Civilinė byla Nr. 3K-3-123/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; 77.6; 114.8.2; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei N. Ž. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės N. Ž. priešieškinį ieškovui R. A. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo; byloje dalyvaujantis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2005 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismas 2004 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, jog ieškovas yra S. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Pagal CK 3.156 straipsnį jis, kaip dukters tėvas, turi teisę lygiomis teisėmis su dukters motina (nepaisant to, kad jie kartu negyvena ir yra nesusituokę) auklėti ir prižiūrėti savo vaiką. Juolab kad ieškovui nebeliko kliūčių bendrauti su dukterimi, nes dėl ieškovo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal BK 153 straipsnį dėl mažamečio asmens tvirkinimo, nutrauktas. Ieškovas, remdamasis CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ nuostatomis, patikslintu ieškinio pareiškimu prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: 1) pirmus tris mėnesius, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieno iš šių mėnesių pirmąjį šeštadienį 12 val. ieškovas pasiima dukterį iš atsakovės namų ir parveža ją į atsakovės namus 16 val.; 2) pradedant ketvirtuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas antrą mėnesio penktadienį ieškovas pasiima dukterį iš atsakovės namų 19 val. ir parveža į atsakovės namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 3) pradedant ketvirtuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šventinėmis dienomis ieškovas bendrauja su dukterimi tokia tvarka: vasario 16 d. ieškovas pasiima dukterį šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; kovo 11 d. duktė lieka su atsakove; gegužės 1 d. ieškovas pasiima dukterį šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; birželio 24 d. duktė lieka su atsakove; liepos 6 d. ieškovas pasiima dukterį šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; rugpjūčio 15 d. duktė lieka su atsakove; lapkričio 1 d. ieškovas pasiima dukterį šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; per šv. Kalėdas poriniais metais dukterį paima gruodžio 24 d. 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; sausio 1 d. ieškovas paima dukterį neporinių metų gruodžio 31 d. 10 val. ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; jei duktė šv. Kalėdas švenčia su ieškovu, tai šv. Velykas su atsakove ir atvirkščiai; 4) pradedant ketvirtuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas su dukteria bendrauja dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę atsakovę įspėdamas prieš mėnesį.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo siekis įgyvendinti tėvo teises prieštarauja dukters interesams, nes S. Ž. nelaiko ieškovo savo tėvu, jo nepripažįsta, bijo su juo bendrauti. Ieškovas, siekdamas prievarta įgyvendinti savo teises, piktnaudžiauja tėvo valdžia, todėl ši CK 3.180 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti laikinai (trejiems metams) apribota.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė ieškovo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: 1) pirmus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su dukterimi kas antrą mėnesio savaitgalio vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 12 val. iki 16 val., dalyvaujant išskirtinai tik motinai; bendravimas vyksta ne vaiko ir ne tėvo gyvenamojoje vietoje; 2) pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su dukterimi nedalyvaujant jos motinai, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 19 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; 3) pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šventinėmis dienomis ieškovas bendrauja su dukterimi tokia tvarka: vasario 16 d. ieškovas pasiima dukterį šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; kovo 11 d. duktė lieka su atsakove; gegužės 1 d. ieškovas pasiima dukterį šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; birželio 24 d. duktė lieka su atsakove; liepos 6 d. ieškovas pasiima dukterį šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; rugpjūčio 15 d. duktė lieka su atsakove; lapkričio 1 d. ieškovas pasiima dukterį šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; per šv. Kalėdas poriniais metais ieškovas dukterį paima gruodžio 24 d. 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; sausio 1 d. ieškovas paima dukterį neporinių metų gruodžio 31 d. 10 val. ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; jei duktė šv. Kalėdas švenčia su ieškovu, tai šv. Velykas su atsakove ir atvirkščiai; 4) pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas su dukteria bendrauja dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas atsakovę prieš mėnesį; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priešieškinį atmetė. Teismas, siekdamas išsiaiškinti vaiko gebėjimą reikšti nuomonę dėl bendravimo su tėvu, paskyrė psichologinę ekspertizę; įvertinęs ekspertizės išvadą, nustatė, kad vaikas negalėjo išreikšti nuomonės dėl bendravimo su tėvu, todėl, teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką, atsižvelgė ir vertino tik vaiko interesus. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, ieškovo paaiškinimais, ekspertų išvadomis, nustatė, kad ieškovas stengėsi suprasti ir įvertinti dukters psichologinę savijautą, neketino per prievartą bendrauti su dukterimi, o tarp šalių kilęs asmeninis nesutarimas varžo vaiko teisę bendrauti su ieškovu, ieškovui – dalyvauti auklėjant vaiką ir daryti jam įtaką. Teismas, remdamasis ekspertizės išvada, nustatė, kad ieškovo duktė nenori bendrauti su tėvu todėl, kad jo nepažįsta, t. y. ji yra labai emociškai susijusi su mama ir močiute, kurios jai daro įtaką ir neleidžia bendrauti su tėvu. Teismas pripažino šiuos atsakovės veiksmus kaip pažeidžiančius vaiko teisę būti auklėjamam savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem, todėl pripažino, kad būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas beveik nepažįsta ieškovo, tarp jų nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiką, jis gali jaustis nesaugiai, pažymėjo, kad būtinas prisitaikymo prie tėvo laikotarpis, todėl sprendė, kad vaiko adaptacijos laikotarpiui yra tikslinga nustatyti ieškovui minimalų bendravimą su vaiku, dalyvaujant vaiko motinai, o po prisitaikymo laikotarpio, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo ir vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų principus, tikslinga leisti ieškovui ilgesnį laiko tarpą bendrauti su dukterimi be motinos dalyvavimo išsivežant dukterį iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos (su nakvyne). Teismas, vertindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą laikinai apriboti ieškovui tėvo valdžią, nurodė, kad ieškovo noras įgyvendinti tėvo teises įstatymų nustatyta tvarka negali būti laikomas priešingu vaiko interesams ir piktnaudžiavimu tėvo valdžia CK 3.180 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali turėti neigiamos įtakos vaikui. Teismas taip pat atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad tarnyba nepalaikė atsakovės reiškiamo reikalavimo apriboti ieškovui tėvo valdžią dukters S. atžvilgiu, nes tam nebuvo pagrindo. Teismas taip pat vertino atsakovės kaip įrodymą, patvirtinantį ieškovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia dukters atžvilgiu, pateiktą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1(duomenys neskelbtini) ir pažymėjo, kad šiuo nuosprendžiu nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, galėję turėti įtakos sprendžiant ieškovo tėvystės teisių apribojimo dukters atžvilgiu klausimą, nes šioje baudžiamojoje byloje analizuojama veikų, nurodytų BK 148 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 2 dalyje, kuriomis ieškovas privataus kaltinimo tvarka kaltino atsakovę ir jos motiną, sudėtis ir kuriuo jos buvo išteisintos, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 2 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą. Kolegija nurodė, kad preziumuojama, jog vaiko bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina atitinka vaiko interesus, kol neįrodyta priešingai. Byloje atsakovė neįrodė, kad ieškovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir galėjo turėti neigiamos įtakos dukteriai, o ieškovo bendravimas su dukterimi kenktų jos interesams; priešingai, ieškovas stengėsi suprasti ir įvertinti dukters psichologinę būseną, neketino bendrauti su ja per prievartą. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką, atsižvelgė ir vertino ekspertizės išvadą, iš kurios matyti, kad ginčo šalių duktė dėl savo amžiui būdingo mąstymo nesugebėjo tinkamai ir aiškiai išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su ieškovu, jos valia buvo veikiama ją supančių žmonių (motinos ir močiutės), todėl, priimdamas sprendimą, vadovavosi išimtinai tik vaiko interesais ir pagrįstai nustatė prisitaikymo laikotarpį dukteriai bendraujant su tėvu, siekiant sukurti emociškai teigiamą ir vaikui saugią bendravimo su tėvu aplinką, o pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Kolegija, atmesdama atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, nurodė, kad atsakovė neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo, o rėmėsi tik Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jame nustatytų aplinkybių kolegija nepripažino prejudiciniais faktais, nes baudžiamojoje byloje vertinami atsakovės ir jos motinos veiksmai, paskleidžiant apie kitą asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį (šmeižimą), tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjama aplinkybė dėl informacijos gavimo šaltinio turimos informacijos, susijusios su ieškovo neleistinu elgesiu dukters atžvilgiu, atitikties tikrovei.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Ji kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatydami ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.164 straipsnį, 3.175 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į vaiko interesus, nevertino ekspertizės išvadų, kuriose yra nurodyta, jog mergaitė nenori bendrauti su tėvu. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad duktė nebendravo su tėvu šešerius metus, iš psichologinės ekspertizės akto matyti, kad ji nenori bendrauti su tėvu, o vertimas ją tai daryti tik traumuotų vaiką. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė tėvo valdžios apribojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tėvo valdžia gali būti apribota esant bent vienai CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, siekiant apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos jam padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., Nr. 3K-3-492/2005, kategorijos: 74.2.5; 77.6). Teismai nevertino atsakovės nurodytų dviejų pagrindų (ieškovo piktnaudžiavimas tėvo valdžia ir jo amoralus elgesys, darantis žalingą įtaką dukteriai) apriboti ieškovo tėvo valdžią. Be to, teismai nepagrįstai nevertino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti ir įvertinti ieškovo neteisėti veiksmai atsakovės ir jos dukters atžvilgiu, t. y. nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų priimtus procesinius dokumentus. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 3.164 straipsnio 1 dalį, 3.175 straipsnį, teisingai įvertino psichologinės ekspertizės išvadas, atsižvelgė į vaiko interesus, nustatė tinkamą ieškovo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką; taip pat tinkamai aiškino CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą laikinai apriboti tėvo valdžią.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas teismo sprendimu buvo pripažintas šalių dukters S. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, todėl pagal CK 3.156 straipsnį jis turi teisę lygiomis teisėmis su dukters motina (nepaisant to, kad jie kartu negyvena ir yra nesusituokę) auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, tačiau tarp vaiko tėvų kilę nesutarimai varžo tiek vaiko teisę bendrauti su tėvu, tiek ieškovo teisę dalyvauti auklėjant vaiką ir daryti jam įtaką. Dėl to teismai, atsižvelgę į vaiko interesus, į tai, kad duktė beveik nepažįsta ieškovo, tarp jų nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pirmus šešis mėnesius vaikui bendraujant su tėvu pripažįstant būtinu ir motinos dalyvavimą, o po prisitaikymo laikotarpio, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo ir vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų principus, leido ieškovui ilgesnį laiko tarpą bendrauti su dukterimi be motinos dalyvavimo išsivežant dukterį iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos (su nakvyne). Teismai nurodė, kad ieškovo, kaip dukters tėvo, noras įgyvendinti tėvo teises įstatymų nustatyta tvarka negali būti laikomas priešingu vaiko interesams ir piktnaudžiavimu tėvo valdžia CK 3.180 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atmetė atsakovės reikalavimą laikinai apriboti ieškovui tėvo valdžią. Teismai taip pat nepripažino prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje turinčiais faktais atsakovės pateiktą kaip įrodymą, patvirtinantį ieškovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia dukters atžvilgiu, Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, nes joje nebuvo vertinamas ieškovo neleistinas elgesys su dukterimi.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymą, ar nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, ar teisingai aiškino tėvo valdžios laikino apribojimo sąlygas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė ginčą dėl ieškovo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos tarp ginčo šalių nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių duktė gyvena su motina, ieškovas teismo sprendimu yra pripažintas dukters tėvu, nori bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau, ginčo šalims gyvenant skyrium, jis neturi galimybės įgyvendinti šios teisės, todėl kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti jo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami ekspertizės išvadas, ieškovo paaiškinimus, remdamiesi Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, nenustatė, kad ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų dukteriai neigiamą įtaką, tačiau taip pat vienareikšmiškai nepritarė ieškovo pasiūlytai jo bendravimo su dukterimi tvarkai, nes, atsižvelgdami į tai, kad duktė beveik nepažįsta ieškovo, tarp jų nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiką, jis gali jaustis nesaugiai, teismai pagrįstai pripažino, kad šalių dukteriai reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį ji priprastų prie tėvo, jų susitikimuose pradžioje dalyvautų vaiko motina, todėl duktė nesijaustų nesaugi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, remdamiesi ekspertizės išvadomis, iš kurių matyti, kad vaikas nesugebėjo tinkamai ir aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su ieškovu, jos valia buvo veikiama ją supančių žmonių, pagrįstai vadovavosi ir atsižvelgė tik į vaiko interesus ir priėmė teisingą sprendimą, nes tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su dukterimi ir dalyvauti ją auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų. Dėl to kasacinio skundo argumentas dėl tėvų lygiateisiškumo principo pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti ginčo šalių dukters norą, ar ji nori bendrauti su tėvu, bei gebėjimą reikšti nuomonę šiuo klausimu, paskyrė psichologinę ekspertizę ir vertino šios ekspertizės išvadą. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įrodymus byloje įvertina, vadovaudamasis įstatymu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ekspertizės išvadą, nustatė, kad šalių duktė dėl savo amžiui būdingo mąstymo nesugebėjo tinkamai ir aiškiai išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su ieškovu, jos valia buvo veikiama ją supančių žmonių (motinos ir močiutės), todėl, ekspertizės išvadoje nesant konkrečių ir aiškių atsakymų apie tai, kas būtų geriausia vaikui, pagrįstai atsižvelgė į vaiko interesus ir vertino įrodymus, kurie leido teismui padaryti išvadą apie tai, kad ieškovo bendravimas su dukterimi nepakenks šios interesams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai vertino ir atsižvelgė į ekspertizės išvadą, tačiau, minėta, eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl kasatorės argumentas, kad teismai nevertino ekspertizės išvados, yra nepagrįstas, nes teismui įvertinus ekspertizės išvadą ir nepriėmus vienai iš šalių palankaus sprendimo negalima teigti, kad buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, jeigu iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismai tyrė ir vertino ekspertizės išvadas, tačiau priėmė kitokį, nei tikėjosi viena iš šalių, sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentą dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo.
Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikiną tėvo valdžios apribojimą, aiškinimo ir taikymo. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai teisingai nurodė, kad ieškovas, būdamas vaiko tėvas, kreipdamasis į teismą su prašymu leisti jam bendrauti su dukterimi, tiesiog įgyvendino įstatymuose įtvirtintą tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kasatorė skunde nurodo, kad teismai neatsižvelgė į jos nurodytus du pagrindus (piktnaudžiavimas tėvo valdžia ir amoralus elgesys su vaiku ir vaiko motina), kuriems esant ieškovui turi būti apribota tėvo valdžia. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei; apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), todėl apriboti tėvų valdžią galima tik išimtiniais atvejais ir tik atsižvelgus ir įvertinus vaiko interesus. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismai turi nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą apriboti tėvų valdžią, atsižvelgti į vaiko interesus, įvertinti konkrečius tėvų veiksmus; teismų praktikoje pagrindu apriboti tėvų valdžią gali būti pripažįstami atvejai, kai tėvai naudoja smurtą vaikų atžvilgiu, juos gąsdina ar šmeižia. Teisėjų kolegija, peržiūrėdama šioje civilinėje byloje apskųstus teismų procesinius dokumentus, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir patikrina apskųstus teismų procesinius dokumentus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai vertino ieškovo elgesį ir nustatė, kad ieškovas stengėsi suprasti ir įvertinti dukters psichologinę savijautą, neketino per prievartą bendrauti su dukterimi, jam iškelta baudžiamoji byla nutraukta, todėl pagrįstai pripažino, kad nebuvo CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo (kai tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia) apriboti ieškovui tėvo valdžią, nes šis, gyvendamas skyrium nuo vaiko motinos ir neturėdamas objektyvių galimybių (vaiko motina nenori, kad vaikas bendrautų su tėvu) matytis su vaiku, turi teisę teismo tvarka įgyvendinti savo teisę rūpintis ir auklėti savo vaiką.
Teisėjų kolegija pripažįsta teisinga teismų išvadą, kad atsakovės pateiktas Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje nelaikytinas prejudiciniu faktu, nors atsakovė šį teismo procesinį dokumentą pateikė kaip įrodymą, patvirtinantį ieškovo smurtavimą dukters atžvilgiu, jo amoralų elgesį, t. y. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą (amoralus elgesys, darantis žalingą įtaką dukteriai), kurios pagrindu turėtų būti ieškovui apribota tėvo valdžia. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nebereikia įrodinėti asmens nusikalstamų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), t. y. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, įeinančių į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, taip pat to, ar juos padarė asmuo ar asmenys, dėl kurio ar kurių priimtas teismo nuosprendis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjama ieškovo kaltė dėl jo neleistino elgesio dukters atžvilgiu. Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. Tuo tarpu atsakovės pateiktame ir teismų vertintame teismo nuosprendyje buvo sprendžiami klausimai, nesusiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku, t. y. nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo kaltų veiksmų dukters atžvilgiu; priešingai, kaip nustatė teismai, ieškovui buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio asmens tvirkinimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas ir pagrįstai nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai apie atsakovės ir jos motinos veiksmus, paskleidžiant apie kitą asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį (šmeižimą), nelaikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl nebuvo CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo (amoralus tėvo elgesys dukters atžvilgiu) apriboti ieškovui tėvo valdžią. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymą, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, teisingai aiškino tėvo valdžios laikino apribojimo sąlygas, padarė teisingas išvadas, kad tėvo siekis įgyvendinti teisę kartu su vaiko motina auklėti dukterį, nepripažintinas pagrindu laikinai apriboti tėvo valdžią (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių dokumentų teisėtumui, todėl jie taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismų sprendimus kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas