(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 9 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės SIA „Citadele Leasing“ įgaliotam atstovui M. P.,

atsakovei Š. D. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grosser“ įgaliotam atstovui J. D.,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Citadele Leasing“, veikiančios per SIA „Citadele Leasing“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grosser“ ir Š. D. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       Ieškovė SIA „Citadele Leasing“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grosser“ ir Š. D. (toliau – atsakovės), kuriame prašo iš atsakovių solidariai priteisti 447,14 Eur turto pardavimo nuostolį, 1 096,14 Eur negautas palūkanas, 706,96 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 29,21 Eur delspinigius, 266,20 Eur papildomas išlaidas, priteisti iš atsakovės iš UAB „GROSSER“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, o iš atsakovės Š. D. 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2018 m. vasario 27 d. ieškovė su atsakove UAB „Grosser“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl 70 268,10 Eur turto finansavimo 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė Š. D. 2018 m. vasario 26 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai laidavo už atsakovę UAB „Grosser“ ir įsipareigojo atsakyti solidariai kartu su pagrindiniu skolininku už finansinius įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės tvirtinimu, ji dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų, 2022 m. liepos mėn. 20 d. raštu Nr. LD222/07-6182 „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo atsakoves, kad sutartis yra vienašališkai nutraukiama. Lizingo gavėja UAB „Grosser“ buvo įpareigota per 3 kalendorines dienas grąžinti lizinguojamą turtą bei per vieną savaitę sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai turėtus mokėjimus, o realizavus turtą – padengti skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal sutarties mokėjimų grafiką. Lizinguojamas turtas buvo atgautas, turto likutinė vertė lizingo sutarties nutraukimo dieną buvo 49 279,89 Eur (be PVM). Už laiku negrąžintą lizinguojamą turtą laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 7 d. susidarė 1 458,54 Eur delspinigių (Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.5.1. punktas). Atgautas lizinguojamas turtas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. buvo saugomas įmonės UAB „Autopark“ saugojimo aikštelėje. Anot ieškovės, siekdama išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl turto pardavimo kainos, po turto susigrąžinimo ji kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ dėl turto rinkos vertės nustatymo. Turtas buvo parduotas už 38 842,98 Eur (be PVM). 2023 m. sausio 4 d. atsakovės informuotos apie susidariusį įsiskolinimą po turto pardavimo. Ieškovės teigimu, atsakovės liko skolingos skirtumą tarp realizuoto turto (automobilio) kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal sutarties mokėjimo grafiką, bei ieškovės turėtas papildomas išlaidas, t. y. 447,14 Eur Turto pardavimo nuostolio, 1096,96 Eur Negautų palūkanų pagal Sutartį, 706,58 Eur Sutarties nutraukimo mokestį (su PVM), 29,21 Eur delspinigių už netinkamą mokėjimo įsipareigojimų vykdymą, 145,20 Eur (su PVM) už automobilio vertinimą, 121,00 Eur už automobilio saugojimą aikštelėje. Atsakovės geruoju nevykdė savo prievolių, kylančių iš aukščiau minėtų sutarčių, t. y. nesumokėjo pradelstų įmokų ir delspinigių, nepadengė išlaidų, susijusių su turto realizavimu, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo teisminiu keliu.

3.       Atsakovės Š. D. ir UAB „Grosser“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.

4.       Atsakovė Š. D. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad įmonės UAB „Grosser“ vadovas buvo suradęs pirkėją, kuris automobilį ketino pirkti už 50 000,00 Eur, tačiau bankas automobilio nepardavė ir siekė automobilį parduoti už 55 000,00 Eur. Dėl tokio priimto sprendimo UAB „Grosser“ vadovas raštiškai informavo banką, kad tokiu atveju pastarojo pretenzijų vėliau nepriims.

5.       Atsakovė UAB „Grosser“ savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad automobilis dar 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo Vokietijoje, kur jį buvo galima parduoti brangiau (didesnė perkamoji galia). Atsakovės teigimu, ieškovė atsiuntė nurodymą automobilio kainą skelbime sumažinti bent iki 50 000,00 Eur. Pasak atsakovės, tuo pačiu laikotarpiu ji buvo radusi pirkėją Lietuvoje, todėl automobilį pargabeno į ieškovės nurodytą aikštelę ir pirkėjo kontaktus perdavė ieškovei. Dėl automobilio transportavimo į Lietuvą, anot atsakovės, ji patyrė 2 600,00 Eur išlaidas. Ieškovė savo ruožtu pakėlė automobilio kainą iki 54 00,00 Eur, todėl pirkėjas pasirinko kitą automobilį. Atsakovės žiniomis, ieškovei automobilį parduoti pavyko tik po keturių mėnesių. Atsakovės nuomone, susiklosčiusi situacija (atsiradę nuostoliai) susidarė dėl pačios ieškovės (jos darbuotojų) neatsakingo elgesio ir priimtų netinkamų sprendimų automobilio pardavimo procese.

6.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo automobilis buvo parduotas ne per tarpininkus, pardavė pati ieškovė, taip iš esmės nepadidindama atsakovės įsiskolinimo sumos. Be to, ieškovė taip pat atsisakė ir baudos, numatytos ginčo sutartyje. Atstovas taip pat paaiškino, kad tuo metu, kai atsakovai siūlė parduoti automobilį jų pirkėjui, susidariusi skola buvo 53 990,41 Eur, t. y. didesnė, nei siūloma automobilio kaina, todėl buvo atsisakyta parduoti automobilį jų pirkėjui.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovė Š. D. ir atsakovės UAB „Grosser“ įgaliotas atstovas palaikė atsiliepimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovės UAB „Grosser“ atstovas J. D. papildomai paaiškino, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad automobilis būtų parduotas už kuo didesne kaina. Jam yra nesuprantami ieškovės veiksmai, kai automobilis parduodamas už ženkliai mažesnę kainą, nei siūlė jo siūlomas pirkėjas, bei reikalaujama padengti susidariusį skirtumą. Atstovo vertinimu, ieškovė susidariusioje situacijoje parduodama automobilį už mažesnę kainą veikė savo riziką, todėl jai tenka pareiga pasidengti bet kokius iš to kylančius nuostolius.

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

9.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta:

9.1.        2018 m. vasario 27 d. SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas ir atsakovė UAB „Grosser“ pasirašė Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartis) dėl 70 268,10 Eur turto (automobilio Range Rover Velar, 2018 m.) finansavimo. Remiantis Lizingo sutarties specialiosiomis sąlygomis nustatyta, kad pradinė įmoka sudarė 30 114,90 Eur, palūkanų norma – 3,25 proc., lizingo periodas – 60 mėnesių, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo 2023 m. vasario 28 d., mėnesiniai kredito įmokos grąžinimo terminai ir sumos numatyti kredito grąžinimo grafike, kurie yra sutarties neatsiejamas priedas.

9.2.        2018 m. vasario 26 d. SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas ir atsakovė Š. D. sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią laiduotoja neatlygintinai laidavo už Lizingo gavėją UAB „Grosser“ ir įsipareigojo atsakyti solidariai kartu su pagrindiniu skolininku už finansinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, laiduojama suma – 70 268,10 Eur.

9.3.        Dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų ieškovė 2022 m. liepos 20 d. raštu informavo atsakovus UAB „Grosser“ ir Š. D., kad vienašališkai nutraukia Lizingo sutartį, reikalauja grąžinti Lizingo sutarties pagrindu naudotą transporto priemonę bei nedelsiant sumokėti nuostolius, kuriuos preliminariai sudaro 53 990,41 Eur (nepadengta turto vertė – 47 105,25 Eur, negautos sutartinės palūkanos – 1 438,85 Eur, sutarties nutraukimo mokestis – 706,58 Eur, delspinigiai už netinkamą įsipareigojimų vykdymą – 29,21 Eur, 10 proc. bauda, skaičiuojama nuo neišpirkto turto vertės sutarties nutraukimo dienai – 4 710,53 Eur).

9.4.        Po Lizingo sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 20 d.), ieškovė lizinguojamą automobilį pardavė tik 2022 m. gruodžio 15 d. už 38 842,98 Eur kainą. 2023 m. sausio 4 d. ieškovė informavo atsakovus apie susidariusį įsiskolinimą po turto pardavimo. Ieškovės teigimu, atsakovai liko skolingi skirtumą tarp realizuoto automobilio kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal Lizingo sutarties mokėjimo grafiką, bei ieškovo turėtas papildomas išlaidas:

9.4.1.                      Negautos palūkanos pagal Lizingo sutartį – 1 096,96 Eur.

9.4.2.                      Sutarties nutraukimo mokestis su PVM – 706,58 Eur.

9.4.3.                      Delspinigiai už netinkamą mokėjimo įsipareigojimų vykdymą – 29,21 Eur.

9.4.4.                      Papildomo išlaidos – 266,20 Eur, kurias sudaro: 1) automobilio vertinimas – 145,20 Eur su PVM, automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos – 121,00 Eur.

9.5.        Atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu padengti skirtumą tarp realizuoto automobilio kainos ir likusių mokėjimų bei sumokėti papildomas išlaidas, nes anot atsakovų, ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant automobilį parduoti už kuo didesnę kainą bei taip išvengti nuostolių.

10.       CK 6.574 straipsnyje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013) , t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą.

11.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo. Byloje nustatyta, kad ieškovė nutraukė Lizingo sutartį prieš terminą dėl esminio pažeidimo (netinkamo sutarties vykdymo) ir įpareigojo lizingo gavėją (atsakovę UAB „Grosser“) grąžinti sutarties dalyką, t. y. automobilį, ir įspėjo apie pareigą atlyginti dėl sutarties nutraukimo jos turėtus nuostolius, preliminariai vertinamus 53 990,41 Eur (2022 m. liepos 20 d. pranešimas). Byloje taip pat nėra ginčo, kad lizingo gavėja tinkamai ir laiku grąžino lizingo davėjai lizinguojamą automobilį.

12.       Sprendžiant, iš ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties šalių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą; toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos; o lizingo gavėjo interesas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Taigi lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Taigi tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, jis, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys, bendradarbiavimas ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai. Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.259 straipsnis). Dėl to pažymėtina, kad sąžiningumo reikalavimas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis) saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti. Pažymėtina, kad nuostolių dydį, jų realumą turi įrodyti lizingo davėjas. Jo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

13.       Nagrinėjamu ginčo atveju nebuvo nustatinėjama ir tiriama lizinguojamo turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, nors tai turėjo būti padaryta, kaip tai numatyta Lizingo sutarties Bendrosiose sąlygose. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovui ne kartą buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga bei pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžiama pozicija, jog lizingo davėjas elgėsi apdairiai ir ėmėsi protingų priemonių tikslu parduoti automobilį už kuo didesnę kainą, tačiau ieškovės atstovas šia galimybe tinkamai nepasinaudojo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas turto perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio galima būtų spręsti apie turto vertę jo perdavimo/grąžinimo metu, siekiant išvengti dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių galinčių kilti ginčų arba palengvinti jų išsprendimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga, kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013).

14.       Kaip matyti iš atsakovų pateikto elektroninio susirašinėjimo, UAB „Grosser“ vadovas J. D. 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi elektroniniu paštu į ieškovės atstovą, informuodamas, jog ieško galimų sprendimų kaip parduoti lizinguojamą automobilį, taip pat klausdamas, ar ieškovė sutiktų perlizinguoti kitai įmonei lizinguojamą automobilį bei sudengti susidariusį įsiskolinimą. Tą pačią dieną ieškovės atstovas informavo atsakovės vadovą, kad turto perlizingavimui privalomas priimtino vertintojo turto vertinimas. Atsakovės vadovas, atsakydamas ieškovės atstovui, papildomai informavo, kad UAB „Marleksa“ siūlo paruošti konsultacinę analizę iki kol automobilis bus atvarytas iš Vokietijos, kur buvo parduodamas jau ilgą laiką, bei paprašė informuoti su kuo galėtų komunikuoti potencialus automobilio pirkėjas perlizingavimo klausimais. UAB „Grosser“ vadovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. informavo ieškovės atstovą, kad laukia atsakymo iš UAB „Hilaras“ dėl lizinguojamo automobilio pirkimo už 50 000 Eur kainą. Kaip matyti iš UAB „Grosser“ vadovo 2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroninio laiško, kreipdamasis į ieškovę jis pareikalavo paaiškinti, kodėl jo siūlomam pirkėjui UAB „Hilaras“ nėra parduodamas automobilis už 50 000 Eur kainą, kuri buvo suderinta su ieškove, taip pat pareikalavo, kad nuo automobilio pristatymo momento jam nebūtų skaičiuojamos palūkanos, nes laiko tempimas iš ieškovės pusės jam nėra suprantamas. Ieškovės atstovas, atsakydama į atsakovės vadovo 2022 m. rugpjūčio 26 d. laišką, informavo vadovą, kad pagal ieškovės atsiimto turto vidines procedūras buvo atliktas grąžinto automobilio vertinimas bei nustatyta 55 400 Eur turto kaina su PVM, kuri atsakovės siūlomam pirkėjui UAB „Hilaras“ buvo per didelė.

15.       Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovo pozicija, kodėl automobilis nebuvo parduotas atsakovės siūlomam pirkėjui už 50 000 Eur kainą, buvo nenuosekli. Iš pradžių ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepardavė automobilio atsakovės siūlomam pirkėjui, nes jiems pasirodė, jog atsakovės siūlomas pirkėjas neturėjo rimtų ketinimų pirkti automobilio. Pažymėtina, kad tokia ieškovės atstovo pozicija prieštarauja byloje esantiems ir prieš tai jau aprašytiems duomenims (šalių susirašinėjimui elektroniniu paštu), iš kurių matyti, jog atsakovės siūlomas pirkėjas tiesiogiai per ieškovę ir per UAB „Grosser“ vadovą J. D. aktyviai domėjosi galimybe perlizinguoti automobilį už 50 000 Eur kainą. Įsibėgėjus bylos nagrinėjimui, ieškovės atstovas šiuo klausimu pakeitė poziciją bei tvirtino, kad automobilis nebuvo parduotas atsakovės siūlomam pirkėjui, nes tuo metu atsakovų įsiskolinimas buvo didesnis (53 990,41 Eur) už pirkėjo siūlomą 50 000 Eur kainą. Tokią ieškovės atstovo poziciją teismas taip pat vertina kritiškai, nes kaip matyti iš ieškinio, turto likutinė vertė Lizingo sutarties nutraukimo dienai buvo 49 279,89 Eur, delspinigiai sudarė 1 458,54 Eur, t. y. bendrai 50 738,43 Eur. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė atsisakė 4 710,53 Eur baudos atsakovės atžvilgiu, todėl faktiškai atsakovų įsiskolinimas nesiekė 50 000 Eur dydžio. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovės atstovas, su kuriuo bendravo atsakovės UAB „Grosser“ vadovas J. D., kreipėsi į SIA Citadele Leasing atitinkamą darbo komisiją su siūlymu parduoti lizinguojamą automobilį atsakovės vadovo siūlomam pirkėjui už 50 000 Eur kainą, kad komisija tokį pasiūlymą vertino bei toks siūlymas komisijai nebuvo priimtinas, kad komisija vertino atsakovės siūlomo pirkėjo mokumą bei jo perlizingavimo galimybes. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kokiose svetainėse ir su kokia kaina buvo paskelbti skelbimai apie lizinguojamo automobilio pardavimą, kiek laiko skelbimai buvo galiojantys ir kiek susidomėjusių asmenų buvo. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokia tvarka ir kaip dažnai buvo perskaičiuojama lizinguojamo automobilio pardavimo kaina. Teismo vertinimu, nesant minėtų duomenų vien ieškovės atstovo paaiškinimai, kad automobilio nepavykus parduoti už vertintojų nustatytą 55 400 Eur kainą, kaina buvo mažinama po 10 proc., kol neatsirado pirkėjas, nepatvirtina aplinkybių, jog ieškovės atstovų elgesys atitiko finansinės įstaigos nustatytus procedūrinius reikalavimus bei buvo imtasi visų būtinų ir protingų pastangų automobiliui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl ieškovės atstovo, su kuriuo bendravo atsakovės UAB „Grosser“ vadovas, apklausos, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės įgaliotas asmuo, minėtas asmuo įmonėje jau nebedirba, todėl jo dalyvavimo neįmanoma užtikrinti teisme bei jokių paaiškinimų duoti jis negalėtų. Įvertinus nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovės UAB „Grosser“ vadovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų, kad tinkamai lizingo davėjui grąžintas automobilis būtų parduotas už kuo didesnę kainą bei būtų pasidengtas lizingas su palūkanomis, tačiau atsakovė pati nurodžiusi vadovui automobilio kainą mažinti iki 50 000 Eur, dėl neaiškių aplinkybių automobilio atsakovės siūlomam pirkėjui nepardavė, tačiau atlikusi vertinimą po tam tikro laiko sumažino kainą iki 38 000 Eur.

16.       Teismas kritiškai vertina ieškovės atstovo argumentus, kad automobilis buvo parduotas už sumažintą kainą, nes galimai buvo techniškai netvarkingas, ką anot atstovo, patvirtina naujo automobilio savininko 2022 m. gruodžio 28 d. pretenzija. Visų pirma, naujo automobilio savininko ir ieškovės tarpusavio santykiai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovės pateikta naujo automobilio savininko beveik po šešių mėnesių surašyta pretenzija neįrodo aplinkybių, kad atsakovei grąžinus ieškovei automobilį jis buvo techniškai netvarkingas. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. atliko šio turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog jokie techniniai gedimai automobiliui nebuvo užfiksuoti.

17.       Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai, kai lizingo gavėjas aktyviai komunikuoja su ieškove stengdamasis parduoti automobilį už kuo didesnę kainą, o lizingo davėjas nesiima aktyvių veiksmų iškomunikuodamas lizingo gavėjo pasiūlymo atitinkamoms komisijoms bei nesiima papildomų priemonių siekdamas parduoti automobilį už bent jau ne mažesnę, nei siūlė lizingo davėjas kainą, negalėtų būti vertinami kaip visiškai atitinkantys bendradarbiavimo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 6.200 straipsnis). Lizingo davėjas nesiėmė protingų pastangų, kad susigrąžintas automobilis būtų realizuotas gaunant maksimalią jo rinkos kainą, todėl lizingo davėjui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, atsakovai atleidžiami nuo prievolės atlyginti lizingo davėjui žalą, nes už šią žalą atsakingas pats lizingo davėjas ir atsakovai neprivalo prisiimti atsakomybės už tokius netinkamus lizingo davėjo veiksmus (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

18.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

19.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį netenkinus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 13,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės SIA „Citadele Leasing“, veikiančios per SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302629475) 13,00 Eur (trylikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti ieškovei, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Jelena Leščinskienė