TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 7 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui, 

kaltinamajam M. Č.,

nukentėjusiojo R. A. atstovei pagal įstatymą L. A. ir įgaliotajai atstovei advokatei Jutai Kareivei,

viešame teisimajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 7 kartus teistas Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. Č. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

 2018 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 17.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Akmenės r., Žerkščių kaimo pakraštyje esančiame pušyne, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, be aiškios priežasties, priėjęs iš nugaros R. A. sudavė kumščiais ir spardė kojomis, tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimą, lūpų muštines žaizdas ir kraujosruvas, nosies sumušimą pasireiškusi kraujavimu iš nosies, kas R. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei smūgių metu sulaužė nukentėjusiojo akinius 240 eurų vertės ir suplėšė striukę 70 eurų vertės, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.  

Kaltinamasis M. Č. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė 2018 m. vasario 16 d. dienos metu Ventos miestelyje vartojęs alkoholį, dviese su draugu išgėrę 4 litrus alaus. Vėliau, apie 16- 17 valandą Ventos mieste sutiko pažįstamą L. Š., su kuriuo nuėjo pasivaikščioti į Ventos pušyną, kartu su L. Š. buvo dar du vaikai, kurių jis nepažįsta, nežino jų nei vardų nei pavardžių. Jis visą tą laiką kol ėjo į pušyną bendravo tik su Luku, jo neklausė kas tie kiti vaikai. Kiek vėliau jiems einant per pušyną, sutiko dar du jaunuolius. Dėl girtumo tiksliai visų aplinkybių jis nepamena, negali pasakyti dėl ko kilo konfliktas. Pamena kaip vienam iš tų dviejų jaunuolių, dabar jau žino, kad tai nukentėjusiajam R. A. priėjęs iš nugaros sudavė du smūgius į galvos sritį, o pastarajam nukritus du kartus spyrė, kiek pamena. Kas vyko po to kai jis sudavė jam smūgius nežino, atsimena, kad L. Š. jį atitraukė nuo nukentėjusiojo ir tuomet jie išėjo iš to pušyno, grįžę į Ventos miestelį, išsiskirstė. Tuo metu, kai jis užsipuolė nukentėjusįjį ir jam sudavė smūgius, kiek pamena, šalia buvo L. Š. ir kartu su juo buvę vaikai, tačiau ką jie darė, nematė. Kur dingo tas kitas jaunuolis kur buvo kartu su R. A. jis negali pasakyti, nes nematė. Paaiškino, kad tokiam jo poelgiui neabejotinai turėjo įtakos alkoholis, būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, turtinę žala pripažįsta 520 Eur sumoje ir sutinka ją pilnai atlyginti, tačiau mano, kad neturtinės žalos dydis yra per didelis. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusiajam sutiktų atlyginti 200-300 Eur dydžio neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, jog paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis M. Č. prisipažino esąs kaltas, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir kaltinamajam sutikus šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

II Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo M. Č. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 16.30 kartu su R. R. ėjo į Ventos miškelį, norėjo ant šaltinio pačiuožinėti, bet šaltinis nebuvo užšalęs. Eidami matė penkis jaunuolius, jis juos pažįsta. Tai buvo M. Č., L. Š. ir jo broliai G. ir D. bei D. Ž.. Jis manė, kad eisi toliau ir juos aplenks. M. Č. nepatiko jo plaukų spalva, prasilenkiant jis R. A. pasakė, ar jis yra "pydaras", kad nusidažė. Tada M. priartėjęs jam iš nugaros ir sudavė smūgį ranka į kaklą, po to į smilkinį. Po smūgio R. A. nugriuvęs ant žemės neteko sąmonės, išsijungė. Ant žemės gulėjo gal kokį pusvalandį. Atsipeikėjęs išgirdo kaip skamba jo telefonas, skambino mama. Telefonas buvo netoli jo prie rankų. Jokie daiktai jam nedingo. Tik kai gavo smūgį į smilkinį jam nukrito akiniai ir jie buvo sulūžę. Nepamena ar L. jam sudavė smūgius, bet jo draugas R. jam sakė, kad jis gulintį spardė. Jis pats nejuto ir nematė, kad jį L. butų spardęs. Jam skaudėjo smilkiniai ir galva, kai atsipeikėjo jautėsi apdujęs. Jam buvo kruvinas veidas. Po to, kai mama jam paskambino, atvažiavo kartu su jo tėvu ir jie iškvietė policiją. Atsistojus eiti namo, prie jo pribėgęs L. pasakė, kad jis R. A. nemušęs. Ligoninėje gulėjo keturias dienas. Nemano, kad sutiktų taikytis su tais jaunuoliais, mano, kad jiems neatleis. Anot R. A. šiuo metu nebijo išeiti į gatvę, baimės neturi, bet į pušyną eiti nenori. (1 t., b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. A. parodė 2018 m. vasario 16 d. sūnus R. A. apie pietus gal kokią 12.00 val. išėjo į lauką. Ji tą pačią dieną apie 16.30 val. skambinusi sūnui norėdama pasakyti, kad grįžtų namo ir ilgai lauke neužsibūtų. Atsiliepus sūnui, jo balsas buvo tarsi užkimęs, ne toks kaip įprastai, todėl iškart paklausė kas jam atsitiko. Sūnus pasakė, kad yra sumuštas, nesiorientavo kur yra. Tada pradėjo pasakoti ką mato aplink. Ji iškart savo vyrui pasakiusi važiuoti parsivežti R., o pati pasilikusi namuose bendravo su sūnumi telefonu. Vyrui pasakius, kad yra Ventos pušyne ir mato sūnų, baigė pokalbį. Neilgai trukus vyras grįžo namo su R.. Ji matė, kad R. veidas yra kruvinas, suplėšyta jo striukė, sulaužyti akiniai. Sūnus telefonu pasakė, kad jį sumušė M. Č. ir L. Š.. Rokas juos abu gerai pažįsta, todėl net nekilo jokių abejonių, kad gali meluoti. Su L. R. mokosi toje pačioje klasėje, o M. pažįsta iš matymo (1 t., b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. A. parodė, kad 2018 m. vasario 16 d.  ruošėsi važiuoti su reikalais, kai per pirmo aukšto langą išlindusi sutuoktinė pasakė, kad jų sūnus R. yra sumuštas ir kad vyktų į Ventos pušyną jo parsivežti. Nuvykęs į pušyną sūnaus nerado. Tada grįžo namo, pasiėmė telefoną ir vėl išvyko į pušyną. Pasistatęs automobilį nuėjo į pušyną, kur pamatė link jo ateinantį sūnų R., jis buvo visas kruvinas, veidas, rankos, suplėšyta striukė. Paklausus kas nutiko, R. pasakė, kad jį sumušė jo klasiokas L. Š. ir kažkoks M.. Kai sutiko sūnų R., jis buvo vienas, kartu su juo nieko nebuvo. Vėliau sėdo į automobilį ir važiavo pro Ventos tiltą. Jo sūnus sėdėdamas automobilio gale pamatęs einančius du vaikinus pasakė, kad šie vaikinai jį sumušė. Sustojus prie šitų dviejų jaunuolių, vienas jų buvo L., kuris pasakė, kad jis nemušė R.. Kitas jaunuolis šalia L. buvo M., kurį matė pirmą kartą. Jis buvo užsidėjęs kapišoną, matėsi tik akys. M. elgėsi įžūliai, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sakė jam, kad išliptų iš automobilio, "sudaužėm, sumušim ir tave". Pasakius, kad iškvies policiją, M. pasakė, kad jam negrasintų.  Po įvykio praėjus kelioms dienoms, sutiko M. Ventos miestelyje ir jį atpažino. Nuo tada M. Č. sutikus jį gatvėje užkabina, keikia necenzūriniais žodžiais, bando išprovokuoti, nuolatos vaikšto prie jų namo langų, leidžia garsiai muziką. Stengiasi, kad jie nuolatos matytų M. netoli savo namų (1 t., b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas R. R. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad tai buvo 2018 metų vasario 16 d., valandos neatsimena, bet po pietų. Ėjo su draugu R. A. į Ventos pušyną pasivaikščioti. Iš paskos matė ateinantį M. Č.. Jis ir R. pasuko kitu takeliu link medelyno. O jie iš paskos. M. Č. sustabdė jo draugą R.. Jis irgi sustojo, bet buvo toliau nuo R. ir pokalbio negirdėjo. Tik paskui R. jam sakė, kad prisikabino prie plaukų spalvos. Negali pasakyti kokiu atstumu. M. pasakė R., kad ne užsienis, kad dažytum plaukus. R. nieko neatsakė. Paskui tie draugai sakė, kad M. sumaišė, kad ne R. norėjo primušti. Tada M. iš kumščio sudavė smūgį į veidą. Neatsimena kiek smūgių, bet daug matė Iš rankos gal 10-15 smūgių. Daugiausia mušė į veidą, į pilvą, į žandą. Iš kojos spardė į pilvą, galvą. Gal 10 smūgių. Jį parvertė ant žemės ir matė, kad bėgo kraujas iš burnos. Stiprūs smūgiai buvo. M. stovėjo tvirtai. Labai išsigando ir išėjo, nes nežinojo ką daryti. Buvo L., D., G. Š., D. Ž.. Matė tik M. mušantį R., kiti draugai nenaudojo smūgių. Koks R. kūnas po sumušimo buvo nežino. Matė, kad iš burnos bėgo kraujas. Muštynės truko gal 10-15 minučių. Kai važiavo su pareigūnais parodyti tą vietą, sakė, kad kažkas matė. L. Š. M. nuo R. atitraukė. Kiti draugai M. liepė baigti muštynes. R. mušamas nesigynė. Sumušimo priežastis - plaukų spalva, vėliau sakė, kad sumaišė su kitu. M. R. rankomis gal dešimt smūgių sudavė, po to M. apkabinęs R. abiem rankom sugriebė jį ir parvertė ant žemės. Prieš R. nuverčiant ant žemės, jau buvo gal keturi smūgiai suduoti. Kai R. atsistojo, tai vėl sudavė gal du smūgius iš kojos ir kumščio. Mano, kad ir gulintį R. spardė. M. kompanijos draugai liepė baigti ir R. nebemušti. L. atitraukė M. nuo R., kiti kompanijos nariai neprisidėjo prie R. mušimo. Bandė M. atitraukti. Jis pats stovėjo iki tol, kol jį D. Ž. įspėjęs, kad geriau bėgti, nes ir jam blogai baigsis. Tai buvo draugiškas patarimas buvo, kurio paklausęs pabėgo. Pabėgęs bastėsi, nes nežinojo ką daryti, bijojo kam skambinti. Sakė, kad M. buvo neblaivus. R. negalėjo M. Č. veiksmus išprovokuoti, nes jis ramus, mandagus, draugiškas. Nežino, ar R. M. pažįsta, nėra jam pasakojęs apie M. Č.. Jis pats pirmą kartą matė Č.. Jam, rodos, kad R. nebandė pasipriešinti M.. Jį labai sumušė, nes jau nepajėgus buvo pasipriešinti. R. A. sąmoningas buvo, kai jį mušė. Muštynių metu, kad būtų nesąmoningas, nepastebėjo. M. mušdamas R. nieko nesakė (1 t., b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas D. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad šių metų  vasario mėnesį, apie 3 iki 6 val. buvo skautų šventė. Norėjo eiti skauto narius paerzinti, todėl atėjo į Ventos pušyną. Eidami kilo į kalnelį. M. pamatė R. A. ir R. R. einančius link miško pusės. Priėjęs M. parodė žiebtuvėlį R. A. paklausdamas ar jo, R. atsakius, kad ne jo. M. paklausė „Ar pats plaukus persidažei?“, nes R. baltos spalvos plaukai. R. A. pasakė, kad važiavo į kirpyklą. Viskas prasidėjo nuo to, kai M. pasakė, kad „piderių Lietuvoje nereikia“, po ko trenkė R. kumščiu į veidą. Nepamena į kurią vietą. Buvo gal 5 ar 9 smūgiai buvo rankomis, o kojomis trigubai daugiau smūgių buvo į įvairias kūno vietas: į blauzdas, veidą, šonkaulius. Iš kojos gal nuo 10 iki 20 smūgių buvo suduota. R. iš nosies bėgo kraujas. R. griuvo tris kartus iš eilės. Bandė atsistoti. Jis iš visų jėgų buvo trankomas. Kai tik R. atsistodavo, M. jam vėl spirdavo, ir jis nukrisdavo. Sakydavo, kad „piderių nereikia Lietuvoje“, vartojo necenzūrinius žodžius. R. nebegalėjo kalbėti. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad R. buvo praradęs sąmonę. R. nesipriešino. Muštynes matė jis, G., D. ir L. Š.. L. traukė M. nuo R.. Iš jų kompanijos R. A. niekas nemušė. Sakė M. liauti mušti. R. R. įspėjo, kad šis bėgtų iš ten kuo greičiau, nes M. būtų ir jį sumušęs. Vėliau M. teisinosi, kad sumaišė žmogų. M. buvo neblaivus, tai suprato iš jo iš jo judesių. R. buvo sužalojimai: nosis praskelta, galvos sutrenkimai, didžiulės mėlynės. Muštynės truko nuo 10 iki 15 minučių. M. pasitraukė pasakydamas, kad „piderių nereikia“. Jie nuvedė R. A. prie pavėsinės. Muštynės vyko pušyne, Ventos regioniniame parke, netoli Žerkščių kaimo. Paklausus M., kodėl taip padarė, atsakęs, jog sumaišė su kitu žmogumi. L. nubėgęs prie R. paklausė ar jam viskas gerai. R. nepažįsta M. ir nėra turėjęs su juo konfliktų. M. jam grasinęs, kad jį pakas po žeme. Bijo, kad gali pakasti po žeme. M. sakęs, kad nenori sėsti, prašė jo neišduoti, tai girdėjo L., G. Š., J.. Jam vienam grasino. Su M. nebendrauja. Jų kompanijoje M. atsidūrė, kai ėjo su G., D., L. Š., anksčiau M. nepažinojo, tik tą dieną susipažino. Prie R. sumušimo iš jų kompanijos niekas neprisidėjo. Mušė tik M.. L. Š. stabdė, traukė M. nuo R., nes nenorėjo, kad R. užmuštų. R. stumdė į medį spardydamas, buvo žiaurūs smūgiai. Kiti šaukė M. baigti, nedaryti to R. M. elgesio negalėjo išprovokuoti ir nebuvo priežasčių. L. Š. vaidmuo muštynėse - jis gynėjas buvo tose muštynėse, traukė M. nuo R.. Žino, kad R. nori iš M. ir L. prisiteisti žalą, nes R. manė, kad ir L. jį mušė, bet L. tik gynė R.,  R. gal sumaišė, kad ir L. jį mušė. L. nemušė, jis gynė R., dar klausė, ar viskas gerai (1 t., b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas D. Š., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad M. Č. sumušė R. A., 2018 metų vasario 16 dieną, apie 5 val. vakaro, Ventos pušyne. Jis ir D. Ž. buvo prie pašto. Kartu su M. Č. ėjo L., G., D.. Visi nuėjo link Ventos pušyno. Jo brolis L. pasakė eiti prie skautų, kurie buvo netoliese. Ten yra toks kalnelis, ant kurio užlipo. Ten buvo R. R. ir R. A.. M. priėjęs prie R., paklausė kodėl taip plaukus nusidažęs, kaip pideras atrodai?. R. plaukų spalva tokia kaip ruda ir balta. R. atsakęs, jog kaip norėjęs, taip ir nusidažęs“. Tada M. sudavė R. A. sakydamas, kad piderių Ventoje nereikia“ ir pradėjo daužyti R.. Pirma, norėjo R. A. iš kojos išjungti, suduodamas smūgį koja, pats M. po įvykio taip jiems sakęsi. M. buvo girtas, nes gėrė alkoholį, be to nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pradžioje M. tris kartus iš kumščio trenkė R. į veido sritį, į žandą, į nosį, daužė iš kojos. Iš rankos sudavė apie 10 smūgių. Vis smūgiuodamas norėjo pataikyti į galvą, bet nepataikydamas susinervindavo ir vėl smūgiuodavo. Iš kojos R. spyrė į veidą, pilvą, šonkaulius, buvo daugiau kaip septyni smūgiai. R. iš burnos bėgo kraujas. Mėlynių nematė. Pradžioje R. stovėjo, M. pakišus koją, jis nuvirto. R. atsikėlus, jis vėl ėmė jį spardyti. Muštynės truko apie 20 min. Visi šaukė M. baigti. G., jis, L., Ž. šaukė. D. Ž. R. R. liepė bėgti. M. norėjo R. R. pagauti, bet šis pabėgo, nes būtų dar ir R. R. sumušęs. L. priėjęs prie M. atitraukė jį nuo R.. Iš jų atėjusių R. niekas nemušė, išskyrus M.. M. pažįsta nuo vaikystės, anksčiau draugai buvę, Žino, jog Anglijoje M. irgi smurtavo, nes jį deportavo, pats sakęs, kad ten žmogų subadė peiliu, narkotikus pardavinėjo, pats vartojo. Ar tą dieną M. galėjo būti apsvaigęs, nežino, tačiau buvo vartojęs alkoholį. R. jokios agresijos neišprovokavo. R. nesigynė, suprato, kad gaus. Kiek žino M. su R. nebuvo pažįstami. Kuomet buvo mušamas R., jie visi šaukė, kad M. liautųsi mušęs, po to brolis L. Š. juos išskyrė. Broliui nepadėjo gelbėti mušamo R., nes visi bijojo M., girdėjęs, kad . buvo subadęs žmogų, bandė pats apsisaugoti. Nematė, ar R. A. tėvas buvo atvykęs į pušyną, nes jau buvo pasišalinęs ( (1 t., b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas G. Š., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, 2018 metų vasario 16 d. apie 5-5.30 val. vakaro, ėjo į Ventos kartu su D., L., D. Ž. ir M. Č.. M. pamatęs einančius R. R. ir R. A. nubėgo link jų, o pastarieji jam iš paskos. M. pasisveikino su R. A. ir paklausė, ar plaukus pats nusidažė. R. atsakė, kad pats. Ir M. trenkė iš kumščio R., pasakydamas, kad Lietuvoje piderių nereikia. R. nieko nesakė, ramiai stovėjo. Po to trenkė į veidą, pataikydamas į skuostą. Mušė rankomis, buvo daug smūgių, daugiau nei dešimt. Po to buvo suduoti smūgiai kojomis į veidą, pilvą nugarą, šonkaulius, nosį ir dantis, taip pat maždaug dešimt smūgių. R. krito ir vėl kėlėsi, M. R. trenkė nustumdamas į medį, po ko jis nugriuvęs. R. gal keturis penkis kartus buvo nugriuvęs. R. iš nosies bėgo kraujas, buvo praskelta lūpą, iš kurios taip pat bėgo kraujas, po akimi matėsi mėlynė. Kai M. mušė visi aplink šaukė liautis mušus, tačiau M. toliau mušė. Jis su D. Ž. pasakęs R. R., kad bėgtų ir pasakytų R. tėvams. Po įvykio M. sakęs, kad norėjo R. R. pagauti. Daugiau niekas R. nemušė, išskyrus M.. D. Š. stovėjo rankomis veidą užsidengęs ir negalėjo žiūrėti. L. buvo išėjęs prie skautų ir jo nebuvo. M. buvo girtas, nešėsi rankose alų. Gėrė prie jų. Po įvykio, kuomet sumušė R. su M. nebendrauja, kai sumušė R., M. slapstėsi. M. jo ir D. Ž. prašęs jo neįskųsti, sakęs nebūti „stukačiais“, ištraukti jį iš bėdos. Po muštynių M. eidamas per tiltą buvo sutikęs R. A. tėvą, liepė lipti jam iš mašinos, sakė kad gaus į dantis. R. mušamas  nesigynė,  jis gulėjo ant žemės susirietęs, kad į veidą nekliūtų. R. negalėjo išprovokuoti M. agresijos. Jie nebuvo pažįstami, priėjęs M. pasisveikino su R. A., Mantas padavė R. ranką, R. taip pat su juo pasisveikino, ištiesdamas ranką. Po to M. paklausė apie R. plaukų spalvą, klausė ar pats nusidažė, o po M. sudavė R. smūgius. Kuomet buvo mušamas R. pušyne be jų, bėgdamas taip pat matė moteris vedžiojančias šunis, kurios ėjo link R., jos taip pat galėjo matyti muštynes. R. A. mušė tik M., daugiau niekas R. nemušė. Kai M. mušė R., visi šaukė, kad nemuštų, tačiau M. vis vien mušė R.. M. įvykio dieną buvo neblaivus, tai suprato iš jo akių, kurios blizgėjo, vyzdžiai buvo išsiplėtę, ėjo vinguriuodamas, be to su savimi turėjo 2 litrų „bambalą“. Jie M. susitiko prie pašto, matė kaip M. eidamas gėrė iš to „bambalio“, o išgėręs jį išmetė. Siūlė ir jiems, bet jie atsisakė. M. pasakojo, kad užsienyje nedirbo, o pardavinėjo narkotikus, pardavinėdamas narkotikus užsidirbdavo pinigų, taip pat sakė ir pats vartojantis narkotikus, sakė daug žmonių sužalojęs, nudūręs, primušęs. Mano, jog tą dieną M.s galėjo būti pavartojęs. Iš M. kalbų žino, kad  į Lietuvą jį deportavo iš Anglijos kiek girdėjo, tai grįžęs iš Anglijos M.  jau tris asmenis sumušęs, o R. ketvirtas. Girdėjo, kad M.  sumušęs S., jam apie tai pasakojusi G. J.. Kitas įvykis buvo su metaliniu kastetu, G. matė tą įvykį, mačiusi M. jį turėjus (1 t., b. l. 83-85).

 Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. Š. parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. jis susitiko su savo pažįstamu M. Č., savo dviem broliais G. ir D. Š. ir D. Ž.. Visi penki ėjo į Ventos pušyną, ten vyko skautų šventė. Jis pamatė kaip pušyne priekį jų eina jo klasiokas R. A. su R. R.. Jis ėjo tiesiai į šventę, atsiskyrė nuo savo draugų, su kuriais ėjo kartu. Matė kaip R. su savo draugu pasuko į dešinę, o jo likę draugai ėjo paskui juos. Jis kaip minėjo atsiskyrė ir nuėjau į šventę. Jis įtarime nurodytų veiksmų nedarė ir R. A. nemušė. Aš apie pusę valandos užtrukau šventėje. Po to pamatė kaip netoliese nuo kalno nusileido M., jis priėjo prie jo. Kai susitiko su M., matė, kad yra kruvina jo striukė, kairės pusės kišenė ir dešinės rankos krumpliai patinę bei kruvini. Jis M. net neklausė kodėl jis taip atrodo ir kas atsitiko, nes jam buvo neįdomu. Nori pasakyti, kad, kai tą dieną susitiko su M., tai yra prieš einant į pušyną, jo striukė ir rankos buvo švarios. Kai tik su M. išėjo iš pušyno, ėjo pro Ventos tiltą Ventos miestelio link. Tada prie jų su M. sustojo automobilis. Jis atpažino, kad automobilį vairavo R. tėvas, jis jam liepė atidaryti priekines keleivio dureles. L. Š. atidarė mašinos duris ir R. tėvas pradėjo ant jo šaukti. Tada M. buvęs šalia jo pradėjo sakyti R. tėvui, kad išliptų jis lauk iš mašinos ir kad jis sumuš dar ir jį. Jis tada suprato, kad M. sumušė R. A.. Matė kaip automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo R., jo veidas buvo visas kruvinas. Po šito susižodžiavimo R. tėvas išvažiavo, o jis su M. ėjo į Ventą. Abu nuėjo prie R. namų laiptinės, ten nieko nebuvo, tada abu išėjo į savo namus. Prie R. namų ėjo, nes jo tėvas liepė, tačiau nieko neradę išėjo į savo namus. (1 t., b. l. 115-116)

2018 m. vasario 17 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas nustačius, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 17 val. Akmenės rajone, Ventoje, esančiame pušyne, R. A., sumušė iš matymo pažystami asmenys suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, bei suplėšė striukę. R. A. paguldytas į Moters ir vaiko klinikų, vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos centrą, kur jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, nosies, lūpų ir ausų sumušimai  (1 t., b. l. 1).

Iš Policijos registruojamų įvykio registro (PRĮR) išrašo matyti, kad pranešimas apie sumuštą sūnų Akmenės rajone, Ventoje, Ventos pušyne policijos įstaigoje gautas 2018 m. vasario 16 d. 17 val. 07 min., kurį patikrinus nustatyta, jog 2018 m. vasario 16 d. apie 17 val.. Akmenės rajone, Ventoje, esančiame pušyne, R. A., sumušė iš matymo pažystami asmenys suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, bei suplėšė striukę. R. A. paguldytas į Moters ir vaiko klinikų, vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos centrą, kur jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, nosies, lūpų ir ausų sumušimai. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, įtariamieji nustatinėjami   (1 t., b. l. 6–7).

2018 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – yra Akmenės r., Ventos sen., Žerkščių kaime. Kaimo pakraštyje yra pušynas. Palei pušyną pietų pusėje yra kelias, už kelio stovi gyvenamieji namai. Be to, (duomenys neskelbtini) bute buvo nufotografuotas nukentėjusysis ir užfiksuota sužalotas veidas, kuris buvo kruvinas, sumuštos lūpos, apžiūrėti akiniai rudos spalvos plastikiniu rėmu. Apžiūrint akinius matosi, kad jų rėmelis yra sulūžęs, ant akinių stiklų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūrint žieminę striukę jos vidaus pamušalas yra šviesiai žalios spalvos, striukės išorė mėlynos spalvos. Ši striukė yra suplėšyta kairėje pusėje, nuo rankovės pradžios iki striukės apatinės (1 t., b. l. 10-14).

2018 m. kovo 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 425/2018 (4) nurodyta, kad R. A. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, lūpų muštinės žaizdos ir kraujosruvos, nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus veidą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus. R. A. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 52).

2018 m. kovo 7 d.  asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota kaip nukentėjusysis R. A. atpažino asmenį - M. Č. esantį vaizdo nuotraukoje pažymėtoje Nr. 2., įvykio dieną trenkusį jam kaklą ir į smilkinį (1 t., b. l. 42 - 46)

2018 m. gegužės 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) nutarimu ikiteisminis tyrimas L. Š. atžvilgiu, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (1 t., b. l. 120-122)

2018-05-17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu M. Č. parodymai patikrinti juos susiejus su aplinkybėmis įvykio vietoje ir patvirtinti su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kurių metu M. Č. parodė, kaip jis 2018 m. vasario 16 d. sumušė R. A. ir paaiškino įvykio aplinkybes. ( 2 t.,  b. l. 56-61).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. Č. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. Č. veiksmai pagal kaltinimą įvertinti kaip įžūlus elgesys. 

Įžūlus elgesys kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-120-628/2018).

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad  Ventos miestelyje esančiame pušyne, savo laisvalaikį leidžiančių žmonių ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, dienos metu, atlikti smurtiniai kaltinamojo veiksmai panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu, matant kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju buvusiems nepilnamečiams vaikams, yra viešoji vieta. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. Č. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu (suduodant nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nepilnamečių vaikų akivaizdoje), buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu (suduodant smūgius, spardant), kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, iš visų įvykio aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamasis M. Č. savo elgesiu kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė tokius jo smurtinius veiksmus mačiusių asmenų (nepilnamečių vaikų) saugumo jausmą, prieš kitą asmenį demonstravo jėgą, smurtaudamas iš esmės suprato, kad tai daro viešoje vietoje kitų asmenų, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nepaisydamas jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, todėl numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykyje dalyvavę asmenys patirs tam tikrų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka, dėl tokių jo veiksmų nepilnamečiams buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis. Tai patvirtina byloje surinkti duomenys: apklausti nepilnamečiai R. R., D. Ž., D. ir G. Š. apklausti liudytojais, ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jie buvo išsigandę, matydami M. Č. mušantį (suduodantį smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas) R. A. visi šaukė, kad liautųsi mušęs, D. Š. stovėjo rankomis užsidengęs veidą, nes negalėjo žiūrėti, R. R. išsigandęs jog ir jis nebūtų sumuštas pabėgo. 

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina M. Č. veikus tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius nukentėjusiajam jis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl to galinčius kilti padarinius jo sveikatai (sveikatos sutrikdymą), konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtinas bet koks galintis kilti sveikatos sutrikdymas, todėl jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Smurtaujant tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R. A. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį, todėl M. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. 

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis kaltinamojo M. Č. veikoje visiškai įrodyta. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltė pažeidus viešąją tvarką patvirtinta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis M. Č. 2018 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 17.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Akmenės r., Žerkščių kaimo pakraštyje esančiame pušyne, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, be aiškios priežasties, priėjęs iš nugaros R. A. sudavė kumščiais ir spardė kojomis, tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimą, lūpų muštines žaizdas ir kraujosruvas, nosies sumušimą pasireiškusi kraujavimu iš nosies, kas R. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei smūgių metu sulaužė nukentėjusiojo akinius 240 eurų vertės ir suplėšė striukę 70 eurų vertės, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. 

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo visiškai ir davė parodymus tiek kiek jis prisiminė aplinkybes, susijusias su pareikštu kaltinimu, tačiau tiek iš kaltinamojo teisme duotų parodymų, tiek iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis tai darė nenuoširdžiai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodymus keitė, pradžioje kaltės nepripažino ir neigė sumušęs nukentėjusįjį, vėliau, supratęs, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinko pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kaltę pripažino, tačiau nurodė atsimenantis tik suduotus du smūgius, teisiamojo posėdžio metu prisipažindamas kaltę ir duodamas paaiškinimus nurodęs sudavęs jau keturis smūgius, nors nurodė, kita vertus teigdamas jog dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymą dėl padarytų sužalojimų neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino ir nesistengė bent dalies atlyginti, o savo neatsirašymą stengėsi pateisinti draudimu bendrauti su nukentėjusiuoju. Tokio kaltinamo prisipažinimo ir formalaus atsakymo teismas nelaiko jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti nepakanka konstatuoti, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. Č. po nusikaltimo įvykdymo ne tik nesigailėjo dėl įvykdyto nusikaltimo, jis, pirmos apklausos metu apklaustas įtariamuoju kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ( 1 t., b. l. 116), be to iš apklaustų nepilnamečių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. Č. stengėsi daryti jiems poveikį, grasindamas kad pastarieji jo neišduotų padarius nusikaltimą, tik ikiteisminio tyrimo metu surinkus įrodymas, pagrindžiančius jo kaltę, sprendžiant jam skirtinos kardomosios priemonės suėmimo klausimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir nepadėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiojo neatsiprašė, neatlygino net dalies padarytos žalos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nevertino savo ankstesnio elgesio neigiamai, nesikrimto dėl padarytų veiksmų ir net neapgailestavo dėl įvykdyto nusikaltimo, todėl teismas kaltinamojo kaltės pripažinimo ir formalaus gailėjimosi nepripažįsta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. Č. veikdamas tiesiogine nekonkretizuota tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, naują nusikalstamą veiką padarė praeityje teistas septynis kartus užsienio valstybėje (už valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą, vagystes, tyčinį nuosavybės sugadinimą arba sunaikinimą, nesunkų kūno sužalojimą ir kt.), teistumas neišnykęs ( 1 t., b. l. 148-158). Be to, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis M. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas iš Jungtinės Karalystės 2018 m. sausio 7 d. deportuotas į Lietuvos Respubliką, nusikalstamas veikas darė sistemingai, dėl ko jo atžvilgiu mėnesio bėgyje pradėti net trys ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių šiuo metu baudžiamosios bylos jau perduotos į teismą. Šių aplinkybių visuma rodo, kad M. Č. nelinkęs taisytis, savo neteisėtu elgesiu ne tik linkęs pažeisti teisės normas, bet ir akivaizdžiai ignoruoti doros visuomenės principus, privalomas normalaus elgesio taisykles, kas  pagrindžia didesnį jo pavojingumą visuomenei. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 159), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, šiuo metu nuo 2018 m. liepos 28 d. įsidarbino ir dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 160-161 , 2 t., 99-103b. l. 77-78), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre negydytas, priklausomybės ligų registre neregistruotas (b. l. 82). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiojo R. A. iki teisiamojo posėdžio neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino, tačiau teismo posėdžio metu paskutinio žodžio metu atsiprašė nukentėjusiojo R. A. tėvų, iš dalies sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir pasižada padarytą turtinę žalą atlyginti. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 284 straipsnyje, kurios trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam M. Č. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybę M. Č. atžvilgiu, teismo manymu, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, nes M. Č. nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu, įvykdė būdamas teistas, neišnykus ankstesniems teistumams už tyčinius nusikaltimus padarytus Jungtinėje Karalystėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis iki deportavimo iš Jungtinės Karalystės būtent už nusikalstamų veikų darymą, niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, tyčines turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, darė nuolat, anksčiau teistas 7 kartus Jungtinėje Karalystėje, 2018 m. sausio 7 d. deportuotas į Lietuvos Respubliką, vėl padarė tyčinį nusikaltimą už kurio padarymą pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu, be to jo atžvilgiu pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, bylos su kaltinamaisiais aktais perduotos į teismą, kas rodo, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės, nesulaikė ir neatgrasė M. Č. nuo nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į tai, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas M. Č. atžvilgiu, nėra pagrindo, kadangi teismas daro išvadą, kad M. Č. skiriamos bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Tos aplinkybės, kad M. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, pasižada nenusikalsti, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, į tai atsižvelgiama skiriat bausmes už padarytą nusikaltimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. Č. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. birželio 20 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai. (1 t., b. l. 178-179, 2 t., b.  l. 36-37). 

2018 m. birželio 15 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo  nutartimi, pakeista 2018 m. rugpjūčio 6 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi, paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti,  pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė panaikintina. (2 t., b. l. 34-36, 104-105).

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 520 Eur  dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai bei 2000 Eur (neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 136-138). 2018 m. liepos 13 d. nutarimu R. A. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 144).

Kaltinamasis pripažįsta ieškinį iš dalies, su turtinės žalos 520 Eur dydžiu sutinka pilnai, tačiau nesutinka su pareikštu neturtinės žalos dydžiu ir jį teismo prašo sumažinti.

Civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos turtinė žalos yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. Č. priteistina 520 Eur neturtinei žalai R. A. naudai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė patyręs ir 2000 Eur neturtinę žalą dėl jam įvykio metu sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, pažymėdamas, kad patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius nepatogumus, baimę, išgąstį, savivertės sumažėjimą ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko (atsakovo) – nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. A. dėl tyčinių neteisėtų M. Č. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis buvo išvežtas ir paguldytas į Šiaulių respublikinės ligoninės Moters ir vaiko Klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą, diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, nosies, lūpų ir ausų sumušimai, kur jam suteiktos radiologo, neurologo konsultacijos, kelias dienas gydytas stacionare. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis ne tik jautė fizinį skausmą, tačiau po patirtos nusikalstamos veikos patyrė ir dvasinius išgyvenimus, prastai jautėsi, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą sūnus iki šiol lankosis pas psichologą, bijo lankytis vietoje, kurioje buvo sumuštas, sumažėjo, jo kaip jaunuolio orumas ir savivertė, nes buvo sumuštas savo pažįstamų draugų akivaizdoje, be to situaciją apsunkina ir tai, kad turi lankyti tą pačią klasę su vienu iš įvykyje dalyvavusiu asmeniu. Duomenų apie nukentėjusiojo tolesnę sveikatos eigą ar pablogėjimą byloje nėra.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam R. A., teismas atsižvelgia ir į susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose dydžius, kur bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 10000 Lt (145 – 2919 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009).

Vertinant nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo pasikėsinus į jo sveikatą; veika padaryta prieš nepilnametį asmenį, dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinio ir emocinio pobūdžio išgyvenimų, t. y. nukentėjusiajam R. A. buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasekoje jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išgąstis, tačiau liekamųjų reiškinių nenustatyta, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nuolatinių pajamų negavo, nuo 2018 m. liepos 25 d. dirba, nevedęs, išlaikytinių neturi, kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 2000 eurų neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neteisingas, neatitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl mažintinas. Teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustačius, jog neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam R. A. 1000 Eur, kuris priteistinas iš kaltinamojo M. Č. nukentėjusiojo R. A. naudai, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo R. A. pilnametystės nustatant jo atstovę pagal įstatymą L. A. (CK 3.185 straipsnis). 

VI. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos (kompaktinės plokštelės su nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais), pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje.

      VII. Proceso išlaidos

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2018 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-565-3681 baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam R. A. teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta gynėja advokatė Juta Kareivė, 2018 m. kovo 5 d. pateikusi advokato orderį Nr. 295065 ( t. 2, b. l. 41-42). Teismui pateikta pažymą Nr. (2.19)NTP-7-4822 dėl 299,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo valstybei už nukentėjusiajam R. A. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ( 2t., b. l. 116-117).

Kaltinamasis M. Č. šiuo metu dirba, todėl, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neprivalėtų valstybei atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusįjį, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Č. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. Č. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti M. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. birželio 20 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai. 

Kaltinamajam M. Č. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. Č. 520 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieno tūkstančių eurų 00 ct) eurų neturtinei žalai atlyginti R. A. naudai, šių priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki R. A. pilnametystės nustatant jo atstovę pagal įstatymą L. A..

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti 299,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusįjį R. A. proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo M. Č. priteisti į valstybės biudžetą 299,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 00 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą - 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas (kompaktines plokšteles su nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais), pridėtas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. 

Teisėja                                                                                                                                       Auksė Balkaitienė