Byla Nr. T-856-548/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26995-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1  

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 29 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas R. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. J. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4136 nutarta taikyti nuteistajam D. J. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 3 mėnesių 12 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, nuo (duomenys neskelbtini)  perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Vyksta į trumpalaikes išvykas deklaruotos gyvenamosios adresu. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai, patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomon, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad nuteistasis pasikeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1  punktu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641  straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 12 d., pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 7 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. J. atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teismo teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis asmuo, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia priešingo teisei elgesio kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atskleidžia formaliojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, 11 kartų skatintas. Asmuo vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas – dirba, bausmės atlikimo metu itin aktyviai dalyvauja pozytivaus užimtumo priemonėse.

Teismo nuomone, D. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors D. J. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, stokoja tinkamų problem sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kas gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas įvertina ir tai, kad D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkius nusikaltimus. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis geba įvardinti kai kurias savo problemines elgesio sritis, tačiau kilusias nusikalstamos veikos pasekmes identifikuoja per savo patyrimo prizmę. Nors ir geba išskelti konkrečius tikslus, tačiau jų nedetalizuoja kaip jų sieks. Išvadoje taip pat nurodoma, jog su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje labiausiai susiję turimų problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, nusikalstamo elegesio nesuvokimas, tų pačių klaidų kartojimas. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės laikytinos itin svarbiomis ir šiuo metu dar neleidžiančiomis daryti neabejotinos išvados, jog nuteistasis toliau savo elgesį gali koreguoti būdamas laisvėje. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. J. neatliktos bausmės dalis (3 metai 3 mėnesiai 12 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad D. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis D. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau to dar nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4136.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4136 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                                R. J.