Civilinė byla Nr. e2A-1417-392/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22620-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) išspręsti tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl paslaugos teikėjo negrąžinamo depozito ir netenkinti atsakovo reikalavimų grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozito dalį, kas sudaro 742,34 Eur bei atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su 2021 m. liepos 21 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba), išnagrinėjusios ginčą tarp ieškovo ir atsakovo dėl ieškovo negrąžinamo depozito mokesčio bei tuo pagrindu atsakovo keliamo reikalavimo grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozitą iš jo atskaičius paskutinio nuomos mokesčio komunalinių mokesčių sumą bei atlygintas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nutarimu „Dėl J. M. prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo tenkintas atsakovo reikalavimas grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozito dalį (742,34 Eur) ir atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (381,15 Eur). 2019 m. kovo 22 d. atsakovas, kaip nuomininkas, su ieškovu pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuomos sutartį, kurios pagrindu iki 2020 m. balandžio 1 d. atsakovas išsinuomojo Butą. 2019 m. kovo 22 d. atsakovas sumokėjo 800 Eur dydžio nuomos mokesčio depozitą. 2020 m. kovo 30 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo susitarė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nurodyta Sutartyje, pratęsti Sutarties galiojimą iki 2021 m. kovo 31 d. 2020 m. liepos 3 d. atsakovas telefonu informavo ieškovą apie ketinimą nutraukti Sutartį, ir įvertinęs, kad Sutarties 7.5 punkte numatytas 1 mėnesio įspėjimo terminas baigtųsi 2020 m. rugpjūčio 3 d., pasiūlė Sutartį nutraukti nuo 2020 m. liepos 31 d., su kuo ieškovas sutiko. Po buto grąžinimo, 2020 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku ieškovas pareiškė, kad nuomos sutartį atsakovas nutraukė pažeisdamas Sutarties sąlygas ir dėl to ieškovas įgijo teisę pasilikti depozitą. Nurodo, kad dar iki nutarimo priėmimo Tarnyba, išnagrinėjusi tarp šalių kilusį ginčą, 2021 m. sausio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Sutarties 6.9 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalies 1 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, Sutarties 6.11 punktas ir 7.1.3 punktas atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, Sutarties 7.5 punktas atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Nesutinka su atsakovo nepagrįstu ir nesąžiningu reikalavimu grąžinti atsakovui depozitą, nes atsakovas vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir nenurodydamas tam priežasčių nutraukė Sutartį nepasibaigus šios sutarties 3.1 punkte numatytam terminui, t. y. iki 2021 m. kovo 31 d. Atsakovo tvirtinimas, kad Sutartimi nustatytas buto nuomos terminas buvo nustatytas iki 2020 m. balandžio 1 d. yra nepagrįstas, klaidingas ir prieštarauja CK 6.193 straipsnyje įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms. Teigia, kad pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. 2020 m. kovo 30 d., t. y. likus mažiau nei 30 dienų iki Sutarties 3.1 punkte numatyto termino pabaigos, šalys sudarė susitarimą, kuriuo ieškovas ir atsakovas susitarė pratęsti nuomos sutartį iki 2021 m. kovo 31 d. tomis pačiomis sąlygomis kaip ir numatyta Sutartyje. Mano, kad susitarimu buvo pakeistas Sutarties 3.1 punktas, kuriame numatytas Sutarties terminas. Sutartis po susitarimo netapo neterminuota, kaip numato Sutarties 3.2 punktas, ne susitarimas buvo sudarytas likus mažiau nei 30 dienų iki 2020 m. balandžio 1 d. ir susitarimu buvo nustatytas naujas galiojimo terminas iki 2021 m. kovo 31 d. Atsakovas neperdavė buto patalpų ieškovui, buto patalpos nebuvo sutvarkytos ir jų išvalymu turėjo pasirūpinti pats ieškovas, be to atsakovas vengė pasirašyti grąžinimo aktą, kuris nėra pasirašytas ir iki šiol. Be to, Sutartis nėra nutraukta bendru šalių sutarimu, nes šiuo atveju Sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva. Taip pat nesutinka su atsakovo ir Tarnybos nutarime daroma išvada, kad Sutarties 7.5 punktas ta apimtimi, kiek numato ieškovo galimybę be jokio pagrindimo ir įrodinėjimo pasilikti depozitą, yra nesąžiningos atsakovo atžvilgiu ir pažeidžiančios atsakovo interesus, nes vartotojas turi teisę tik teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas; nesąžiningomis laikomis vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, nenurodė, kad nesąžiningos sąlygos būtų neaiškios, taip pat nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių, kad ginčijama Sutarties nuostata pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra atsakovo nenaudai. Sutarties 7.5 punkte nurodytas šalių susitarimas dėl depozito atliko ne baudinę funkciją, bet turi būti vertinama kaip ieškovo būsimų, su išankstinio Sutarties nutraukimu susijusių galimų nuostolių užtikrinimas, ir šis susitarimas neprieštarauja įstatymui bei Sutarties turiniui. Tam, kad ieškovas galėtų išnuomoti butą kitiems asmenims, jis privalėjo imti neapmokamas atostogas Bulgarijoje esančiame darbe, be to, dėl COVID-19 pandemijos iš Bulgarijos atvykusiems asmenims į Lietuvą buvo taikoma privalo 14 dienų saviizoliacija, todėl visą saviizoliacijos laiką ieškovas būtų privalėjęs praleisti pas savo senyvo amžiaus tėvus. Kadangi iš Italijos grįžusiems asmenims nebuvo taikoma privaloma saviizoliacija, ieškovas 2020 m. liepos 26 d. skrido pigiomis avialinijomis iš Sofijos į Milaną. Milane, taip pat dėl privalomo karantino, ieškovas apsistojo apartamentuose, dėl pragyvenimo kuriuose 17 dienų laikotarpiu patyrė 1 071 Eur išlaidų ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. atskrido į Vilnių. Dėl atsakovo iniciatyva nutrauktos Sutarties ieškovas patyrė 2 035 Eur nuostolių. Mano, kad pats atsakovas vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir nenurodydamas tam priežasčių nutraukė Sutartį nesibaigus šios sutarties 3.1 punkte numatytam terminui, t. y. iki 2021 m. kovo 31 d. Sutartis galėjo pasidaryti neterminuota, jeigu šalys nebūtų sudariusios susitarimo, nes tai numato Sutarties 3.2 punktas. Atsakovas suvokė, jog nepasirašius susitarimo ar kitaip nepranešus ieškovui apie Sutarties pratęsimą likus mažesniam negu 30 d. terminui, Sutartis taptų neterminuota, nes ieškovas apie jos netęsimą nepranešė atsakovui. Be to, atsakovo ketinimą netęsti Sutarties patvirtina ir susitarimo pasirašymo dieną nežinomos aplinkybės, jog atsakovas ketina įsigyti gyvenamąjį būstą, nes, kaip matyti iš 2020 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, atsakovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, šalių susitarimas dėl depozito atliko ne baudinę funkciją, bet turi būti vertinamos kaip ieškovo, su išankstinio Sutarties nutraukimu susijusių galimų nuostolių užtikrinimas, ir šis susitarimas neprieštarauja įstatymui bei Sutarties turiniui. Dėl nurodyto juridinio asmens, kuris apmokėjo už ieškovo skrydžio bilietus, ieškovas nurodo, kad yra juridinio asmens savininkas ir per šią įmonę užsakinėjo lėktuvo bilietus, tačiau bilietai buvo apmokėti iš jo asmeninės sąskaitos, tai patvirtina, jog sąskaitoje faktūroje įmonė nurodyta ne mokėtoju, bet faktūros gavėju.
2. Atsakovas prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 742,34 Eur depozito dalį, 381,15 Eur ikiteisminio ginčo sprendimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. kovo 22 d. su ieškovu pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2020 m. balandžio 1 d., atsakovas sumokėjo ieškovui 800 Eur dydžio depozitą. 2020 m. kovo 30 d. šalys pasirašė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nurodyta sutartyje, pratęsti nuomos sutarties galiojimą iki 2021 m. kovo 31 d. 2020 m. liepos 3 d. atsakovas telefonu informavo ieškovą apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, įvertinus tai, kad sutarties 7.5 punkte numatytas mėnesio įspėjimo terminas baigtųsi 2020 m. rugpjūčio 3 d., atsakovas pasiūlė ieškovui sutartį nutraukti nuo einamojo mėnesio pabaigos, t. y. 2020 m. liepos 31 d., su kuo ieškovas sutiko. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 1 d. butą grąžino, ieškovo atsiųsti atstovai butą apžiūrėjo ir jokių pretenzijų atsakovui nei dėl buto būklės, nei dėl jo švaros neturėjo ir nereiškė. Po buto grąžinimo 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas elektroniniu paštu atsakovui pareiškė esą nuomos sutartis nutraukta pažeidžiant sutartines sąlygas ir dėl to neva ieškovas įgijo teisę pasilikti nuomos mokesčio depozitą, nes ieškovo teigimu nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovo nuomone, ieškovo teiginiai apie buto netvarkingumą atsirado tik ginčo Tarnyboje nagrinėjimo metu kaip siekis pateisinto depozito negrąžinimą, nes ieškovas ne tik, kad nėra reiškęs pretenzijų bet ir ginčą nagrinėjančioms institucijos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, be to iki ginčo nagrinėjimo Tarnyboje pradžios ieškovas nereikalavo kompensuoti tariamai patirtų buto valymo išlaidų. Nei buto grąžinimo metu, nei kada nors vėliau atsakovo pasirašymui nebuvo pateiktas buto grąžinimo aktas. Be to, jeigu atsakovas būtų vengęs pasirašyti grąžinimo aktą, ieškovas turėjo teisę tokį dokumentą pasirašyti vienašališkai bei pateikti jį nuomininkui, tačiau to taip pat nepadarė. Taip pat iki buto grąžinimo dienos ieškovas neinformavo atsakovo, jog jis neketina grąžinti depozito, juo labiau, ieškovas nepranešė, jog jo nuomone nuomos sutartis galėtų baigtis 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovo nuomone, jam privalo būti grąžintas nuomos mokesčio depozitas, iš jo atimant paskutinio nuomos mėnesio komunalinius mokesčius, kadangi pratęsta nuomos sutarties nenumatė ieškovo teisės pasilikti depozito tuo atveju, jeigu nuomos sutartis bus nutraukta po 2020 m. balandžio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. kovo 31 d. ir šalys dėl tokios ieškovo teisės nesitarė, taip pat ieškovas neįrodė patyręs žalos. Atsakovo teigimu, nuomos sutartis numatė galimybę ieškovui pasilikti depozitą tik tuo atveju, jeigu nuomos sutartis būtų nutraukta anksčiau 2020 m. balandžio 1 d. Net ir tuo atveju, jeigu teismas traktuotų, jog šalims sudarius 2020 m. kovo 30 d. nuomos sutarties priedą automatiškai buvo pakeistas nuomos sutarties 3.1 punktas, o kartu ir su šia norma sietina 7.5 punkto nuostata, tai bet kuriuo atveju atsakovo sumokėtas depozitas negali tapti atsakovo nubaudimo dėl sutarties nutraukimo forma. Šiuo atveju ieškovas neįrodė patyręs nuostolių, o taip pat ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl depozito negrąžinimas atsakovui reiškia ieškovo siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Depozitas būsimų nuostolių užtikrinimo funkciją atlieka nuomos sutarties galiojimo metu, o ne po sutarties pasibaigimo. Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad dėl atsakovo kaltės jis yra patyręs realių ir pagrįstų nuostolių, kurie, be kita ko, nesusiję su patalpų nuomos verslo rizika. Šio ginčo sprendimui neturi jokios reikšmės aplinkybės, susijusios su ieškovo pasirinkta gyvenimo bei darbo vieta Bulgarijoje, o taip pat faktas, kad ieškovas Bulgarijoje nuomojasi butą. Be to, 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo žinutėje, siųstoje ieškovui, atsakovas informavo ieškovą, kad jis nespėjo perduoti buto tuo užsiimančiai įmonei generaliniam valymui atlikti, tačiau geranoriškai sutiko, kad tokio valymo kaštai būtų išskaičiuoti iš depozito. Taip pat ir neįrodyti ieškovo teiginiai dėl tariamai patirtų išlaidų skrydžiams, nes kaip matyti iš pateiktų dokumentų, skrydžio bilietus pirko ne ieškovas, o juridinis asmuo. Atsakovas mano, kadangi susitarimą parengė ir pasirašyti pateikė ieškovas, o susitarime nebuvo aptarta susitarimo įtaka sutarties 7.5 punkto nuostatoms, todėl nuomos sutarties 3.1, 7.5 punktų sąlygos bei susitarimo sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia 2019 m. kovo 22 d. ieškovo J. J. ir J. M. sudarytos nuomos sutarties 7.5 punkto sąlygą ta apimtimi, kuria numatyta teisė nuomotojui pasilikti iš nuomininko gautą depozitą, nuomininkui nutraukus sutartį prieš terminą. Priteisė iš ieškovo J. J. atsakovo J. M. naudai 742,34 Eur negrąžinto depozito dalį, 2 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 22 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas iki 2020 m. balandžio 1 d. išnuomojo atsakovui butą. Atsakovas 2019 m. kovo 22 d. sumokėjo 800 Eur dydžio nuomos mokesčio depozitą. 2020 m. kovo 30 d. šalys sudarė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nurodyta sutartyje pratęsti nuomos sutarties galiojimą laikotarpiui iki 2021 m. kovo 31 d. 2020 m. liepos 3 d. J. M. telefonu informavo nuomotoją (ieškovą) apie savo ketinimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, t. y. nuo 2020 m. liepos 31 d. 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku ieškovas sutiko su nuomos sutarties nutraukimu nuo 2020 m. liepos 31 d. Atsakovas butą nuomotojo įgaliotiems asmenims grąžino 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku atsakovui nurodė, kad nuomos sutartį atsakovas nutraukė pažeisdamas sutartines sąlygas, kadangi nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik nuo 2020 m. rugpjūčio 31 dienos, taip pat informavo apie ketinimus taikyti sutarties 7.5 punktą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas informavo atsakovą apie 57,66 Eur komunalinių mokesčių sumą už 2020 m. liepos mėnesio paslaugas. 2020 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo atstovė advokatė I. U. nuomotojui pateikė pretenziją su reikalavimu grąžinti nuomos mokesčio depozitą, iš jo išskaičius iš viso 57,66 Eur nuomininko už paskutinį nuomos mėnesį likusią nesumokėtą komunalinių mokesčių sumą.
5. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. sausio 27 d. nutarimu reg. Nr. 10E-273, nutarė pripažinti, kad sutarties 6.9 punkto sąlyga („<...> Nuomotojas nėra atsakingas už Nuomininko nuostolius (turto sugadinimą, veiklos sustabdymą ir pan.), kuriuos jis gali patirti dėl Patalpose įvykusių avarijų ar gedimų<...>“.) atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 1 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. panaikina arba apriboja verslininko civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; pripažinti, kad sutarties 6.11 ir 7.1.3 punktų sąlygos („<...> Apie planuojamą Patalpų patikrinimą Nuomotojas privalo informuoti Nuomininką ir su juo suderinti patikrinimo laiką ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias (48) valandas“; nuomotojas vienašališkai ir nesikreipdamas dėl to į teismą gali nutraukti sutartį aukščiau nustatyto nuomos termino pabaigos, jeigu nuomininkas „Vieną mėnesį nemoka nuompinigių bei už komunalinius aptarnavimo paslaugas“) atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; pripažinti, kad sutarties 7.5 punkto sąlyga („<...> Sutartį Nuomininkui nutraukus nepasibaigus šios sutarties 3.1 punkte nurodytam terminui, Nuomotojas turi teisę pasilikti iš Nuomininko gautą depozitą“) atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
6. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021m. liepos 21 d. nutarimu J. M. skundą tenkino ir įpareigojo ieškovą grąžinti J. M. jo sumokėtą nuomos mokesčio depozitą iš jo atskaičius komunalinių mokesčių sumą, t. y. grąžinti 742,34 Eur depozito dalį bei padengti J. M. patirtas 381,15 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
7. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos 2019 m. kovo 22 d. nuomos sutarties 3.1 punkte numatytas terminas – iki 2020 m. balandžio 1 d. su pirmumo teise pratęsti sutartį. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei likus 30 dienų iki šioje sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos nei viena iš šalių nepraneša kitai šaliai apie tai, kad nebeketina tęsti nuomos santykių, laikoma, kad sutartis galioja toliau ir lieka neterminuota. 2020 m. kovo 30 d. šalys pasirašė, kaip pačios nurodo, priedą prie nuomos sutarties, kuriame įrašė vienintelę sąlygą nuomotojas ir nuomininkas susitarė pratęsti 2019 m. kovo 22 d. buto nuomos sutartį iki 2021 m. kovo 31 d. tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir numatyta sutartyje. Nuomos sutarties 7.5 punkte numatyta, kad nuomininkas vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir nenurodydamas tam priežasčių turi teisę nutraukti nuomos sutartį bet kada prieš terminą, apie tokį nutraukimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį įspėjęs nuomotoją; sutartį nuomininkui nutraukus nepasibaigus šios sutarties 3.1 punkte nurodytam terminui, nuomotojas turi teisę pasilikti iš nuomininko gautą depozitą.
8. Teismo vertinimu, sutarties 7.5 punkte numatyta sąlyga, suteikianti teisę nuomotojui negrąžinti depozito, vertintina kaip šalių susitarimas dėl netesybų nuomininkui taikymo, jei šis nusprendžia nutraukti nuomos sutartį nesibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui – pagal šį punktą depozitas negrąžinamas esant sutarties pažeidimui, todėl savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Išanalizavęs nuomos sutarties turinį, teismas sprendė, kad analogiško pobūdžio netesybos, kurios būtų mokamos, jei sutartį vienašališkai nutrauktų nuomotojas, sutartyje nėra nustatytas. Vis dėl to teismas pažymėjo ir tai, kad tuo atveju, jei šalys nebūtų pasirašiusios susitarimo dėl nuomos sutarties termino pratęsimo ir sutartis būtų tapusi neterminuota, tokia sutarties sąlyga dėl netesybų taikymo nuomininkui nebūtų taikoma. Pagal CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad sutarties 7.5 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta teisė nuomotojui negrąžinti depozito, šiam vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), kadangi nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę.
9. Sutarties 7.5 punkte numatytas netesybų taikymas galėtų būti paaiškinamas tikėtinais nuomotojo nuostoliais nuomininkui vienašališkai nutraukus sutartį, tačiau šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad dėl vienašališko sutarties nutraukimo jis patyrė nuostolių. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jo pateikti duomenys apie patirtas išlaidas skrydžiui į Milaną, 17 dienų apartamentų nuomai gyvenimui Milane būtų priežastiniu ryšiu susijęs su nuomos sutarties nutraukimu, t. y. kad šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos. Nors ieškovas argumentuoja, kad Milane turėjo saviizoliuotis dėl COVID-19 infekcijos, tačiau argumentai dėl to yra neįrodyti. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovo nurodomos 2 035 Eur išlaidos, susijusios su lėktuvo bilietų įsigijimu ir apartamentų nuoma Milane, yra kokiu nors būdu susijusios su nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą.
10. Teismas pažymėjo, kad nuomininkas neturėjo sutartinio įsipareigojimo buto išvalyti ir paruošti buto kitam nuomininkui. Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad butas ieškovo įgaliotiems asmenims buvo perduotas netinkamos būklės – tokia aplinkybė niekur nėra užfiksuota. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ar jo įgalioti asmenys turėjo kokių nors papildomų išlaidų, susijusių su buto valymu.
11. Teismas įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes padarė išvadą, kad nuomos sutarties 7.5 punkto sąlyga dėl netesybų vartotojui taikymo nutraukiant vienašališkai nuomos sutartį yra nesąžininga ir negali būti taikoma. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turi pareigą apmokėti 57,66 Eur komunalinių mokesčių. Taigi, būtent šia, komunalinių mokesčių suma, mažintina atsakovui grąžintina depozito suma. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė ieškinį atmesti ir ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovo pagal sutartį sumokėto depozito dalį, t. y. iš viso 742,34 Eur sumą.
12. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nustatyta, kad atsakovas patyrė 381,15 Eur teisinės pagalbos išlaidų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant teisme. Šios atsakovo išlaidos, teismo vertinimu, yra pagrįstos, susijusios su nagrinėjama byla, neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – J. J. ieškinį atsakovui J. M. patenkinti visiškai - netenkinti J. M. reikalavimų grąžinti 1 123,49 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias ir aiškinančias vartojimo sutarčių sąžiningumo sąlygas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti byloje šalių pateiktus įrodymus, todėl buvo neteisingai išspręsta byla.
13.2. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
13.3. Byloje nustatyta, kad atsakovas Nuomos sutartį nutraukė nepasibaigus šios sutarties 3.1 punkte nurodytam terminui, tai reiškia, jog ieškovui atsirado teisė pasilikti iš nuomininko gautą depozitą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad „sutarties 7.5 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta teisė nuomotojui negrąžinti depozito, šiam vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), kadangi nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę“. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
13.4. Atsakovas neginčijo, jog Nuomos sutarties sąlygos prieš jos pasirašymą buvo individualiai aptartos. Prieš Nuomos sutarties pasirašymą šalys aptarė visas jos sąlygas įskaitant ir Nuomos sutarties 7.5 punktą, numatantį depozito likimą pasibaigus Nuomos sutarčiai. Būtent šio Nuomos sutarties punkto aptarimo metu atsakovas nedetalizuodamas pareiškė ieškovui, kad bet kokių atveju depozitas jam bus grąžintas, nes jam yra žinoma Vartotojų teisių apsaugos tarnybos pozicija šiuo klausimu. Nepaisant to, jis sutiko pasirašyti Nuomos sutartį, nekeisdamas jos 7.5 punkto nuostatų ir nereikalaudamas, kad šis Nuomos sutarties punktas būtų pakeistas ar kitaip suformuluotas. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas puikiai suvokdamas visas Nuomos sutarties nuostatas, jos sąlygas, kiekvieno iš Nuomos sutarties punkto, įskaitant ir Nuomos sutarties 7.5 punkto, reikšmę, sutiko su jais ir pasirašė Nuomos sutartį.
13.5. Apelianto nuomone, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010) galima daryti išvadą, jog teismas nepagrįstai Nuomos sutarties 7.5 punkto dalį pripažindamas nesąžininga sutarties sąlyga, be pagrindo pripažino ja esmine sutarties sąlyga, dėl kurios ieškovas įgijo neproporcingai didelę, palyginti su jo prievolėmis, naudą. Siekdamas vis tiktai įrodyti patirtus nuostolius ir jų dydžio proporcingumą atsakovo elgesiu sukeltoms pasekmėms, ieškovas, priešingai negu teigia teismas, pateikė patirtų nuostolių dydį bei ryšį su Nuomos sutarties nutraukimu, patvirtinančius įrodymus.
13.6. Depozito, numatyto Nuomos sutarties 4.2.1. punkte dydis yra 800 Eur ir yra lygus vieno mėnesio nuomos mokesčiui. Nuomos sutartis buvo sudaryta iš pradžių vienerių metų terminui, po to šis terminas buvo pratęstas dar vieneriems metams. Nuomotojas tuo metu nuolat gyveno ir dirbo Bulgarijos Respublikoje. Bulgarijoje jis buvo sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią taip pat mokėjo nuomos mokestį ir kurį dengė lėšomis gautomis iš buto ir dar vienos patalpos, esančios Lietuvoje, nuomos. Jeigu atsakovas nebūtų nutraukęs prieš terminą Nuomos sutarties, ieškovui ir nebūtų jokio reikalo 2020 m. rugpjūčio mėnesį vykti į Lietuvą. Jis planavo atvykti į Lietuvą prieš Nuomos sutarties termino pabaigą – 2021 m. pavasarį ir tam jis būtų atitinkamai pasiruošęs – būtų išsprendęs klausimą dėl buto Bulgarijoje nuomos, iš anksto pasirūpintų lėktuvo bilietais, vykdomu verslu ir kitais svarbiais klausimais. Nepaisant to, jis buvo priverstas keisti savo planus ir vykti į Vilnių, nes reikėjo išspręsti klausimą dėl tolimesnės buto nuomos. Tokiu būdu dėl vartotojo iniciatyva nutrauktos Nuomos sutarties nuomotojas patyrė 2 035 Eur nuostolių, neįskaitant dar išlaidų advokato, rengusio paaiškinimus, pagalbai apmokėti.
13.7. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl patirtų buto išvalymo išlaidų po jo atlaisvinimo ir todėl padarė neteisingas išvadas. Nuomininkas atlaisvindamas buto patalpa po Nuomos sutarties nutraukimo, jų neišvalė ir pagal žodinį susitarimą patalpų išvalymas po buto patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo šalių buvo įvertintas 100 Eur. Šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas įvykęs iš karto po Nuomos sutarties pasirašymo ir po jos nutraukimo. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 1 d. atsakovo laiško ieškovui, atsakovas už pirmą buto nuomos mėnesį sumokėjo 90 Eur mažesnę sumą, nes tokią sumą jis sumokėjo už buto patalpos išvalymą. Šalys žodžiu buvo sutarę, jog po buto grąžinimo ieškovas pasilieka sau 100 Eur už grąžinto buto patalpos išvalymą. Atsakovas nespėjo išvalyti grąžinamo buto ir siūlė ieškovui, kaip ir buvo sutarta Nuomos sutarties pasirašymo metu, pasilikti iš depozito 100 Eur sumą buto išvalymui.
13.8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo liko nepastebėta aplinkybė, jog sudarant nekilnojamojo turto nuomos sutartis ilgesniam terminui, nuomos mokesčio kaina nustatoma mažesnė palyginus su trumpalaikės nuomos mokesčio kaina. Būtent tokiu būdu šalys nustatė ir ieškovo buto nuomos mokesčio dydį. Palyginus su tuo metu rinkoje trumpalaikės analogiško nekilnojamojo turto nuomos kaina, buto numos mokestis buvo nustatytas mažesnis 200-300 Eur, dėl to akivaizdu, kad atsakovas per visą Nuomos sutarties galiojimo terminą gavo nuolaidą, kuri viršija depozito sumą, o tai reiškia, jog atsakovas nebuvo nelygioje su ieškovu padėtyje Nuomos sutarties pasirašymo ir vykdymo momentu.
13.9. Apelianto nuomone, nurodytų aplinkybių visuma bei pateikti rašytiniai įrodymai, priešingai nei nustatė teismas, rodo, kad dėl Nuomos sutarties nutraukimo ne vartotojas, bet nuomotojas patyrė neproporcingai daug išlaidų, nuostolių, palyginus su depozito dydžiu.
14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
14.1. Apeliantas šioje byloje neginčijo, jog tarp nuomotojo ir nuomininko 2019 m. kovo 22 d. sudaryta Nuomos sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Todėl sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai Nuomos sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi, o ginčą sprendė taikydamas būtent vartojimo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei teismų praktiką.
14.2. Nagrinėjamu atveju, apeliantas neįrodė, jog pratęsta Nuomos sutartis numatė sąlygą dėl nuomotojo teisės pasilikti depozitą tuo atveju, jeigu Nuomos sutartis būtų nutraukta nepasibaigus pratęstam nuomos terminui. Šalys 2020 m. kovo 30 d. sudarytu Nuomos sutarties priedu nors ir susitarė dėl Nuomos sutarties termino pratęsimo, tačiau Nuomos sutarties 3.1 punkto nekeitė ir paliko jį galioti pilna apimtimi tokį, koks buvo Nuomos sutarties sudarymo metu. Svarbu tai, jog ginčo šalys niekada nesiderėjo ir nesitarė, jog pratęsiant Nuomos sutarties terminą bus automatiškai pakeistos ir Nuomos sutarties sąlygos. Taigi, pratęsus Nuomos sutarties galiojimą, liko galioti tas pats Nuomos sutarties tekste įtvirtintas susitarimas dėl depozito. Nuomos sutarties nuostatos nenumatė nuomotojui teisės pasilikti depozitą, jeigu Nuomos sutartis būtų nutraukta po 2020 m. balandžio 1 d.
14.3. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Nuomos sutarties 7.5 punkte įtvirtinta sąlyga buvo nesąžininga vartotojo nuomininko atžvilgiu, todėl ją pripažino negaliojančia ab initio. Byloje nėra ginčo, jog Nuomos sutarties sąlygas parengė ir nuomininko pasirašymui pateikė būtent nuomotojas (apeliantas). Apeliantas, vengdamas jam tenkančios Nuomos sutarties sąlygų individualaus aptarimo fakto įrodinėjimo, apsiribojo teiginiais neva atsakovas neginčijo, jog Nuomos sutarties sąlygos prieš jos pasirašymą buvo individualiai aptartos. Pažymėjo, kad šios bylos atveju ne atsakovui teko pareiga nuginčyti faktą, jog Nuomos sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai, bet apeliantui teko pareiga įrodyti faktą, jog šalys individualiai aptarė Nuomos sutarties sąlygas, dėl jų derėjosi, o atsakovas turėjo realias galimybes daryti įtaką sąlygų turiniui. Tačiau tai apeliantas neįrodė.
14.4. Teismas visiškai pagrįstai aptariamą Nuomos sutarties 7.5 punkto sąlygą laikė nesąžininga dėl neproporcingai didelių netesybų nustatymo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią reikalaujama, jog tuo atveju, kai teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pažymėjo, kad sutartinė civilinė atsakomybė – tame tarpe netesybų forma – atsiranda tik už neteisėtus veiksmus, t. y. už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamu atveju, Nuomos sutarties nutraukimas prieš jos terminą buvo teisėtas veiksmas. Todėl yra pagrindas išvadai, jog nuomininko sumokėto nuomos mokesčio depozito negrąžinimas pirmiausiai reiškia nuomininko nubaudimą už teisėtą veiksmą. Tokia situacija iš principo prieštarauja civilinės atsakomybės esmei ir prasmei.
14.5. Teismas pagrįstai darė išvadą, jog apeliantas byloje neįrodė patyręs nuostolių, priežastiniu ryšiu susijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, būtent apeliantui teko pareiga įrodyti, jog dėl atsakovo kaltės jis yra patyręs realių ir pagrįstų nuostolių, kurie nesusiję su elementaria patalpų nuomos verslo rizika. Šio ginčo sprendimui neturi jokios reikšmės aplinkybės, susijusios su apelianto pasirinkta gyvenimo ir darbo vieta Bulgarijoje, taip pat faktas, kad apeliantas nuomojasi butą Bulgarijoje. Atsakovui negali būti perkeltos apelianto asmeninio apsisprendimo gyventi ir dirbti Bulgarijoje pasekmės.
14.6. Apeliantas nepagrįstai ir net gi melagingai tvirtina, jog dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, jis buvo priverstas keisti savo planus ir vykti į Vilnių, nes reikėjo išspręsti klausimą dėl tolimesnės buto nuomos. Atsakovas pažymėjo, jog nutraukus Nuomos sutartį, iš buvusio nuomininko butą priėmė ieškovo įgalioti asmenys, pats apeliantas buto priėmime net nedalyvavo. Be to, apelianto buto valdymo klausimais rūpinosi brokeris M. P., o ne pats apeliantas. Apelianto patirtų nuostolių fakto nepatvirtina ir skundo teiginiai, jog nuomininkas atlaisvindamas buto patalpas jų neišvalė ir pagal žodinį susitarimą patalpų išvalymas po buto patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo šalių buvo įvertintas 100 Eur. Teismas teisingai pabrėžė, kad atsakovas šiuo atveju neturėjo sutartinio įsipareigojimo buto išvalyti ir paruošti kitam nuomininkui. Atsakovas patalpas grąžino tvarkingas, jokių pastabų ar pretenzijų dėl buto tvarkos ir/ar švaros apeliantas nereiškė.
14.7. Jokie bylos duomenys nepatvirtino apelianto dėstomų teiginių neva tam, kad užsiimti naujos buto nuomos sutarties sudarymu, jis privalėjo paimti savo sąskaita neapmokamas atostogas. Apeliantas į bylą nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Taip pat jokie bylos duomenis nepagrindžia apelianto teiginių dėl jo tariamai patirtų išlaidų skrydžiams, gyvenimo išlaidų Milane, Italijoje. Neigdamas savo galimybę izoliuotis ginčo bute, apeliantas teigė, jog esą butas buvo ruošiamas kitiems nuomininkas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad apeliantas neįrodė ne tik nuostolių fakto, bet taip pat ir kitų nuomininko civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Dėl šios priežasties depozito negrąžinimas atsakovui reiškia apelianto piktavališką siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 22 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas iki 2020 m. balandžio 1 d. išnuomojo atsakovui butą. Atsakovas 2019 m. kovo 22 d. sumokėjo 800 Eur dydžio nuomos mokesčio depozitą. 2020 m. kovo 30 d. šalys sudarė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nurodyta sutartyje pratęsti nuomos sutarties galiojimą laikotarpiui iki 2021 m. kovo 31 d. 2020 m. liepos 3 d. atsakovas telefonu informavo nuomotoją (ieškovą) apie savo ketinimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, t. y. nuo 2020 m. liepos 31 d. 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku ieškovas sutiko su nuomos sutarties nutraukimu nuo 2020 m. liepos 31 d. Atsakovas butą nuomotojo įgaliotiems asmenims grąžino 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku atsakovui nurodė, kad nuomos sutartį atsakovas nutraukė pažeisdamas sutartines sąlygas, kadangi nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik nuo 2020 m. rugpjūčio 31 dienos, taip pat informavo apie ketinimus taikyti sutarties 7.5 punktą.
17. Atsakovas 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), ieškovo atžvilgiu keldamas reikalavimą – grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozitą iš jo atskaičius paskutinio nuomos mėnesio komunalinių mokesčių sumą, kas sudaro 742,34 Eur bei atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai rengiant pretenziją bei skundą, kas sudaro 381,15 Eur, t. y. viso grąžinti 1 123,49 Eur sumą. Ne teismine tvarka išnagrinėjusi bylos šalių ginčą, VVTAT 2021 m. liepos 21 d. nutarimu atsakovo prašyme keliamą reikalavimą ieškovo atžvilgiu tenkino ir įpareigojo ieškovą per 30 d. nuo nutarimo priėmimo dienos grąžinti atsakovui sumokėtą nuomos mokesčio depozito dalį 742,34 Eur bei atlyginti patirtas 381,15 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. viso grąžinti 1 123,49 Eur sumą.
18. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas išspręsti tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl paslaugos teikėjo negrąžinamo depozito ir netenkinti atsakovo reikalavimų grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozito dalį, kas sudaro 742,34 Eur bei atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, pripažino nesąžininga ir negaliojančia 2019 m. kovo 22 d. ieškovo ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties 7.5 punkto sąlygą ta apimtimi, kuria numatyta teisė nuomotojui pasilikti iš nuomininko gautą depozitą, nuomininkui nutraukus sutartį prieš terminą, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 742,34 Eur negrąžinto depozito dalį, 2 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
19. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutarties 7.5 punkto pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia ab initio, yra nepagrįsta. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Apeliantas nurodo, kad prieš pasirašant nuomos sutartį, visos jos sąlygos, įskaitant ir nuomos sutarties 7.5 punktą, buvo aptartos. Pasak apelianto, būtent šio nuomos sutarties punkto aptarimo metu atsakovas nedetalizuodamas pareiškė ieškovui, kad bet kokių atveju depozitas jam bus grąžintas, nes jam yra žinoma VVTAT pozicija šiuo klausimu. Nepaisant to, jis sutiko pasirašyti nuomos sutartį, nekeisdamas jos 7.5 punkto nuostatų ir nereikalaudamas, kad šis sutarties punktas būtų pakeistas ar kitaip suformuluotas. Šios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad atsakovas puikiai suvokdamas visas nuomos sutarties nuostatas, jos sąlygas, kiekvieno iš nuomos sutarties punkto, įskaitant ir nuomos sutarties 7.5 punkto, reikšmę, sutiko su jais ir pasirašė nuomos sutartį. Taip pat apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nuomos sutarties 7.5 punkto dalį pripažindamas nesąžininga sutarties sąlyga, be pagrindo pripažino ja esmine sutarties sąlyga, dėl kurios ieškovas įgijo neproporcingai didelę, palyginti su jo prievolėmis, naudą.
20. Byloje nėra ginčo, kad šalių sudaryta buto nuomos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą sprendė taikydamas būtent vartojimo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei teismų praktiką. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 9 dalimi, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygų nesąžiningumas visais atvejais turi būti vertinamas pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą.
21. Šalių sudarytos 2019 m. kovo 22 d. nuomos sutarties 7.5 punkte numatyta, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir nenurodydamas tam priežasčių nutraukti nuomos sutartį bet kada prieš terminą, apie tokį nutraukimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį įspėjęs nuomotoją; sutartį nuomininkui nutraukus nepasibaigus šios sutarties 3.1 punkte nurodytam terminui, nuomotojas turi teisę pasilikti iš nuomininko gautą depozitą. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad ši nuomos sutartis sudaroma terminui – iki 2020 m. balandžio 1 d. su pirmumo teise pratęsti sutartį. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei likus 30 dienų iki šioje sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos nei viena iš šalių nepraneša kitai šaliai apie tai, kad nebeketina tęsti nuomos santykių, laikoma, kad sutartis galioja toliau ir lieka neterminuota. 2020 m. kovo 30 d. šalys pasirašė nuomos sutarties priedą, kuriame įrašė vienintelę sąlygą, t. y. nuomotojas ir nuomininkas susitarė pratęsti 2019 m. kovo 22 d. buto nuomos sutartį iki 2021 m. kovo 31 d. tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir numatyta sutartyje.
22. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjusi 2019 m. kovo 22 d. nuomos sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, 2021 m. sausio 27 d. nutarimu, nutarė pripažinti, kad sutarties 6.9 punkto sąlyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 1 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. panaikina arba apriboja verslininko civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; sutarties 6.11 ir 7.1.3 punktų sąlygos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; sutarties 7.5 punkto sąlyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
23. Kaip nurodyta anksčiau, sutarties 7.5 punktas įtvirtina, jog atsakovui anksčiau termino nutraukus sutartį, jo sumokėtas depozitas nėra grąžinamas. CK 6.609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Tokia sąlyga nustatyta ir sutartyje ir tik tuo atveju, jeigu sutartis nutraukiama nepasibaigus sutarties 3.1 punkte nurodytam terminui, nuomotojas turi teisę pasilikti iš nuomininko gautą depozitą (sutarties 7.5 punktas). Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutarties 7.5 punkte numatyta sąlyga, suteikianti teisę nuomotojui negrąžinti depozito, vertintina kaip šalių susitarimas dėl netesybų nuomininkui taikymo, jei šis nusprendžia nutraukti nuomos sutartį nesibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui – pagal šį punktą depozitas negrąžinamas esant sutarties pažeidimui, todėl savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
24. Iš nuomos sutarties turinio matyti, kad sutartis nenumato nuomininko teisės gauti iš nuomotojo tokias pat netesybas, jei sutartį vienašališkai nutrauktų nuomotojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties sąlyga suteikianti teisę nuomotojui negrąžinti depozito, kai sutartį vienašališkai nutraukia nuomininkas ir nenumatoma nuomininko teisė gauti iš nuomotojo tokio pat dydžio sumą, kai nuomotojas nutraukia sutartį, yra pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvoje 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse nurodyta, kad nesiekiama uždrausti sąlygų, numatančių sumų, sumokėtų avansu, pasilikimą ar dalinį mokėjimą, jei vartotojas atsisako sudaryti arba vykdyti sutartį, tačiau siekia užtikrinti, kad vartotojas būtų lygiaverčiai apsaugotas, t. y., gautų kompensaciją (ekvivalentišką sumą) tuo atveju, jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nutraukia sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 7.5 punkto sąlyga iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies – nuomininko – teises ir interesus bei nustato neproporcingai didelę nuomininko civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad sutarties 7.5 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta teisė nuomotojui negrąžinti depozito, šiam vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio, kadangi nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę.
25. Apelianto argumentas, kad prieš pasirašant nuomos sutartį, visos jos sąlygos, įskaitant ir nuomos sutarties 7.5 punktą, buvo aptartos, atsakovas puikiai suvokė visas nuomos sutarties nuostatas, jos sąlygas, atmestinas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantui tenka pareiga įrodyti faktą, jog šalys individualiai aptarė nuomos sutarties sąlygas, dėl jų derėjosi. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turėjo realias galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų.
26. Apeliantas nurodo, kad jis priešingai nei nustatė teismas, pateikė patirtų nuostolių dydį bei ryšį su nuomos sutarties nutraukimu, patvirtinančius įrodymus. Pasak apelianto, nuomos sutarties galiojimo metu, jis nuolat gyveno ir dirbo Bulgarijos Respublikoje. Bulgarijoje jis buvo sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią taip pat mokėjo nuomos mokestį ir kurį dengė lėšomis gautomis iš buto ir dar vienos patalpos, esančios Lietuvoje, nuomos. Jeigu atsakovas nebūtų nutraukęs prieš terminą nuomos sutarties, ieškovui ir nebūtų tekę 2020 m. rugpjūčio mėnesį vykti į Lietuvą. Jis buvo priverstas keisti savo planus ir vykti į Vilnių, nes reikėjo išspręsti klausimą dėl tolimesnės buto nuomos. Tokiu būdu dėl vartotojo iniciatyva nutrauktos nuomos sutarties nuomotojas patyrė 2 035 Eur nuostolių, neįskaitant dar išlaidų advokato, rengusio paaiškinimus, pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.
27. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jo pateikti duomenys apie patirtas išlaidas skrydžiui į Milaną, 17 dienų apartamentų nuomai gyvenimui Milane būtų priežastiniu ryšiu susijęs su nuomos sutarties nutraukimu, t. y. kad šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jungiamiesiems skrydžiams saviizoliacijos reikalavimai nebuvo taikomi, o sprendimas likti 17 dienų Milane priklausė tik nuo paties ieškovo valios. Taip pat atsakovui negali būti perkeltos apelianto asmeninio apsisprendimo gyventi ir dirbti Bulgarijoje pasekmės. Apelianto teiginiai, kad dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, jis buvo priverstas keisti savo planus ir vykti į Vilnių, nes reikėjo išspręsti klausimą dėl tolimesnės buto nuomos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, nustatyta, kad nutraukus sutartį, iš nuomininko butą priėmė ieškovo įgalioti asmenys, pats apeliantas nedalyvavo, buto valdymo klausimais rūpinosi brokeris M. P., o ne pats apeliantas.
28. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl patirtų buto išvalymo išlaidų po jo atlaisvinimo ir todėl padarė neteisingas išvadas. Pasak apelianto, nuomininkas atlaisvindamas buto patalpą po nuomos sutarties nutraukimo, jų neišvalė, pagal žodinį susitarimą patalpų išvalymas po buto patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo šalių buvo įvertintas 100 Eur. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nustatyta, kad nuomininkas neturėjo sutartinio įsipareigojimo buto išvalyti ir paruošti buto kitam nuomininkui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad butas buvo perduotas netinkamos būklės, paliktas nešvarus, netvarkingas ar netinkamai išvalytas. Nei ieškovas, nei jo įgalioti asmenys nebuvo pareiškę pretenzijų dėl buto patalpų valymo. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo kokių nors papildomų išlaidų, susijusių su buto valymu po nuomininko išsikraustymo.
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos 950 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Rosita Patackienė
Tatjana Žukauskienė