Baudžiamoji byla Nr. 1-1888-284/2018 m.
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09492-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.13.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 9 d.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Ž.“ Joniškio padalinio direktoriumi, neteistas, 2017-05-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2017-05-17 nutarimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2016-08-14), padarymo jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
Kaltinamasis E. B., būdamas UAB „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Joniškio padalinio direktoriumi, tai yra darbdavio įgaliotu asmeniu, kuriam pagal UAB „Ž.“ direktoriaus 2016-12-20 įsakymą „Dėl padalinių vadovų pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityje“ Nr. DS-03 pavesta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje, neužtikrino, kad 2018 vasario 26 d. UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje UAB „Ž.“ darbuotojų K. V. ir R. I. vykdomi trąšų iškrovimo ir valymo darbai vagono Nr. 59078097 4-ojoje sekcijoje būtų atliekami saugiai, neįvertino darbuotojų profesinės rizikos, atliekančių darbus nepilnai (dalinai) iškrauto granuliuotų trąšų vagono viduje darbo vietoje, ir šiais veiksmais dėl neatsargumo pažeidė bei neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y.:
pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13)
14 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės“;
25 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
neužtikrino UAB „Ž.“ generalinio direktoriaus 2016-10-10 įsakymu Nr. 2016/10-10/5 patvirtintos „Darbininkų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 7“
79 punkto, nurodymų „pusvagonių, vagonų valymas atliekamas, tik pilnai iškrovus krovinį ir visų vagono sekcijų, prieš tai gerai vagoną išventiliavus“ –
80 punkto, nurodymų „vagono viduje darbus gali atlikti ne mažiau kaip 2 žmonės. Baigus darbus iš vagono būtina išlipti visiems darbuotojas (vienam paskui kitą)“;
pažeidė Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (galiojančių nuo 2012-11-01) 9 punkto nurodymą, kad „rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus“,
dėl to dėl nurodytų darbų saugos įstatymo ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe - UAB „Ž.“ darbuotojui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. vasario 26 d. apie 11.40 val. UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje, esančiame Vilniaus g. 76, Joniškis, vykdant vagono Nr. 59078097 4-osios sekcijos trąšų valymo darbus kur tuo metu buvo (dirbo) K. V., darbininkui R. I. išlipus iš vagono ir pasitelkus kitus nenustatytus UAB „Ž.“ darbininkus atidarė vagono apačioje esantį ketvirtą iškrovimo liuką, trąšų granulės slinkdamos į apačią, vagono viduje buvusį UAB „Ž.“ darbininką K. V. paveikė taip, kad jis paniro į trąšas ir dėl mechaninės asfikcijos suspaudus krūtinės ląstą ir uždarius kvėpavimo takus trąšomis mirė.
Kaltinamojo E. B. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate gauta informacijos, kad 2018 m. vasario 26 d. apie 11.40 val. uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Ž.“ Joniškio padalinyje, esančiame Vilniaus g. 76, Joniškis, vykdant vagono Nr. 59078097 4-osios sekcijos trąšų valymo darbus, kur tuo metu buvo (dirbo) K. V., darbininkui R. I. išlipus iš vagono ir pasitelkus kitus nenustatytus UAB „Ž.“ darbininkus, atidarius vagono apačioje esantį ketvirtą iškrovimo liuką, trąšų granulės slinkdamos į apačią, vagono viduje buvusį UAB „Ž.“ darbininką K. V. paveikė taip, kad jis paniro į trąšas ir dėl mechaninės asfikcijos suspaudus krūtinės ląstą ir uždarius kvėpavimo takus trąšomis mirė (1 t., 7-11 b. l.);
apklaustas įtariamuoju M. N. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl 2018-10-08 įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Buvo jis apklaustas ir nurodė kas nutiko. Papildo, kad pagal savo pareiginius nuostatus, su kuriais susipažinęs, kaip Joniškio padalinio direktorius, yra atsakingas už darbuotojų saugą UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje, turi darbų saugos pažymėjimą. Dėl įtarime nurodytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų savo kaltę pripažįsta visiškai. Kuomet darbuotojai atliko darbus, o būtent 2018-02-26 dieną dirbo prie vagonų su trąšomis, jis ten nebuvo. Kuomet darbuotojai dirba šiuos darbus jų prižiūrėti nereikia. Tai nei jis, nei kiti įmonės darbuotojai neprižiūrėjo darbininkų R. I. bei K. V.. Po šio nelaimingo atsitikimo pakartotinai įmonėje UAB „Ž.“ buvo įvertinta profesinė rizika. Visi iki įvykio buvę pažeidimai pašalinti. Visi įmonės darbuotojai pakartotinai supažindinti su rizikos vertinimu. 2018-02-26 nutikusio nelaimingo atsitikimo metu ne visi darbuotojai vienu metu buvo išlipę iš vagono. Kodėl taip nutiko aš dabar nežino ir paaiškinti negali. Kuomet vagonai valomi ir iškraunami, prie vagono dirba du asmenys, prie taravimo juostos keturi. Vienas asmuo atidaryti vagono liuko, kuris yra vagono apačioje, negali. Tai gali padaryti ir tie darbuotojai kurie dirba prie vagono, ir tie kurie dirba prie taravimo juostos. Kas konkrečiai darbininkams R. I. ir K. V. padėjo, nurodyti negali. Jis kaltas dėl to, kad netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos saugumo darbo metu. Jis labai gailisi dėl nelaimingo atsitikimo, žalą nukentėjusiesiems atlyginta visiškai, padengtos gynybos išlaidos, pateikia kvito kopija. Pageidauja jis, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 3, b. l. 94, 97-99). E. B., paklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad dirba UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje, yra direktorius. Jis atsakingas už darbuotojų darbo saugą. Įmonėje darbuotojams darbus skirsto D. V. ir jis atėjus darbuotojams į darbus susitinka su darbininkais, jis tiesiogiai darbo pradžioje su darbininkais nebendrauja. 2018-02-26 įmonėje darbas vyko nuo 8 iki 17 valandos. 2018-02-26 po 11.20 val. pas jį į darbo kabinetą atbėgo įmonės darbininkas N. K. ir pasakė, kad nutiko nelaimė, prispaustas kitas darbininkas K. V.. Tai išgirdęs jis iš karto bėgo iki darbuotojo darbo vietos. K. V. dirbo kartu su R. I. prie vagonų, kur jų darbas buvo aptarnauti vagoną būtent atidaryti angas vagono viršuje ir apačioje, pertempti su gerve, tai specialus įrenginys, vagoną ir išvalyti trąšų likučius, tai daromas trąšoms išbyrėjus. Šį darbą visą laiką atlieka du darbuotojai. Kuomet jis atbėgo iki vagonų, pamatė, kad darbuotojai S. M., S. T., kitų dabar nepasakys, traukė iš vagono apačios - trąšų byrėjimo angos K. V.. Tai pamatęs jis iš karto skambino bendrajam pagalbos centrui - 112. Kiti darbuotojais skambino 033 tiesiogiai greitajai. Baigus pokalbį, darbuotojas K. V. buvo jau ištrauktas, jį paguldė ant žemės, po galva pakišo rūbų, jis suteikė pirmąją pagalbą - atliko širdies masažą, S. M. - dirbtinį kvėpavimą. Išvalė jis K. V. burną, nes joje buvo trąšų. Ištraukus jis buvo mėlynas, vėliau pabalo, valėsi kvėpavimo takai - išėjo skysčiai, jis buvo be sąmonės. Atvykę medikai perėmė darbuotoją toliau gaivinimui. Medikai įsikėlė darbuotoją į mašiną, gaivino, bet po kažkiek laiko konstatavo K. V. mirtį. Kartu su greitąją atvyko ir policijos ekipažas. Trąšos tuo metu buvo atvežtos iš Baltarusijos. Įmonė UAB „Ž.“ turi geležinkelio šaką ir ja į įmonės teritoriją atvyksta vagonai su trąšomis. Atvykus vagonui, paskiriami darbuotojai, kurie aptarnauja vagoną, kurie stovi prie pačios taravimo linijos, kiti su autokarais išveža iš sandėlio į lauką, dviem krautuvais produkcija išvežama į sandėliavimo vietą. K. V. dirbo vagono aptarnavime. Dirbo kartu su R. I.. Darbuotojai atidaro vagono angas po vieną. Iš viso vagone yra keturios angos. Subėgus vienai angai yra pertraukiamas vagonas ir tuomet atidaromos kitos angos. Darbuotojai turi įlipti į patį vagoną, kuomet jame lieka trąšų likučiai. Vagonuose būna tai viena, tai dvi kopėčios, tai priklauso nuo vagono tipo. Šiuo konkrečiu atveju, kuomet įkrito darbuotojas, buvo vienos kopėčios. Nulipus kopėčiomis, yra tiltelis ant kurio darbuotojai valo vagoną. Vagono pakrovimo anga 120 cm ilgio, 60 cm pločio. Darbuotojai vilki rūbus ir avalynę, duotus įmonėje, turi visi respiratorius. K. V. 2018-02-26 vilkėjo darbo rūbus, avalynę, buvo su respiratoriumi. Darbuotojai trąšas valo semtuvais. Po įvykio jis matė abu semtuvus ant vagono stogo, kaip jie ten atsirado jis negali pasakyti, tai matė po pietų, kuomet buvo atvykusi darbų saugos inspekcija. Jie atliko visus vagono matavimo darbus, filmavo vagoną. K. V. įmonėje dirbo nuo 2017 gegužės mėnesio. Darbuotojas buvo supažindintas su saugos ir sveikatos darbe visomis instrukcijomis. Šiam darbui dirbti jokios specialios žinios nėra reikalingos. Darbas vagone yra pavojingas, nes dirbama talpoje, pavojingumas dėl apsinuodijimo. Darbuotojai kasmet apmokomi bei pravedamas instruktažas dėl saugos darbe. Darbuotojas, skirstantis darbus, primena apie saugos reikalavimus darbe. Kaip darbuotojas darbininkas K. V. buvo įtrauktas į angą, kur byra trąšos, jis nežino ir paaiškinti negali. Ar slydo jis, ar kas nors nutiko kita, jis nežino, jam sunku pasakyti. Darbininkas R. I. buvo išlipęs iš vagono ir, kaip pasakojo, jis sakė lipti ir K. V. lauk. Trąšos buvo birios ir toje ketvirtoje sekcijoje, kur ir buvo įtrauktas darbuotojas, trąšos buvo virš tiltelio, ten darbuotojų nereikėjo, kodėl ten ėjo darbuotojas K. V., jis nežino. Įmonė visiškai padengė darbininko K. laidotuvių išlaidas (1 t. 64-65 b. l.);
AB „Luminor Bank“ sąskaitos išrašu, kuriame užfiksuota, kad E. B. sumokėjo G. V. 500 eurų kaip kompensaciją už išlaidas advokatui (4 t. 99 b. l.);
2017-05-02 darbo sutartimi Nr. 530 (kopija), kurioje nurodyta, kad K. V. nelaimingo atsitikimo darbe metu dirbo UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje darbininku (1 t. 54-55 b. l.);
2008-10-15 įsakymu Nr. 10-15, iš kurio matyti, kad patvirtinti darbininko pareiginiai nuostatai (1 t. 61-62 b. l.);
2017-05-02 Darbuotojų, susipažinusių su pareiginiais nuostatais registravimo žurnalu (kopija), kuriame užfiksuotas darbininko K. V. susipažinimas su nuostatais. 2017-04-25 Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalu (kopija), kuriame užfiksuota, jog K. V. supažindintas dėl saugos darbe (1 t. 61-65 b. l.);
2018-02-26 Įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota įvykio vieta, esanti UAB „Ž.“ Joniškio padalinio teritorijoje, Vilniaus g. 76, Joniškis (1 t. 18-26 b. l.);
Specialisto išvada Nr. M 132/2018(04), kur nurodyta, kad: 1. K. V. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus krūtinės ląstą ir uždarius kvėpavimo takus svetimkūniais, f tai nurodo svetimkūniai nosies šnervėse, burnos ertmėje, gerklų. kvėpuojamosios gerklės ir stambiųjų bronchų spindžiuose, poodinė kraujosruva kairėje krūtines ląstos pusėje, taškinės kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, krūtinės viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus poodyje, po išoriniu širdies klodu ir plaučių krūtinplėvėmis, tamsus skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų veninė pilnakraujystė, užduotyje nurodytos įvykio aplinkybes. 2. K. V. mirtis įvyko prieš 18-24 valandas iki jo kūno tyrimo pradžios 2018-02-27, 09 vai. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno lyrinio metu užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. 3. Mirusiojo K. V. kūne rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, kairėje smakro pusėje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais netrukus prieš mirtį, Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. 4. Mirusiojo K. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. 5. K. V. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus krūtinės ląstą ir uždarius kvėpavimo takus svetimkūniais. 6. Mirusiojo K. V. kūne kovos ar savigynos žymių nėra. 7. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (2 t. 104-111 b. l.);
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (VDI) 2018-05-25 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2, kuriame nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbdavio įgaliotas asmuo, įgyvendindamas pavestą darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, organizuodamas padalinyje darbus, neidentifikavo visų galimų rizikos veiksnių vagonų iškrovimo darbų vykdyme, kad būtų išvengta darbuotojo nuskendimo biriame produkte (trąšose), dalį pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pavedė nekvalifikuotam (neapmokytam) darbuotojui Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 9 punktas. 2. Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti) pažeidimas. Darbininkas K. V., vykdydamas trąšų iš vagono iškrovimo darbus, pažeidė ir nesilaikė norminiais ir lokaliniais teisės aktais, su kuriais buvo supažindintas prieš pradedant darbus įmonėje, t. y. Išvalius trąšų likučius iš trečios sekcijos, perstatant vagoną ir vėliau neišlipo iš vagono (liko vienas). Darbuotojas neaiškiomis aplinkybėmis (galimai būnant ant trąšų) pateko į trąšų (kai buvo atidarytas iškrovimo liukas) išbyrėjimo angą (liuką) ir buvo mirtinai traumuotas. Pažeista: Darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 7 (patvirtintos UAB „Ž.“ generalinio direktoriaus 2016 spalio 10 d. įsakymu Nr. 2016/10-10) 75 punktas, „Vagono viduje vaikščioti tik ant pertvarų įrengtų grotelių“ ir 80 punktas „Vagono viduje darbus gali atlikti ne mažiau 2 žmonės. Baigus darbus iš vagono būtina išlipti visiems darbuotojams (vienam paskui kitą)“ (2 t. 16-97 b. l.);
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2018-08-31 Nr. 11-1606 (18), kurioje nurodyta, kad:
1. Tai, kad vagono Nr. 59078097 4-sios sekcijos iškrovimo liukas buvo atidarytas, kai tuo metu nepilnai iškrauto vagono viduje buvo (dirbo) K. V., yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga.
Tai, kad nebuvo vertinta profesinė rizika darbuotojų, atliekančių darbus nepilnai (dalinai) iškrauto granuliuotų trąšų vagono viduje darbo vietoje, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.
2. Nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: atidarius vagono apačioje esantį ketvirtąjį iškrovimo liuką, trąšų granulės slinkdamos į apačią, vagono viduje buvusį K. V. paveikė taip, kad darbuotojas paniro trąšų granulėse ir žuvo (užduso).
3. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra vagono viduje buvusio (dirbusio) K. V. įtraukimas po trąšų granulėmis, o tokio pavojingo veiksnio šaltiniu yra vagono apačioje atidarytas 4-sis iškrovimo liukas.
4. Vykdyti darbai neatitiko:
- Instrukcijos Nr. 7 79 p. nurodymo; „Pusvagonių, vagonų valymas atliekamas, tik pilnai iškrovus krovinį iš visų vagonų sekcijų, prieš tai gerai vagoną išventiliavus".
- Instrukcijos Nr. 7 80 p. nurodymo: „Vagono viduje darbus gali atlikti ne mažiau kaip 2 žmonės. Baigus darbus iš vagono būtina išlipti visiems darbuotojams (vienam paskui kitą)".
Tai, kad nebuvo vertinta profesinė rizika darbuotojų, atliekančių darbus nepilnai (dalinai) iškrauto granuliuotų trąšų vagono viduje, neatitiko Nuostatų [4] 9 p. nurodymo, kad rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus.
5. Tai, kad trąšų iš 4-sios vagono sekcijos iškrovimas buvo vykdomas tuo metu, kai vagono viduje buvo (dirbo) K. V., neatitiko Instrukcijos Nr. 7 79 p. ir 80 p. nurodymų, ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą.
6. Teisės aktų pažeidimų tyrimas ir atsakingų asmenų nustatymas nėra darbų saugos specialisto kompetencija.
7. Užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju yra darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga.
8. Darbuotojų mokymo ir instruktavimo tinkamumo nustatymas nėra darbų saugos specialisto kompetencija.
9. UAB „Ž." darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, su kuriomis K. V. ir R. I. buvo supažindinti pasirašytinai, atitiko Tvarkos aprašo [5] nuostatas, o darbuotojų instruktavimas - UAB „Ž.“ direktoriaus 2017-10-19 įsakymu Nr. DS-16 nustatyta tvarka.
10. K. V. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis neišlipo iš vagono vidaus kartu su R. I. ir vienas dirbo nepilnai iškrauto vagono viduje, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kokiomis darbuotojų saugos priemonėmis privalėjo naudotis nepilnai (dalinai) iškrauto vagono viduje dirbdamas K. V.,
11. Atsakyta Išvados 10 p.
12. R. I. veiksmai pasireiškę tuo, kad jis su bendradarbiais atidarė vagono Nr. 59078097 4-sios sekcijos iškrovimo liuką, kai tuo metu vagono viduje buvo K. V., tiriamuoju atveju lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą,
13. Darbuotojų mokymo ir instruktavimo tinkamumo nustatymas nėra darbų saugos specialisto kompetencija. Darbus vagono viduje K. V. privalėjo atlikti vadovaudamasis Instrukcijos Nr. 7 79 p. ir 80 p, nurodymais; - vagono viduje darbus privalo atlikti ne mažiau kaip 2 žmonės, o baigus darbus iš vagono visi darbuotojai privalo išlipti vienu metu (vienas paskui kitą); - darbuotojai vagono valymo darbus atlieka tik pilnai iškrovus krovinį iš visų vagonų sekcijų.
14. Darbuotojų mokymo ir instruktavimo tinkamumo nustatymas nėra darbų saugos specialisto kompetencija. Trąšų iškrovimo darbus R. I. privalėjo atlikti vadovaudamasis Instrukcijos Nr. 7 80 p. nurodymu, kad darbus vagono viduje privalo atlikti ne mažiau kaip 2 žmonės, o baigus darbus iš vagono visi darbuotojai privalo išlipti vienu metu (vienas paskui kitą).
15. Sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (tame tarpe ir parinkti saugias darbo priemones, atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą ir kt.) yra darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga.
16. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad būtų buvusi vertinta profesinė rizika dėl galimo pavojaus darbuotojams, atliekantiems darbus nepilnai (dalinai) iškrauto granuliuotų trąšų vagono viduje.
Organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertinti (nustatyti) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose bei imtis priemonių, profesinei rizikai pašalinti arba sumažinti (tame tarpe ir parinkti kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus) yra darbdavio arba darbdavio įgaliotų asmenų pareiga.
Jeigu darbuotojams reikėjo atlikti darbus nepilnai iškrauto vagono viduje, tai, iš pradžių, tokioje darbo vietoje turėjo būti atliktas profesinės rizikos vertinimas, o darbus vagono viduje pradėti vykdyti tik pašalinus nustatytus rizikos veiksnius (2 t. 104-111 b. l.);
prie bylos pridėtais: Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (galiojantis nuo 2012-11-01) (1 t. 191-199), UAB „Ž.“ Joniškio padalinio profesinės rizikos įvertinimo kortele Nr. 4 (1 t. 177-190 b. l.);
nukentėjusiosios I. V. parodymais, kad K. V. žmona vaikų neturėjo, dabar laukiasi bendro kūdikio. Vyras dirbo UAB „Ž.“, Joniškis, Vilniaus g. 76, pagalbiniu darbuotoju, tikslių pareigų nežino. Vyras ten dirbo apie metus. Jis darbu buvo patenkintas, kiek pasakojo namuose, tai darbe sekėsi ir viskas buvo tvarkoje. Jis pasakodavo namuose, kad darbe tenka krauti trąšas, valyti vagonus. Kiek žino, jis darbo vietoje buvo supažindintas su visomis darbo bei saugos taisyklėmis, tikrinosi sveikatą, buvo sveikas. 2018-02-26 ryte vyras išėjo į darbą kaip ir kasdien prieš 8 valandą. Dažniausiai grįždavo pietų į namus. 2018-02-26 apie 15 valandą į jos darbo vietą atvažiavo UAB „Ž.“ darbuotojai, suprato, kad kažkas nutiko, sužinojo, kad darbe žuvo vyras. Kas ir kaip nutiko vyrui niekas neaiškino. Buvo pasakyta, kad K. V. valė trąšas vagone ir neišlipo. Tuomet ji buvo parvežta į namus, buvo šokas. Klausė vadovų, kur yra vyras sakė, kad išvežtas į Šiaulius ekspertizei. Vyro kūną atidavė po dviejų parų. Vyro laidotuvių išlaidas visiškai padengė UAB „Ž.“. Vyras turi mamą G. V., brolį E. V.. Su vyro šeima po vyro mirties santykiai gan komplikuoti. Mama ir brolis nori tik pinigų, nori gauti draudimo išmokas. K. V. buvo apsidraudęs sveikatą draudimo bendrovėje „Compensa“. Po vyro mirties ji kreipėsi į draudimo bendrovę, iki šiol iš draudimo bendrovės pinigų nėra gavusi. Mano, kad vyro mirtis nėra nelaimingas atsitikimas. Tačiau kas galėjo nutikti nežino. Vyras darbus dirbdavo iki galo tvarkingai sąžiningai. Jis gal paslydo vagone. Vyras darbo rūbus, avalynę turėjo, gal darbe ir respiratorių turėjo (t. 2, b. l. 127-128). 2018-04-18 jai nukentėjusiojo teisės išaiškintos (2 t. 129-136 b. l.);
nukentėjusiosios G. V. parodymais, kad yra K. V. mama, turi du sūnus. Vaikai gyveno atskirai su šeimomis. Sūnus K. V. apie metus dirbo UAB „Ž.“, pareigų nežino. 2018-02-26 apie 17 valandą ji sužinojo, kad įvyko nelaimė darbe, mirė sūnus. Kokiomis aplinkybėmis įvyko nelaimė ji nežino. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi žmona I. V.. Visas laidojimo išlaidas padengė UAB „Ž.“. Marti I. V. laukiais kūdikio, su ja bendrauja (2 t. 138-143 b. l.). 2018-06-28 jai nukentėjusiojo teisės išaiškintos (2 t. 144-148b. l.);
nukentėjusiojo E. V. parodymais, kad yra K. V. brolis, daugiau seserų ar brolių neturi. Brolis K. gyveno atskirai su šeima, jis gyvena atskirai su šeima. Brolis dirbo maždaug 8 mėnesius UAB „Ž.“, Joniškyje. K. V., kiek žino, krovė, iškrovė trąšas, kitus darbus. 2018-02-26 vakare apie 16.30 valandą paskambino mama G. V. ir pranešė, kad nebėra brolio. Suprato, kad įvyko nelaimė. Mama sakė, kad įvyko nelaimė broliui darbe, kad brolis mirė. Brolio laidotuvėmis rūpinosi UAB „Ž.“. Kiek žino, brolis užduso vagone trąšomis. Kaip ir dėl ko įvyko nelaimė jis nežino. Gal žino brolio žmona (2 t. 166-168 b. l.). 2018-06-29 jam nukentėjusiojo teisės išaiškintos (2 t. 169-176 b. l.);
raštu „Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje“, kuriame nukentėjusiųjų E. V. ir G. V. atstovas advokatas R. D. nurodė, kad pasiektas susitarimas su UAB „Ž.“, kurios darbuotojas E. B. atsakingas už K. V. žūtį darbo metu, UAB „Ž.“ atlygino visą turtinę ir neturtinę žalą minėtiems nukentėjusiesiems, jie civilinio ieškinio nereikš. E. B. atlyginus šių nukentėjusiųjų patirtas išlaidas dėl jiems suteiktos teisinės pagalbos, jie neprieštarauja, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (2 t. 191 b. l.);
liudytojo R. I. parodymais, kad 2018-02-26 atėjo į darbą UAB „Ž.“, kur dirba darbininku. Sandėlio vedėjas D. V. paskirstė darbus, trumpai priminė, kad elgtųsi saugiai. Darbuotojų grupę paskyrė iškrauti birias trąšas, kurios buvo įmonės teritorijoje esančiame vagone. Kadangi trąšas iš vagono krauna ne pirmą kartą, kartu su bendradarbiu K. V. nuėjo dirbti prie vagono. Jie turėjo prižiūrėti, kad vagone esančiose sekcijose neliktų neišbyrėjusių birių trąšų, todėl retkarčiais tekdavo įlipti į vagoną ir kastuvais parausti trąšas. Vieną vagoną iškrovė. Kraunant antrą vagoną kartu su K. V. buvo įlipę į vagono vidų, jame esančiomis stacionariomis kopėčiomis, ten kastuvais pakasinėdavo trąšas, kurios savaime pro vagono apačioje esančias ertmes pačios byrėdavo iš vagono. Vagonas yra suskirstytas į keturias sekcijas, kurių sienelės nėra aukštos. Kai liko paskutinė sekcija ir pamatė, kad trąšos be kliūčių pačios išbyrės iš vagono, jis išlipo. Pasakė, kad K. V. taip pat liptų laukan, nes čia jie nebereikalingi. Jam būnant ant žemės, pamatė, kaip iš vagono išlindo K. V. galva, jis pasakė: „tuoj išlipsiu“, po to vėl įlipo į vagoną. Jis buvo lauke, šlavė trąšas. Pastebėjo, kad trąšos pradėjo sunkiau byrėti ir vagono apačioje esančios angos. Priėjęs arčiau angoje pamatė kažkokį pašalinį daiktą. Pasilenkęs norėjo jį pašalinti, bet pamatė, kad tai žmogaus koja iki kelio sąnario. Iš karto suprato, kad tai K. V. koja. Jis greitai sušaukė sandėlyje buvusius bendradarbius, kad įvyko nelaimė ir puolė lipti į vagono viršų, manydamas kad pamatys bendradarbį iš viršaus ir jį pavyks ištraukti. Į vagono viršų užlipo su bendradarbiu N. K.. Vagono viduje K. V. nesimatė, suprato, kad jis yra biriose trąšose. Bandė iš viršaus kasti trąšas, bet pamatė, jog nepavyks. Apačioje buvę bendradarbiai parausė trąšas ir per vagono apačioje esančią angą ištraukė K. V.. Bandė jam daryti dirbtinį kvėpavimą, jis rodė gyvybės požymius, tyliai krenkštė, buvo nežymiai pramerkęs akis. Teikiant pirmąją pagalbą atvyko medikai ir perėmė jo gaivinimą. Vėliau sužinojo, kad jo atgaivinti nepavyko ir buvo konstatuota jo mirtis. Atlikinėdami darbus avėjo specialiais darbiniais batais ir buvo apsirengę sezonui tinkama apranga. Taip pat buvo instruktuotas darbų saugos klausimais. Kartu su K. V. yra iškrovę ne vieną vagoną birių trąšų, tądien tai jau buvo antras vagonas. Kas atsitiko K. V. būnant vagone jis nežino, nurodyti negali. Kiek laiko K. V. buvo vienas vagone tiksliai nurodyti negali, mano apie 4-5 minutes, panašiai laiko galėjo užimti ir jo ištraukimo ir trąšų procedūra. Atlikdami darbus jo nuomone jokių darbų saugos reikalavimų nepažeidė. Papildomai apklaustas jis nurodė: Klausimas: Kokias asmeninis apsaugos priemones yra išdavusi darbovietė? Atsakymas: Darbovietė išdavė batus, kelnes, švarkelius, šalmus, respiratorius, pirštinės. Klausimas: Kokia šių apsaugos priemonių išdavimo tvarka? Atsakymas: Kai įsidarbino gavo visus išvardintus daiktus, rūbus. Kuomet darbovietė išdavė rūbus pasirašė ant lapų, kur buvo išvardinti išduoti daiktai. Rūbus persirengia atvykę į darbo vietą. Šalmus, respiratorius pasiima darbe, viskas sudėta patalpoje, persirengimo kambariuose, spintelėse. Klausimas: Kokia vagonų valymo darbo eiga? Atsakymas: Geležinkeliečiai atvaro vagoną į įmonės teritoriją iki tos vietos kur yra duobė iš kuriuos išvesta juosta, kuri sukasi bei gabena trąšas toliau iki maišų. Kuomet vagonas pastatytas, pasikloji maišus aplinkui, kad nebyrėtų trąšos. Pasiruošus pradaro vagono liuką. Tai daroma iš lauko pusės ant vagono lipti nereikia. Yra specialiai įrengtos atidarymo kilpos. Jas atidarius trąšos pradeda byrėti iš vagono . Trąšų byrėjimas priklauso nuo pačių trąšų, ar jos birios ar ne. 2018-02-26 trąšos gerai byrėjo. Trąšoms išbyrėjus tenka įlipti į vagono vidų, nuvalyti vagono kraštus metalinius trapus, ir ten būtina nukasti, kad nenubyrėtų į tuščią vietą, kur trąšos išbyrėjusios. Į vagoną įlipa vagono kopėčiomis kurios yra vagono viduje, taip pat iš vagono lauko yra kopėčios kuriomis užlipama ant vagono. Į vagoną lipa dviese. 2018-02-26 lipo jis ir K. V.. Nulipus kopėčiomis, kurios yra vagono viduje, yra specialiai vaikščiojimui padaryti trapai. Valant vagoną nereikia nulipti nuo to trapo, nes jei liptum, tai įkristum į skylę vagono apačioje. Lipant į vagono vidų dedasi respiratorių. Šalmo nesideda, reikia tuomet būti su šalmu, kuomet atvežamos trąšos maišuose ir jos keliamos kabliais. Kuomet valomas vagono vidus trąšos birios, palaidos, tai šalmo nereikia. Virvės lipant į vagoną nenaudojamos. Ar jos privalo būt, ar ne, jis nežino, nėra kur jų prisirišti, pats, kol dirba įmonėje, nėra rišęsis virve lipdamas valyti vagono. Įmonė turi akinius, diržus kurie, padėti atskirai, kam reikia darbo metu, tas pasiima juos. Diržai labiau aukštalipiams reikalingi. Tenka darbuotojams lipti ant statinių, tuomet diržai dedamo. Visi daiktai sudėti patalpoje kur jie rengiasi, valgo. Papildomai apklaustas jis nurodė: Klausimas: Kaip kraunamos trąšos į vagoną ? Atsakymas: Vagonas į įmonę atvažiuoja pakrautas. Visi vagono liukai ir esantys viršuje, ir esantys apačioje būda uždaryti. Klausimas: Per kiek laiko išbyra trąšos iš vagono? Atsakymas: maždaug per 1,5 valandos. Klausimas: Per kiek laiko išbyra viena sekcija? Atsakymas: Pirma sekcija bėga lėčiau, apie valandą, antra maždaug 30 minučių, gal lėčiau, sunku pasakyti, nuo darbo priklauso, kaip dirbama. Būna, kad vagonai dviejų sekcijų, o 2018-02-26 vagonas buvos keturiom sekcijomis. Ir tame vagone buvo keturi liukai - jie yra vagono apačioje. Jei vagonas dviejų sekcijų, tai liukai būna du. Klausimas: Kokia vagono liukų atidarymo tvarka mechanizmas? Atsakymas: Vienas žmogus neatidaro, reikia 2 ar 3 žmonių. 2018-02-26, kai buvo atidaromi vagono liukai, tris atidarė jis ir K. V., ir dar kažkas iš darbuotojų, kas konkrečiai buvo atėjęs neprisimena. Ateina tas, kas būna šalia, kam nesunku atidaryti. Lipo po to abu su K. V. valyti vagono. Ketvirtas liukas nebuvo atidarytas. Tuo metu, kai darbus baigė, jis išlipo iš vagono, padėjo kastuvą ant viršaus vagono. K. V. pasakė, kad jis gali lipti, o jis pats padaužys. Jis jam atsakė, kad gerai, jis apsišluos aplinkui, kad jis padaužytų. K. V. liko vagone. Jis šlavėsi aplinkui vagoną. K. V. darbavosi vagone. Kai išbėgo trečias liukas, reikėjo perstumti vagoną iki ketvirto liuko. Jis perstūmė vagoną, kas padėjo perstumti nepasakys, nes vienas pats fiziškai neperstumtų vagono. Atėjo kažkas iš kolegų, tie, kas tuo metu galėjo padėti, bet kas toks konkrečiai jis nežino, neatsimena. Kai vagonas buvo perstumiamas iš trečio liuko į ketvirtą, K. V. buvo vagono viduje. Kai pertraukė vagoną, K. V. išlindo į lauką, dar ketvirtas liukas nebuvo atidarytas, K. V. buvo išlindęs iš trečio liuko. Jis jam sakė: „lipk lauk“. K. V. atsakė, kad tuoj. Jo kastuvas gal ten buvo likęs. Kada buvo atidaromas ketvirtas liukas, tai jis girdėjo kaip K. V. daužė trečią liuką, sakė, kad tuoj, nes pabaigia nudaužyti, o trąšos jau bėgo iš ketvirto liuko. Jei vagone nėra to vaikščiojimui skirto trapo, tai reikia išlipti iš vagono norit pereiti į kitą liuką. 2018-02-26 vagone buvo perėjimo takeliai, todėl norint vagone pereiti iš vieno liuko į kitą išlipti iš vagono nereikėjo, yra specialiai pritaikyti vagone takeliai, yra kur įsikibti ir galima vaikščioti ir pereiti. Kai trąšos išbėga, jie liukų neuždaro, tai padaro tik kai visas vagonas būna iškrautas. Kai išbėgo trečias liukas, tai jo neuždarė ir atidarė ketvirtą liuką. Kaip sakė, tikrai ne vienas jį atidarė, bet dabar neprisimena, kuris iš darbuotojų padėjo. Nėra jokio tvarkos numatytos, kas konkrečiai turi atidaryti, o atidaro tas, kas gali padėti, būna netoli vagono ar paprašai, kad reikia atidaryti. Kas konkrečiai 2018-02-26 buvo netoli ir padėjo atidaryti jis neprisimena. Tris liukus, kaip ir minėjo, atidarė jis su K. V. ir kolegomis, o ketvirtą - jau jis be K. V., bet kažkas padėjo. Kažkaip jis neužfiksavo, kas konkrečiai, todėl įvardinti negali. Klausimas: Sakėte, kad „girdėjo, kaip K. V. daužė vagono šonus“, koks tai daužymas buvo? Atsakymas: Valymo garsas su kastuvu, būna, kad su kūju daužome, bet iš išorės. 2018-02-26 dirbome su kastuvais. Klausimas: Ar galima atidaryti liuką, jei žinai, kad vagono viduje yra žmogus? Atsakymas: gal ir negalėtų. 2018-02-26 K. V. buvo išlindęs, kai darė. Prieš darant visą laiką buvo šaukiama, kad atidarome vagono liuką. K. V. po ketvirto liuko atidarymo buvo iškišęs galvą, kalbėjo, sakė tuoj lipsiantis. Klausimas: Ar galima pertempi vagoną, jei žinoma, kad viduje vagone yra žmogus? Atsakymas: jei yra trapai, galima, jei nėra, negalima. Pirmiausia užkabinamas lynas, vagonas pajuda nuo 5 iki 10 cm., jis taip mano, nors nėra matavęs, skylių tarpas nedidelis, kur reikia pertraukti, truputį, ne viena šalia kitos. Klausimas: Kokie trapai yra tarp vaikščiojimo grotelių? Atsakymas: labai maži tarpai, tikrai koja neįkristu ten niekaip. Kojos pėda telpa pilnai pastatyta, nereikia šonu laikyti ar kažkaip kreipti, stovi stabiliai (3 t. 20-29 b. l.);
liudytojo D. V. parodymais, kad 2018-02-26 apie 11.43 val. paskambino įmonės darbuotojui S. M., paklausti kaip sekasi darbai. Jis pranešė, kad iš vagone esančių trąšų yra ištrauktas įmonės darbuotojas K. V., kuris yra be sąmonės, yra gaivinamas. Jam atvykus medikai gaivino jį automobilyje, po to pranešė apie jo mirtį. 2018-02-26 8 va. visi „Ž.“ darbuotojai susirinko į darbą. Jis įmonėje dirba administratoriumi, sandėlio vedėju. Susirinkę į darbą su darbininkais aptarė dienos darbus. Kadangi buvo atvykę vagonai su biriomis trąšomis, tai darbininkai jas turėjo iškrauti. Ryte bendravo su darbuotojais, tiek ir su K. V., visi darbuotojai atrodė blaivūs. Jis juos žodžiu trumpai instruktavo, priminė pagrindinius saugos reikalavimus. Visi darbuotojai buvo apsirengę sezonui tinkamais drabužiais, avėjo specialią avalynę. K. V. įmonėje dirba nuo 2017-05-03 pagal neterminuotą darbo sutartį. Įmonėje už darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą yra atsakingas vadovas E. B.. K. V. buvo susipažinęs su reikalingomis instrukcijomis. Trąšų iš vagono iškrovimas yra vienas iš darbininkų darbų, jis yra numatytas pareiginėse instrukcijose. Jis nurodymo K. V. lipti į vagono vidų, kur buvo birios trąšos nedavė. Birių trąšų iškrovimo iš vagono procedūra yra priskiriama prie pavojingų darbų, bet dalyvavimas ir darbo stebėsena nėra būtina. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nurodyti negali, nes tuo metu iš įmonės buvo trumpam išvykęs ir paties įvykio nematė. K. V. per savo darbą įmonėje yra ne kartą yra dalyvavęs trąšų iškrovime, tačiau jokių incidentų anksčiau nebuvo kilę. Dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas įmonėje nurodyti negali. Papildomai apklaustas jis nurodė: Klausimas: Kokios Jūsų pareigos įmonėje UAB „Ž.“? Atsakymas: Administratorius - sandėlio vedėjas. Prižiūri, kad visi įrengimai įmonėje būtų tvarkoje bei skirsto darbus darbininkams. Klausimas: Kokia darbo paskirstymo tvarka darbuotojams? Atsakymas: Ryte atvykus į darbą susirenka visi darbuotojai. Tada paskirsto, kur konkrečiai kuris darbuotojas, o tiksliau grupė, tą dieną dirbs. Praktiškai po vieną darbininką nei vienas darbuotojas nedirba, dirba du ar daugiau. Jei darbas skirtas prie vagono, tuomet paskiria darbuotojus, tačiau nenurodo konkrečiai, kuris darbuotojas ką turi dirbti. Prie vagono dažniausiai skiria 6-7 žmones. Darbininkai patys apsitaria, kurie kokius darbus dirbs, kas valys vagoną, kas stovės prie bunkerio, važiuos autokaru, riš maišus, kas nuveš. 2018-02-26 kaip darbininkai buvo pasiskirstę darbus prie vagono, jis nežinojo, tik po nelaimės, kuomet vagone žuvo K. V., sužinojo, kad tą dieną vagone dirbo K. V. ir R. I.. Kaip įvyko nelaimė, kurios metu žuvo K. V., nežino. Tuomet buvo išvykęs iš įmonės teritorijos. Būti prie vagono, kuomet darbuotojai dirba, nėra privaloma. Klausimas: Kokios asmeninės apsaugos priemonės išduodamos darbininkams kurie valo vagonus? Kokie įrankiai naudojami vagonų valymui? Atsakymas: Išduodami darbo rūbai, dujokaukės, respiratoriai, avalynė, virvės, šalmai, akiniai, pirštinės. Virvių vagone nenaudoja. Yra instrukcijoje įrašyta, bet vagone naudoti virvę tikrai sudėtinga. Su šalmais dirba darbuotojai, kuomet iškraunami didmaišiai. Klausimas: Kur įmonėje yra laikomos virvės, apsauginiai šalmai, apsauginiai akiniai, respiratoriai? Atsakymas: Buitinėse patalpose, matomoje vietoje, jie lengvai prieinami kiekvienam darbuotojui. Klausimas: Kokia vagonų valymo darbo eiga? Atsakymas: Išbyra vienas liukas iš vagono, byra kitas. Darbininkai turi kastuvą, įlipa į vagono vidų per vagono viršų kopėčiomis, kurios yra vagono viduje ir eina trapu kuris skirtas vaikščioti vagono viduje. Nulipti nuo to trapo vagono viduje nereikia (3 t. 11-16 b. l.);
liudytojo N. K. parodymais, kad dirba UAB „Ž.“ darbininku, darbas kasdien nuo 8 iki 17 valandos. 2018-02-26 darbą pradėjo 8 ryte ir dirbo sandėlyje. Darbas jo yra padavinėti maišus, dirba trys, vienas dozavo trąšas, ten dirbo S. E., S. M. rišo maišus ir jis. Prie vagono dirbo K. V. ir R. I.. Jis padavinėjo maišus ir į sandėlį įbėgo R. I., buvo prieš pietus, prieš 11 valandą, ir jis suriko, kad kažkas nutiko K. V. ir išjungė taravimo juostą, ja byra trąšos ir ji neša jas į bunkerį. Jis kartu su šiuo išbėgo, klausė, kur jis yra, pasakė jam, kad vagone. Tuomet įlipo į vagoną, kartu lipo R. I., bet jame K. V. nematė, sakė, jog nėra. Išlipo lauk ir kažkas pamatė, kad iš vagono apatinės angos kažkas išlindę kaip rūbas. Tada suprato, kad ten gali būti K. V.. Jis tada bėgo iki valdžios informuoti apie nelaimę, kad kviestų pagalbą. Kiti darbuotojai rausė trąšas traukė darbuotoją. Nubėgo pas direktorių E. B. ir pasakė, kas nutiko. Kartu su direktoriumi bėgo iki vagono, direktorius bėgdamas skambino greitajai. Kai atbėgo, K. V. buvo ištrauktas, paguldytas ant žemės, jį gaivino kolegos ir direktorius. Kažkas pasakė, kad reikia bėgti iki kelio, kad greitoji greičiau rastų, tai jis išbėgo iki pagrindinio įvažiavimo ir rodė krypti link kolegos M. R., kuris stovėjo toliau prie kito įvažiavimo, netoli vagonų. Atvykę medikai toliau teikė pagalbą. Darbus įmonėje skirsto D. V., tačiau žino visi ką reikia dirbti. Visi darbuotojai dirba su specialiais rūbais, avalyne, respiratoriais. Vėliau sužinojo, kad K. V. mirė. Dėl ko įvyko nelaimė jis nežino ir negali paaiškinti. Su darbo ir saugos taisyklėmis ir reikalavimais supažindintas (3 t. 38-39 b. l.);
liudytojo S. T. parodymais, kad UAB „Ž.“ darbininko pareigose dirba nuo 2007 metų. Su darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos instruktavimu darbo vietoje pasirašytinai supažindintas 2018 metų sausio mėn., tikslaus laiko neprisimena, supažindino įmonės meistras D. V.. 2018-02-26 apie 8:00 val. atvyko į darbą UAB „Ž.“, Vilniaus g.76, Joniškis. Tą dieną buvo atvykę vagonai su biriomis trąšomis, kurias reikėjo ištaruoti į specialius maišus po 500 kg, nugabenti į sandėlį. D. V. pravedė trumpą instruktažą dėl darbų saugos, jie pradėjo dirbti. Iš darbininkų buvo K. V., R. I., S. M., N. K., S. E., M. R., G. Š., G. K., M. D.. Tą dieną jo darbas buvo ištaruoti trąšas autokrautuvu, išvežioti į sandėlį. Maždaug apie 11:30 val., padavinėjant tuščius maišus, atėjo R. I. ir išjungė juostą, kuri iš vagonų kelia trąšas į specialų bunkerį. Paklausė jie, kodėl išjungė juostą, t. y. sustabdė darbą. R. I. atsakė, kad kažkas negerai su K. V.. Tuomet, jis, R. I., N. K., ir M. D. nubėgo pasižiūrėti prie vagono, kuriame dirbo K. V.. Pamatė, kaip vagono angoje, pro kurią išbėga trąšos, buvo įstrigęs K. V. kūnas, matėsi įstrigusi kairės pusės klubo dalis. Pradėjo jis rankomis pro vagono apačią atkasinėti trąšas, tačiau K. V. kūnas nejudėjo, pro šonus pradėjo byrėti trąšos. M. D. palindęs po vagonu paėmė K. V. už kojos ir bandė jį pro apačią ištraukti. Kiek pamena, R. I. ir N. K. buvo įlipę į vagoną, kuriame buvo įstrigęs K. V., ką jie ten darė nematė. Taip darant K. V. kūnas po truputį pradėjo judėti, kol išlindo pro vagono apačią. Tai truko maždaug apie 10-12 min. Ištraukę K. V., pasiguldė jį šalia vagono ir pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Tuo metu atėjo direktorius E. B., atbėgo netoliese dirbęs G. Š.. Ištraukus K. V. iš vagono, jo veidas buvo stipriai pamėlęs, nerodė jokių gyvybės ženklų, pradėjus jį gaivinti pradėjo keistis K. V. veidas, t. y. šviesėti, atsimerkė akys, lyg ir bandė kažką sakyti. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir jie pasišalino. Kokiomis aplinkybėmis K. V. įstrigo vagono angoje ir kaip tai įvyko, jis negali pasakyti, nematė (3 t. 35-36 b. l.);
liudytojo S. M. parodymais, kad dirba UAB „Ž.“ darbininku. 2018-02-26 dirbo darbo vietoje, esančioje Vilniaus g. 76, Joniškis, UAB „Ž.“ teritorijoje. Darbas tuo metu buvo užrišti maišus, į kuriuos yra pripiltos trąšos iš vagono. Šį darbą dirbo kartu su kolega M. R.. Tie maišai iki jų atkeliauja autokaru. Dirbdamas pamatė bėgančius darbininkus. Nelabai suprato kas nutiko, bet pirma mintis buvo, gal trąšos subėgo į duobę, nes taip yra buvę ir pagalvojo, kad kolega bėga žiūrėti. Tuomet neskubėdamas ėjo link sandėlio, girdėjo kalbas: „K., K.“, bet tuo metu nesuprato, kas nutiko. Eidamas pamatė, kaip kolegos kasa trąšas aplink vagoną. Pamatė, kad iš vagono kyšo lyg ir ranka ar koja ir tik tada suprato, kad nutiko nelaimė. Greitai priėjo arčiau. G. Š. klūpėdamas rankomis traukė trąšas, jis pasakė, kad nebegali, pavargo. Tada jis puolė ant kelių, taip pat rausė trąšas. Kažkas pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Tada jis pasiėmė telefoną, skambino 033. G. Š. toliau kasė trąšas. Kol kvietė pagalbą, buvo nusisukęs. Kai jau atsisuko, pamatė, kad kolegos ištraukė K. V., paguldė ant žemės, pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Jis ir S. T. pūtė jam orą į burną, širdies masažą darė direktorius G. B. ir G. Š.. Jam pasirodė, kad medikai ilgai neatvyksta, tai dar kartą skambino, bet buvo pasakyta, kad jie netoli, jis išbėgo iki kelio pasitikti medikų. Pirmoji pagalba K. V. buvo suteikiama iki kol atvyko medikai. Ištraukus jis buvo mėlynas, kol gaivino pašviesėjo. Atvykę medikai bandė gaivinti kolegą, bet po kažkiek laiko, gal už kokių 30 minučių, pasakė, kad nepavyko. Vėliau darbų vadovas pasakė, kad K. V. mirė. Darbus rytais paskirsto darbų vadovas D. V.. Kiekvieną rytą jis pasako, kokius darbus atliks, kiek vagonų atvyks. Darbas yra nuo 8 valandos iki 17 valandos. Darbų vadovas visada primena, kad jie elgtųsi saugiai darbe. Darbe išduodami specialūs rūbai, akiniai, respiratoriai, avalynė. Tą dieną visi kolegos buvo su tokiais rūbais, avalyne. 2018-02-26 kolegos K. V. ir R. I. dirbo prie vagono, jie turėjo vagono viduje žiūrėti, kad ant išpylimo angos neliktų trąšų, joms likus turi įlipti į vagoną su kastuvu pajudinti, kad viskas subyrėtų. Tai dirbama dviese. Į vagono vidų įlipama kopėčiomis, kurios yra vagono viduje, nulipus kopėčiomis vaikštoma vadinamu „trapu“ - grotelėmis. Jis yra dirbęs tokį darbą. Tą dieną dirbo iš vagono kitos pusės lauke, užrišinėjo maišus su trąšomis. Kadangi buvo šalta, tai dirbo dviese, nes sustingus maišams sunku vienam tai padaryti. Vasaros metu maišus riša po vieną. Kodėl nutiko nelaimė, kurios metu žuvo K. V., nežino, daug kartų pergalvojo, bet negali paaiškinti ir suprasti. Ar jis įkrito, ar buvo įtrauktas į ketvirtą sekciją. Vagone yra keturios sekcijos. Trąšos pradeda byrėti nuo pirmos. Subyrėjus pirmai, pertraukiamas vagonas ir einama toliau prie antros ir trečios. Ketvirtoje sekcijoje darbo beveik ir nebūdavo, nes R. I. buvo jau išlipęs, ir jis pasakojo, kad liepė lipti ir K. V., bet dėl kažkokių tai priežasčių jis neišlipo. Dėl ko įvyko nelaimė nežino. Darbe buvo blaivus. Ryte atvykus į darbą girtumo netikrina, bet kilus įtarimui, mano tikrai patikrintų. Yra supažindintas su saugos ir darbo instrukcijomis. 2018-02-26 pagalbą kvietė 11.39 valandą, pakartotinai skambino 11.42 val. 2018-02-26 11.42 valandą paskambino darbų vadovas D. V.. Ko konkrečiai skambino nepamena, gal klausė, kaip darbai. Ar D. V. buvo darbo vietoje, kai skambino, nežino. Jam pasakė, kad darbe nelaimė ir pokalbį baigė. Kol dirba aplink vagonus, darbų vadovo nebūna šalia. Tie darbai, kuriuos dirba, jokių specialių įgūdžių nereikalauja ir priežiūros nereikia. Ar toks darbas yra pavojingas ar ne nežino (3 t. 32-33 b. l.);
liudytojo M. R. parodymais, kad 2018-02-26 apie 8:00 val. atėjo į darbą UAB „Ž.“, Vilniaus g. 76, Joniškis. Įmonės meistras D. V. trumpai pravedė instruktažą dėl darbų saugos ir paskirstė darbus. Tą dieną, darbas jo buvo surišti maišus į kuriuos buvo ištaruotos trąšos po 500 kg. Gretimai dirbo kitas įmonės darbininkas S. M.. Kas dirbo vagone, kuriame buvo trąšos, nematė, jo darbo vieta buvo toliau nuo vagono sandėlyje, į kurį per specialią juostą paduodamos trąšos. Dirbant, apie 11:40 val., sustojo juosta, tada su S. M. nuėjo prie vagono pasižiūrėti, kas nutiko. Vagono apačioje, t.y. angoje pro kurią išpilamos trąšos, pamatė kyšančius žmogaus rūbus, prie vagono jau buvo susirinkę keletas darbininkų - S. T., S. M., R. I., N. K., S. E., G. Š., G. K., M. D., kitų neatsimena. Tuo metu prie vagono buvo kilusi didelė sumaištis, matė kaip darbininkai rankomis pro vagono angą atkasinėjo trąšas, bandė ištraukti įstrigusį žmogų, jis jiems padėjo. Tuo metu sužinojo, kad vagone yra įstrigęs K. V.. Ištraukus K. V. pro vagono apačią, įmonės vadovas E. B. pradėjo jį gaivinti, t. y. daryti širdies masažą, o jis nuėjo prie kelio pasitikti greitosios medicinos pagalbos, kurią iškvietė S. M.. Atvykus jai, jis ant neštuvų padėjo užkelti K. V., kurį medikai dar bandė gaivinti, maždaug už pusvalandžio jie su K. V. išvažiavo. Vėliau kažkuris iš darbuotojų pasakė, kad K. V. mirė. Kaip ir prie kokių aplinkybių įvyko nelaimingas atsitikimas su K. V. jis nematė ir paaiškinti negali. Paskui iš darbininkų sužinojo, kad K. V. kažkokiu būdu į vagono angą įtraukė trąšos, kaip tai įvyko, nematė (3 t., 46-49 b. l.);
liudytojo S. E. parodymais, kad nuo 2004 metų dirba UAB „Ž.“, Joniškis, Vilniaus g. 76. Su darbo saugos ir sveikatos visomis taisyklėmis supažindintas. 2018 vasario 26 dieną darbą pradėjo 8 valdą ryte. Darbo pradžioje administratorius D. V. nurodo, kokius darbus atliks ir dirbs. Konkrečiai nėra nurodymo, kas kokius darbus dirbs. Tai sutaria tarpusavyje visi darbininkai. Vasario 26 dieną pilstė trąšas į maišus. Kartu dirbo N. K.. Maišus rišo M. S. ir M. R., vagone dirbo K. V. ir R. I.. Jis dirbo sandėlyje, vagonas kuriame dirbo pastarieji yra lauke. Kiek buvo valandų nepasakys, prieš pietus, atbėgo į sandėlį R. I. ir išjungė transporterio juostą ir pradėjo šauki: „K., K.“. Pradžioje nesuprato, kas nutiko. Ėjo žiūrėti kas yra, išėjo į lauką iš sandėlio. Pamatė, kad iš vagono apačioje esančios iškrovimo sklendės išlindusi užpakalinė žmogaus kūno dalis. Suprato, kad ten K. V., nes jis dirbo vagone kartu su R. I.. Tai pamatęs išsigando. Kiti kolegos kasė trąšas ir toliau traukė šį. Jis negalėjo prieiti arčiau, todėl nuėjo į kitą vietą ir kas vyko prie vagono bei kada visiškai buvo ištrauktas K. V. nematė. Kai atvyko medikai ir greitoji nematė, kas juos iškvietė nežino. Vėliau sužinojo, kad K. V. mirė. Kas nutiko jam nežino ir paaiškinti, kaip jis buvo įtrauktas į trąšų išbyrėjimo angą, negali (3 t. 55-56 b. l.);
liudytojo G. Š. parodymais, kad dirba UAB „Ž.“, Joniškyje, Vilniaus g. 76, darbininku. Įmonėje dirba nuo 2011 metų, jis dirba pakrovėju, tai yra išveža trąšas sandėliuoti. Dirba su pakrovėju vienas. 2018-02-26 darbą pradėjo 8 valandą ryte, tą dieną dirbo pakrovėju ir kartu dirbo dar vienas pakrovėjas, kurį vairavo S. T.. Jis važiavo pakrovėju, atvažiuodamas iki sandėlio matė, kaip dirbo kiti darbuotojai, tai yra maišus užrišinėjo S. M., dar matė M. R.. Kitų darbininkų dabar neatsimena, bet tikrai dirbo daugiau darbuotojų, jie dirbo sandėlio viduje. Kuomet dirba, į sandėlio vidų nereikia važiuoti, privažiuodavo tik prie laukinių durų - sandėlio, kur pasiimdavo trąšų maišus. Važiuodamas iš sandėlio važiavo pro vagoną, matė, kad vagone dirba, pratraukia vagonus R. I. ir K. V.. Veždamas trąšas prie vagono pamatė bėgiojančius sumišusius darbininkus. Tuomet sustojo išlipo iš pakrovėjo bei ėjo žiūrėti, kas nutiko. Priėjęs prie vagono, pamatė, kad kolegos atkasinėja trąšas, kasė S. M. ir M. D.. Matė iš vagono apačioje esančios angos išlindusią koją. Tuomet nesuprato, kuris iš darbuotojų ten yra, kurio darbuotojo koja. Jis kasė trąšas ir kartu su kolegomis ištraukė kolegą. Atkasinėjant klausė kolegų, kas ten yra, tai pasakė, kad K. V.. Ištraukus jis buvo paguldytas ant žemės, pradėjo gaivinti. Aplinkui buvo visi darbuotojai, taip pat direktorius E. B.. Ištraukus K., jis buvo atsimerkęs, rodė gyvybės ženklus, švokštė, bandė žiaukčioti lūpomis, bet nekalbėjo. Jam buvo išvalyta burna, nes buvo pilna trąšų. Buvo daromas širdies masažas ir dirbtinis kvėpavimas, tai buvo daroma iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Atvykus medikams darbus perėmė jie. Jis vėliau nuėjo iki buitinių patalpų. Vėliau atėjo D. V. ir pasakė, kad konstatavo K. V. mirtį. Įmonėje darbo pradžioje darbus paskirsto darbų vadovas D. V., jis nurodo kur kam reikės dirbti. Su visais darbuotojų saugos sveikatos taisyklėmis yra visi pasirašytinai supažindinti. Visi darbo rūbai, avalynė išduota, dirbo tą dieną su darbo apranga. K. V. taip pat dirbo su darbo duota apranga. Dėl ko ir kaip įvyko nelaimė, kuomet žuvo K. V., sunku pasakyti, negali paaiškinti (3 t. 59-60 b. l.).
Kaltinamojo E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas UAB „Ž.“, Joniškio padalinio direktoriumi, tai yra darbdavio įgaliotu asmeniu, kuriam pagal UAB „Ž.“ direktoriaus 2016-12-20 įsakymą „Dėl padalinių vadovų pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityje“ Nr. DS-03 pavesta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje, neužtikrino, kad 2018 vasario 26 d. UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje UAB „Ž.“ darbuotojų K. V. ir R. I. vykdomi trąšų iškrovimo ir valymo darbai vagono Nr. 59078097 4-ojoje sekcijoje būtų atliekami saugiai, neįvertino darbuotojų profesinės rizikos, atliekančių darbus nepilnai (dalinai) iškrauto granuliuotų trąšų vagono viduje darbo vietoje, ir šiais veiksmais dėl neatsargumo pažeidė bei neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 14 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų reikalavimus, neužtikrino UAB „Ž.“ generalinio direktoriaus 2016-10-10 įsakymu Nr. 2016/10-10/5 patvirtintos „Darbininkų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 7“ 79 ir 80 punktų nurodymų, pažeidė Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (galiojančių nuo 2012-11-01) 9 punkto nurodymo, ir dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe - UAB „Ž.“ darbuotojui K. V. 2018 m. vasario 26 d. apie 11.40 val. UAB „Ž.“ Joniškio padalinyje, vykdant vagono Nr. 59078097 4-osios sekcijos trąšų valymo darbus, kur tuo metu buvo (dirbo) K. V., darbininkui R. I. išlipus iš vagono ir pasitelkus kitus nenustatytus UAB „Ž.“ darbininkus atidarė vagono apačioje esantį ketvirtą iškrovimo liuką, trąšų granulės slinkdamos į apačią, vagono viduje buvusį UAB „Ž.“ darbininką K. V. paveikė taip, kad jis paniro į trąšas ir dėl mechaninės asfikcijos suspaudus krūtinės ląstą ir uždarius kvėpavimo takus trąšomis mirė.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. B. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko visiškai.
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 150 MGL (7500 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 MGL (5000 eurų) baudą, ją sumokant per 6 mėnesius.
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
E. B. neteistas (69, 70-77, 104-108 b. l.), baustas administracine tvarka (78 b. l.), duomenų apie buvimą psichiatro ir priklausomybės įskaitose nėra, dirba (79 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, prokuroro prašomą bausmę – 150 MGL (7500 eurų) baudą (BK 47 straipsnis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. B. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2 vnt. CD laikmenų paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
n u s p r e d ž i a :
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 150 MGL (7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2 vnt. CD laikmenų palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.
Teisėja Rima Volikienė