Civilinė byla Nr. e2A-228-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00151-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lipam LT“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5158-1056/2023 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lipam LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei A. N. įmonei, trečiasis asmuo atsakovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Debt Legal“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Lipam LT“ (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės A. N. įmonės (toliau – ir atsakovė) 14 859,62 Eur skolos, 343,80 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2020 m. birželio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. L20/001, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti vieno buto gyvenamo namo su paslaugų paskirties patalpomis (kavinės) statybos – remonto, rekonstravimo darbus, išvardintus sąmatoje, ir perduoti atliktų darbų rezultatą atsakovei (užsakovei), o atsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutarties kaina – 49 532,08 Eur, plius 21 proc. PVM – 59 933,82 Eur. Avansinis apmokėjimas – 30 proc. nuo sąmatoje numatytos sumos įskaitant PVM. Pagal 2020 m. kovo 24 d. rangos sutarties Nr. L20/001 2.2 punktą ir 2.3 punktą, atsakovė privalėjo padaryti avansinį apmokėjimą – 30 proc. nuo sąmatoje numatytos sumos (14 859,62 Eur), kuris turėjo būti atliktas per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo (t. y. iki 2020 m. birželio 16 d.), nes sutartis įsigalioja tada, kai avansinis apmokėjimas pasiekia sąskaitą. 2020 m. birželio 9 d. atsakovė pervedė 2 986,10 Eur avansą, 2020 m. liepos 31 d. – 11 906,68 Eur avansą, atitinkamai ieškovės su atsakove 2020 m. kovo 24 d. sudaryta rangos sutartis Nr. L20/001 įsigaliojo tik 2020 m. liepos 31 d., kada buvo pervestas visas susitartas avansas. Nesavalaikis avansinis apmokėjimas 30 proc. nuo sąmatoje numatytos sumos yra esminis sutarties pažeidimas, kuris yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnyje. Ieškovė atliko eilę rangos sutartyje Nr. L20/001 ir jos prieduose numatytų darbų, apie tai pažymėta 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose. Atsakovė šiuos darbus priėmė ir pretenzijų nepareiškė. 2020 m. kovo 24 d. rangos sutartis Nr. L20/001 buvo sudaryta vadovaujantis ieškovės komerciniu pasiūlymu, kuris galiojo iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šiame komerciniame pasiūlyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbų kaina 49 532,08 Eur, išankstinis apmokėjimas, todėl akivaizdu, jog ieškovė turėjo teisę nuo 2020 m. spalio 30 d. stabdyti darbus, kol bus pilnai apmokėta PVM sąskaita – faktūra. Pagal rangos sutarties Nr. L20/001 8.2.2 punktą, jeigu užsakovas pažeidė sutarties sąlygas, jeigu dėl šio pažeidimo rangovui vykdyti šią sutartį tapo neekonomiška ir / ar neįmanoma, dėl užsakovo kaltės nutraukus sutartį, avansinis mokėjimas lieka rangovui. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 20 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6418-1105/2021, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės MB „Lipam LT“ 4 850,01 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 20 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 36 Eur žyminį mokestį – kreditorės A. N. įmonės naudai. Atsakovė pripažino, kad darbų atlikta už 9 903,49 ir 106,12 Eur, todėl prisiteisė skirtumą nuo sumokėto avanso – 4 850,01 Eur. Atsakovė nenurodė jokių realių priežasčių, dėl kurių nutraukia sutartį. Akivaizdu, jog darbai, kurie turėjo tęstis septynis mėnesius, negalėjo būti padaryti per tris mėnesius, kada pilnai pervestas susitartas avansas. Už nesavalaikį atsiskaitymą, kuris reglamentuotas 2020 m. kovo 24 d. rangos sutarties Nr. L20/001 2.3 punkte, atsakovė privalo sumokėti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, ir kurių šiai dienai susidarė 343,80 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės MB „Lipam LT“ atsakovei A. N. įmonei 1 500 Eur, trečiajam asmeniui MB „Debt Legal“ – 780 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 59,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė atliko pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), rekonstrukciją pagal Paslaugų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą. Ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. L20/001, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti vieno buto gyvenamo namo su paslaugų paskirties patalpomis (kavinės) statybos – remonto, rekonstravimo darbus, išvardintus sąmatoje, ir perduoti atliktų darbų rezultatą atsakovei (užsakovei), o atsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartimi šalių susitarta, kad bendra rangos darbų kaina yra 49 532,08 Eur plius PVM, iš viso 59 933,82 Eur. Pagal šalių pasirašytą priedą prie rangos sutarties, rangos darbai turėjo būti atlikti keturiais atskirais etapais. Atsakovė pastato rekonstrukcijos darbus atliko iš pasiskolintų lėšų, be kita ko, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) su atsakove vykdyto projekto Nr. 42VS-PV-19-1-09699-PR001 „A. N. maitinimo įstaigos plėtra“ pagrindu gautų lėšų, kurios atsakovei buvo išmokamos po kiekvieno pastato rekonstrukcijos darbų etapo pabaigos.

5.       Teismas pažymėjo, jog, anot ieškovės, šalys rangos sutartį sudarė 2020 m. birželio 8 d., tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu ji minėjo, kad sutartis sudaryta 2020 m. kovo 24 d. Atsakovė pripažįsta, kad sutartis su ieškove sudaryta būtent 2020 m. kovo 24 d. Byloje pateikti keli sutarties variantai su pataisymais, skirtingomis datomis. 2020 m. birželio 8 d. rangos sutarties versija yra taisyta ranka, atsakovė neigia, kad taisymai atlikti jos ranka. NMA buvo pateikta 2020 m. kovo 24 d. sudaryta rangos sutartis, atliekant avansinius mokėjimus ieškovei, avansinių mokėjimų paskirtyje nurodoma, jog mokėjimai yra atliekami pagal 2020 m. kovo 24 d. rangos sutartį. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad šalių tarpusavio įsipareigojimai kilo ir šalys pripažino sąlygas, kylančias iš 2020 m. kovo 24 d. rangos sutarties turinio.

6.       Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 24 d. rangos sutartimi šalys sutarė, jog 30 proc. nuo sutarties dydžio sudarantis avansas – 14 859,63 Eur turi būti sumokamas iki 2020 m. liepos 31 d. (rangos sutarties 2.2 ir 2.3 punktai). Iš byloje esančių MB „Lipam LT“ banko sąskaitos išrašų nustatė, kad atsakovė ieškovei 2020 m. birželio 9 d. atliko 2 982,05 Eur dydžio avansinį mokėjimą ir 2020 m. liepos 31 d. – 11 877,57 Eur avansinį mokėjimą, t. y., iš viso sumokėjo 14 859,62 Eur.

7.       Teismas pažymėjo, jog konstatavus, kad šalių santykius reguliavo 2020 m. kovo 24 d. rangos sutartis, kurios reikalavimų dėl avansinio mokėjimo datų atsakovė nepažeidė, ieškovės argumentai, kad pagal 2020 m. birželio 8 d. rangos sutartį atsakovė privalėjo padaryti avansinį apmokėjimą – 30 proc. nuo sąmatoje numatytos sumos (14 859,62 Eur) per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, o atsakovė mokėjimus atliko 2020 m. birželio 9 d. ir 2020 m. liepos 31 d., atsakovė yra pažeidusi sutarties įvykdymo terminus, dėl ko pagal 2020 m. birželio 8 d. rangos sutarties 8.2.2 punktą avansinis mokestis turi likti ieškovei, atmetamas kaip nepagrįstas.

8.       Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 24 d. rangos sutarties 1.1 punkte nustatyta, jog pastato rekonstravimo darbus, išvardintus lokalinėje sąmatoje, ieškovė atliks savo jėgomis, priemonėmis ir rizika. Be to, tiek šalys, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė atliko tam tikrus darbus objekte. Ieškovė atsakovei išrašė 2020 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Lip Nr. 20/005 Eur (atlikti darbai: „cokolio pamatų šiltinimas; fasadų sienų armavimas virš tinklo dekor.; sienų, apdailintų struktūriniu tinku dažymas; pastatų sienų šiltinimas ekovata su med. karkasu; paviršių gerasis dažymas, paruošiant paviršius“), viso 9 903,49 Eur sumai, ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Lip Nr. 20/006 (atlikti darbai: „palangių nuolajų tvirtinimas“), viso 106,12 Eur sumai. Ieškovė ir atsakovė, taip pat liudytojai M. N., J. N. teisme patvirtino, kad ieškovė buvo atvežusi lentas, tam tikras tvirtinimo medžiagas, kurios buvo įsigytos ieškovės lėšomis. Ieškovės atsakovei išrašytos 2020 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos įskaitant ir šiems darbams ieškovės įgytas bei panaudotas medžiagas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas ieškovės teiginius, kad medžiagomis, reikalingomis darbams atlikti, turėjo rūpintis ieškovė, atmetė kaip nepagrįstus.

9.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė darbų atlikto už 10 009,61 Eur sumą, o atsakovė ieškovei buvo sumokėjusi 14 859,62 Eur avansą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 20 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6418-1105/2021 dėl 4 850,01 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš ieškovės atsakovės naudai. Minėtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2021 m. spalio 1 d.

10.       Atsižvelgęs į byloje esančių rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2020 m. kovo 24 d. rangos sutartį vykdė tinkamai ir laiku, avansinius mokėjimus ieškovei atliko rangos sutartyje nustatytais terminais, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė rangos sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės patikslintą ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11.       Atmetęs ieškovės ieškinį, teismas atsakovės, trečiojo asmens atsakovės pusėje ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Ieškovė MB „Lipam LT“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13.       Nurodo, kad nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kadangi jis yra neteisėtas. Mano, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.

14.       Pažymi, kad ieškovės lėšomis pirktos statybinės medžiagos negalėjo būti įskaitytos į ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teismas iškraipė ir liudytojų parodymus. Atsakovės kviesti liudytojai negalėjo aiškiai ir konkrečiai atsakyti dėl medžiagų pirkimo. Pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji pateikė statybines medžiagas ieškovei, kai tuo tarpu ieškovė pateikė teismui dokumentus (PVM sąskaitas faktūras 7 297,65 Eur sumai), pagal kurias buvo pirktos medžiagos atsakovei. NMA pateikė visą paramos bylą, iš kurios dokumentų akivaizdžiai matyti, jog ieškovė privalėjo atlikti tik darbus. Atsakovė savo atsikirtimus dėl ieškinio įrodinėjo faktiškai vien liudytojų parodymais, kurie yra atsakovės artimi giminaičiai ir pažįstami asmenys. Tokių asmenų parodymai teismo turėjo būti vertinami kaip suinteresuotų pagal bylos aplinkybes liudytojų parodymai. Kilus teismui abejonių dėl mokėjimo už statybines medžiagas privalomumo ieškovei ar atsakovei, teismas privalėjo įtraukti į šią bylą NMA, kaip išvadą teikiančią instituciją, ko teismo prašė ieškovė, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino atsakovės pareigos įrodinėti apie jos pirktas statybines medžiagas ir nepasiūlė jai pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų). Dėl nurodytų procesinių normų pažeidimo nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. N. įmonė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, taip pat prašo priteisti atsakovės naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Nurodo, kad nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismas padarė pagrįstas išvadas dėl apmokėjimo už rangos darbams skirtas medžiagas. Ieškovė neįrodė jokių pagrindų, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, o skundžiamas teismo sprendimas – paliktas galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės MB „Lipam LT“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

18.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės MB „Lipam LT“ patikslintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

19.       Ieškovė MB „Lipam LT“ apeliaciniame skunde ir 2024 m. balandžio 15 d. (teisme gautame 2024 m. balandžio 19 d.) prašyme prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, kad tokiu būdu bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau.

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

21.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje žodinis procesas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, taip pat ir tai, kad ieškovės nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvai išdėstyti apeliaciniame skunde, kurį parengė profesionalus teisininkas (advokatas), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu teismo sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22.       Byloje nustatyta, kad ieškovė MB „Lipam LT“ pagrindiniu patikslinto ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės A. N. įmonės 14 859,62 Eur skolos, motyvuodama tuo, kad atsakovė pažeidė avansinio atsiskaitymo pagal 2020 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. L20/001 terminus, todėl pagal šios sutarties 8.2.2 punktą ieškovė įgijo reikalavimo teisę į 14 859,62 Eur avanso priteisimą iš atsakovės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė liko skolinga jai 7 297,65 Eur už statybines medžiagas, ieškovės sunaudotas atliekant vieno buto gyvenamojo namo su paslaugų paskirties patalpomis (kavinės) statybos – remonto, rekonstravimo darbus pagal minėtą rangos sutartį. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, tvirtindama, kad šalių teisės ir pareigos kyla iš šalių 2020 m. kovo 24 d. sudarytos rangos sutarties Nr. L20/001, kurios 2.2. ir 2.3. punktais vadovaudamasi ji tinkamai ir laiku atliko numatyto dydžio avansinius mokėjimus ieškovei, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu teigdama, kad su ieškove buvo sutarta, jog už rangos sutartyje nurodytą 49 532,08 Eur sumą (59 933,82 Eur sumą su PVM) ieškovė atliks ne tik darbus, bet pirks ir darbams atlikti reikiamas statybines medžiagas, o už faktiškai atliktus darbus ir sunaudotas statybines medžiagas su ieškove ji atsiskaitė avansiniais mokėjimais.

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad šalių santykius reguliavo 2020 m. kovo 24 d. rangos sutartis Nr. L20/001, kurios reikalavimų dėl avansinio mokėjimo datų atsakovė nepažeidė, o ieškovės 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 10 009,61 Eur sumai yra išrašytos įskaitant ir jose nurodytiems darbams atlikti ieškovės įsigytas bei panaudotas statybines medžiagas.

24.       Su tokiu teismo sprendimu ieškovė nesutinka ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, sprendimų surašymo taisykles, neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, o tai yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas, sudarantis pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, sprendimų surašymo taisyklių taikymo

25.       Apeliaciniame skunde ieškovė MB „Lipam LT“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos argumentus, jog medžiagomis, reikalingomis darbams atlikti, turėjo rūpintis atsakovė A. N. įmonė, atmetė netinkamai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Ieškovės įsitikinimu, ieškovės pirktos ir panaudotos statybinės medžiagos, atliekant darbus pagal rangos sutartį, negalėjo būti įskaitytos į ieškovės 2020 m. rugpjūčio 28 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes ieškovė privalėjo atlikti tik darbus. Apeliaciniame skunde ieškovė savo teisių pažeidimą taip pat sieja su teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą pažeidimu, visiškai neanalizavus ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apie ieškovės pirktas statybines medžiagas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Ekorema, UAB Depo, Laurinavičiaus įmonės, UAB Pasvalio žemtiekimas, bei pareigos užtikrinti tinkamą įrodinėjimo procesą nevykdymu, neįtraukus į šią bylą NMA, kaip išvadą teikiančią instituciją, nepatikslinus atsakovės pareigos įrodinėti apie jos pirktas statybines medžiagas ir nepasiūlius jai pateikti papildomus įrodymus apie tai. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius ieškovės apeliacinio skundo argumentus.

26.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

27.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei logikos dėsniais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

28.       Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

29.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

30.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas, tarp jų ir šalių susitarimą dėl to, kieno (ieškovės ar atsakovės) lėšomis turėjo būti įsigyjamos darbams reikalingos statybinės medžiagos, nuosekliai išanalizavo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, turinčius esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas sprendime minėtus įrodymus aptarė ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje nepasisakė dėl ieškovės byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (apie ieškovės, vykdant rangos sutartį, pirktas statybines medžiagas iš UAB Ekorema, UAB Depo, Laurinavičiaus įmonės, UAB Pasvalio žemtiekimas) įrodomosios reikšmės, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino. Apeliacinio skundo argumentais iš esmės siekiama kitokio faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau vien ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarydamas atitinkamas išvadas iš įrodymų visumos, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

31.       Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad ieškovė byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog pagal šalių sudarytą 2020 m. kovo 24 d. rangos sutartį Nr. L20/001 ieškovė už sutartą 49 532,08 Eur sumą (59 933,82 Eur sumą su PVM) įsipareigojo atlikti tik darbus, išvardintus lokalinėje sąmatoje, o atsakovė – pateikti statybines medžiagas, reikalingas šiems darbams atlikti. Priešingos išvados neleidžia padaryti nei sisteminis šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų aiškinimas, nei byloje surinktų įrodymų visuma.

32.       Iš byloje NMA pateiktos paramos bylos nustatyta, kad rengdama pastato rekonstrukcijos projektą, atsakovė pagal 2019 m. kovo mėn. kainas parengė lokalinę sąmatą 65 008,38 Eur sumai (78 660,14 Eur sumai su PVM), medžiagų poreikio žiniaraštį 27 776,42 Eur sumai, įrenginių poreikio žiniaraštį 4 973 Eur sumai (6 017,33 Eur sumai su PVM) ir objektinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai ir kiti darbai (statybos montavimo darbai ir įrenginiai) sudaro 69 981,38 Eur sumą (84 677,47 Eur sumą su PVM).

33.       NMA pateiktoje paramos byloje yra bendroji techninė specifikacija projekte numatytiems pastato statybos darbams atlikti, kurios bendrosiose nuostatose aiškiai nurodoma, jog tam, kad būtų pastatytas tinkamas statinys, pagal projekte numatytus sprendinius rangovas turi atlikti darbą, kuris apima medžiagų ir įrenginių sukomplektavimą, pristatymą į statybvietę, statybą, montavimą bei būtinus patikrinimus ir bandymus. Minėtoje bendrojoje techninėje specifikacijoje yra atskiras skyrius „Statybinės medžiagos, gaminiai ir įranga“, kuriame detalizuota, be kita ko, ir tai, kokius reikalavimus turi atitikti statybinės medžiagos, kurias rangovas naudos projekte numatytiems statybos darbams atlikti, nurodyta medžiagų keitimo kitomis tvarka ir pan.

34.       Iš NMA pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „Alterika“ pagal atsakovės jai pateiktą darbų ir paslaugų sąmatą, reikalingą rekonstravimo darbams atlikti, komerciniame pasiūlyme pasiūlė atsakovei reikalingas prekes pateikti ir paslaugas atlikti už 66 740,02 Eur su PVM sumą, UAB „Valmita“ komerciniame pasiūlyme taip pat nurodė 77 386,06 Eur su PVM sumą, reikalingą prekėms pateikti ir paslaugoms atlikti. Nors ieškovės atsakovei pateiktame komerciniame pasiūlyme (skirtingai nei kitų rangovų) tiesiogiai nebuvo įvardinta, jog 59 933,82 Eur su PVM kainą sudarys ne tik darbai, bet ir medžiagos (prekės), NMA byloje yra pateiktas ieškovės parengtas darbų kiekių žiniaraštis 2019 m. kovo mėn. kainomis 49 532,08 Eur sumai (59 933,82 Eur sumai su PVM), tačiau šalių 2020 m. kovo 24 d. sudarytos rangos sutarties Nr. L20/001 1.1 punktu šalys sulygo, kad pastato rekonstravimo darbus, išvardintus lokalinėje sąmatoje, ieškovė atliks savo jėgomis, priemonėmis ir rizika, ir jokių kitų nuostatų minėtoje sutartyje, kad aprūpinimas darbams atlikti reikalingomis medžiagomis yra atsakovės pareiga, šalys nenumatė. Pažymėtina, jog pagal CK 6.686 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo būtent rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga.

35.       Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė A. N., atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, neigė buvus tokį susitarimą ir įrodinėjo, kad už rangos sutartyje nurodytą 49 532,08 Eur sumą (59 933,82 Eur sumą su PVM) ieškovė įsipareigojo atlikti ne tik darbus, bet ir pirkti darbams atlikti reikiamas statybines medžiagas. Šią aplinkybę patvirtino ir 2023 m. spalio 9 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. N., nurodydamas, kad rangos sutartyje nurodyta 49 532,08 Eur suma apėmė darbus ir statybines medžiagas. Jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė reikalavo, jog atsakovė pateiktų ieškovei darbams atlikti reikalingas statybines medžiagas, byloje nepateikta. Ieškovės byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros apie ieškovės pirktas statybines medžiagas iš UAB Ekorema, UAB Depo, Laurinavičiaus įmonės, UAB Pasvalio žemtiekimas bendrai 7 297,65 Eur sumai patvirtina tik jose nurodytų medžiagų įsigijimo faktą ir iš dalies – jų panaudojimą rekonstruojant atsakovės pastatą.

36.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė A. N. taip pat paaiškino, kad vykdant pirmąjį darbų etapą, ieškovė savo lėšomis pirko statybines medžiagas ir nereikalavo už jas papildomai atsiskaityti. Tik prieš pradėdama vykdyti antrąjį darbų etapą ieškovė pareiškė, kad nebepirks statybinių medžiagų. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo (2020 m. gruodžio 18 d. ieškovės pareiškimo) matyti, kad ieškovė atsakovei jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl neatsiskaitymo už nupirktas ir panaudotas statybines medžiagas nereiškė. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė savo reikalavimą dėl 14 859,62 Eur skolos priteisimo grindė išimtinai tik atsakovės nesavalaikio atsiskaitymo pagal rangos sutartį faktu, teigdama, jog atsakovė neatliko avansinių mokėjimų rangos sutartyje nustatytais terminais, ir tik 2023 m. spalio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje ėmė teigti, kad ieškovė pagal rangos sutartį neįsipareigojo pirkti statybines medžiagas, o tik atlikti darbus, 2023 m. spalio 17 d. pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras apie ieškovės pirktas statybines medžiagas.

37.       Esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 10 009,61 Eur sumai yra išrašytos įskaitant ir jose nurodytiems darbams atlikti ieškovės įsigytas bei panaudotas statybines medžiagas.

38.       Nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino NMA byloje pateiktus duomenis. Nėra pagrindo vertinti šiuos duomenis kaip patvirtinančius ieškovės teiginius apie ieškovės įsipareigojimą pagal rangos sutartį atlikti tik darbus. Teisėjų kolegijos manymu, tarp atsakovės ir NMA susiklostę teisiniai santykiai, atsakovei gaunant paramą pagal VPS priemonės „Kaimo verslų konkurencingumo didinimas“ veiklos srities „Parama ne žemės ūkio verslų plėtrai“ finansavimo sąlygas, kurių pagrindu atsakovė vykdė pastato rekonstravimo darbus, nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas ir nelemia ieškovės ir atsakovės rangos teisinių santykių, tarp jų ir ieškovės pareigų atsakovei pagal rangos sutartį turinio ir apimties, vertinimo.

39.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

40.       Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu, tvirtinant, kad jie yra A. N. (atsakovės vadovės) artimi giminaičiai ir pažįstami asmenys, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kaip nepatikimi, tačiau, išklausiusi teismo posėdžių metu liudytojų duotus parodymus ir įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas ar nukrypdamas nuo pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų M. N. (atsakovės vadovės sūnaus) ir J. N. (atsakovės vadovės marčios) parodymai neprieštaravo kitiems byloje esantiems duomenims, juos papildė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste.

41.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, yra šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Teismas ex officio (liet. pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė savo reikalavimą dėl 14 859,62 Eur skolos priteisimo grindė išimtinai tik atsakovės nesavalaikio atsiskaitymo pagal rangos sutartį faktu, teigdama, jog atsakovė neatliko avansinių mokėjimų rangos sutartyje nustatytais terminais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė liko skolinga jai 7 297,65 Eur už statybines medžiagas, ieškovės sunaudotas atliekant pastato rekonstravimo darbus pagal rangos sutartį. Atsakovė neneigė to, kad ieškovė, vykdydama pirmąjį darbų etapą, savo lėšomis pirko statybines medžiagas, tačiau tvirtino, kad pagal rangos sutartį pirkti statybines medžiagas savo lėšomis buvo ieškovės pareiga. Nors atsakovės atstovė A. N. teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovės darbuotojus savo lėšomis aprūpino darbo saugos priemonėmis, pirko dalį statybinių medžiagų, tačiau jokių su tuo susijusių reikalavimų ieškovei nereiškė. Ieškovė taip pat neprašė priteisti pagal rangos sutartį likusią nesumokėtą pinigų sumą ir neneigė atsakovės atstovės A. N. teismo posėdžių metu nurodytų aplinkybių, kad ieškovei sustabdžius darbus, atsakovės atstovės A. N. prašymu V. K., savo vardu įkūręs individualią įmonę, kartu su S. B. objekte įvykdė likusius išorės ir vidaus remonto darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos reikalauti atsakovę įrodinėti aplinkybes apie jos pirktas statybines medžiagas, nes šios aplinkybės nėra reikšmingos bylai teisingai išspręsti.

43.       Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad prašė pirmosios instancijos teismo įtraukti į bylą NMA, kaip išvadą teikiančią instituciją, tačiau tokio prašymo jis netenkino, nors kilus abejonėms dėl mokėjimų už statybines medžiagas privalomumo ieškovei ar atsakovei, ieškovės įsitikinimu, privalėjo įtraukti į bylą NMA.

44.       Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog bylos duomenys nepatvirtina ieškovės nurodomų teiginių, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji reiškė tokio pobūdžio prašymą. Apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuota, kokiame procesiniame dokumente ar teismo posėdyje ji teikė minėtą prašymą. Byloje buvo tenkintas ieškovės prašymas išreikalauti iš NMA paramos bylą ir šie duomenys buvo pateikti byloje. Nors nagrinėjamoje byloje buvo kilęs ginčas dėl to, kieno (ieškovės ar atsakovės) lėšomis turėjo būti įsigyjamos darbams atlikti reikalingos statybinės medžiagos, tačiau toks ginčo pobūdis, teisėjų kolegijos manymu, nesudarė pagrindo vertinti, kad buvo atsiradęs poreikis pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva svarstyti galimybę prašyti NMA pateikti išvadą šiuo klausimu, kaip reikalaujančiu tam tikrų specifinių žinių, reikalingų bylai visapusiškai išnagrinėti.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl jos nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų. Ieškovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, teismo sprendimo nemotyvavo, nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo išsiaiškintos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, o visa tai rodo, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

46.       CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

47.       Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

48.       Nagrinėjamoje byloje nei ieškovės nurodytų, nei kitų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Šiuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, įvertino visus šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus, ištyrė dokumentus, kitus rašytinius įrodymus, išklausė ir vertino liudytojų parodymus bei dėl jų pasisakė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo procesiniu sprendimu taip pat konstatuota, kad šiai bylai teisingai išspręsti nėra reikšmingos aplinkybės apie atsakovės pirktas statybines medžiagas ir dėl to jos patirtas išlaidas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, taip pat ir ieškovės prašymas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, pažeidė procesinės teisės normas ar nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51.       Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (paduodant apeliacinį skundą sumokėtas 342 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 900 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 018,20 Eur (2023 m. III ketv.) = 2 623,66 Eur), todėl ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei priteisiamas 900 Eur tokių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Lipam LT“, juridinio asmens kodas 304236855, atsakovei A. N. įmonei, juridinio asmens kodas 169200374, 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Rita Dambrauskaitė

                                        Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė