14 d. Europos Sąjungos reglamente dėl prekių ženklo Nr. 2017/1001 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2017/1001) 14 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta išimtimi yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Teismas sumaišė dviejų skirtingų pramoninės nuosavybės objektų – prekių ženklo ir dizaino – apsaugos principus. Skundžiamo sprendimo 33–35 punktuose nurodyta, jog atsakovė nenaudoja „Audi AG“ prekių ženklų, nes parduodamose prekėse esantys išlieti keturi žiedai yra pačios prekės sudėtinis dizaino elementas, taip pat nurodė, kad atsakovė naudoja apeliantės prekių ženklus, nes ji turi teisę remtis Prekių ženklų įstatymo 1 dalies 3 punkte ir Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkte išimtimi dėl prekių ženklų naudojimo, nurodant atsarginių dalių paskirtį. Taigi pagal skundžiamo sprendimo motyvus, teismas, vertindamas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, galėjo padaryti dvi išvadas: 1) atsakovė apskritai nenaudoja apeliantės prekių ženklų, kadangi UAB ,,SIGNEDA“ parduodamose prekėse esančios ertmės yra sudėtinė prekių dizaino dalis ir ji negali būti laikoma „Audi AG“ prekių ženklais / žymenimis arba 2) pripažinti, kad atsakovės parduodamose prekėse yra naudojami „Audi AG“ tapatūs ar panašūs prekių ženklai / žymenys, tačiau toks naudojimas patenka į Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą išimtį, todėl yra teisėtas arba į ją nepatenka, todėl naudojimas yra neteisėtas.
10.3. Apeliantė įrodė prekių ženklų naudojimą atsakovės veikloje įvairiomis formomis – kaip pilnai sujungtų „Audi“ ženklų forma ir kaip iš dalies sujungtų. Bylos nagrinėjimo metu „Audi AG“ pateikė teismui itin svarbų ir svarų įrodymą – Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos bei viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „BALTIJOS TYRIMAI“ atliktą vartotojų apklausą, kurios duomenimis, 93 procentai vartotojų atpažįsta apeliantės prekių ženklą, kuris yra naudojamas ant ginčo grotelių pagal spontaninį žinomumą. Tai, be kita ko, paneigia: a) atsakovės argumentus dėl neva nenaudojamo apeliantės prekių ženklo ant parduodamų prekių; b) teismo argumentą dėl neva ginčo grotelėse esančios keturis žiedus primenančios dizaino detalės buvimo tik kaip dizaino elemento ir skirto apeliantės „Audi“ automobilių logotipo fiksavimui. Šiuo atveju praktiškai visi apklausoje dalyvavę vartotojai pamatė grotelėse „Audi AG“ prekių ženklą (logotipą) ir puikiai jį atpažino. Tai užtikrina pagrindinės prekių ženklo funkcijos (prekės kilmės) įgyvendinimą.
10.4. „Audi AG“ prekių ženklas – tai grafiškai atvaizduotas keturių tarpusavyje susipynusių žiedų vaizdas. Apeliantė į šį vaizdą turi išimtines teises nuo šio ženklo įregistravimo. Tai reiškia, kad „Audi AG“ turi teisę drausti kitiems asmenims be jos sutikimo naudoti apeliantei priklausantį žymenį, be kita ko, atvaizduoti jį bet kokia forma. Atsakovės parduodamų grotelių naudojamas keturių žiedų siluetas atvaizduoja apeliantės prekių ženklą. Atitinkamai, atsakovės veiksmai pažeidžia apeliantės kaip prekių ženklo savininkės išimtines teises.
10.5. Figūrinio prekių ženklo naudojimas atsakovės parduodamose grotelėse suteikia galutiniam naudotojui informaciją apie šios prekės kilmę, tačiau ši informacija yra neteisinga ir klaidinanti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl „Audi AG“ į bylą pateiktų įrodymų bei paaiškinimų, nors apeliantas nuosekliai referavo į juos ir atkreipė teismo dėmesį dėl UAB ,,SIGNEDA“ atliekamo teisių į šį ženklą pažeidimo. Tokiu būdu teismas ne tik klaidingai vertino pagrindines prekių ženklo funkcijas bei naudojimo taisykles, bet ir pažeidė civiliniame procese įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 176–185 straipsniai).
Dėl netinkamo Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies ir Reglamento 14 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo
10.6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, jog Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip suteikianti atitinkamomis prekėmis prekiaujančiam asmeniui teisę registruotą prekių ženklą naudoti būdu, kuris nėra būtinas ir neišvengiamas Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems tikslams pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018). Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. direktyvos (ES) 2015/2436 14 straipsnio 1 dalį prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai vykdant komercinę veiklą naudoti prekių ženklą, kai siekiama identifikuoti prekes ar paslaugas arba daryti nuorodą į jas kaip priklausančias to prekių ženklo savininkui, visų pirma, kai naudoti prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos paskirtį. Atitinkamai šios direktyvos nuostatos yra perkeltos ir į naują Prekių ženklų įstatymo redakciją (Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta analogiška nuostata dėl ženklo savininko teisių ribojimo). Tiek direktyvos 2015/2436 14 straipsnio, tiek Reglamento 14 straipsnio 1 dalies c punkto, tiek Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto (naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnio) išimtimi siekiama suderinti prekių ženklu suteikiamų teisių apsaugos, laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas bendrojoje rinkoje pagrindinius interesus tokiu būdu, jog prekių ženklu suteikiamos teisės galėtų atlikti savo, kaip esminio sąžiningos konkurencijos sistemos, kurią siekia nustatyti ir išsaugoti EB sutartis, elemento vaidmenį (žr. 1999 m. vasario 23 d. Sprendimo BMW, C-63/97, Rink. p. 1-905, 62 punktą ir 2004 m. sausio 7 d. S. G. Brunnen, C-100/02, Rink. p. I-OOOO, 16 punktą). Teleologiniu aspektu šios nuostatos tikslas yra neapriboti konkurencijos ir suteikti galimybę kitiems subjektams naudoti prekių ženklo savininko prekių ženklą įstatyme įtvirtintu pagrindu. Kaip ir kiekviena išimtis, ribojanti prekių ženklo savininko teises, turi būti aiškinama siaurai ir taikoma tik griežtai sąlygas atitinkančiais atvejais. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudenciją viena iš išimties taikymo sąlygų yra ta, kai trečioji šalis naudoja prekių ženklą, kurios savininkė ji nėra, tačiau toks naudojimas yra būtinas nurodyti šios trečiosios šalies parduodamos prekės paskirtį tuomet, kai toks naudojimas praktiškai yra vienintelis būdas perduoti visuomenei visą suprantamą informaciją apie šią paskirtį, siekiant išsaugoti sąžiningą konkurencijos sistemą šios prekės rinkoje. Kaip taisyklė, toks prekių ženklo naudojimas turi būti žodinis. Be to, toks prekių ženklo naudojimas turi atitikti sąžiningos praktikos pramoninėje arba komercinėje veikloje principus (2006 m. kovo 17 d. byla Nr. C-228/03 T. G. Company and Gillette Group Finland Oy v LA-Laboratories Ltd Oy.). Jeigu prekių ženklas yra naudojamas tokiu būdu, kad gali sudaryti įspūdį, jog yra komercinis ryšys tarp kito subjekto ir prekių ženklo savininko, o ypač kai perpardavėjo verslas yra susijęs su prekių ženklo savininko distribuciniu tinklu ar yra specialūs santykiai tarp dviejų subjektų (ESTT 1999 m. vasario 23 d. byloje Nr. C-63/97 Bayerische Motorenwerke AG (BMW) ir BMW). Nurodyti argumentai patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai kvalifikavo Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą ir Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei faktinių aplinkybių visumą, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė turi teisę naudotis minėta išimtimi. Pagal minėtą teismų praktiką, atsakovė galėtų pateisinti išimtimi tik žodinio prekių ženklo „Audi“ naudojimą ir tik atskirai pateikiamoje informacijoje apie parduodamas prekes – jai nebūtina naudoti figūrinio prekių ženklo ant pačios prekės. Šiuo atveju atsakovė apeliantės prekių ženklus naudoja kaip žodinį prekių ženklą „Audi“ dalių paieškos sistemoje savo internetinėje parduotuvėje ir apeliantė tokiam prekių ženklų naudojimui neprieštarauja iš esmės.
10.7. Apeliantė kategoriškai nesutinka, jog atsakovės parduodamos fizinės prekės, žymimos „Audi AG“ prekių ženklais taip pat patenka į minėtos išimties ribas. Atsakovės prekių, pažymėtų apeliantės prekių ženklais, pardavinėjimas negali būti laikomas kaip pakliūnantis į aptariamos išimties dėl prekių ir (ar) paslaugų priedų ar atsarginių dalių paskirties nurodymo ribas ir negali būti aiškinamas plečiamai, nes tokiu būdu pažymėtų prekių pardavinėjimas nėra nei būtinas nei neišvengiamas nei vienintelis būdas nurodyti atsakovės parduodamų prekių paskirtį. Tai patvirtinta ir skundžiamo sprendimo 35 punktas – atsakovės internetiniame puslapyje pateikiama nuoroda yra tinkama ir gali būti pripažįstama Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išimtimi. Taigi nuoroda, esanti UAB ,,SIGNEDA“ internetiniame puslapyje galėtų būti laikoma kaip tinkamas Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatų įgyvendinimas, o fizinių prekių žymėjimas apeliantės prekių ženklais yra absoliučiai nebūtinas. Išrašas iš atsakovės internetinės parduotuvės patvirtina aplinkybę, jog atsakovė sėkmingai gali pardavinėti groteles, nepažymėtas „Audi AG“ prekių ženklais. Taip pat „Audi AG“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. aiškinamasis raštas / patvirtinimas dėl alternatyvaus „Audi AG“ logotipo tvirtinimo prie radiatoriaus grotelių būdo bei su šiuo raštu susiję vaizdiniai priedai patvirtina apeliantės poziciją, kad „Audi AG“ prekių ženklas ant gaminio (ginčo grotelių) naudojamas neteisėtai, nėra jokios techninės būtinybės „Audi AG“ logotipą iš anksto integruoti į groteles. Chromuotas apeliantės logotipas gali būti fiksuojamas skirtingais ir alternatyviais būdais ant pačių grotelių, be jokio išankstinio „Audi AG“ prekių ženklo išliejimo (panaudojimo) pačiame gaminyje (grotelėse).
10.8. „Audi AG“ išsakius poziciją, jog atsakovė negali remtis išimtimi bei pateikus įrodymus, kita šalis (atsakovė) privalėjo pateikti apeliantės poziciją paneigiančius įrodymus, t. y. įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad atsakovės pardavinėjimų prekių žymėjimas „Audi AG“ prekių ženklais yra vienintelis būdas nurodyti šių prekių paskirtį bei atitinka kitas būtinas Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto išimties sąlygas. Tokių įrodymų,-nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neturėjo pagrindo teigti, jog atsakovės veikla yra teisėta, nes patenka į Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto nustatytas išimties ribas.
10.9. UAB ,,SIGNEDA“ internetinėje svetainėje „www.signeda.lt“ pateikta informacija apie atsakovės parduodamas prekes, sudaro klaidingą įspūdį, jog trečioji šalis ir prekių ženklo savininkas yra komerciškai susiję. Paveikdama prekių ženklų vertes ir gerą reputaciją atsakovė daro neigiamą įtaką apeliantei. Atsakovė neatliktų neteisėtų veiksmų, jeigu: a) nepardavinėtų prekių, pažymėtų apeliantės prekių ženklais, b) savo internetinėje svetainėje pateiktų tik aiškią ir vartotojams lengvai suprantamą nuorodą į prekes (atsargines dalis), kurios skirtos naudoti „Audi AG“ automobiliams.
10.10. Sprendimo 35 punkte nurodytas teiginys – atsakovė internetiniame puslapyje vartotojams nurodo, jog prekiauja neoriginaliomis prekėmis, todėl nėra pažeidimo – yra teisiškai ydingas panašaus pobūdžio ginčų išsprendimui ateityje, nes suteikia teisę intelektinės nuosavybės teisių pažeidėjams išvengti atsakomybės.
10.11. Sprendimo 38 punkte nurodytas teiginys, jog atsakovė prekiauja ne vien „Audi“ automobiliams tinkančiomis detalėmis yra nepagrįstas, tarsi suponuoja vertinimą, jeigu yra prekiaujama ir kitų automobilių modelių detalėmis, tuomet atsakovė neatlieka jokio teisių pažeidimo. Nors kiti automobilių gamintojai nesiima ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, tačiau „Audi AG“ naudojasi savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, inter alia teise į teisminę gynybą.
Dėl apeliantės prekių ženklo „quattro“
10.12. Apeliantė iš atsakovės internetinės parduotuvės buvo įsigijusi ir groteles su chromuotu rėmeliu, t. y. įsigijo prekę, pažymėtą prekių ženklu, klaidinamai panašiu į „Audi AG“ ES prekių ženklą „quattro" (paraiškos Nr. 015198931). Vilniaus apygardos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nors „Audi AG“ procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį į šį pažeidimą. Neatlikęs ieškinio pagrindo dalies dėl prekių ženklo „quattro“ naudojimo vertinimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176–185 straipsnius bei protingumo, sąžiningumo, teisėtumo ir civilinio proceso principus, inter alia, procesinės šalies, teisėtų lūkesčių principą dėl motyvuoto ir tinkamai argumentuoto sprendimo.
Dėl sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimo
10.13. Paryžiaus konvencijos 10 bis straipsnis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis draudžia veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai bei kenkiančius kito ūkio subjekto veiklos galimybėms, reputacija ir kita. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovės veiksmai neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai: 1) atsakovės internetinėje bei fizinėse parduotuvėse parduodamos prekės pažymėtos prekių ženklais, klaidinamai panašiais ir tapačiais į apeliantės prekių ženklus, be „Audi AG“ sutikimo; nėra jokių sąlygų, suteikiančių galimybę atsakovei remtis prekių ženklo savininko teisių apribojimu; 2) pardavinėjamos prekės yra neoriginalios; prekės pažymėtos neturint apeliantės sutikimo; 3) egzistuoja didelė vartotojų suklaidinimo galimybė ir painiava su apeliantės, kaip ūkio subjekto, veikla; vartotojams sudaromos galimybės nepagrįstai manyti, jog apeliantė ir atsakovė yra komerciškai susijusios; 4) atsakovė paveikia apeliantės prekių ženklų vertes ir reputaciją. Atsakovė,- internetinėje svetainėje aiškiai nurodo, kad parduoda ne originalias „Audi AG“ prekės, t. y. pardavinėja „Audi AG“ prekių klastotes (prekes su imituotais apeliantės žymimų prekių skiriamaisiais požymiais).
11. Atsiliepime į ieškovės „Audi AG“ apeliacinį skundą, atsakovė UAB ,,SIGNEDA“ prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
Dėl atsakovės prekių ženklinimo / apeliantės prekių ženklų nenaudojimo
11.1. Atsakovė nesutinka su apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės sumaišė dviejų skirtingų pramoninės nuosavybės objektų – prekių ženklo ir dizaino, apsaugos principus. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad grotelių dizaino negalima prilyginti ieškovės saugomų ES prekių ženklų <...> naudojimui prekėms ženklinti, nes grotelėse esančios keturis žiedus primenančios dizaino detalės yra skirtos ieškovės „Audi“ automobilių logotipo fiksavimui. UAB ,,SIGNEDA“ turi teisę remtis Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktu išimtimi dėl prekių ženklų naudojimo, nurodant atsarginių dalių paskirtį. Atsakovės internetinio puslapio duomenimis, vartotojui renkantis automobilio atsarginę detalę pagal automobilio markę, abėcėlės tvarka pateikiami automobilių markių gamintojai, kurių atsarginėmis detalėmis prekiauja atsakovė. Vadinasi, toks parduodamų atsarginių detalių žymėjimas, nurodant, kurio automobilio gamintojo kokiam konkrečiam modeliui detalė yra tinkama ir skirta, jokiu būdu nepažeidžia „Audi AG“ teisių į prekių ženklus. Kita vertus, grotelių fiksatorių, kurių forma primena „Audi“ keturių žiedų logotipą, naudojimas informuoja vartotoją, jog šios grotelės yra skirtos būtent „Audi“ automobiliams, o ne kito gamintojo automobiliams. Taigi apeliantė teisingai nurodo, jog Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad ES prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai vykdant komercinę veiklą naudoti ES prekių ženklą siekiant identifikuoti ar nurodyti prekes ar paslaugas kaip to prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas, visų pirma tais atvejais, kai naudoti tą prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos paskirtį, kai jos naudojamos kaip priedai ar atsarginės dalys; negali būti draudžiama naudoti tik žymenį, kuris tik primena ženklą ir yra skirtas ženklo tvirtinimo funkcijai atlikti.
11.2. Šiuo atveju atsakovės parduodamų grotelių dizaino negalima prilyginti apeliantės prekių ženklų naudojimu šioms grotelėms ženklinti, nes grotelėse esančios keturis žiedus primenančios dizaino detalės yra skirtos „Audi AG“ gaminamų automobilių „Audi“ logotipo fiksavimui. Jeigu toks fiksavimo elementas būtų vertinamas kaip žymuo, tuomet turėtų būti taikoma Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išimtis. Taigi nors apeliantė ir teigia, jog teismo sprendime išdėstyti argumentai ir motyvacija yra prieštaringa, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad skundžiamas sprendimas dėl to yra nepagrįstas bei neteisingas, nes tiek vienu, tiek kitu atveju ieškinys yra nepagristas.
11.3. Atsakovė kategoriškai nesutinka su apeliante, kad „Audi AG“ įrodė prekių ženklų naudojimą UAB ,,SIGNEDA“ veikloje, t. y. antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolas bei kiti įrodymai patvirtina aplinkybes dėl apeliantės prekių ženklo naudojimo įvairiomis formomis. Teismui pateiktos ginčo grotelių nuotraukos yra labai blogos kokybės: vienoje nuotraukoje nematoma centrinė grotelių dalis, kitose – logotipo fiksatorius specialiai išryškintas, bandant sukurti vaizdą, jog tai yra logotipas, o ne sudėtinė grotelių dizaino dalis (logotipo fiksatorius). Visos atsakovės parduodamos buferių grotelės yra be „Audi AG“ priklausančio keturių žiedų logotipo. Ginčo grotelių centrinė dalis yra sudėtinė grotelių dizaino dalis, prekių ženklo laikiklis (fiksatorius), kurio paskirtis yra pritvirtinti ieškovės prekių ženklą prie ginčo grotelių. „Audi AG“ logotipas turi specialius laikiklius, kurių pagalba logotipas pritvirtinamas prie grotelių (laikiklius įstačius į atitinkamas vietas fiksatoriuje).
11.4. Apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad būtent siekiant riboti atsarginių dalių uždarų rinkų susikūrimą Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje vadinamojoje taisymo išlygoje numatyta, jog Bendrijos dizainas nėra saugomas sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi esantis dizainas, pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas naudojamas taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą. Šiuo atveju „Audi AG“ negali uždrausti UAB ,,SIGNEDA“ prekiauti neoriginaliomis atsarginėmis „Audi“ automobilių grotelėmis, kurios yra sudėtinė gaminio dalis ir naudojama taisant sudėtinį gaminį arba siekiant atkurti jo pirminę išvaizdą. Ginčo grotelių viršutinėje–centrinėje dalyje esanti ertmė (fiksatorius) yra sudedamasis ginčo grotelių dizaino elementas, ant kurio montuojamas „Audi“ automobilių logotipas / emblema. Dėl to atsakovė nepažeidė apeliantės išimtinių teisių į prekių ženklus, o jos siekis ginčo grotelių fiksavimo elementą prilyginti „Audi AG“ prekių ženklui yra nepagristas. Atsakovės ginčo grotelių detalės yra skirtos atkurti sudėtinio gaminio pirminę išvaizdą (pvz. po eismo įvykio).
11.5. Lietuvos bei Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „BALTIJOS TYRIMAI“ apklausos metu vartotojams buvo parodyta kortelė T2 (grotelių nuotrauka), kurioje specialiai išryškinta centrinė grotelių dalis, taip siekiant suklaidinti respondentus; jiems nebuvo paaiškinta, jog tai nėra logotipas, o tik logotipo fiksatorius (sudėtinė grotelių dalis). Taigi apklausos respondentai vertino tik patį specialiai išryškintą grotelių centrinės dalies siluetą ir buvo iš esmės suklaidinti. Atsakovė laikosi pozicijos, jog keturių žiedų siluetas (sudedamoji ginčo grotelių dizaino dalis) yra tik fiksatorius, skirtas „Audi“ automobilio logotipui / emblemai įtvirtinti (sumontuoti).
11.6. Apeliantė siekia monopolizuoti atsarginių detalių rinką, jog atsarginės detalės būtų perkamos tik iš oficialaus automobilio gamintojo, siekia riboti sąžiningą konkurenciją, t. y. siekia uždrausti UAB ,,SIGNEDA“ prekiauti „Audi“ automobiliams skirtomis atsarginėmis neoriginaliomis detalėmis, nepaženklintomis „Audi AG“ prekių ženklu / logotipu.
Dėl Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo
11.7. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės patvirtino, kad atsakovė savo komercinėje veikloje naudojo „Audi AG“ prekių ženklus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ant grotelių matomos ertmės, skirtos „Audi“ logotipui tvirtinti. Teismas nustatė, kad atsakovės parduodamos grotelės nėra pažymėtos „Audi AG“ priklausančiais prekių ženklais.
11.8. Apeliantė nepateikė suformuotos teismų praktikos pavyzdžių dėl atsarginių detalių logotipo fiksavimo elemento laikymo prekių ženklu. Atsakovė remiasi ESTT išaiškinimu sujungtose bylose C-397/16 ir C-435/16.
11.9. „Audi AG“ remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos negalėjimo aiškinti pernelyg plačiai. Šiuo atveju ginčo grotelėse nėra naudojamas apeliantės registruotas prekių ženklas. Ant ginčo grotelių turi būti laikikliai, nes be jų nebus galimybės pritvirtinti logotipą. Jeigu atsarginė detalė būtų gaminama kitokio dizaino, tai būtų ne atsarginė automobilio detalė, skirta atkurti pirminę automobilio išvaizdą, o automobilio puošybos elementas, o tai pažeistų apeliantės teises į gaminio visumos dizainą. Ginčo grotelės yra atkurtos tapataus dizaino originalioms grotelėms, kad būtų galima sujungti groteles su kitu gaminiu – „Audi“ logotipu.
11.10. Apeliantei priklausantys prekių ženklai (keturi chromuoti tarpusavyje sujungti žiedai) yra vaizdiniai ir neturi jokio žodinio elemento, taip pat ant ginčo grotelių nėra „Audi AG“ priklausančių prekių ženklų. Atsakovės internetinėje svetainėje vartotojams yra aiškiai ir suprantamai pateikiama informacija apie atsakovės parduodamas ginčo groteles – neoriginalios, pagamintos ne oficialaus „Audi“ automobilių gamintojo, tačiau yra analogiškos originalioms ir tinka konkretiems „Audi“ automobiliais. Apeliantės bandymas prilyginti grotelių fiksavimo elementą prekių ženklui yra nepagrįstas ir nelogiškas. Ginčo grotelėse esantis fiksatorius atlieka ne identifikacinę, o išimtinai techninę funkciją – užtikrina galimybę pritvirtinti apeliantės logotipą.
11.11. Apeliantė, teigdama, jog atsakovė gali sėkmingai pardavinėti groteles, nepažymėtas apeliantės prekių ženklais siekia suklaidinti teismą. Iš į bylą pateiktų „Audi A4“ modelio bamperio (buferio) grotelių ir „Audi A6“ modelio priekinio bamperio (buferio) nuotraukų matyti, jog šios grotelės nepažymėtos jokiais prekių ženklais ir neturi jokio prekių ženklo fiksatoriaus, nes originalios prekės nėra žymimos jokiais prekių ženklais.
11.12. „Audi AG“ atstovo 2018 m. rugpjūčio 9 d. aiškinamajame rašte nurodyti logotipo tvirtinimo ant grotelių būdai yra negalimi, nes apeliantės logotipas ant ginčo grotelių gali būti tvirtinamas tik su fiksatorių pagalba, o ne kramtomos gumos ar panašios medžiagos pagalba. Aiškinamuoju raštu apeliantė dar kartą stengiasi apeiti taisymo išlygą. „Alternatyvus“ logotipo tvirtinimas panaudojant kramtomą gumą yra neįmanomas ir nenaudojamas realybėje.
11.13. Atsakovės internetiniame puslapyje vartotojams yra aiškiai ir suprantamai pateikiama informacija apie tai, jog ginčo prekės yra neoriginalios, pagamintos ne oficialaus „Audi“ automobilių gamintojo, o yra analogiškos originalioms, tinkančios konkretiems „Audi“ automobilių modeliams. Todėl neegzistuoja net hipotetinė vartotojų klaidinimo galimybė. Vartotojai puikiai suvokia, kad atsakovė nėra susijusi su apeliante, nes prekiauja įvairiems (ne tik apeliantės gaminamiems) automobiliams tinkančiomis atsarginėmis dalimis ir iš kitų gamintojų jokių pretenzijų atsakovė nėra gavusi.
11.14. Atsakovė kategoriškai nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo teiginys neva atsakovė internetiniame puslapyje vartotojams nurodo, kad prekiauja neoriginaliomis prekėmis, todėl neva nėra pažeidimo, yra teisiškai ydingas, nes pirmosios instancijos teismo pozicija reiškia, jog užtenka tik to, kad pažeidėjas pats nurodytų, jog prekiauja neoriginaliomis prekėmis ir tokiu būdu bus išvengiama teisinės atsakomybės už intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisių pažeidimus, o neoriginaliomis prekėmis (klastotėmis) bus iš esmės leista sėkmingai prekiauti rinkoje kas pažeistų pamatinius intelektinės nuosavybės principus. Šiems argumentas paneigti atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia pavyzdžius, iš kurių matyti (palyginti) kaip grotelės atrodo su logotipu ir be jo.
Dėl apeliantės prekių ženklo „quattro“
11.15. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl „Audi AG“ teisių į prekių ženklą „quattro“ pažeidimo. Iš apeliantės į bylą pateikto ieškinio priedo nėra aišku, kur, kada ir iš kokio subjekto ginčo grotelės su chromuotu rėmeliu įsigytos. Nėra pateikti jokie šių grotelių įsigijimo iš atsakovės dokumentai. UAB ,,SIGNEDA“ patvirtina, kad tokio modelio grotelių nėra pardavusi nei į Vokietiją, nei apeliantei. Priimdamas skundžiamą sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir ieškinį šioje dalyje atmetęs, teismas bylą šioje dalyje išsprendė teisingai, juolab kad net ir įvertinus apeliantės pateiktus įrodymus yra akivaizdu, jog pažeidimas yra neįrodytas.
Dėl sąžiningos konkurencijos
11.16. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad priešingai nei nustatė teismas, iš bylos faktinių aplinkybių bei byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovės veiksmai prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės parduodamos grotelės nėra pažymėtos ieškovei priklausančiais prekių ženklais; ginčo grotelėse yra fiksatorius – sudėtinė grotelių dizaino dalis, o ne apeliantės prekių ženklas. Ši ginčo grotelių dalis yra ne tik dizaino elementas, bet yra skirtas būtent „Audi“ logotipo / emblemos fiksavimui prie grotelių.
11.17. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pardavinėjamos prekės yra neoriginalios, pažymėtos neturint jos sutikimo ir tai atsakovė pripažįsta. Pirma, atsakovė tokios aplinkybės niekada nepripažino. Antra, atsakovė prie visų parduodamų ginčo prekių nurodo, jog šios prekės nėra originalus „Audi AG“ koncerno gaminys. Trečia, apeliantės sutikimas nėra būtinas, nes atsakovė remdamasi taisymo išlyga ir siekdama nepažeisti „Audi AG“ teisių į dizainą, prekiauja ginčo grotelėmis, kurių išvaizda vizualiai yra tokia pati kaip ir originalių grotelių, montuojamų į automobilį jį gaminant, tačiau be apeliantei priklausančių prekių ženklų. Ketvirta, UAB ,,SIGNEDA“ vartotojams aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją dėl parduodamų prekių neoriginalumo, jų pagaminimo ne oficialaus „Audi“ automobilių gamintojo, todėl neegzistuoja net hipotetinė vartotojų klaidinimo galimybė.
11.18. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovės poveikiu „Audi AG“ prekių ženklų vertei, taip pat neįrodinėjo kitų sąlygų, būtinų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nagrinėjamos bylos ribų
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl apeliantės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinimo
13. Apeliantės teigimu, teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šalių lygiateisiškumo principo užtikrinimui būtina skirti žodinį teismo posėdį, kurio metu šalys galės pateikti žodinius paaiškinimus dėl esminių bylos aplinkybių. Byloje nagrinėjami svarbūs ir iki šiol nekelti teisiniai klausimai, todėl atsakymų į šiuos klausimus pateikimas yra itin reikšmingas formuojant Lietuvos teismų praktiką.
14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).
15. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Ieškovė yra pateikusi plačios apimties apeliacinį skundą, išsamiai dėl jos argumentų yra pasisakyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodyta kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus „Audi AG“ konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde. Iš išsamaus apeliacinio skundo matyti, jog kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodyta, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde. Jis grindžiamas netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų (ne) taikymu bei pažeidimu pirmosios instancijos teisme, o tai galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Atsakovė žodinio proceso neprašo. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujo įrodymo pridėjimo
16. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. gavo apeliantės „Audi AG“ prašymą pridėti prie bylos naują papildomą įrodymą – Vokietijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 61/18 pagal ieškovės „Audi AG“ ieškinį atsakovui M. G.. Apeliantė paaiškino, jog teismui teikiamas naujas įrodymas yra labai svarbus nagrinėjamai bylai, nes patvirtina „Audi AG“ poziciją: a) ginčo grotelėse naudojamas „Audi“ emblemos (logotipo) kontūrus atvaizduojantis apeliantės prekių ženklas, b) ginčo grotelėse naudojamas „Audi AG“ prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į apeliantės prekių ženklus, c) visuomenė „Audi“ emblemos kontūruose įžvelgia „Audi AG“ prekių ženklus, d) nėra jokios techninės būtinybės „Audi“ emblemą integruoti į ginčo groteles. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 22 d. gavo atsakovės „SIGNEDA“ paaiškinimus į apeliantės prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo. Atsakovė atsikirto, jog Vokietijos Aukščiausiasis Federalinis Teismas netyrė aplinkybės (kasacijai toks klausimas neužduotas), ar fiksatorius yra techniškai būtinas ženklui pritvirtinti. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar atsakovės parduodamose grotelėse esantis fiksatorius,- yra sudėtinė grotelių dizaino dalis, fiksatorius, atliekantis techninę funkciją ir būtinas tam, kad prie radiatoriaus grotelių būtų galima pritvirtinti originalų logotipą, o ne prekių ženklas. Taigi keliamas klausimas ne vien dėl paskirties nurodymo, o dėl grotelėse esančio fiksatoriaus kaip techninio elemento, skirto ženklui pritvirtinti. Todėl nagrinėjamojoje byloje ir apeliantės pateiktoje Vokietijos byloje sprendžiami skirtingi faktiniai bei teisiniai klausimai.
17. Teisėjų kolegija priima ir prideda prie bylos į lietuvių kalbą išverstą Vokietijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 61/18 kopiją, nes šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (Vokietijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo sprendimas priimtas vėliau nei priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas), byloje nėra duomenų, kad apeliantė, pateikdama šį įrodymą, piktnaudžiavo procesu ir įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, atsakovė pateikė motyvuotus paaiškinimus dėl Vokietijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo įtakos šalių ginčui.
Dėl apeliacinio skundo netenkinimo
18. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo nurodyti suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti.
19. „Audi AG“ ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB ,,SIGNEDA“ parduoda automobilių dalis, pažymėtas tapačiais arba klaidinamai panašiais į „Audi AG“ prekių ženklus. Ieškovė reikalavimus grindė prekių ženklus reglamentuojančiomis teisės normomis bei Konkurencijos įstatyme įtvirtintu sąžiningos konkurencijos principu. Atsakovė UAB ,,SIGNEDA“ atsiliepime į ieškinį atsikirto, kad parduoda neoriginalias ir konkretiems „Audi“ automobiliams tinkančias atsargines detales, kuriomis atkuriama sudėtinio gaminio pirminė išvaizda („Audi“ gamyklinio automobilio išvaizda), pvz., po eismo įvykio, dėl to, remiantis Reglamento (EB) Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vadinamąja taisymo išlyga, atsakovė, prekiaudama ginčo grotelėmis, kurių išvaizda vizualiai yra tokia pati kaip ir „Audi“ automobilių originalių grotelių, nepažeidžia ieškovės teisių į dizainą. Ieškovė dublike atsikirto, kad Reglamento (EB) Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisymo išlyga netaikoma. Apeliaciniame skunde „Audi AG“ nesutinka, jog atsakovės parduodamos ginčo prekės patenka į minėtos išimties ribas bei teigia, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai kvalifikavo Reglamento Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą ir Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė turi teisę naudotis taisymo išimtimi.
20. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015 ir kt.).
21. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio dalis nustato, kad ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kitų veiksmų, gali uždrausti teikti tokiu žymeniu pažymėtas paslaugas (2 punktas); naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje (4 punktas). Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad šio įstatymo 38 straipsnio nuostatos nesuteikia ženklo savininkui teisės, be kita ko, uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį ženklą, kai būtina nurodyti prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį.
22. Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip suteikianti atitinkamomis prekėmis prekiaujančiam asmeniui teisę registruotą prekių ženklą naudoti būdu, kuris nėra būtinas ir neišvengiamas PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems tikslams pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018).
23. Pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 (senos redakcijos) 12 straipsnio 1 dalies c punktą ir Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 (naujos redakcijos) 14 straipsnio 1 dalies c punktą, ES prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai vykdant komercinę veiklą naudoti ES prekių ženklą siekiant identifikuoti ar nurodyti prekes ar paslaugas kaip to prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas, visų pirma tais atvejais, kai naudoti tą prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos paskirtį, visų pirma, kai jos naudojamos kaip priedai ar atsarginės dalys.
24. Reglamento (EB) Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta vadinamoji taisymo išlyga – kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi esantis dizainas, naudojamas taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą.
25. ESTT 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. C-397/16 „Acacia Srl“ prieš bankrutuojančią „Pneusgarda Srl“, „Audi AG“ ir Nr. C-435/16 „Acacia Srl“, R. D’A. prieš dr. Ing. h.c. F. „Porsche AG“ 54 ir 78 punktuose konstatuota, jog: i) Reglamento (EB) Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal joje numatytą vadinamąją taisymo išlygą kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas dizainas, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, naudojama šiam sudėtiniam gaminiui taisyti, siekiant atkurti jo pirminę išvaizdą, nereikalaujant, jog saugomas dizainas priklausytų nuo sudėtinio gaminio išvaizdos; ii) Reglamento (EB) Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal joje numatytą vadinamąją taisymo išlygą kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas dizainas, kurį sudaro sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, naudojama šiam sudėtiniam gaminiui taisyti, siekiant atkurti jo pirminę išvaizdą, su sąlyga, kad atsarginės dalies išvaizda vizualiai tokia pati kaip dalies, kuri iš pradžių buvo sudėtiniame gaminyje, jo pateikimo rinkai momentu.
26. Apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo motyvai, susiję su ginčo grotelėse „Audi AG“ prekių ženklų naudojimu / nenaudojimu yra prieštaringi, t. y. teismas nurodė: a) atsakovė nenaudoja „Audi AG“ prekių ženklų, nes UAB „SIGNEDA“ parduodamose prekėse esantys išlieti keturi žiedai yra pačios prekės sudėtinis dizaino elementas ir b) atsakovė naudoja apeliantės prekių ženklus ir ji turi teisę remtis Prekių ženklų įstatymo 1 dalies 3 punkte ir Reglamento 14 straipsnio 1 dalies c punkte išimtimi dėl prekių ženklų naudojimo, nurodant atsarginių dalių paskirtį.
27. Byloje nustatyta, jog atsakovė parduoda neoriginalias ginčo groteles kaip atsargines dalis (detales), skirtas „Audi“ automobilių taisymui, siekiant atkurti pirminę sudėtinio gaminio („Audi“ automobilio) išvaizdą. Taisymo išlyga taikoma tik tokioms sudėtinio gaminio dalims, kurios vizualiai tapačios originalioms (ESTT 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-397/16 „Acacia Srl“ prieš bankrutuojančią „P. S.“, „Audi AG“ ir Nr. C-435/16 „Acacia Srl“, R. D’A. prieš dr. Ing. h.c. F. „Porsche AG).
28. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovės prekiaujamose grotelėse keturių žiedų formų ertmė (kontūras) yra įmontuotas į ginčo groteles, pavyzdžiui:
, todėl išlieka matoma bei vizualiai (keturių besikertančių žiedų siluetas) atitinka „Audi AG“ prekių ženklą (keturis besikertančius žiedus). Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „BALTIJOS TYRIMAI“ atliktos vartotojų apklausos duomenys, t. y. vartotojams buvo parodyta kortelė T2 (ginčo grotelių nuotrauka):
ir 93 proc. vartotojų atpažino „Audi AG“ prekių ženklą.
29. Originali „Audi“ emblema turi 10 specialių fiksavimo elementų, pavyzdžiui:
30. Iš ginčo grotelių nuotraukos (žr. šios nutarties 28 punktą) matyti, kad keturių žiedų vaizdas iš esmės yra fiksatorius, turintis 10 specialių fiksavimo elementų, skirtų „Audi“ emblemai (keturiems besikertantiems žiedams) pritvirtinti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad Lietuvos bei Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „BALTIJOS TYRIMAI“ apklausos metu vartotojai iš keturių žiedų silueto (kontūro) vizualiai atpažino „Audi“ emblemą, tačiau jiems nebuvo pateikta originali „Audi“ emblemos nuotrauka ir neužduotas klausimas ką vartotojas mato ginčo grotelėse: „Audi“ žiedų fiksatorių ar „Audi“ emblemą.
31. Iš atsakovės internetinės svetainės (parduotuvės) „www.signeda.lt“ nustatyta, kad vartotojas gali pasirinkti automobilio atsarginę detalę abėcėlės tvarka pateiktoje paieškos sistemoje nurodęs konkretaus automobilio markę ir automobilio modelį, vėliau pasirinkęs atitinkamą ieškomą detalę: kėbulo dalis, žibintus, veidrodėlius, radiatorius, automobilių lemputes, LED žibintus. Vartotojas, pasirinkęs konkretaus automobilio atsarginę detalę, prieš ją pirkdamas, supažindinamas su informacija bei jam siūloma apsvarstyti detalių kokybės įvertinimą,- pagal pateiktą išaiškinimą: O – (5 ?) originalios detalės, kurios buvo naudojamos surenkant automobilį gamykloje; Q – (5 ?) originalios detalės analogas; PC – (4 ?) originalios detalės atitikmuo, turintis kokybės sertifikatą „Centro Zaragoza“; PT – (4 ?) detalės, turinčios „Thatcham“ arba „TÜV“ sertifikatą. PQ – (4 ?) detalės, turinčios gamintojo / tiekėjo kokybės patvirtinimą – kokybė atitinka pirmojo montavimo kokybę; PJ – (3.5 ?) geros kokybės neoriginalios dalys; P – (2 ?) neoriginalios dalys. Taigi atsakovės internetinėje parduotuvėje vartotojams pateikiama informacija apie parduodamas prekes (originalios / neoriginalios / analogiškos originalioms ir pan.), todėl vartotojams negali susidaryti įspūdis, kad UAB „SIGNEDA“ yra komerciškai susijusi būtent su „Audi AG“, atitinkamai, kad parduoda „Audi“ automobilių gamyklines detales.
32. Teisėjų kolegija, apibendrinusi nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, daro išvadą, jog ginčo grotelės vizualiai tapačios „Audi“ automobilių originalioms grotelėms. Ginčo grotelių sudėtinis elementas (fiksatoriai) skirtas tik „Audi“ emblemai pritvirtinti. „Audi“ prekių ženklai (keturi besikertantys žiedai) nėra sudėtinė ginčo grotelių dalis ir kartu su grotelėmis neparduodama. Apeliantės prekių ženklai („Audi“ emblema) montuojami į gamykloje pagamintą „Audi“ automobilį arba į automobilio „Audi“ sutaisymui panaudotas neoriginalias groteles, įsigytas iš apeliantės. Atsakovės parduodamos „Audi AG“ prekių ženklais nepažymėtos neoriginalios ginčo grotelės nelaikytinos „Audi AG“ originalių grotelių klastotėmis. Atsakovės interneto parduotuvės „www.signeda.lt“ paieškos sistemoje naudojamas automobilių atsarginių detalių žymėjimas – nuoroda į automobilio markės gamintoją bei konkretų automobilio modelį, kuriam detalė tinka bei skirta, informuojant vartotojus, kad ginčo grotelės nėra originalus „Audi AG“ koncerno gaminys – nepažeidžia „Audi AG“ teisių į prekių ženklus. Priešingai, tinkamai informuotiems apie parduodamas neoriginalias prekes vartotojams, suteikiama pasirinkimo teisė – pirkti sudėtinio gaminio originalias atsargines dalis iš gamintojo / oficialaus „Audi AG“ atstovo arba pirkti „Audi“ automobilių neoriginalias, tačiau skirtas atkurti „Audi“ automobilio pirminę būklę, atsargines dalis iš kitų pardavėjų (šiuo atveju atsakovės).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikto Vokietijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 61/18 faktinės aplinkybės skirtingos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Pirma, Vokietijos teismo išnagrinėtoje byloje nustatyta, jog atsakovas, internetinėje platformoje „eBay“ parduodamas automobilių groteles, skelbime nenurodė, kad grotelės yra neoriginalios ir (arba) nėra pagamintos oficialaus „Audi AG“ gamintojo. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog prekiauja ne originaliomis, ne „Audi AG“ gamintojo pagamintomis, tačiau analogiškomis originalioms ir tinkančioms konkretiems „Audi“ automobilių modeliams, ginčo grotelėmis ir savo internetinėje svetainėje vartotojams tokią informaciją pateikia, siekdama išvengti įspūdžio, kad komerciškai susijusi su „Audi AG“. Antra, Vokietijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo sprendime konstatuota, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovės parduodamos radiatoriaus grotelės dizaino prasme atitinka originalias. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ginčo grotelių sudedamoji (fiksuojamoji) dalis vizualiai atitinka „Audi“ emblemą. Trečia, Vokietijos teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadinamosios taisymo išlygos. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog ginčo grotelės, esančios sudėtine gaminio („Audi“ automobilio) dalimi, yra naudojamos taisant sudėtinį gaminį, siekiant atkurti jo pirminę išvaizdą, t. y. nėra saugomas sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi esantis dizainas, naudojamas taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą.
34. Apeliantė remiasi ir ESTT 2006 m. kovo 17 d. byla Nr. C-228/03 T. G. Company and Gillette Group Finland Oy bei LA-Laboratories Ltd Oy bei ESTT 1999 m. vasario 23 d. byla Nr. C-63/97 Bayerische Motorenwerke AG (BMW) ir BMW. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės taip pat yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju, apeliantei priklausantys prekių ženklai (keturi besikertantys žiedai) yra vaizdiniai ir neturi žodinio elemento, todėl „Audi“ emblemos žodinis panaudojimas yra neįmanomas. Apeliantė byloje neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovė prekiauja grotelėmis, pažymėtomis emblemomis su žodiniu elementu „Audi“. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo grotelių sudėtinė dalis – žiedų formos fiksavimo elementas – nėra „Audi AG“ prekių ženklas.
35. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė neįrodė vienos iš būtinų Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sąlygų – naudojimas yra būtinas, siekiant nurodyti trečiosios šalies parduodamos prekės paskirtį tuomet, kai toks naudojimas yra vienintelis būdas perduoti visuomenei visą suprantamą informaciją apie šią paskirtį. UAB „SIGNEDA“ parduodamos „Audi“ automobilių neoriginalios atsarginės detalės (ginčo grotelės) nėra pažymėtos apeliantei „Audi AG“ priklausiančiais prekių ženklais ir pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei ir Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas „Audi“ ženklo savininkei „Audi AG“ nesuteikta teisė uždrausti atsakovei ūkinėje-komercinėje veikloje naudoti „Audi“ žymenį, kuris būtinas nurodyti prekių („Audi“ automobilių neoriginalių atsarginių dalių) paskirtį.
36. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nėra jokios techninės būtinybės „Audi“ emblemą integruoti į groteles. Originali chromuota „Audi“ emblema (keturi besikertantys žiedai) gali būti fiksuojama skirtingais ir alternatyviais būdais ant pačių grotelių, be „Audi“ emblemos naudojimo grotelėse. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą atsikirto, jog apeliantė klaidina teismą, kadangi atsakovė prekiauja neoriginaliomis grotelėmis, tačiau analogiškomis originalioms, todėl grotelių sudėtinės dalies – fiksavimo elemento – buvimas / nebuvimas priklauso nuo originalaus grotelių dizaino. Į bylą yra pateiktos „Audi A4“ modelio bamperio grotelių ir „Audi A6“ modelio priekinio bamperio nuotraukos, iš kurių matyti, jog UAB „SIGNEDA“ parduoda ir groteles, kurios neturi prekių ženklo fiksatoriaus, kadangi „Audi A4“ grotelės skirtos montuoti automobilio priekinio bamperio (buferio) apačioje, o „Audi A6“ priekinis bamperis (buferis) grotelių neturi, nes jį sudaro plastmasinis karkasas, į kurį montuojamos grotelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų nuotraukų:
yra akivaizdu, jog atsakovė prekiauja „Audi“ automobilių atsarginėmis detalėmis, kurių išvaizda vizualiai atitinka originalių grotelių, montuojamų į „Audi“ automobilį jį gaminant, dizainą. „Audi“ emblema (keturi besikertantys žiedai) nėra atsarginė „Audi“ automobilio detalė, o yra gaminio („Audi“ automobilio) visumos dizainas. Neoriginalių ginčo grotelių (su fiksatoriumi arba be jo, priklausomai nuo originalaus grotelių dizaino) dalis yra sudėtinė dizaino dalis, skirta „Audi AG“ prekių ženklui pritvirtinti ir tik po „Audi AG“ prekių ženklo pritvirtinimo, kuriuo atsakovė neprekiauja, atkuriama pirminė „Audi“ automobilio išvaizda, pavyzdžiui:
atkurta automobilio išvaizda: neatkurta automobilio išvaizda:
37. Ieškinyje taip pat paaiškinta, jog „Audi AG“ iš atsakovės internetinės parduotuvės įsigijo groteles su chromuotu rėmeliu. Ši įsigyta prekė yra pažymėta klaidinančiai panašiu į apeliantės ES prekių ženklą žymeniu „quattro“, paraiškos Nr. 01519831. Iš prie ieškinio pridėto priedo Nr. 8 nustatyta, kad teismui pateikta „Audi Q7“ automobilio originalių ir UAB „SIGNEDA“ parduodamų grotelių palyginimas, t. y. pateikta informacija su žyma „konfidencialu“: originalių grotelių gamybos partijos numeris, pakuočių nuotraukos su kodais, grotelių išorinės, vidinės pusių bei žiedų tvirtinimo, taip pat emblemos „quattro“ nuotraukos. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl „Audi AG“ teisių į prekių ženklą „quattro“ pažeidimo nepasisakė, nors procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu „Audi AG“ atkreipė teismo dėmesį į šį pažeidimą.
38. Kasacinio teismo išaiškinta, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus pirmiau nurodytais naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai).
39. Ieškinio priede Nr. 8 yra nuotrauka, įvardinta „Etiketė“, iš kurios matyti tuščia pakuotė pažymėta lipduku, ant kurio užrašyta www.signeda.com, yra nurodyti brūkšniniai kodai ir žyma „grotelės“ bei sunkiai įskaitomos žymos „PA00702104“ ir „AU600010000“. Apeliantė nepaaiškino kada „etiketėje“ nurodytos grotelės buvo įsigytos bei teismui nepateikė grotelių įsigijimo iš atsakovės dokumentų arba kitokių įrodymų (pvz., užsakymo dokumentų) (CPK 178 straipsnis). Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „SIGNEDA“ nurodo, kad tokio modelio grotelių į Vokietiją ir tiesiogiai „Audi AG“ nepardavė. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės apie iš atsakovės įsigytas groteles be chromuoto rėmelio „quattro“.
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje neįrodyta aplinkybė, kad atsakovė prekiauja ir pardavė ieškovei groteles su chromuotu prekių ženklu „quattro“. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).
41. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje „Nesąžininga konkurencija“, nustatyta, kad: (1) Sąjungos šalys privalo garantuoti šalių-Sąjungos narių piliečiams efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos; (2) nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams; (3) be to, draudžiami: 1) visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla; 2) neteisingi teiginiai apie komercinę veiklą, kurie gali diskredituoti įmonės, gaminio reputaciją arba konkurento pramoninę ar prekybinę veiklą; 3) nuorodos arba teiginiai, kurie komercinėje veikloje gali suklaidinti visuomenę dėl prekės rūšies, gamybos būdo, savybių, tinkamumo naudojimui arba prekių kiekio.
42. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis, o 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, be kitų reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.
43. Visuomenės klaidinimas nėra Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlyga pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015), tačiau šio pažeidimo nebuvimas savaime nereiškia, kad negali būti pažeidimo pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamas platesnis teisinių santykių spektras. Kiekvieno iš šių teisės instrumentų taikymas turi savo sąlygas ir ribas. Pagal Konkurencijos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą veiksmai yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: 1) turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti; 2) būtina nustatyti, kad yra lyginamų prekių ženklų ar žymenų tapatumas ar panašumas ir bent viena iš alternatyvių sąlygų (jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą; arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija; arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija; arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016).
44. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad atsakovės veiksmai prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. Byloje nustatyta, jog remiantis taisymo išlyga, atsakovės parduodamos grotelės nėra pažymėtos apeliantei priklausančiais prekių ženklais ir atsakovė prekiauja neoriginaliomis atsarginėmis automobilių dalimis, skirtomis „Audi“ automobilio pirminei būklei atkurti. Atitinkamai yra nepagrįstas apeliantės teiginys, kad atsakovė pripažįsta, jog ginčo groteles žymi „Audi AG“ ženklais be apeliantės sutikimo, juolab kad UAB „SIGNEDA“ tokios aplinkybės niekada nepripažino. Dar kartą pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog prekiauja neoriginaliomis automobilių atsarginėmis detalėmis (ginčo grotelėmis), analogiškomis originalioms ir skirtomis pirminei automobilių būklei atkurti, taip pat vartotojams pateikia išsamią informaciją, jog parduoda neoriginalias „Audi“ automobilių atsargines detales, skirtas pirminei automobilio išvaizdai atkurti. Dėl to turi būti taikoma taisymo išlyga, siekiant nesukurti realios uždaros „Audi“ automobilių atsarginių dalių rinkos. Bendrijos dizaino suteikiama apsauga gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, pašalindama arba ribodama konkurenciją rinkose, ypač kai kalbama apie tokias ilgalaikes ir brangias sudėtines prekes kaip automobiliai, kurių atveju dizainų apsaugos taikymas atskiroms sudėtinį gaminį sudarančioms dalims gali sukurti realią uždarą atsarginių dalių rinką. Šiomis aplinkybėmis vadinamosios taisymo išlygos tikslas yra išvengti tam tikrų atsarginių dalių uždarų rinkų susikūrimo, ypač išvengti to, kad vartotojas, įsigijęs ilgalaikio vartojimo prekę, kuri gali būti brangi, atskiras dalis visada turėtų pirkti iš sudėtinio gaminio gamintojo (2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. C-397/16 „Acacia Srl“ prieš bankrutuojančią „Pneusgarda Srl“, „Audi AG“ ir Nr. C-435/16 „Acacia Srl“, R. D’A. prieš dr. Ing. h.c. F. „Porsche AG“ 50 punktas).
45. Šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu, ieškovės „Audi AG“ apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimas dėl ieškinio pagrindo paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
47. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, tai „Audi AG“ bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė pateikė 2019 m. spalio 25 d. prašymą dėl 2 044,90 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro: 1 573,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (grindžiamos 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra ir „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus išrašu dėl 1 573,00 Eur sumokėjimo 2018 m. lapkričio 29 d.) bei 471,90 Eur už rašytinių paaiškinimų paruošimą (grindžiamos 2019 m. spalio 22 d. PVM sąskaita faktūra bei „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus išrašu dėl 471,90 Eur sumokėjimo 2019 m. spalio 25 d.).
48. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nuo kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu) priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos.
49. Nagrinėjamu atveju maksimali atlygintinų advokato išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 163,76 Eur (895,20 Eur (2018-07-01–2018-09-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 1,3 koef. (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis), o už rašytinių paaiškinimų paruošimą – 505,08 Eur (1 262,7 Eur (2019-07-01–2019-09-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,4 koef. (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).
50. Vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgusi į Rekomendacijas, teisėjų kolegija sprendžia priteisti atsakovei UAB „SIGNEDA“ iš ieškovės „Audi AG“ iš viso 1 635,66 Eur (1 163,76 Eur + 471,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo,- palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės „Audi AG“, Auto-Union-Straße 1 85045 Ingolstadt, Vokietija, atsakovei UAB „SIGNEDA“, juridinio asmens kodas 135685159, 1 635,66 Eur (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas