Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-104-622-2010].doc
Bylos nr.: 2A-104-622/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Biofiltras" 140189766 atsakovas
"Rikneda" 4170336 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių rūšys:
Piniginės prievolės
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Netesybos
Sutarčių teisė:
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Ranga:
Bendrosios rangos sutarties nuostatos



Pranešėjas A. Saulėnas                                                            Civilinė byla Nr.2A-104-622/2010

Teisėja D. Žvinklytė                                                            Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                          114.12.; 121.21.

                                                          (S)                           

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. kovo 18 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant vertėjai Livijai Martišauskienei, atsakovo UAB „Biofiltras“ direktoriui D. B., atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Biofiltras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rikneda“ ieškinį atsakovui UAB „Biofiltras“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 14 383,68 Lt skolos, 5 178,12 delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog 1999-07-30 šalys sudarė sutartį dėl laivo „Būtingė“ remonto, 1999-08-12 buvo patvirtinta remonto galutinė sąmata. Ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus, tai patvirtina 1999-08-22 UAB „Rikneda“ ir UAB „Biofiltras“ pasirašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovui buvo įteikta sąskaita – faktūra 14 383,68 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo sumokėti per aštuonis mėnesius nuo darbų pridavimo ir finansinio akto (sąskaitos) pasirašymo, t.y. nuo 1999-08-22 iki 2000-04-22. Atsakovas už darbus neatsiskaitė, todėl iš jo priteistina minėta skola bei sutartyje numatyti 0,2 procentų nuo mokėtinos sumos dydžio delspinigiai už šešis mėnesius. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Biofiltras“ 14 383, 68 Lt skolą, 5 178,12 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 561,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 293 Lt žyminį            mokestį (b. l. 18).

Atsakovui pareiškus prieštaravimus, teismas juos priėmė ir bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Išnagrinėjęs bylą, teismas 2009-06-08 priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2009-03-27 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Išanalizavęs preliminaraus teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (b. l. 63).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo           2009 m. birželio 8 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, dėl jų nepasisakė, dėl ko padarė klaidingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymų dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo bei liudytojo iškvietimo. Sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovo prieštaravimuose nurodytų argumentų, susijusių su delspinigių dydžiu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso normas, sprendimo nemotyvavo, neatskleidė bylos esmės ir dėl šių pažeidimų neteisingai išsprendė bylą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir tinkamą procesą.

Vienas iš civilinio proceso teisės tikslų yra tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant (CPK 2 straipsnis). Tam, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisingas, t.y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir faktines bylos aplinkybes, būtina laikytis tokių civilinio proceso teisės principų, kurie leistų teisingai ir minimaliausiomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis išspręsti teisinį konfliktą. Teisės į tinkamą teismo procesą tiesiogiai įtvirtina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis, nustatantis kiekvieno asmens teisę, kad jo bylą per protingą laiką lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Minėto pricipo turinys yra labai platus, jis apima ir teismo pareigą motyvuoti sprendimą, ir procesinį šalių lygiateisiškumą. CPK 17 straipsnis nustato, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Tai reiškia, kad jei ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, tai atsakovui turi būti suteikiamos sąlygos pateikti savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 dalis įpareigoja teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėdamas bylą, teismas privalo išsiaiškinti teisiškai reikšmingus faktus. Kadangi teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčijamasi civilinėje byloje, susiklosto dar iki ginčui patenkant į teismą, tai teismas pats neturi žinių apie tokias faktines aplinkybes. Rungimosi principas lemia, kad teismui būtinus duomenis apie bylai reikšmingas aplinkybes privalo pateikti šalys, t. y. šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Siekdamas išsiaiškinti ginčytiną faktinę padėtį teismas, prieš taikydamas konkrečią teisės normą ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, turi įsitikinti aplinkybių, kuriomis grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai, buvimu ar nebuvimu. Tuo teismas įsitikina įrodinėjimo proceso metu, kai teikiami, tiriami ir vertinami įrodymai nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros bylos aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė (b. l. 31). Prieštaravimuose atsakovas kėlė ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimą ir prašė prijungti civilinę bylą Nr. 2-2351-777/2008. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-11 nutartimi paskyrė nagrinėti bylą teismo posėdyje 2009-06-08 9 val. 30 min. ir išaiškino šalims joms tenkančią įrodinėjimo pareigą (b. l. 36). Atsakovas, naudodamasis minėta teise, pateikė teismui rašytinius įrodymus (b. l. 43-51), prašė išreikalauti iš AB „Klaipėdos laivų remontas“ rašytinius įrodymus bei kviesti ir apklausti liudytoju UAB „Rikneda“ direktorių S. V. (b. l. 42).  Pirmosios instancijos teismas 2009-06-08 vykusiame teismo posėdyje protokoline nutartimi nutarė prijungti ieškovo prašomą civilinę bylą, o kitus ieškovo prašymus vadovaudamasis proceso koncentracijos principu, atmetė (b. l. 56). Proceso koncentruotumo principas yra kildinamas iš socialinės proceso funkcijos bei suinteresuotumo, kad ginčas būtų kuo greičiau išspręstas ir tarp šalių įsivyrautų teisinė taika. Šis principas neturi būti keliamas aukščiau kitų civilinio proceso principų. Atvirkščiai, jis turi būti derinamas su būtinumu teisingai išspręsti bylą. Teisingas sprendimas byloje reiškia, kad juo turi būti nustatyta materialioji tiesa, t.y. teismas turi būti įsitikinęs arba beveik įsitikinęs reikšmingų faktinių aplinkybių buvimu ar nebuvimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog kartu su kitais rašytiniais įrodymais buvo ištirta ir prijungta civilinė byla Nr. 2-1138-37/2008 (b. l. 59). Tai iš esmės yra analogiška nagrinėjamai byla, kurioje ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi (prijungtos bylos l. 58, 59). Toje byloje atsakovas nuo pat pradžių prieštaravo ieškovo reikalavimams, teikė įrodymus bei prašė teismo išreikalauti papildomus įrodymus (prijungtos bylos l. 23, 24, 50-54). Nagrinėjamoje byloje atsakovas dar prieš pirmą teismo posėdį pasinaudojo savo teise prašyti teismo išreikalauti papildomus įrodymus (CPK 199 straipsnis). Taigi atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas nepagrindė įrodymais argumento, kad ieškovas neatliko laivo „Būtingė“ remonto darbų. Tačiau tiek prijungtoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje yra atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad ginčo laikotarpiu laivas „Būtingė“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ doke nebuvo, šio laivo nei atplaukimas, nei išplaukimas VĮ KVJUD Uosto priežiūros skyriuje nebuvo įformintas (b. l. 44, 46, prijungtos bylos l. 50).  Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Prieštaravimų tarp bylos įrodymų pašalinimui teismas turėjo tenkinti atsakovo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir liudytojo apklausos. Tokio prašymo tenkinimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Atmesdamas prašymą ir nepasisakydamas sprendime dėl atsakovo pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pažeidė tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principus bei savo pareigą tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą.

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m.      birželio 8 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

 

n u t a r i a :

 

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                           Audrius Saulėnas

 

Teisėjos                                                                                         Erika Misiūnienė

 

                                                                                         Rimvida Zubernienė