Civilinė byla Nr. 2A-3024-392/2015

Proceso Nr. 2-68-3-00030-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.; 54.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Telšių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12236-599/2015 pagal ieškovo UAB „Telšių vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „Gazimpeksas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „Telšių vandenys“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gazimpeksas“ 1.498,82 Eur skolos, 82,29 Eur delspinigių ir 41,39 Eur palūkanų, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013-02-25 Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L16-41 pagrindu teikė nuotekų transportavimo paslaugas atsakovui teritorijose, esančiose Mažeikių g. 7A ir Šiaulių pl. 14, Telšiuose. Už laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 suteiktas paslaugas atsakovas liko skolingas ieškovui 10.993,26 Lt (3.183,87 Eur). Ši suma buvo apskaičiuota vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011-12-15 sprendimu Nr. T1-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto Lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“ bei turėjo būti sumokėta iki 2014-03-01. Atsakovas sutiko su skolos dalimi dėl lietaus nuotekų transportavimo atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Mažeikių g. 7A, Telšiuose, t.y. su 0,5525 ha žemės sklypo plotui paskaičiuotu nuotekų kiekiu – 1.741,48 m ir jų transportavimo kaina – 922,98 Lt (267,31 Eur) be PVM, iš viso (su PVM) 1.116,81 Lt (323,45 Eur). Tuo tarpu su transportuojamų nuotekų kiekiu ir kaina žemės sklype, esančiame Šiaulių pl. 14, Telšiuose, 2,5602 ha plote atsakovas nesutiko, motyvuojant tuo, kad šis plotas yra žemės ūkio naudmenų. Ieškovas paaiškino, kad susidariusi skola yra apskaičiuota už laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 atsakovui teiktas nuotekų transportavimo paslaugas. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusių Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintų Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 4 punkte pateiktą „paviršinių nuotekų“ sąvokos išaiškinimą, darytina išvada, kad mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais buvo renkamas nuo visos žemės sklypo savininkui priklausančios teritorijos. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimu Nr. T1-131 buvo pakeistas Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006-10-19 sprendimu Nr. T1-419, 4 punktas ir juo paviršinės (lietaus) nuotekos apibrėžtos kaip ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo. Vadinasi, pagal naujai pateiktą „paviršinių nuotekų“ sąvokos aiškinimą mokestis už paviršinį (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais nerenkamas iš urbanizuotose teritorijose esančių žemės ūkio naudmenų bei žaliųjų plotų savininkų/valdytojų. Tačiau šis pakeitimas buvo padarytas Telšių rajono savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimu Nr. T1-453, tuo tarpu atsakovo skola susidarė už 2013 m., kai galiojo Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006-10-19 sprendimu Nr. T1-419 (2008-11-20 sprendimo Nr. T1-453 redakcija) 4 punktas, pagal kurį paviršinės nuotekos buvo apibrėžiamos kaip atmosferinis kritulių vanduo, drenažinis vanduo. Vadinasi, atsakovo atsisakymas mokėti skolą, apskaičiuotą už laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 teiktas paslaugas, remiantis argumentu, jog 2,5602 ha teritorijos sudaro žemės ūkio naudmenos, yra nepagrįstas. Be to, ieškovas neturėjo pagrindo atsižvelgti į atsakovo nurodomą aplinkybę dėl 2,5602 ha žemės ūkio naudmenų ploto, kadangi kadastro duomenys nustatyti tik 2014-11-20. Tuo tarpu ginčas kyla dėl apmokėjimo už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas 2013 m. Ginčo šalių sudarytos sutarties 1.3 punkte atsakovo valdos plotas, nuo kurio šalinamos paviršinės (lietaus) nuotekos, nurodomas visas žemės sklypo, esančio Šiaulių pl. 14, Telšiuose, plotas – 4,886 ha (b.l. 32-36, 74-76).

Atsakovas UAB „Gazimpeksas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad LR Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje 2014-02-04 raštu Nr. S-18, adresuotu Telšių rajono savivaldybės tarybai ir Telšių rajono savivaldybės merui, pateikė reikalavimą dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo, kuriuo savo kompetencijos ribose pareikalavo per vieną mėnesį pakeisti taisykles, suderinant jas su LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Reikalavime buvo nurodyta, kad Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 2012-11-22 pakeitimai neatitinka Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento būtent dalyje dėl negalimumo imti mokestį už paviršinių nuotekų transportavimą žemės ūkio naudmenose ir žaliuosiuose plotuose. Taigi, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimas Nr. T1-453 buvo priimtas reikalaujant LR Vyriausybės atstovui dėl savivaldos teisės akto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui. Atsakovo nuomone, skolos priteisimas už lietaus nuotekų transportavimą žemės ūkio naudmenose, žaliuosiuose plotuose reikštų neteisėtą ir nepagrįstą ieškovo praturtėjimą ir nacionalinio Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimą. Be to, ieškovas atsakovo žemės sklypo, esančio Šiaulių pl. 14, Telšiuose, 2,5602 ha dalyje faktiškai neteikė jokių nuotekų surinkimo ar jų transportavimo paslaugų. Pievose ir soduose nėra jokių ieškovui ar kitiems asmenims priklausančių paviršinio vandens surinkimo ar transportavimo įrenginių. Reikalavimas sumokėti už faktiškai nesuteiktas ir techniškai neįmanomas atitinkamoje sklypo dalyje suteikti paslaugas prieštarauja bendriesiems civilinės teisės sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams bei sukuria ieškovui nepagrįsto praturtėjimo galimybę. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas į teismą su reikalavimu priteisti skolą kreipėsi jau esant nustatytiems kadastro duomenims. Nei žemės sklypo plotas, nei nuotekų tinklų apsaugos zonos nuo 2013 m. pradžios iki šiol nėra pakitusios, žemės sklype nebuvo vykdoma jokia nauja statyba ar naujų nuotekų tinklų statybos darbai (b.l. 64-66, 80-82).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal LR Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį valdžios galias riboja LR Konstitucija, o viešojo administravimo subjektų pareiga yra veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Įstatymų įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymų normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymų nuostatų bei sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymų nuostatomis, kadangi taip būtų iš esmės pažeista LR Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu. Poįstatyminiais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas negali konkuruoti su nustatytuoju reguliavimu įstatymų nuostatose. Teismas nustatė, kad LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ buvo patvirtintos Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos, kuriose sąvoka „paviršinės nuotekos“ buvo išaiškinta taip – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). LR Vyriausybės atstovas, atsižvelgdamas į Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas, t. y. paviršinių nuotekų sąvokos išaiškinimą šio reglamento nuostatose, Telšių rajono savivaldybės Tarybai ir Telšių rajono savivaldybės merui pateikė 2014-02-04 reikalavimą Nr. S-18 dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo Nr. V1-1, kuriuo savo kompetencijos ribose pareikalavo per vieną mėnesį pakeisti minėtas taisykles, suderinant jas su LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentavimo patvirtinimo“ patvirtintomis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatomis. Šiame reikalavime taip pat buvo nurodyta, jog Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 2012-11-22 pakeitimai iš esmės neatitinka Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, būtent dalyje dėl negalimumo imti užmokestį už paviršinių nuotekų transportavimą žemės ūkio naudmenose ir žaliuosiuose plotuose. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovo argumentai apie tai, jog atsakovui susidariusi skola yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 teiktas nuotekų transportavimo paslaugas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir tik todėl atsakovas turi šią skolą sumokėti, be to, paviršinės nuotekos buvo apibrėžiamos kaip atmosferinis kritulių vanduo ir drenažinis vanduo, yra nepagrįsti, kadangi Telšių rajono savivaldybės Tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintų „Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių“ 4 punkto nuostatose pateiktas paviršinių nuotekų apibrėžimas iš esmės neatitiko aukštesniojo teisinio akto nuostatoms, t. y. Paviršinių nuotekų reglamente įvirtintam šios sąvokos apibrėžimui. Tokiu atveju iš neteisės negali gimti teisė ir teisėtas reikalavimas, todėl ieškovo ieškininis reikalavimas išieškoti skolą iš atsakovo už žemės ūkio naudmenų plotą, kuris sudaro 2,5602 ha, yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 176-179 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad nors ginčijamas teisės aktas yra nenuginčytas ir nepanaikintas, jis vėlesniu aktu visgi buvo pakeistas ir naujo akto pagrindu tarp šalių buvo sudaryta nauja sutartis, todėl ieškovas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, privalėjo nesivadovauti ginčijamo teisės akto nuostatomis, kurios iš esmės prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms (CK 1.5 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti atitinkamas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo ieškovui už suteiktas paslaugas tinkama tvarka ir laiku apmokėti, tačiau šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad jis iš tikro realiai suteikė atsakovui būtent ieškovo nurodytas paslaugas ginčijamose žemės sklypo plotuose, t. y. byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog ieškovas iš tikro realiai atliko darbus ar suteikė paslaugas, už kurias atsakovas pagal sutarties nuostatas privalėtų apmokėti, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 176-179 straipsniai) (b.l. 104-108).

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Telšių vandenys“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo UAB „Gazimpeksas“ ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo skolą, apskaičiuotą už laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 teiktas paviršinių nuotekų transportavimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, svarbu nustatyti, kas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, t.y. savivaldybės ar (ir) aplinkos ministras buvo įgalioti reglamentuoti atsiskaitymo už paviršinių nuotekų tvarkymą klausimus. Ginčo laikotarpiu nuotekų tvarkymo klausimus reglamentavo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1997-01-01 iki 2014-10-31 (toliau – 1997 m. GVTNTĮ). 1997 m. GVTNTĮ 7 straipsnyje buvo nustatyta LR aplinkos ministerijos kompetencija, 11 straipsnyje – savivaldybių kompetencija vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje. 1997 m. GVTNTĮ 7 straipsnio 1 punktas nustatė, jog Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, rengia ir tvirtina teisės aktus, nustatančius geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, ir kontroliuoja, kaip šie reikalavimai įgyvendinami. Kituose šio įstatymo straipsnio punktuose Aplinkos ministerijai priskirtos funkcijos nesusijusios su nuotekų tvarkymo organizavimo ir (ar) apmokėjimo reglamentavimu. 1997 m. GVTNTĮ 11 straipsnyje buvo nustatytos šios savivaldybių funkcijos: institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (1 p.); tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas (3 p.). Vykdydama įstatymu priskirtas funkcijas, Telšių rajono savivaldybės taryba 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 teisėtai ir pagrįstai patvirtino Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisykles, kurių 4 punkte paviršines nuotekas apibrėžė kaip atmosferinį kritulių vandenį, drenažinį vandenį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad būtent Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintų Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 4 punkte pateikta paviršinių nuotekų sąvoka atitiko 1997 m. GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalį, kurioje nuotekos buvo apibrėžiamos kaip buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Ieškovas pabrėžia, kad vanduo iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų eliminuotas iš nuotekų sąvokos tik GVTNTĮ redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2014-11-01 (toliau – 2014 m. GVTNTĮ). Sutinkamai su 2014 m. GVTNTĮ 3 straipsnio 18 dalimi, nuotekos apibrėžiamos kaip „buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti“. Pagal to paties straipsnio 25 dalį „paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui“. Ieškovo teigimu, paminėtos 2014 m. GVTNTĮ nuostatos ginčo santykiams negalioja, nes priimtos po ginčo laikotarpio. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas daro išvadą, kad pagal laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 galiojusį teisinį reglamentavimą savivaldybės turėjo teisę reglamentuoti paviršinių nuotekų tvarkymo klausimus, o Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintų Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 4 punkte pateikta paviršinių nuotekų sąvoka atitiko 1997 m. GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalį, kurioje nuotekos buvo apibrėžiamos kaip buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Ieškovas nesutinka su teismo argumentu, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintų Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 4 punkte pateikta paviršinių nuotekų sąvoka neatitinka aukštesnio teisės akto nuostatoms, t.y. Paviršinių nuotekų reglamente įtvirtintam šios sąvokos apibrėžimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4 punkte pateikta paviršinių nuotekų sąvoka (kuri panaikinta nuo 2014-10-31) prieštaravo tuo metu galiojusio 1997 m. GVTNTĮ 2 straipsnio 5 daliai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimas Nr. T1-453 kaip norminis administracinis aktas yra galiojantis, jis nėra panaikintas ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal CPK 3 straipsnio 4 dalį teismas neturi vadovautis tik tokiu norminiu teisės aktu, kuris prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, o šiuo atveju teismas nenurodė, jog paminėtas savivaldybės sprendimas prieštarauja kokiam nors įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas nėra nei įstatymas, nei Vyriausybės nutarimas. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Iš 2013-02-25 paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties 9 punkto matyti, kad skaičiavimams imamas paviršinio nuotėkio koeficientas (imama vidutinė reikšmė, priklausomai nuo įvairių teritorijų). Vadovaujantis Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto Lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011-12-15 sprendimu Nr. 71-329, 11 punktu, šis koeficientas yra 0,4. Tai reiškia, jog atsakovo skola apskaičiuota darant prielaidą, jog ne 100 proc., o tik 40 proc. paviršinių nuotekų nuo viso atsakovo žemės sklypo (t. y. tiek nuo asfaltuotų teritorijų, tiek nuo žaliųjų plotų ir kt.) pateko į ieškovo tinklus. Tai, kad paviršinės nuotekos nuo žaliųjų plotų ir žemės ūkio naudmenų patenka į paviršinių nuotekų nuotakyną, matyti iš Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 9 priedo „Paviršinių (lietaus) nuotekų debito apskaičiavimas“, nustatančio, jog lietaus nuotekas, patenkančias į paviršinių nuotekų tinklus nuo žaliųjų plotų, būtina įvertinti projektuojant vamzdynus, jei šie žalieji plotai yra arti (50-100 metrų atstumu) paviršinių nuotekų šalintuvo. Nepaisant to, kad minėtus argumentus ieškovas buvo pateikęs tiek dublike, tiek teismo posėdžio metu, šios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos, teismas dėl jų sprendime nepasisakė, o tik pateikė deklaratyvų teiginį, kad ieškovas neįrodė suteiktų paslaugų fakto. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pažeidė tiek CPK 197 straipsnio 2 dalį, tiek Nekilnojamojo turto registro 4 straipsnį, kadangi neatsižvelgė į tai, jog kadastro duomenys apie 2,5602 ha žemės ūkio naudmenų plotą žemės sklype, esančiame Šiaulių pl. 14, Telšiuose, nustatyti tik 2014-11-20, t.y. beveik po vienerių metų nuo ginčo laikotarpio pabaigos. Tuo tarpu spręsdamas dėl mokėjimo už pašalintas paviršines nuotekas ginčo laikotarpiu, teismas privalėjo vadovautis ginčo šalių teisėtai sudarytos sutarties 1.3 punktu, įtvirtinusiu, jog atsakovo valdos plotas, nuo kurio šalinamos paviršinės (lietaus) nuotekos, nurodomas visas žemės sklypo, esančio Šiaulių pl. 14, Telšiuose, plotas – 4,8860 ha. Atsakovas byloje neginčijo šios sutarties nuostatos, todėl teismas turėjo daryti išvadą, jog atsakovas už ginčo laikotarpį privalo mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą nuo viso žemės sklypo ploto. Tai, kad atsakovas sumokėjo už paviršinių nuotekų šalinimą ginčo laikotarpiu nuo dalies žemės sklypo, išskyrus žemės ūkio naudmenas, įrodo, jog nuotekų priėmimas nuo atsakovo teritorijos nebuvo nutrauktas. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, jog nei žemės sklypo plotas, nei nuotekų tinklų apsaugos zonos nuo 2013 m. pradžios iki šiol nėra pakitusios ir žemės sklype nebuvo vykdoma jokia nauja statyba ar naujų nuotekų tinklų statybos darbai. Šios aplinkybės nebuvo byloje įrodinėjimo dalykas, kadangi atsakovas nebuvo pareiškęs ieškovui priešieškinio dėl sutarties 1.3 punkto pripažinimo negaliojančiu ar jo pakeitimo (b.l. 111-115).

Atsakovas UAB „Gazimpeksas“ teismo prašo ieškovo UAB „Telšių vandenys“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimą bei priteisti atsakovui iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas laikosi nuomonės, kad skolos priteisimas už ieškovo neteiktą lietaus nuotekų transportavimą žemės ūkio naudmenose, žaliuosiuose plotuose, reikštų neteisėtą ir nepagrįstą ieškovo praturtėjimą bei nacionalinio Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimą, taip pat sutarčių teisės normų pažeidimą ir bendrųjų CK principų pažeidimą. Ieškovas bando įtikinti teismą, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012-11-22 priimtas teisinis reglamentavimas, pagal kurį buvo sudarytos sąlygos ieškovui imti užmokestį už paviršinių nuotekų (lietaus vandens) transportavimą žemės ūkio naudmenose ir žaliuosiuose plotuose, yra teisėtas ir pagrįstas galiojančiais įstatymais. Ieškovas nurodo, kokie nuotekų sąvokos apibrėžimai buvo įtvirtinti atskirose Lietuvos Respublikos geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijose, kas, neva, sudarė Telšių rajono savivaldybei prielaidas sukurti ieškovui teisėtą galimybę imti užmokestį už realiai neteikiamas paslaugas. Šiuo atveju nagrinėtinas klausimas dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių redakcijos, galiojusios 2013 m., atitikimo LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtintam Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentui, detalizavusiam LR geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo taikymą. Atsakovo nuomone, paviršinių nuotekų sąvokos apibrėžimai įstatyme nepaneigė Telšių miesto paviršinių nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių prieštaravimo nacionaliniam paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentui. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad LR Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje 2014-02-04 raštu Nr. S-18, adresuotu Telšių rajono savivaldybės tarybai ir Telšių rajono savivaldybės merui, pateikė reikalavimą dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo Nr. V1-1, kuriame nurodė, jog Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 2012-11-22 pakeitimai neatitinka Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento būtent dalyje dėl negalimumo imti užmokestį už paviršinių nuotekų transportavimą žemės ūkio naudmenose ir žaliuosiuose plotuose. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sprendimas, kuriuo buvo pakeistos paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklės ir išskirti žalieji plotai bei žemės ūkio naudmenos, priimtas reikalaujant Vyriausybės atstovui būtent dėl reglamento pažeidimo. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė, tinkamai įvertino ir pritaikė materialinės teisės normas bei jomis pagrindė savo sprendimą. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus. Kaip netinkamą įrodymų vertinimą ieškovas nurodė tai, kad Telšių rajono savivaldybės 2011-12-15 sprendimu Nr. T1-329 patvirtintų Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų administravimo taisyklių 11 punktas nustatė paviršinio nuotėkio koeficientą, lygų 0,4. Ieškovo teigimu, šis koeficientas neva dėl žaliųjų plotų sumažino skaičiuotiną suteiktų paslaugų kainą. Atsakovas, atsikirsdamas į šį argumentą, nurodo, kad paviršinio nuotėkio koeficientas 0,4 yra naudojamas visuose lietaus nuotekų skaičiavimuose tam tikram paviršiaus plotui. Jokio paviršinio nuotėkio koeficiento pataisos ieškovas, nustatydamas paslaugų kainą atsakovui už 2013 m., netaikė, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo atsižvelgta į paslaugų kainos mažinimą dėl sklypo žaliųjų plotų. Ieškovas su atsakovu 2015-04-23 sudarė Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartį Nr. L16A-41, kuria, atsižvelgiant į Telšių savivaldybės tarybos sprendimu ištaisytus Paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių trūkumus, sulygo skaičiuoti paviršinių nuotekų transportavimo paslaugų kainą žemės sklype Šiaulių pl. 14, Telšiuose nuo 2,3258 ha sklypo dalies. Kainos apskaičiavimui (1.3 p.) ieškovas panaudojo tą patį paviršinio nuotėkio koeficientą (0,4) kaip ir anksčiau galiojusioje sutartyje, kas akivaizdžiai paneigia ieškovo argumentus, kad nuotekų transportavimo kaina už 2013 m. buvo skaičiuojama tik nuo 40 proc. sklypo ploto, atsižvelgiant į žaliuosius plotus. Be to, pasirašęs Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartį Nr. L16A-41, ieškovas pripažino, jog paslaugos realiai yra teikiamos tik 2,3258 ha sklypo Šiaulių pl. 14, Telšiuose dalyje. Taigi, ieškovas nepagrindė ir neįrodė paslaugų teikimo žaliuosiuose plotuose 2013 m. fakto. Teismas tinkamai ir teisingai vertino įrodymus bei jų pagrindu pripažino ieškovo reikalavimą atmestinu. Ieškovo argumentai, kad atsakovas nereiškė priešieškinio ir neginčijo sutarties nuostatų, neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovas savo nuoseklią ir aiškią poziciją išdėstė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike (b.l. 121-123).

Ieškovo UAB „Telšių vandenys“ apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013-02-25 tarp ieškovo UAB „Telšių vandenys“ ir atsakovo UAB „Gazimpeksas“ buvo sudaryta Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartis Nr. L16-41, kuria ieškovas įsipareigojo priimti į Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą iš atsakovo valdomų teritorijų žemės sklypuose Mažeikių g. 7A, Telšiuose, ir Šiaulių pl. 14, Telšiuose, sutartą vandens kiekį per metus bei teikti nuotekų transportavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo laiku sumokėti ieškovui Telšių rajono savivaldybės tarybos nustatytą mokestį (sutarties 3, 8.7 punktai) (b.l. 49-50). Prievolė ginčo šalims sudaryti nurodytą sutartį ir mokėti mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto nuotekų tinklais atsirado pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011-12-15 sprendimą Nr. T1-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“ (sutarties 2 punktas). Ieškovas, vadovaudamasis nurodytu Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011-12-15 sprendimu Nr. T1-329 ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012-11-22 sprendimu Nr. T1-437, 2013-11-30 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą PLN Nr. 000011, pagal kurią atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 10.993,26 Lt už suteiktas nuotekų priėmimo ir transportavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 (b.l. 52-53). Atsakovas sutiko nurodytą sumą apmokėti tik iš dalies, atsisakydamas mokėti 5.175,13 Lt už nuotekų priėmimo ir transportavimo paslaugas žemės sklypo, esančio Šiaulių pl. 14, Telšiuose, 2,5602 ha plote, kadangi šis plotas yra žemės ūkio naudmenų ir šioje sklypo dalyje ieškovas jokių paslaugų neteikė (b.l. 13-14). Šiuo atveju atsakovas rėmėsi LR Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje 2014-02-04 reikalavimu Nr. S-18 „Dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo“, adresuotu Telšių rajono savivaldybės tarybai ir merui (b.l. 68-69). Šiame reikalavime nurodyta, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 „Dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo“ patvirtino naujos redakcijos Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisykles. Savivaldybės tarybos 2012-11-22 sprendimu Nr. T1-436 buvo pakeistas šių taisyklių 52 punktas nustatantis, kad ,,už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines nuotekas nuo sodų bendrijų teritorijų ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė – ūkinė veikla, sklypų), išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršinių nuotekų sistemą lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinklų) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą.“. Reikalavime taip pat nurodyta, kad LR aplinkos ministras 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtino Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą. Reglamento II skyriuje „Apibrėžtys“ pateikiama paviršinių nuotekų sąvoka, kad tai – „ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).“. Atsižvelgiant į pateiktą „paviršinių nuotekų“ sąvokos išaiškinimą, LR Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje darė išvadą, kad mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais neturėtų būti renkamas iš urbanizuotose teritorijose esančių žemės ūkio naudmenų bei žaliųjų plotų savininkų/valdytojų. Todėl LR Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje pareikalavo pakeisti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 „Dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo“ patvirtintas Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisykles suderinant jas su LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu (b.l. 68-69).

2015-02-18 ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovo 5.175,13 Lt skolą už suteiktas nuotekų priėmimo ir transportavimo paslaugas žemės sklypo, esančio Šiaulių pl. 14, Telšiuose, 2,5602 ha žemės ūkio naudmenų plote, teigdamas, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimas Nr. T1-453 „Dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo“ skolos susidarymo laikotarpiu galiojo ir neprieštaravo tuo metu galiojusiai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijai (b.l. 32-36, 74-76).

Pirmosios instancijos teismas 2015-06-08 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, motyvuojant tuo, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintų Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 4 punkte pateiktas paviršinių nuotekų apibrėžimas iš esmės neatitiko aukštesnės galios teisinio akto nuostatoms, t.y. LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų reglamente įvirtintam šios sąvokos apibrėžimui. Tokiu atveju, anot teismo, iš neteisės negali gimti teisė ir teisėtas reikalavimas, todėl ieškovo ieškininis reikalavimas išieškoti skolą iš atsakovo už žemės ūkio naudmenų plotą, kuris sudaro 2,5602 ha, yra nepagrįstas ir atmestinas (b.l. 104-108).

Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pagal ginčo laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 galiojusį teisinį reglamentavimą savivaldybės turėjo teisę reglamentuoti paviršinių nuotekų tvarkymo klausimus, o Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintų Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių 4 punkte pateikta paviršinių nuotekų sąvoka atitiko Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pagal kurią nuotekos apibrėžiamos kaip buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4 punkte pateikta paviršinių nuotekų sąvoka prieštaravo tuo metu galiojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam nuotekų apibrėžimui (b.l. 111-115).

Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Kaip minėta, LR Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje 2014-02-04 reikalavime Nr. S-18 „Dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo“, adresuotame Telšių rajono savivaldybės tarybai ir merui, buvo nurodyta, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 „Dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo“ patvirtino naujos redakcijos Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisykles. Savivaldybės tarybos 2012-11-22 sprendimu Nr. T1-436 buvo pakeistas šių taisyklių 52 punktas nustatantis, kad ,,už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines nuotekas nuo sodų bendrijų teritorijų ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė – ūkinė veikla, sklypų), išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršinių nuotekų sistemą lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinklų) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą.“. Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad LR aplinkos ministras 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtino Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą. Reglamento II skyriuje „Apibrėžtys“ pateikiama paviršinių nuotekų sąvoka, kad tai – „ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).“. Atsižvelgiant į pateiktą „paviršinių nuotekų“ sąvokos išaiškinimą, LR Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje darė išvadą, kad mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais neturėtų būti renkamas iš urbanizuotose teritorijose esančių žemės ūkio naudmenų bei žaliųjų plotų savininkų/valdytojų. Todėl LR Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje pareikalavo pakeisti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 „Dėl Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių pakeitimo“ patvirtintas Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisykles suderinant jas su LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu (b.l. 68-69).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente pateikta paviršinių nuotekų sąvoka – „ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).“ – prieštaravo ginčo laikotarpiu (nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31) galiojusios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 5 dalyje pateiktam nuotekų apibrėžimui – „buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.“. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra dvi skirtingos sąvokos, kurios negali būti tapačios, kadangi paviršinės nuotekos yra viena iš nuotekų rūšių (papildomai išskirtinos komunalinės nuotekos, gamybinės nuotekos ir t.t.). Kita vertus, teisėjų kolegija neįžvelgia jokių esminių prieštaravimų tarp nurodytų sąvokų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas neatitiko ginčo laikotarpiu galiojusios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl LR aplinkos ministerijos ir Telšių rajono savivaldybės kompetencijos įgyvendinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, pažymi, kad šiuo atveju aktuali ginčo laikotarpiu galiojusi nurodyto įstatymo 7 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, jog aplinkos ministerija koordinuoja savivaldybių veiklą, įgyvendindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslus, įtvirtintus šio įstatymo 3 straipsnyje (užtikrinti, kad kuo daugiau asmenų galėtų apsirūpinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir pagal aplinkosaugos reikalavimus tvarkyti nuotekas; užtikrinti, kad visoje šalies teritorijoje viešasis vandens tiekimas būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų; didinti viešojo vandens tiekimo ūkio efektyvumą užtikrinant nepertraukiamą ir ilgalaikį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą visoje šalies teritorijoje; sukurti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų optimalias kainas abonentams (vartotojams), ir vandens tiekėjų sąnaudų, reikalingų viešajam vandens tiekimui tinkamai vykdyti, padengimą bei principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą; užtikrinti abonentų (vartotojų) ir vandens tiekėjų teisėtų interesų apsaugą bei ginti vartotojų teises). Iš šių Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų seka, kad būtent aplinkos ministerija turi teisę ir pareigą koordinuoti, tame tarpe ir reglamentuoti, savivaldybių veiklą paviršinių nuotekų tvarkymo srityje bei, priešingai nei teigia ieškovas, šis klausimas įstatymu nėra priskirtinas spręsti išskirtinai savivaldybių nuožiūra.

Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis LR Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje 2014-02-04 reikalavime Nr. S-18 nustatytomis aplinkybėmis, kad ginčo laikotarpiu galiojusios Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintos Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklės neatitiko LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento toje dalyje, kurioje nustatyta, jog yra renkamas mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais iš urbanizuotose teritorijose esančių žemės ūkio naudmenų bei žaliųjų plotų savininkų/valdytojų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Telšių rajono savivaldybės taryba ar meras įstatymų nustatyta tvarka neskundė nurodyto LR Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje reikalavimo. Priešingai, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintos Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklės buvo pakeistos 2014-04-24 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-131, numatant, kad „paviršinės (lietaus) nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo“ (4 punktas) (b.l. 57). Be to, vėliau buvo papildytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis 25 punktu, įtraukiant naują sąvoką – „Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).“. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas neprieštaravo nei ginčo laikotarpiu, nei šiuo metu galiojančiai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijai. 

Apibendrinus visą tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrįstai, vadovaudamasis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-453 patvirtintomis Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklėmis, į 2013-11-30 PVM sąskaitą faktūrą PLN Nr. 000011 įtraukė 5.175,13 Lt sumą už laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-12-31 atsakovui suteiktas nuotekų priėmimo ir transportavimo paslaugas žemės sklypo, esančio Šiaulių pl. 14, Telšiuose, 2,5602 ha plote, kadangi šis plotas yra žemės ūkio naudmenų, o pagal tuo metu galiojusį aukštesnės galios LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą negalėjo ir negali būti renkamas mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą iš urbanizuotose teritorijose esančių žemės ūkio naudmenų bei žaliųjų plotų savininkų/valdytojų. Kadangi  šiuo metu ieškovas negali rinkti mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą iš atsakovui priklausančios ginčo sklypo dalies, tai reiškia, kad jis tokios paslaugos atsakovui neteikia, o kadangi faktinė situacija nuo 2013 metų, kai ieškovas priskaičiavo mokestį, nėra pasikeitusi, darytina išvada, kad ieškovas šios paslaugos atsakovui neteikė ir 2013 metais, todėl neegzistuojančių paslaugų apmokestinti negalėjo.

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                               Virginijus Kairevičius                                         

                                                                                                                Jelena Šiškina

Tatjana Žukauskienė