Civilinė byla Nr. e2-960-273/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.1.; 2.6.8.11.1.;  3.2.6.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ atstovams V. R., advokatui R. K., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovėms advokatei L. Z., advokatei S. D., advokato padėjėjai G. B., trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko atstovei advokatei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir koncesijos sutarties nutraukimo bei baudos priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“,

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties nutraukimą iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pusės, įformintą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl 2006 m. liepos 4 d. Koncesijos sutarties Nr. 709 nutraukimo“ Nr. (33.200)2-3596; 2) teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos kaltės nutraukti 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 289 620,02 Eur baudą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškinyje nurodė, 2006 m. liepos 4 d. tarp atsakovės ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ buvo pasirašyta M.K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartis Nr. 709 (toliau - Koncesijos sutartis). Koncesininkas įsipareigojo savo sąskaita investuoti 23 228 931,88 Eur į Čiurlionio tilto prietilčio projektavimą ir statybą bei 23 metus prižiūrėti ir eksploatuoti prietiltį. 2016 m. birželio 17 d. Susitarimu Nr. 200-2-709(8) „Dėl 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 709 pakeitimo“, pakeistas koncesininkas – UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ pakeisti į  UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“. 2016 m. birželio 17 d.  tarp UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir UAB „Čiurlionio tiltas“ buvo pasirašyta Sutartis Nr. 2047 „Dėl teisių ir pareigų pagal 2006 m. liepos 4 d. M.K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709 bei susijusius sandorius perleidimo“. 2016 m. spalio 31 d. tarp UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Hidrostatyba“ buvo pasirašyta Eksploatacijos ir remonto darbų sutartis Nr. 2105 (toliau - Eksploatacijos sutartis), kurios tikslas buvo užtikrinti tinkamą Čiurlionio tilto prietilčio eksploataciją, priežiūrą ir visų kitų koncesininko pareigų vykdymą iki Koncesijos sutarties pabaigos. Iki 2019 metų UAB „Hidrostatyba“ vykdė savo įsipareigojimus, tačiau 2019 metais UAB „Hidrostatyba“ susidūrė su nenumatytomis mokumo problemomis, dėl ko pradėjo nesilaikyti Eksploatacijos sutarties, o tai itin neigiamai atsiliepė Koncesijos sutarties vykdymui. Iki 2019 m. buvo įvykdyta didelė dalis Koncesijos sutarties: suprojektuotas ir pastatytas prietiltis; prietiltis buvo eksploatuojamas daugiau nei pusę termino (apie 12 metų iš 23); buvo įvykdyta apie 92 procentus Koncesijos sutarties (apie 25,25 mln. Eur iš 27,28 mln. Eur). 2019 metais paaiškėjo, kad atsirado prietilčio eksploatacijos ir remonto darbų, kurių vykdymas neturėtų būti atidėliojamas, o jų atlikimą vilkino UAB „Hidrostatyba“ nemokumas bei Eksploatacijos sutarties nevykdymas. Todėl ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl galimybės vietoje UAB „Hidrostatyba“ pasitelkti kitą trečiąjį asmenį, tačiau atsakovė sutikimo nedavė. Ieškovė vykdė Koncesijos sutartį pagal išgales ir tuo pačiu metu reikalavo, kad UAB „Hidrostatyba“ vykdytų savo prievoles pagal Eksploatacijos sutartį.  2019-2020 metais ieškovė atliko šiuos veiksmus, kuriais užtikrintas Koncesijos sutarties vykdymas: pasenusi automobilių skaičiavimo sistema buvo pakeista į modernią; po autoįvykio suremontuotas atitvaras; sudaryta sutartis su UAB „Kauno švara“ (2020 m. gegužės 8 d.); atlikta deformacinių siūlių projektuotojų apklausa, pasirengta pradėti projektavimo ir rangos darbus, kai bus gautas atsakovės leidimas; teikiamos mėnesinės, ketvirtinės darbų ataskaitos, darbų planai; valomi ir barstomi šaligatviai, tilto būklės stebėseną vykdė budintis personalas. 2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl Koncesijos sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė nutraukė Koncesijos sutartį. Atsakovė nurodė tokias Koncesijos sutarties nutraukimo priežastis: Koncesijos sutarties 42.2.5 p. pažeidimas; koncesininkas netinkamai vykdo Koncesijos sutartį ir jis nepašalino esminių Koncesijos sutarties pažeidimų; Koncesijos sutarties 42.2.4 p. pažeidimas, kai koncesininko pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės; Koncesijos sutarties 42.2.3 p. pažeidimas, kai dėl bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų koncesininkas tampa nemokus ir tai suteikia pagrindą manyti, kad Koncesijos sutartis nebus vykdoma; koncesininkas neatlieka Koncesijos sutartyje numatytos nuolatinės Koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos bei neprisiima rizikos už Koncesijos ruožo eksploatavimą ir priežiūrą (28.3 p., 28,4 p., 15.2 p.); koncesininkas neatlieka iš Koncesijos sutarties jam kylančių pareigų, tokių kaip koncesijos ruožo eksploatacijos koncepcijos vykdymas, koncesijos ruožo apšvietimas, žemės sklypo ir koncesijos ruožo statinių priežiūra, savalaikis atnaujintos eksploatacijos koncepcijos parengimas ir pateikimas.

3.                      Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tokiais motyvais:

3.1.                      Ieškovė nepadarė esminio koncesijos sutarties pažeidimo. Atsakovės 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodyti Koncesijos sutarties pažeidimai yra nedidelės apimties, lyginant su visa Koncesijos sutarties apimtimi, arba nereikšmingi ir spręstini kitais teisių gynybos būdais; arba kai kuriais atvejais visiškai mažareikšmiai.

3.2.                      Atsakovė veikė prieš tinkamą Koncesijos sutarties vykdymą ir tokiu būdu iš esmės pažeidė Koncesijos sutartį. Koncesininkui buvo neleidžiama pasitelkti trečiųjų asmenų koncesijos sutarties vykdymui, todėl ieškovė negalėjo pilnai dėl objektyvių priežasčių nustatytais terminais įvykdyti visų įsipareigojimų pagal Koncesijos sutartį dėl Eksploatacijos sutarties nevykdymo iš UAB „Hidrostatyba“ pusės ir vėliau sekusio UAB „Hidrostatyba“ bankroto. Ieškovė informavo atsakovę ir patvirtino, kad turi finansines galimybes užtikrinti Koncesijos sutarties vykdymą, t y. apmokėti už darbus pasitelktiems tretiesiems asmenims. Patys sunkiausi atsakovės nurodomi pažeidimai yra nulemti pačios atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė raštuose laikėsi pozicijos, kad vienintelis rangovas, turintis teisę atlikti darbus pagal Koncesijos sutartį, yra UAB „Hidrostatyba“. Dėl tokios atsakovės pozicijos susidarė situacija, kad savalaikiai nebuvo atlikti kai kurie eksploatacijos darbai (deformacinių siūlių remontas, trūkusios konstrukcijos įvertinimas ir remontas ir kt.). Atsakovė žinojo ir suprato, kad neleidimas pasitelkti trečiuosius asmenis Koncesijos sutarties vykdymui lems ieškovės galimybių vykdyti Koncesijos sutartį apribojimą (visišką panaikinimą). Atsakovė neleisdama pasitelkti trečiųjų asmenų, nuosekliai modeliavo situaciją, kurioje galėtų nutraukti Koncesijos sutartį. Jeigu atsakovė būtų bendradarbiavusi su ieškove, nebūtų aktyviai trukdžiusi ieškovei pasitelkti trečiuosius asmenis Koncesijos sutarties vykdymui, šių pažeidimų būtų neabejotinai išvengta.

3.3.                      Atsakovės veiksmai ribojant koncesininko teisę pasitelkti trečiuosius asmenis prieštarauja Koncesijos sutarčiai ir imperatyvioms teisės normoms. Galimybę koncesininkui pasitelkti trečiuosius asmenis Koncesijos sutarties vykdymui, pavesti jiems atlikti dalį statybos darbų, numato Koncesijos sutarties 13 p., 28.3 p., 29.2 p. Galimybę pasitelkti trečiuosius asmenis viešosios darbų koncesijos atveju numatė ir koncesijos suteikimo procedūros paskelbimo bei Koncesijos sutarties pasirašymo metu galiojusios aktualios Koncesijų įstatymo redakcijos 201 str. 3 d. 2 p.  Koncesijos sutartis ir Koncesijų įstatymas numatė koncesininko teisę pasitelkti trečiuosius asmenis savo įsipareigojimų vykdymui, numatant minimalius apribojimus (svarbiausias iš jų - 50 proc. ribojimas). 2016 m. birželio 17 d. Laidavimo sutartis ir kiti susiję dokumentai patvirtina, kad dar 2016 metais atsakovė pripažino koncesininko teisę remtis trečiųjų asmenų pajėgumais ir juos pasitelkti vykdant Koncesijos sutartį, t. y, atliekant dalį pagal Koncesijos sutartį atliekamų darbų. 2020 m. birželio 26 d. atsakovės rašte Nr. (33.200)2-1976 akcentuojamas 50 proc. reikalavimas, tačiau ieškovė niekada neturėjo planų ar ketinimo pavesti tretiesiems asmenims vykdyti daugiau negu 50 proc. visų pagal Koncesijos sutartį vykdomų darbų. Lyginant su vykdant Koncesijos sutartį jau atliktų darbų verte,  koncesininkas potencialiai turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis atlikti darbų už mažiausiai 12 647 074,05 Eur (25 294 149 Eur x 50%) sumą. Ši suma yra daugiau nei pakankama užbaigti vykdyti Koncesijos sutartį pasitelkiant trečiuosius asmenis. Tą iš esmės pripažino ir pati atsakovė, 2016 metų sprendimais ir sandoriais leisdama ieškovei pasitelkti UAB „Hidrostatyba“. Atsakovė  nesąžiningai (kaip pretekstą) nepagrįstai nurodė 50 proc. ribojimą, kaip pagrindą neleisti, pasitelkti trečiųjų asmenų net ir dalies priežiūros ir eksploatacijos rangos darbų atlikimui. Teismų praktikoje draudimas remtis subtiekėjų pajėgumais reiškia neteisėtą konkurencijos ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016). Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad ieškovė neva gali pasitelkti trečiuosius asmenis tik tokiems darbams atlikti, kuriems pati turi reikiamus atestatus ir kvalifikaciją. Toks aiškinimas prieštarauja pačios atsakovės dar 2016 m. priimtiems sprendimams ir sandoriams, kuriais ieškovei buvo leista pasitelkti UAB „Hidrostatyba“, teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020), Koncesijos sutarties 29.2 punktui. 2020 m. gruodžio 15 d.  atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės (UAB „Kauno Švara“, UAB „Valdymo automatika“, UAB „BIPA“ ir kitų asmenų pasitelkimas Koncesijos sutarties vykdymui) patvirtina, kad kol UAB „Hidrostatyba“ nepardavė ieškovei akcijų, tol atsakovė niekada nekvestionavo UAB „Hidrostatyba“ teisės tam tikrų darbų vykdymą perduoti tretiesiems asmenims.

3.4.                      Atsakovė neteisėtais veiksmais aktyviai kūrė teisinę situaciją, kurioje galėtų apkaltinti koncesininką Koncesijos sutarties pažeidimu. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymą iš atsakovės pusės parodo vengimas susitikti aptarti Koncesijos sutarties vykdymą ir kylančius jos vykdymo sunkumus bei galimybes tuos sunkumus įveikti. Atsakovė nei karto nesutiko susitikti aptarti Koncesijos sutarties vykdymo. Koncesijos sutartis buvo nutraukta nesusitikus ir gyvai nepabandžius išspręsti kilusių klausimų. Nevykdydama bendradarbiavimo pareigos, atsakovė prisiėmė būsimą neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Akivaizdus bendradarbiavimo principo pažeidimas – 2020 m. birželio 26 d. atsakovės raštas Nr. (33.200)2-1976, kuriuo dėl formalių priežasčių atsisakyta pateikti techninę dokumentaciją, būtiną Koncesijos sutarties vykdymui. Atsakovė suprato, kad neteisėtas draudimas pasitelkti trečiuosius asmenis sutarties vykdymui užkirs kelią apskritai vykdyti Koncesijos sutartį, todėl atsakovė pasirinko elgtis taip, kad Koncesijos sutartis nebūtų vykdoma. Jeigu atsakovė nebūtų padariusi aukščiau nurodytų pažeidimų ir būtų tinkamai laikiusis Koncesijos sutarties ir teisės aktų reikalavimų, o vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą, ieškovė nebūtų padariusi atsakovės pranešime nurodytų pažeidimų, t. y. būtų tinkamai ir laiku atlikti visi darbai pagal Koncesijos sutartį ir nebūtų pažeistas Koncesijos sutarties 42.2.5 p. (Darbų neatlikimas), visų reikiamų darbų atlikimui būtų sudarytos sutartys su patyrusiais ir kvalifikuotais rangovais ir nebūtų pažeistas Koncesijos sutarties 42.2.4 p., sudarius sutartis su kvalifikuotais trečiaisiais asmenimis, UAB „Hidrostatyba“ reikšmė Koncesijos sutarties vykdyme būtų itin sumažėjusi (išnykusi), todėl nebūtų pažeistas Koncesijos sutarties 42.2.3 p.

3.5.                      Dauguma atsakovės nurodomų pažeidimų yra nedidelės apimties, lyginant su visa Koncesijos sutarties apimtimi. Didelė dalis pažeidimų, nurodytų 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime lyginant su Koncesijos sutarties apimtimi, nėra tokio masto ar reikšmės, kad leistų juos kvalifikuoti kaip esminius ir nutraukti sutartį CK 6.217 str. pagrindu. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieškovė padarė realų esminį Koncesijos sutarties pažeidimą ir kad atsakovė sąžiningai pasinaudojo Koncesijos sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį. Teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018) patvirtina, kad ne kiekvienas sutarties pažeidimas automatiškai suteikia teisę nutraukti sutartį, ypač ilgalaikės koncesijos sutarties atveju. Analizuojant faktinius atsakovės nurodytus Koncesijos nutraukimo pagrindus remiantis kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, akivaizdu, jog visa eilė atsakovės nurodomų pažeidimų yra nedidelės apimties, remiantis keliais kriterijais: trunka palyginus neilgą laikotarpį (kelis mėnesius lyginant su visu Koncesijos sutarties laikotarpiu, kuris sudaro 23 metus); darbų, kurių neatlikimu yra kaltinamas koncesininkas, vertė finansine išraiška yra nedidelė (žolės pjovimas, išsiklaipiusių šaligatvio plytelių perklojimas, nelygumų asfalto dangoje likvidavimas). Atsakovė, koncesininkui per nustatytą protingą terminą nepašalinus atsiradusių trūkumų ar juos pašalinus netinkamai, galėjo pasinaudoti kitomis priemonėmis, o ne nutraukti Koncesijos sutartį: imtis reikiamų priemonių koncesininko sąskaita arba įpareigoti tai atlikti trečiuosius asmenis koncesininko sąskaita, o atsiradusias išlaidas išskaityti iš koncesininkui mokamo koncesijos mokesčio, kaip tai yra numatyta Koncesijos sutarties 35.3 punkte (Koncesijos sutarties 39.1.2 p.), atsakovė turi teisę į žalos atlyginimą (CK 6.138 str. 6 p.), turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo natūra (CK 6.138 str. 4 p.).

3.6.                      Dėl atsakovės nurodomo Koncesijos sutarties 42.2.4 p. ir 42.2.3 p. pažeidimo. Atsakovė dėl Koncesijos sutarties 42.2.4 p. nustatyto esminio pažeidimo, kai koncesininko pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, įrodinėjo, kad be UAB „Hidrostatyba“ pajėgumų ieškovė neatitinka jam keliamų reikalavimų. Faktinė aplinkybė, kad UAB „Hidrostatyba“ yra iškelta bankroto byla, neatitinka Koncesijos 42.2.3 p. sąlygų bei nesudaro Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindo. Teisiškai reikšmingas yra tik bankroto bylos iškėlimas koncesininkui, bet ne pasitelktam trečiajam asmeniui. Atsakovė aiškiai nenurodo, kokių tiksliai reikalavimų neatitinka koncesininkas. Atsakovė nurodė tik deklaratyvius teiginius, taip užkirsdama kelią ieškovei įrodyti savo atitikimą Koncesijos sutartyje numatytiems reikalavimams. Koncesijos sutarties dalis, susijusi su naujo objekto sukūrimu yra įvykdyta, todėl tos dalies reikalavimai koncesininkui negali būti taikomi (pvz. reikalavimai turėti techninį pajėgumą suprojektuoti ir pastatyti naują statinį). Jeigu atsakovė nebūtų kliudžiusi ieškovei pasinaudoti teise pasitelkti trečiuosius asmenis Koncesijos sutarties vykdymui, UAB „Hidrostatyba“ nemokumas ir vėliau sekęs bankrotas nebūtų turėjęs jokios įtakos Koncesijos sutarties vykdymui. UAB „Šilutės automobilių keliai“ restruktūrizavimas yra nurodomas kaip formalus pretekstas Koncesijos sutarties nutraukimui, tačiau atsakovei yra gerai žinoma, kad UAB „Šilutės automobilių keliai“ Koncesijos sutarties vykdyme iki Koncesijos sutarties nutraukimo nedalyvavo, todėl šio asmens mokumas ir restruktūrizavimas neturėjo jokios įtakos Koncesijos sutarties vykdymui. Ieškovė nėra nei bankrutuojanti, nei restruktūrizuojama bei turėjo pakankamus finansinius resursus, kad užtikrintų trečiųjų asmenų samdymą ir sumokėjimą už jų atliktus darbus vykdant Koncesijos sutartį.

3.7.                      Dėl atsakovės nurodomo Kreditavimo sutarties pakeitimo. Vienas iš atsakovės nurodomų Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindų - nuo 2016 m. Kreditavimo sutartis, kuri buvo skirta Koncesijos ruožo projektavimui ir statyboms finansuoti bei kuri buvo pagrindas Reikalavimo perleidimo sutarčiai, buvo visiškai pakeista ir nebeatitinka esmės, kuriai ji buvo sudaryta. Kreditavimo sutarties sąlygos, jos vykdymas ir keitimas nėra susiję su koncesininko pareigų pagal Koncesijos sutartį vykdymu. Šios faktinės aplinkybės galimai gali būti reikšmingos, jeigu tarp šalių kiltų teisminis ginčas dėl atsakovės ieškovei  mokėtinų sumų. Šiuo aplinkybių panaudojimas kaip preteksto nutraukti Koncesijos sutartį parodo atsakovės veiksmų neteisėtumą ir nesąžiningumą.

3.8.                      Dėl Koncesijos sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Ieškovė prašo nutraukti Koncesijos sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl atsakovės kaltės Koncesijos sutarties vykdymas iš koncesininko (ieškovės) pusės tampa neįmanomas. Detaliai nurodytos Koncesijos sutarties vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nuosekliai ir tendencingai: nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir apskritai vengė bet kokio kontakto su ieškove, neduodama sutikimo (aktyviai uždrausdama) ieškovei pasitelkti trečiuosius asmenis Koncesijos sutarties vykdymui, visiškai užkerta kelią koncesininkui vykdyti sutartinius įsipareigojimus; neteikia informacijos ir dokumentų, būtinų Koncesijos sutarčiai vykdyti. Ieškovė nesitikėdama, kad pažeidimai bus nutraukti ir jai bus sudarytos galimybės vykdyti Koncesijos sutartį, yra priversta prašyti ultima ratio gynybos priemonės - Koncesijos sutarties nutraukimo. Atsakovės veiksmai trukdant ieškovei prižiūrėti prietiltį potencialiai kelia didelės žalos riziką turtui ir grėsmę automobilių ir pėsčiųjų eismui, kurios ieškovė negali  prisiimti.

3.9.                      Dėl Koncesijos sutartyje numatytos sutarties nutraukimo procedūros pažeidimo. Atsakovė pažeidė Koncesijos sutarties 42.1 p. įtvirtintą tvarką dėl sutarties nutraukimo, nes ieškovė nėra prieš 60 dienų gavusi įspėjimo, kuriame būtų nurodyti 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodyti Koncesijos sutarties pagrindai (teisiniai ir faktiniai). Šis pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą Koncesijos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

3.10.                      Dėl netesybų. Koncesijos sutarties 42.4.4 p. numato, kaltoji šalis privalės sumokėti kitai šaliai vieno milijono litų (289 620,02 Eur) baudą, kuri šalių susitarimu laikoma nukentėjusios šalies minimaliais, pagrįstais ir protingais nuostoliais, patirtais dėl šios Sutarties nutraukimo. Kadangi dėl Koncesijos sutarties kalta atsakovė, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

4.                      Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsikirsdama į atsiliepimo teiginius, nurodė tokius papildomus argumentus:

4.1.                      Atsakovė neginčijo, kad ieškinyje detaliai aptartas draudimas koncesininkui pasitelkti trečiuosius asmenis yra neleistinas. Atsakovė draudė ieškovei pasitelkti trečiuosius asmenis tinkamam Koncesijos sutarties vykdymui, nes savo  raštuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad vienintelis rangovas, turintis teisę atlikti darbus pagal Koncesijos sutartį, yra UAB „Hidrostatyba“. 

4.2.                      Esminiai Koncesijos sutarties pažeidimai neegzistuoja. Koncesininkas buvo atlikęs apie 25,25 mln. Eur iš 27,28 mln. Eur planuotų investicijų. Trumpalaikiai Koncesijos sutarties vykdymo sutrikimai neleidžia atsakovei teigti, kad atsakovė negavo to, ko pagrįstai ir protingai galėjo tikėtis iš Koncesijos sutarties. Dėl ieškovės veiksmų neatsirado jokie trūkumai, kurie galėtų būti siejami su griežtu prievolių pagal Koncesijos sutartį laikymusi. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo įvyko eismo įvykiai ar kilo reali tokių įvykių rizika. Atsakovės kaltinimai, kad ieškovė neva sąmoningai nevykdė Koncesijos sutarties, yra nepagrįsti. Iš ieškovės buvo atimta galimybė tęsti Koncesijos objekto priežiūrą, o kartu ir gauti atliktų investicijų grąžą.

4.3.                      Ieškovė nepažeidė Koncesijos sutarties 42.2.3 p. ir 42.2.4 p. Ieškovė niekada nebuvo nemoki, restruktūrizuojama, bankrutuojanti ar likviduojama, todėl Koncesijos sutarties 42.2.3 p. negali būti taikomas. Šios Koncesijos sutarties nuostatos taikymui svarbi koncesininko sąvoka. Koncesininką sudaro du subjektai – UAB „Hidrostatyba“ (po teisių ir pareigų perėmimo – ieškovė) ir UAB „Šilutės automobilių keliai“. Koncesijos sutartis aiškiai patvirtina, kad koncesininkas yra du savarankiški teisės subjektai. Iš Koncesijos sutarties 42.2.3 p. aiškiai matyti, kad šią nuostatą galima taikyti tik, kai nemokus, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis ar likviduojamas yra koncesininkas, t. y. abu koncesininką sudarantys subjektai, o ne vienas iš jų. UAB „Hidrostatyba“ bankrotas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Teisiškai reikšmingas yra tik bankroto bylos iškėlimas koncesininkui, bet ne pasitelktam trečiajam asmeniui. Ieškovė  negali patirti jokių neigiamų padarinių dėl to, kad bankrutavo UAB „Hidrostatyba“, kuri aktualiu laikotarpiu nebuvo Koncesijos sutarties šalimi. UAB „Šilutės automobilių keliai“ restruktūrizavimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė ir dėl to, kad atsakovė neįrodinėja, jog šios įmonės restruktūrizavimas suteikė pagrindą manyti, kad Koncesijos sutartis nebus vykdoma. Atsakovė nepaneigė, kad UAB „Šilutės automobilių keliai“ restruktūrizavimas yra tik formalus pretekstas Koncesijos sutarties nutraukimui, tačiau atsakovei yra gerai žinoma, kad UAB „Šilutės automobilių keliai“ Koncesijos sutarties vykdyme iki Koncesijos sutarties nutraukimo nedalyvavo, todėl šio asmens mokumas ir restruktūrizavimas neturėjo jokios įtakos Koncesijos sutarties vykdymui. Atsakovė nenurodė kokių tiksliai reikalavimų neatitinka koncesininkas. Tai nurodžius, ieškovė būtų sudariusi sutartis su atitinkamais rangovais dėl šių reikalavimų tenkinimo. Kadangi Koncesijos sutarties dalis, susijusi su naujo objekto sukūrimu yra įvykdyta, todėl tos dalies reikalavimai koncesininkui negali būti taikomi.  

4.4.                      Pakeisdama Kreditavimo sutartį, ieškovė nepažeidė Koncesijos sutarties. Kreditavimo sutarties sąlygos, jos vykdymas ir keitimas nėra susiję su koncesininko pareigų pagal Koncesijos sutartį vykdymu. 2016 m. galiojusios redakcijos Koncesijų įstatymas nenumatė 62 str. 2 d. 2 p. Koncesijų įstatyme buvo tik 30 str. Koncesijų įstatymo 62 str. 2 d. 2 p. buvo priimtas 2017 m. ir įsigaliojo tik nuo 2018 m. (Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymas (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10801)). Koncesijos sutarties ekonominė pusiausvyra dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo nepasikeitė. 

4.5.                      Atsakovė nesilaikė Koncesijos sutartyje numatytos specialios Koncesijos sutarties nutraukimo procedūros. Atsiliepime atsakovė pripažino, kad Koncesijos sutarties nutraukimą grindžia jau po atsakovės 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimo nustatinėtomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė apskritai negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime, tai kartu patvirtina ir Koncesijos sutarties 42.1 p. įtvirtintos tvarkos pažeidimą. 

4.6.                      Atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir apskritai vengė bet kokio kontakto su ieškove. Atsakovės nepateikti dokumentai yra reikšmingi Koncesijos sutarties vykdymui. Ieškovė negavusi reikiamos dokumentacijos, negalėjo atlikti deformacinių siūlių remonto darbų. Atsakovės nurodymas kontroliuojamoms bendrovėms yra neteisėtas veiksmas. Aplinkybė, kad ieškovė nepranešė atsakovei apie vienašališką Koncesijos sutarties nutraukimą, neeliminuoja ieškinio reikalavimo dėl pripažinimo, jog Koncesijos sutartis pasibaigė dėl atsakovės kaltės. 

4.7.                      Atsakovei net ir pranešus apie vienašališką Koncesijos sutarties nutraukimą, atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei mokėtinas sumas per laikotarpį, kurį būtų mokamas koncesijos mokestis (Koncesijos sutarties 42.4.3 p.). 

II.       Atsakovės ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų esmė

5.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ji pagrįstai nutraukė Koncesijos sutartį Koncesijos sutartyje nustatytais pagrindais ir dėl esminių Koncesijos sutarties pažeidimų. Nurodė, kad atsakovė siekė užtikrinti tinkamą ir savalaikį Koncesijos sutarties vykdymą, nesudarė jokių kliūčių Koncesijos sutarties vykdymui. Atsakovė ilgą laiką vedė derybas su ieškove ir reikalavo vykdyti Koncesijos sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė nesiėmė jokių realių veiksmų, kad tinkamai atstatytų Koncesijos sutarties vykdymą. Atsakovė nekliudė ieškovei tinkamai vykdyti Koncesijos sutartį, todėl ieškovės reikalavimas teismo sprendimu nutraukti Koncesijos sutartį dėl atsakovės kaltės ir priteisti ieškovei iš atsakovės baudą negali būti tenkinamas. Atsakovė atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Dėl aplinkybės, susijusios su ieškovės tapimu vienu iš koncesininkų. Kadangi Koncesijos sutartis buvo vykdoma tinkamai, atsakovė pasitikėjo UAB „Hidrostatyba“, todėl sutiko, kad UAB „Hidrostatyba“ visas savo teises ir pareigas pagal Koncesijos sutartį perleistų ieškovei - Koncesijos sutarties vykdymui įsteigtai savo dukterinei bendrovei. Šis sutikimas duotas tik su privalomomis sąlygomis, kad UAB „Hidrostatyba“ visą Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį savo turima kvalifikacija, patirtimi ir kitais pajėgumais laiduos už pakeistos sudėties koncesininko – ieškovės ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ atitikimą koncesininkui keliamiems reikalavimams ir užtikrins koncesininko įsipareigojimų tinkamą vykdymą visą Koncesijos sutarties laikotarpį. 2016 m. gegužės 24 d. buvo gautas Kauno miesto savivaldybės tarybos sutikimas, 2016 m. birželio 17 d. pasirašytas susitarimas tarp atsakovės, UAB „Hidrostatyba“, ieškovės ir UAB „Šilutės automobilių keliai“. 2016 m. birželio 17 d. atsakovė ir UAB „Hidrostatyba“ sudarė laidavimo sutartį, kuria UAB „Hidrostatyba“ prisiėmė subsidiarią atsakomybę už Koncesijos sutarties tinkamą vykdymą visą Koncesijos sutarties vykdymo laikotarpį. Priešingai negu ieškinyje nurodė ieškovė, toks sutikimas nebuvo duotas kaip pasirengimas vėlesniam ieškovės pardavimui. 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovė gavo UAB „Hidrostatyba“ raštą dėl ieškovės akcijų perleidimo, paliekant galioti Laidavimo sutartį. Tik žymiai vėliau, 2020 m. gruodžio 7 d., atsakovei paaiškėjo, kad atliekant koncesininko sudėties pakeitimus buvo pakeista ir Kreditavimo sutartis. Kreditavimo sutartis buvo pakeista trimis verslo kreditais, iš kurių tik vienas yra skirtas likusiai Kreditavimo sutarties daliai mokėti. Papildomai buvo paimtas verslo kreditas, kuris skirtas finansuoti ieškovės įvykdytam Koncesijos sutarties ir susijusių sutarčių įsigijimui iš UAB „Hidrostatyba“, bei verslo kreditas, kuris skirtas subordinuotos paskolos iš uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo Energy and Infrastructure SME Fund grąžinimo finansavimui. 2020 m. pabaigoje iš esmės liko tik ieškovė, kuri savo esme yra tuščia projektinė įmonė, nevykdanti jokios kitos veiklos. Ieškovė neturėjo jokių techninių, finansinių ir profesinių pajėgumų koncesininko įsipareigojimams vykdyti. Ieškovė iš viso turėjo tik vieną darbuotoją, jos  pajamos 2019 m. siekė vos daugiau nei 100 tūkst. Eur.

1.2.                      Dėl Koncesijos sutarties pažeidimų. Koncesijos sutartis ir Koncesijos ruožo priežiūra bei eksploatacija buvo vykdoma tinkamai daugiau nei 10 metų. 2019 m. pabaigoje, kai UAB „Hidrostatyba“ kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iš esmės pasikeitė  požiūris į Koncesijos sutarties vykdymą: praktiškai jau nebuvo vykdomi reikalingi paprastojo remonto darbai, sutriko mėnesinių ataskaitų apie Koncesijos ruože atliktus darbus teikimas, nepatikslinta Koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos koncepcija ateinantiems 2020 m., nesiimta ir nenumatyta imtis jokių veiksmų dėl nusidėvėjusių estakados deformacinių siūlių remonto. 2020 m. balandžio 1 d. raštu atsakovė kreipėsi į koncesininką nurodydama, kad: atsakovė jau yra priversta pati samdyti kitus ūkio subjektus, kad bent dalinai užtikrinti Koncesijos ruožo saugumą ir įgyvendinti teisės aktais atsakovei priskirtą pareigą, nuo 2019 m. lapkričio 14 d. yra nepašalintos Koncesijos ruože įvykusio eismo įvykio pasekmės, nevykdoma Koncesijos ruožo eksploatacijos koncepcija ir svarbiausia jos dalis - neatliekamas būtinas deformacinių siūlių remontas ar keitimas. 2020 m. balandžio 9 d. atsakovė gavo ieškovės pasiūlymą įsigyti ieškovės akcijas ir perimti Koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploataciją kartu su visais susijusiais finansiniais įsipareigojimais.  2020 m. balandžio 17 d. raštu ieškovė pripažino, kad nevykdo Koncesijos sutarties joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau užėmė poziciją, kad Koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploatavimą faktiškai vykdo UAB „Hidrostatyba“, kuri yra atskiras juridinis asmuo nepriklausantis nuo ieškovės. Ieškovė nurodė, kad parengė sąlygas ir ieško kuo galėtų pakeisti UAB „Hidrostatyba“. 2020 m. gegužės 14 d. atsakovė gavo dar vieną pasiūlymą įsigyti ieškovės  akcijas, tačiau tokie pasiūlymai atsakovei buvo nepriimtini. 2020 m. birželio 26 d. atsakovė išreiškė susirūpinimą dėl besitęsiančio netinkamo Koncesijos sutarties vykdymo bei dėl to, kad ieškovė nereaguoja į teikiamas pastabas bei nesiima iš esmės jokių objektyviai reikšmingų veiksmų Koncesijos sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Ieškovė niekaip nesureagavo į tokį atsakovės kreipimąsi. Tik po kelių mėnesių 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu ieškovė informavo atsakovę apie UAB „Hidrostatyba“ bankrotą bei nurodė, kad nori toliau vykdyti Koncesijos sutartį ir paruoš tolimesnį Koncesijos vykdymo sprendinį. Daugiau nei mėnesį laiko nesulaukusi jokio konkretaus pasiūlymo, 2020 m. spalio 12 d. raštu atsakovė nurodė, kad Koncesijos sutarties vykdymas yra kritinės būklės. Ieškovė nuo 2020 metų spalio mėnesio iki sprendimo nutraukti sutartį iš esmės nevykdė Koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos, nepaisant pakartotinių atsakovės reikalavimų. Ieškovė nesuprato ir nenorėjo suprasti, kad ji yra koncesininkas (veikia kaip koncesininko atsakingasis partneris) pagal Koncesijos sutartį, su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. 2020 m. gruodžio 15 d. raštu atsakovė informavo apie sprendimą nutraukti Koncesijos sutartį dėl esminių koncesininko atliktų Koncesijos sutarties pažeidimų. 2021 m. sausio 15 d. raštu atsakovė informavo ieškovę apie sprendimo nutraukti Koncesijos sutartį įsigaliojimą. 2021 m. sausio 29 d. raštu ieškovė pateikė du finansinius pasiūlymus dėl Koncesijos sutarties užbaigimo atsakovei įsigyjant ieškovės  akcijas arba dėl Koncesijos sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu. Nei vienas iš pasiūlymų nebuvo susijęs su Koncesijos sutarties užbaigimu dėl koncesininko kaltės. Po 2021 m. vasario 2 d. vykusio susitikimo atsakovė gavo 2021 m. vasario 4 d. ieškovės pasiūlymą dėl galimybės toliau vykdyti Koncesijos sutartį, Koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploatavimą vykdant UAB „Šilutės automobilių keliai“, kuris, atsakovės vertinimu, buvo formalus ir apsimestinis. Kadangi UAB „Šilutės automobilių keliai“ buvo Koncesijos sutarties šalimi, t. y. kartu su ieškove solidariai atsakė už Koncesijos sutarties tinkamą vykdymą. Tačiau UAB „Šilutės automobilių keliai“ neskyrė jokių savo pajėgumų užtikrinti tinkamą Koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploataciją, iki šiol nevykdė Koncesijos sutarties. Ieškovei buvo žinoma, kad UAB „Šilutės automobilių keliai“ turi finansinių sunkumų ir dėl to yra restruktūrizuojama, kas sudaro savarankišką pagrindą Koncesijos sutarties nutraukimui.

1.3.                      Dėl Koncesijos sutarties esminių pažeidimų, kurie sudarė pagrindą nutraukti Koncesijos sutartį. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Koncesijos sutartį tiek Koncesijos sutartyje nustatytais pagrindais, tiek ir dėl esminių Koncesijos sutarties pažeidimų. Atsakovė buvo išnaudojusi kitus savo teisių gynybos būdus ir vienintelis proporcingas ir adekvatus gynybos būdas buvo Koncesijos sutarties nutraukimas. Ieškovė iš esmės neginčija pačių atsakovės nustatytų Koncesijos sutarties pažeidimų. Ieškovė iš esmės daugiau kaip metus nevykdė Koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros. Koncesininko pareiškimai ir garantijos neatitiko tikrovės, koncesininko įmonė UAB „Šilutės automobilių keliai“ yra restruktūrizuojama, o UAB „Hidrostatyba“ iškelta bankroto byla, ir tai suteikia pagrindą manyti, kad Koncesijos sutartis nebus vykdoma, o Kreditavimo sutartis, skirta išimtinai Koncesijos ruožo projektavimo ir statybos darbams apmokėti, iš esmės pakeista be atsakovės žinios ir sutikimo. Koncesininkas pažeidė Koncesijos sutarties 42.2.5 p., nes nevykdė Koncesijos sutarties ir nepašalino esminių Koncesijos sutarties pažeidimų. Koncesininkas neatliko Koncesijos sutartyje numatytos nuolatinės Koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos bei neprisiima rizikos už Koncesijos ruožo eksploatavimą ir priežiūrą. Kad Koncesijos ruožas buvo nepatenkinamos būklės patvirtino atsakovės apžiūros aktai, fotonuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir ekspertinis vertinimas. Koncesininkas nesilaikė savo paties parengtų Koncesijos ruožo eksploatavimo koncepcijų ir nevykdė jose numatytų einamųjų metų darbų ir paslaugų planų. Didžiausią pavojų kėlė koncesininko neatlikti Koncesijos ruože esančių deformacinių siūlių remonto ar keitimo darbai, nes jų neatlikus yra daroma didelė žala kitoms statinio konstrukcijoms. Koncesininkas neatliko net tiesiogiai su Koncesijos ruožo eismo dalyvių saugumu susijusių būtinojo, o ne tik kosmetinio remonto darbų. Neužtikrino Koncesijos ruožo apšvietimo, t. y. ne tik pats nevykdė ar neorganizavo jo vykdymo, bet ir neatsiskaitė bei atsisakė atsiskaityti už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektros energiją bei Koncesijos ruožo apšvietimo tinklų ir šviestuvų eksploataciją. Koncesininkas neprižiūrėjo žemės sklypo, kuris buvo skirtas Koncesijos ruožo statymui ir pagal projektinę dokumentaciją yra priskirtas prie Koncesijos sutarties objekto. Koncesininkas neužtikrino tinkamo Koncesijos ruožo priežiūros prasidėjus šaltajam metų periodui, kada Koncesijos ruožas reikalauja specifinės priežiūros ir jos neatlikimas yra itin pavojingas Koncesijos ruožu besinaudojantiems pėstiesiems bei transporto priemonėms. Koncesininkas nepateikė patikslintos Koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos koncepcijos ateinantiems 2021 metams, nepateikė mėnesinių ataskaitų už 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. Koncesijos ruože atliktus eksploatacijos ir priežiūros darbus. Ieškovė neteisingai nurodė, kad įvykdžius Koncesijos sutarties dalį dėl projektavimo ir statybos bei pastačius Koncesijos ruožą koncesininkui yra nebetaikomi reikalavimai, kurie savo esme buvo susiję su projektavimo ir statybos darbais. Tokios išimties Koncesijos sutarties ir Koncesijų įstatymas nenumato. Po bankroto bylos UAB „Hidrostatyba“ iškėlimo koncesininkas neteko galimybės remtis UAB „Hidrostatyba“ techniniais, profesiniais ir finansiniais pajėgumais, o atsakovė neteko laiduotojo, laiduojančio už tinkamą Koncesijos sutarties vykdymą. Todėl be UAB „Hidrostatyba“, koncesininkas nebeatitiko koncesininkui keliamų reikalavimų ir Koncesijos sutarties sudarymo metu teikti pareiškimai ir garantijos nebeatitiko tikrovės. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad atsakovė tariamai neleido pasitelkti trečiųjų asmenų vietoje UAB „Hidrostatyba“. Ieškovė nepateikė jokių savo pasiūlymų dėl galimo pasitelkti konkretaus subjekto, kuris pakeistų UAB „Hidrostatyba“, todėl atsakovė negalėjo tokio subjekto nei atmesti, nei patvirtinti. Koncesininkas pažeidė Koncesijos sutarties 42.2.3 p., nes dėl bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir UAB „Hidrostatyba“ tapo nemokiomis ir tai suteikė pagrindą atsakovei manyti, kad Koncesijos sutartis nebus vykdoma. Priešingai nei nurodė ieškovė, UAB „Hidrostatyba“ bankrotas buvo itin svarbus atsakovei, nes UAB „Hidrostatyba“ negalėjo būti vertinama kaip paprastas eilinis subrangovas, nes UAB „Hidrostatyba“ Laidavimo sutartimi prisiėmė subsidiarią atsakomybę už tinkamą visų Koncesijos sutarties pareigų įvykdymą. Be to, UAB „Hidrostatyba“ užtikrino ieškovės profesinius, finansinius ir techninius pajėgumus bei ieškovės atitiktį Koncesininkui keliamiems reikalavimams. Koncesininkas pažeidė Koncesijos sutartį, nes be išankstinio atsakovės sutikimo ir be jokio informavimo pakeitė Kreditavimo sutartį. Atsakovė sutiko, kad koncesininkas perleis savo reikalavimų teises į didesnę dalį pagal Koncesijos sutartį gaunamų sumų kreditą suteikusiam AB SEB bankui. Kreditavimo sutartis buvo pakeista trimis verslo kreditais, iš kurių tik vienas yra skirtas likusiai Kreditavimo sutarties daliai mokėti (toliau - Verslo kreditas I). Paimtas Verslo kreditas II, kuris skirtas finansuoti ieškovės įvykdytam Koncesijos sutarties ir susijusių sutarčių įsigijimui iš UAB „Hidrostatyba“, bei Verslo kreditas III, kuris skirtas subordinuotos paskolos iš uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo Energy and Infrastructure SME Fund grąžinimo finansavimui. Bankas ir ieškovė ne tik daugiau nei 5,5 mln. Eur padidino savo įsipareigojimus bankui, taip visiškai pakeisdami Kreditavimo sutarties esmę, tačiau dar ir pakeitė Kreditavimo sutarties 4.2.3 p. nustatytą perteklinių piniginių srautų paskirstymą. Priešingai nei ieškinyje nurodė ieškovė, tokiais banko ir ieškovės veiksmais buvo padaryta žala atsakovei. Ekonominė Koncesijos sutarties pusiausvyra pasikeitė ieškovės naudai taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje Koncesijos sutartyje. Nurodyta situacija atitiko draudžiamą esminį Koncesijos sutarties pakeitimą pagal Koncesijų įstatymo 62 str. 2 d. 2 p., kas sudarė atskirą pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Koncesijos sutartį pagal Koncesijų įstatymo 63 str. 1 d. 1 p. Koncesininko padaryti Koncesijos sutarties pažeidimai sudarė pagrindą atsakovei pasinaudoti ultima ratio priemone ir nutraukti Koncesijos sutartį. Priimdama sprendimą nutraukti Koncesijos sutartį, atsakovė atsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimus ir jais vadovavosi. Atsakovė daugiau kaip metus siekė išspręsti Koncesijos sutarties vykdymo problemas komunikuodama su ieškove tiek dėl bendro nesirūpinimo Koncesijos ruožu, tiek ir dėl konkrečių Koncesijos sutarties pareigų nevykdymo bei reikalaudama jas vykdyti. Tuo pačiu atsakovė mokėjo koncesininkui visas jam priklausančias mokėti sumas. Tačiau iš esmės nuo 2019 m. pabaigos faktiškai sustojęs Koncesijos sutarties vykdymas bei koncesininko elgesys nesiimant jokių realių priemonių šioms problemoms spręsti, nepaliko jokio kito varianto atsakovei, kaip tik konstatuoti, kad situacija yra tokia, kurioje Koncesijos sutarties nutraukimas netgi atsižvelgiant į jos specifiškumą ir ilgalaikiškumą, yra proporcinga ir adekvati priemonė. Koncesijos sutarties pažeidimai atitinka visus CK 6.217 str. 2 d. nustatytus esminio pažeidimo kriterijus. Ieškovė nepaneigė nustatytų Koncesijos sutarties pažeidimų atitikties CK 6.217 str. 2 d. nustatytiems kriterijams. Tik deklaratyviai siekia parodyti tariamą pažeidimų mažareikšmiškumą. Jie negali būti laikomi mažareikšmiais nei dėl savo pobūdžio, nei dėl vertės, nei galimos avarinės būklės susidarymo, ko pasėkoje tektų nutraukti jei ne viso, tai didžiosios dalies transporto judėjimą Koncesijos ruožu. Koncesijos sutarties esmė yra tokia, kad suprojektavus ir pastačius objektą yra įsipareigojama jį prižiūrėti ir eksploatuoti dar 23 metus. Atitinkamai ir mokėjimai pagal Koncesijos sutartį yra pradedami vykdyti tik po Koncesijos ruožo pastatymo bei padalinti per visą Koncesijos ruožo operavimo laikotarpį. Koncesijos sutarties nutraukimo metu buvo praėję dar tik vos daugiau nei pusė priežiūros ir eksploatacijos laikotarpio,  likę dar apie 11 metų.

1.4.                      Dėl atsakovės kaltės dėl Koncesijos sutarties nutraukimo. Atsakovė niekaip neprisidėjo prie Koncesijos sutarties nutraukimo. Ieškovė nepagrįstai bando permesti atsakovei kaltę už Koncesijos sutarties nevykdymą. Aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė, neatitinka tikrovės, ir laikytinos labai nevykusiu ieškovės bandymu išvengti atsakomybės. Atsakovės kaltinimas yra tik ieškovės gynybinė pozicija. Atsakovė leido ir reikalavo surasti kitą subjektą, kuris pilna apimtimi padengtų UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus Koncesijos sutarties vykdymui, tačiau ieškovė to nepadarė. Vienintelis bandymas, kurį atsakovė vertina kaip dar vieną nevykusį bandymą išvengti atsakomybės, buvo pateiktas 2021 m. vasario 4 d. raštu jau po sprendimo nutraukti Koncesijos sutartį priėmimo. Ieškovė pasiūlė pasitelkti UAB „Šilutės automobilių keliai“ - subjektą, kuris kartu su ieškove jau buvo Koncesijos sutarties šalimi iki pat jos nutraukimo, tačiau neužtikrino tinkamo ir savalaikio Koncesijos sutarties vykdymo. Tokį pasiūlymą atsakovė atmetė. Atsakovė bendradarbiavo ir suteikė koncesininkui daugiau nei pakankamai šansų atstatyti Koncesijos sutarties vykdymą bei derybų būdu išspręsti susidariusią situaciją, tačiau koncesininkas nerodė jokios iniciatyvos pasinaudoti tokia galimybe. Ieškovės nurodytos aplinkybės netrukdė ieškovei vykdyti Koncesijos sutarties ir nelaikytinos atsakovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, suponuojančiu atsakovės kaltę dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė nenurodė, kaip atsakovės pasirinktas komunikacijos būdas galėjo sutrukdyti Koncesijos ruožo priežiūrai ir eksploatacijai. Ieškovė nenurodė kaip tariamas techninės dokumentacijos nepateikimas galėjo sutrukdyti koncesininkui vykdyti Koncesijos sutartį. Be to, koncesininkas turi pareigą saugoti Koncesijos sutarties techninę dokumentaciją visą Koncesijos sutarties laikotarpį. Ieškovė nenurodė, kaip tariamas atsakovės nurodymas susijusioms įmonėms nesudaryti sutarčių su koncesininku galėjo kliudyti vykdyti Koncesijos sutartį. Nei viena iš nurodomų įmonių neturi jokių išskirtinių teisių Kauno mieste teikti vieną ar kitą paslaugą ar atlikti darbus.

1.5.                      Dėl atsakovės tinkamo pasinaudojimo Koncesijos sutarties nutraukimo procedūra. Ieškovės teiginiai, kad atskirą pagrindą pripažinti sprendimą neteisėtu sudaro tai, jog atsakovė tariamai nesuteikė ieškovei 60 dienų termino pažeidimams ištaisyti, yra nepagrįsti. Koncesijos sutartis praktiškai buvo nevykdoma nuo 2019 m. IV ketvirčio ir visą tą laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 15 d. priimto sprendimo vienašališkai nutraukti Koncesijos sutartį atsakovė teikė pakartotinius raštus ir įspėjimus koncesininkui reikalaudama vykdyti Koncesijos sutartį. Atsakovė tinkamai laikėsi Koncesijos sutarties 42.1 p. nurodyto 60 d. termino trūkumams ištaisyti, nes suteikė ieškovei daugiau nei 60 dienų Koncesijos sutarties vykdymo pažeidimams ištaisyti. Visi pažeidimai buvo aiškiai įvardinti visuose koncesininkui anksčiau siųstuose raštuose, o sprendime visi jie buvo nuosekliai išvardinti, nes iki pat sprendimo priėmimo liko neištaisyti / nepašalinti. Pakartotinis nepašalintų pažeidimų, kuriems pašalinti buvo duotas pakankamas terminas, išvardinimas sprendime vienašališkai nutraukti sutartį, nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti iš naujo nustatyti 60 d. terminą trūkumams ištaisyti. Priešingu atveju, naujais Koncesijos sutarties pažeidimais koncesininkas turėtų galimybę vilkinti Koncesijos sutarties nutraukimą reikalaudamas papildomų 60 dienų. Apie Koncesijos sutarties nutraukimą ieškovei buvo pranešta vadovaujantis CK 6.218 str. 1 d. - prieš 30 dienų. Pažeidimų ištaisymui skirtas 60 d. terminas bei informavimui apie sutarties nutraukimą skirtas 30 d. terminas yra skirtingi dalykai ir užtikrina skirtingas šalių teises ir pareigas.

6.                      Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė tokius argumentus:

2.1.                      Ieškovės nesutikimas su atsakovės nurodytais Koncesijos sutarties pažeidimais yra vertintinas kaip išsisukinėjimas iš susidariusios situacijos nei iš tiesų objektyvus savo pozicijos pagrindimas. Ieškovė atskirai dėl kiekvieno iš įvardintų Koncesijos sutarties 42.2.5 p. pažeidimo dalių nepasisakė ir paties pažeidimų fakto neginčijo.  Ieškovė  teigia, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo Koncesijos sutarties 42.2.4 p. pažeidimą, nes atsakovė niekada tiksliai nenurodė, ką tiksliai koncesininkas turėtų padaryti siekiant atkurti atitiktį jam keliamiems reikalavimams. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad tariamai atsakovė turi rūpintis ir žiūrėti, kokių reikalavimų, keliamų koncesininkui koncesijos suteikimo sąlygose ir Koncesijos sutartyje, neatitinka ieškovė po UAB „Hidrostatyba“ bankroto ir įvardinti, ką tiksliai turi pateikti koncesininkas. Koncesijos sutarties 42.2.4 p. yra įtvirtinta koncesininko pareiga užtikrinti atsakovei suteiktų pareiškimų ir garantijų atitikimą tikrovei. Po UAB „Hidrostatyba“ bankroto ieškovė turėjo užsitikrinti pajėgumus, būtinus atitikti koncesininkui keliamiems reikalavimams koncesijos suteikimo sąlygose ir Koncesijos sutartyje. Ieškovė neturi teisės kelti klausimą dėl tam tikrų koncesininkui nustatytų reikalavimų tikslingumo.

2.2.                      Ieškovės nebankrutavimas ir nerestruktūrizavimas neužkerta kelio atsakovei pasinaudoti Koncesijos sutarties 42.2.3 p. įtvirtintu jos nutraukimo pagrindu. Ieškovė savo esme yra tuščia projektinė įmonė, kuri neturi profesinių, techninių ir finansinių pajėgumų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Hidrostatyba“ bankrotas yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant dėl Koncesijos sutarties 42.2.3 p. pažeidimo. Koncesininkas rėmėsi UAB „Hidrostatyba“ profesiniais, techniniais ir finansiniais pajėgumais, kuri laidavimo sutartimi garantavo už tinkamą Koncesijos sutarties įvykdymą. Todėl UAB „Hidrostatyba“ bankrotas atsakovei yra reikšminga aplinkybė, kuri taip pat yra susijusi ir su atskiru Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindu dėl Koncesijos sutarties 42.2.4 p. pažeidimo. UAB „Šilutės automobilių keliai“ dalyvavimo Koncesijos sutarties vykdyme apimtis neatleidžia UAB „Šilutės automobilių keliai“ nuo Koncesijos sutartimi prisiimtos solidarios atsakomybės prieš atsakovę. UAB „Šilutės automobilių keliai“ neturi ir nerodo jokio intereso vykdyti Koncesijos sutartį - išreiškia tik ketinimą perleisti savo teises pagal Koncesijos sutartį.

2.3.                      Kreditavimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su Koncesijos sutartimi ir Kreditavimo sutarties pakeitimas keičia ekonominę šalių pusiausvyrą. Ieškovės pateikti argumentai nepaneigia CK 6.217 str. 2 d. nurodytų esminio pažeidimo kriterijų egzistavimo. Atsakovė įrodė ir ieškovė nepaneigė, kad atsakovė Koncesijos sutartimi negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis. Nurodydama tariamai tik 15 tūkst. eurų atsakovės žalą, ieškovė sąmoningai nutyli, pavyzdžiui, ~ 1 mln. eurų dydžio sumą, kuri yra reikalinga Koncesijos ruožo būklės atstatymui ir iš kurios daugiausiai numatyta būtent deformacinių siūlių remonto darbams. Šie darbai jau kelis metus buvo numatyti ieškovės rengtose metinėse Koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros koncepcijose, tačiau nebuvo atlikti.  

2.4.                      Ieškovė nepagrįstai nori perkelti Koncesijos sutarties vykdymo pareigą atsakovei. Ieškovė nepaneigė, kad koncesininkas sąmoningai nevykdė Koncesijos sutarties.

2.5.                      Dublike teigiama, kad tik visiško ieškovės pasyvumo atveju atsakovė būtų turėjusi teisę nutraukti Koncesijos sutartį ir negalėjo to padaryti ieškovei nuolat komunikuojant su atsakove. Vertindama šį esminio pažeidimo kriterijų, ieškovė praleidžia esminį momentą - Koncesijos sutartis yra ne apie komunikaciją ir žodinius pažadus. Koncesijos sutartis reikalauja užtikrinti tinkamą ir savalaikę Koncesijos ruožo priežiūrą, remontą ir eksploataciją. Todėl net pati sklandžiausia ir informatyviausia komunikacija nepakeičia tinkamo Koncesijos sutarties vykdymo. Tuo tarpu iš ieškovės nesimatė nei tinkamo Koncesijos sutarties vykdymo, nei jokio ketinimo kada nors ateityje realiai tinkamai vykdyti Koncesijos sutartį.

2.6.                      Ieškovė nepaneigė, kad koncesininkas nepatirtų labai didelių nuostolių dėl Koncesijos sutarties nutraukimo. Net ir nutraukus Koncesijos sutartį dėl koncesininko kaltės, atsakovei išlieka pareiga mokėti Koncesijos mokestį statybos ir projektavimo dalyje bei kompensuoti faktinius finansinius kaštus. Ieškovė netenka statybos ir projektavimo bei eksploatacijos ir priežiūros dalyje planuoto gauti dalies pelno bei ieškovei toliau nėra mokamas mokestis už eksploataciją ir priežiūrą, kurios ji faktiškai toliau ir neatlieka. Ieškovės investicijos į Koncesijos ruožo projektavimą ir statybas bet kuriuo atveju bus atlygintos atsakovei mokant ketvirtinius mokėjimus. Atsakovės nuostoliai sudaro daugiau apie 1 mln. eurų. Ši suma reikalinga siekiant atstatyti Koncesijos ruožo būklę.

2.7.                      Ieškovės kaltinimai dėl tikslingo atsakovės veikimo prieš ieškovę yra nepagrįsti. Ieškovė  nenurodė, kokias konkrečiai Koncesijos sutartyje nustatytas pareigas pažeidė atsakovė. Ieškovė nevykdė Koncesijos sutarties ne dėl to, kad atsakovė jai neleido pasitelkti trečiųjų asmenų ar kitais būdais trukdė. Ieškovė nevykdė Koncesijos sutarties savo pačios  pasirinkimu ir įsivaizduodama, kad ji yra tik finansinis investuotojas bei Koncesijos sutartimi neprisėmė atsakomybės už Koncesijos ruožo priežiūrą ir remontus.

7.                      Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė dėl ieškovės pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra ir priteisti trečiojo asmens AB SEB banko naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad bankas pasisakys tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su banko, kaip koncesijos projekto finansuotojo, teisėmis ir teisėtais interesais bei jų gynimu. Nebūdamas Koncesijos sutarties santykių dalyvis ir negalėdamas pasisakyti dėl 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodomų faktinių Koncesijos sutarties vykdymo aplinkybių, bankas pasisako tik dėl tų atsakovės argumentų, kurie susiję su Koncesijos sutarties nutraukimu iš atsakovės pusės dėl tariamai neteisėto Kreditavimo sutarties pakeitimo. Bankas atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1.                      Kreditavimo sutarties sąlygos, šios sutarties keitimas ir vykdymas nėra susijęs su koncesininko pareigų pagal Koncesijos sutartį vykdymu. Atsakovė, nutraukdama Koncesijos sutartį, nepagrįstai rėmėsi tariamu Koncesijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu. Kreditavimo sutarties Pakeitimų Nr. 11-14 sudarymo metu Koncesijų įstatymo redakcija, kuria remiasi atsakovė, negaliojo. Sudarant atsakovės aptariamus Kreditavimo sutarties Pakeitimus Nr. 11-14, Koncesijų įstatyme nebuvo 62 straipsnio, kurio pažeidimą atsakovė įrodinėja, taip pat nebuvo ir 63 straipsnio, kuriuo remdamasi ji vienašališkai nutraukė Koncesijos sutartį. Įstatymo 2016 m. birželio 2 d. redakcijoje, kuri galiojo nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2018 m. sausio 1 d. (taigi, minėtų Pakeitimų Nr. 11-14 sudarymo metu), apskritai tebuvo tik 30 straipsnių, tarp kurių nebuvo nuostatų dėl draudžiamų esminių koncesijos sutarties pakeitimų, vėliau įtvirtintų Koncesijų įstatymo 62 straipsnyje. Atsakovės nurodomas Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindas yra neteisėtas, nes teisės norma, kuri tariamai pažeista sudarius Kreditavimo sutarties Pakeitimus Nr. 11-14, tų pakeitimų sudarymo metu net neegzistavo.

3.2.                      Pakeitimais Nr. 11-14 pakeista Kreditavimo, o ne Koncesijos sutartis. Koncesijos sutartyje aiškiai nurodyta, kad Koncesijos sutartį sudaro Koncesijos sutartis bei jos priedai, Koncesininko pateiktas pasiūlymas, projektinė dokumentacija, koncesijos suteikimo be konkurso dokumentacija, apimanti darbų aprašymus ir brėžinius. Koncesininkas turėjo aiškią Koncesijos sutartyje apibrėžtą pareigą užsitikrinti koncesijos projekto finansavimą iki Koncesijos sutarties sudarymo ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti atsakovei tam, kad Koncesijos sutartis įsigaliotų. Tokią savo pareigą koncesininkas įvykdė tinkamai ir laiku. Atsakovė nebuvo Kreditavimo sutarties šalis, todėl jokie Kreditavimo sutarties pakeitimai neturėjo būti su atsakove derinami ar gaunamas jos sutikimas. Nei ieškovė, nei bankas neturėjo pareigos informuoti atsakovės apie Kreditavimo sutarties pakeitimus. Atsakovės nurodomais Kreditavimo sutarties pakeitimais Nr. 11-14 negalėjo būti ir nebuvo pažeista Koncesijos sutartis, todėl toks atsakovės 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodomas argumentas yra nepagrįstas.

3.3.                      Pakeitus Kreditavimo sutartį, Koncesijos sutarties pobūdis nei esmingai, nei kaip kitaip nepasikeitė, nepasikeitė ir ekonominė Koncesijos sutarties pusiausvyra koncesininko naudai. Koncesijos sutarties 42.4.1 ir 42.4.2 punktuose susitarta, kad nepriklausomai nuo to, dėl kieno (koncesininko ar suteikiančiosios institucijos) padaryto esminio pažeidimo būtų nutraukiama Koncesijos sutartis, atsakovė įsipareigojo sumokėti koncesininkui per visą likusį laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei sutartis nebūtų nutraukta, suminio koncesijos mokesčio dalį, kurią sudaro koncesininko turėti projektavimo ir statybos kaštai bei kompensuoti visus finansinius kaštus, bei patirtas eksploatacines ir priežiūros išlaidas. 42.4.3 punkte atskirai pažymėta, kad neatsižvelgiant į tai, jog Koncesijos sutartis nutraukta, atsakovė įsipareigoja per likusį laikotarpį sumokėti koncesininkui visus finansinius kaštus, kaip tai numatyta Koncesijos sutartyje ir jos Priede Nr. 3. Koncesijos sutartyje buvo susitarta dėl minimalios Finansinių kaštų sumos (45 000 000 Lt). Bankui ir ieškovei sudarius Kreditavimo sutarties Pakeitimus Nr. 11-14, taip pat sudarius Palūkanų apsikeitimo sandorį, jokia apimtimi nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti atsakovės prisiimti įsipareigojimai dėl Finansinių kaštų mokėjimo koncesininkui. Atsakovės atliekami koncesijos mokesčio, kurio dalimi yra ir Finansinių kaštų dalis, mokėjimai atliekami pagal Koncesijos sutartį, o ne Kreditavimo sutartį (jos pakeitimus) ar Palūkanų apsikeitimo sandorį. Bankas koncesijos projektui finansuoti suteikė 73 000 000 Lt kreditą. Jį visą (kartu su nuosavomis investicijomis) koncesininkas panaudojo M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo ir statybos darbams atlikti. Atsižvelgiant į tokią banko suteikto kredito sumą buvo apskaičiuoti Finansiniai kaštai (Fk) - 45 000 000 Lt.  Sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį Kreditavimo sutarties vykdymas buvo užtikrintas atsakovės pagal Koncesijos sutartį koncesininkui vykdomais mokėjimais, tačiau Kreditavimo sutartyje nebuvo susitarta, kad toks kredito grąžinimo būdas yra vienintelis. Priešingai, nors atsakovė pagal Koncesijos sutartį įsipareigojo koncesijos mokestį koncesininkui mokėti 23 metus po koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti, kredito gavėjas įsipareigojo dalį kredito padengti savo turtu ir anksčiau galutinio kredito grąžinimo termino. Šiuos kredito grąžinimus kredito gavėjas (UAB „Hidrostatyba“) atliko iš nuosavo turto, o ne iš atsakovės mokamų koncesijos mokesčio sumų. Ta aplinkybė, kad dalį gauto kredito gavėjas savo lėšomis grąžino anksčiau termino, o vėliau su banku susitarė dėl grąžintą kredito dalį atitinkančio papildomo kredito, niekaip nepakeitė atsakovės  įsipareigojimų pagal Koncesijos sutartį apimties, kuri atsakovei buvo žinoma nuo pat Koncesijos sutarties sudarymo. Pagal Koncesijos sutartį ir Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovės bankui mokėta suma (koncesijos mokesčio Sk ir Fk dalyse) visą šių sutarčių vykdymo laikotarpį išliko stabili (t. y. 2016-2021 m. buvo tokia pati, kokia buvo iki Pakeitimų Nr.11-14 sudarymo). Atsakovė, sudarydama Koncesijos sutartį, įvertinusi visas aplinkybes ir prisiėmusi įsipareigojimą dėl koncesijos mokesčio (kurio sudėtine dalimi yra Projektavimo ir statybos kaštai (Sk) bei Finansiniai kaštai (Fk)) mokėjimo pagal Koncesijos sutarties nuostatas, neturi teisinio pagrindo tvirtinti, kad tinkamas šių nuostatų laikymasis keičia Koncesijos sutarties ekonominę pusiausvyrą. Sutikimas su tokia atsakovės pozicija reikštų sutarčių privalomumo principo (pacta sunt servanda) ir konstitucinio teisinės valstybės principo paneigimą, taip pat neatitiktų protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

3.4.                      Bankas nebuvo Koncesijos sutarties šalis, todėl tiesiogiai Koncesijos sutarties vykdymo santykiuose nedalyvavo ir plačiau dėl nurodomų argumentų pasisakyti negali. Jei bylos nagrinėjimo metu pasitvirtintų ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, bankas būtų linkęs sutikti su ieškovės pateiktu šių aplinkybių vertinimu ir pritartų ieškovės reikalavimo tenkinimui.

8.                      Triplike trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė dėl ieškovės pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nepaisant to, jog pagal 2016 m. - 2017 m. sudarytus Kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 11-14 ieškovei buvo suteikti Verslo kreditas II ir Verslo kreditas III (kurie bet kuriuo atveju yra tiesiogiai susiję su ginčo koncesijos projekto įgyvendinimu, o jų suma iš esmės atitinka koncesininko asmeninėmis lėšomis anksčiau laiko padengto pirminio kredito sumą), atsakovės mokamo koncesijos mokesčio dydis dėl šios aplinkybės visiškai nepakito. Atsakovei neatsirado pareiga mokėti ir ji nemokėjo koncesijos mokesčio daugiau nei mokėdavo anksčiau. Ekonominė Koncesijos sutarties pusiausvyra išlaikė status quo.

9.                      Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo RUAB „Šilutės automobilių keliai“ atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašė dėl pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra ir paskirtuose teismo posėdžiuose bylą nagrinėti administratoriui ar jo atstovui nedalyvaujant.

10.                      Atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo BUAB „Hidrostatyba“ nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11.                      Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 4 d. tarp atsakovės ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ buvo pasirašyta M.K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartis Nr. 709 (toliau - Koncesijos sutartis). Koncesininkas įsipareigojo savo sąskaita investuoti 23 228 931,88 Eur į Čiurlionio tilto prietilčio projektavimą ir statybą bei 23 metus prižiūrėti ir eksploatuoti prietiltį. 2016 m. birželio 17 d. Susitarimu Nr. 200-2-709(8) „Dėl 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 709 pakeitimo“, pakeistas koncesininkas – UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ pakeisti į UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“. 2016 m. birželio 17 d. tarp UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir UAB „Čiurlionio tiltas“ buvo pasirašyta Sutartis Nr. 2047 „Dėl teisių ir pareigų pagal 2006 m. liepos 4 d. M.K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709 bei susijusius sandorius perleidimo“. 2016 m. spalio 31 d. tarp UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Hidrostatyba“ buvo pasirašyta Eksploatacijos ir remonto darbų sutartis Nr. 2105 (toliau - Eksploatacijos sutartis), kurios tikslas buvo užtikrinti tinkamą Čiurlionio tilto prietilčio eksploataciją, priežiūrą ir visų kitų koncesininko pareigų vykdymą iki Koncesijos sutarties pabaigos.

12.                      Ieškovė nurodė, kad iki 2019 metų UAB „Hidrostatyba“ vykdė savo įsipareigojimus, tačiau 2019 metais UAB „Hidrostatyba“ susidūrė su nenumatytomis mokumo problemomis, dėl ko pradėjo nesilaikyti Eksploatacijos sutarties, o tai itin neigiamai atsiliepė Koncesijos sutarties vykdymui. Iki 2019 m. buvo įvykdyta didelė dalis Koncesijos sutarties: suprojektuotas ir pastatytas prietiltis; prietiltis buvo eksploatuojamas daugiau nei pusę termino (apie 12 metų iš 23); buvo įvykdyta apie 92 procentus Koncesijos sutarties (apie 25,25 mln. Eur iš 27,28 mln. Eur). 2019 metais paaiškėjo, kad atsirado prietilčio eksploatacijos ir remonto darbų, kurių vykdymas neturėtų būti atidėliojamas, o jų atlikimą vilkino UAB „Hidrostatyba“ nemokumas bei Eksploatacijos sutarties nevykdymas. Todėl ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl galimybės vietoje UAB „Hidrostatyba“ pasitelkti kitą trečiąjį asmenį, tačiau atsakovė sutikimo nedavė. Ieškovė vykdė Koncesijos sutartį pagal išgales ir tuo pačiu metu reikalavo, kad UAB „Hidrostatyba“ vykdytų savo prievoles pagal Eksploatacijos sutartį.

13.                      2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl Koncesijos sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė nutraukė Koncesijos sutartį. Atsakovės sprendime dėl Koncesijos sutarties nutraukimo buvo nurodytos šios Koncesijos sutarties nutraukimo priežastys: 1) dėl Koncesijos sutarties 42.2.5 p. pažeidimo, kai koncesininkas netinkamai vykdo Koncesijos sutartį ir jis nepašalino esminių Koncesijos sutarties pažeidimų; 2) dėl Koncesijos sutarties 42.2.4 p. pažeidimo, kai koncesininko pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės; 3) dėl Koncesijos sutarties 42.2.3 p. pažeidimo, kai dėl bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų koncesininkas tampa nemokus ir tai suteikia pagrindą manyti, kad Koncesijos sutartis nebus vykdoma; 4) dėl kreditavimo sutarties pakeitimo be išankstinio atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimo.

14.                      Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad ji nesutinka su Koncesijos sutarties nutraukimu ir nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo argumentus: ieškovė nepadarė esminio Koncesijos sutarties pažeidimo;  pati atsakovė veikė prieš tinkamą Koncesijos sutarties vykdymą ir tokiu būdu iš esmės pažeidė Koncesijos sutartį, nes koncesininkui buvo neleidžiama pasitelkti trečiųjų asmenų koncesijos sutarties vykdymui, todėl ieškovė negalėjo pilnai dėl objektyvių priežasčių nustatytais terminais įvykdyti visų įsipareigojimų pagal Koncesijos sutartį dėl Eksploatacijos sutarties nevykdymo iš UAB „Hidrostatyba“ pusės ir vėliau sekusio UAB „Hidrostatyba“ bankroto; atsakovė neteisėtais veiksmais aktyviai kūrė teisinę situaciją, kurioje galėtų apkaltinti koncesininką Koncesijos sutarties pažeidimu, nebendradarbiavo su ieškove, vengė susitikti aptarti Koncesijos sutarties vykdymą ir kylančius jos vykdymo sunkumus bei galimybes tuos sunkumus įveikti; didelė dalis pažeidimų, atsakovės nurodytų 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime lyginant su Koncesijos sutarties apimtimi, nėra tokio masto ar reikšmės, kad leistų juos kvalifikuoti kaip esminius ir nutraukti sutartį CK 6.217 str. pagrindu; atsakovė dėl Koncesijos sutarties 42.2.4 p. nustatyto esminio pažeidimo, kai koncesininko pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, nepagrįstai įrodinėjo, kad be UAB „Hidrostatyba“ pajėgumų ieškovė neatitinka jam keliamų reikalavimų. Faktinė aplinkybė, kad UAB „Hidrostatyba“ yra iškelta bankroto byla, neatitinka Koncesijos 42.2.3 p. sąlygų bei nesudaro Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindo. Atsakovės nurodomos Kreditavimo sutarties sąlygos, jų vykdymas ir keitimas nėra susiję su koncesininko pareigų pagal Koncesijos sutartį vykdymu, todėl šių  aplinkybių panaudojimas, kaip preteksto nutraukti Koncesijos sutartį, parodo atsakovės veiksmų neteisėtumą ir nesąžiningumą. Atsakovė pažeidė Koncesijos sutarties 42.1 p. įtvirtintą tvarką dėl sutarties nutraukimo, nes ieškovė nėra prieš 60 dienų gavusi įspėjimo, kuriame būtų nurodyti 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime konstatuoti Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindai (teisiniai ir faktiniai).

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

15.                      CK 6.125 straipsnio 2 dalyje, prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais.

16.                      Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktą).

17.                      CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

Dėl Koncesijos sutarties 42.2.5 p. numatyto pažeidimo vertinimo 

18.                      Atsakovė nurodo, kas ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 42.2.5 punkto reikalavimus, kai koncesininkas netinkamai vykdo Koncesijos sutartį, apie ką atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija yra pranešusi koncesininkui ir jis nepašalino esminių Koncesijos sutarties pažeidimų.

19.                      Koncesijos sutarties 42.2.5 p. numatyta, kad kai koncesininkas Sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas, o Kauno miesto savivaldybės administracija yra prieš tai pranešusi koncesininkui apie Sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tačiau koncesininkas nepašalino esminių Sutarties pažeidimų tokiu būdu ir per tokį laikotarpį, kuris nustatytas Sutartyje.

20.                      Priimdama sprendimą nutraukti Koncesijos sutartį atsakovė nustatė, kad ieškovė nevykdo nei bendro pobūdžio pareigos iš esmės prižiūrėti Koncesijos ruožą kaip savo turtą nei konkrečių atskirų tiesiogiai Koncesijos sutartyje bei Koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros koncepcijoje nustatytų pareigų. Koncesijos sutarties 28 punktuose yra numatytos koncesininko Koncesijos ruožo priežiūros įsipareigojimai, o 27 punktuose yra numatyti koncesininko eksploataciniai įsipareigojimai, pagal kuriuos koncesininkas įsipareigoja nuolat prižiūrėti, rūpintis, stebėti ir kontroliuoti Koncesijos ruožą bei dėti pastangas sumažinti jo nusidėvėjimą, operatyviai atliekant reikiamus remontus, kasmet planuoti ir vykdyti einamuosius priežiūros, remonto ir eksploatacijos darbus, 24 val. per parą užtikrinant, kad transporto ir pėsčiųjų eismas Koncesijos ruožu būtų saugus, kiekvienais metais parengti kitų metų priežiūros ir eksploatacijos koncepciją ir kitais metais ją vykdyti, bei šių veiksmų visuma ruoštis kapitaliniam Koncesijos ruožo remontui. Koncesijos sutarties 15.2 punkte numatyta, kad koncesininkas įsipareigoja eksploatacijos laikotarpiu užtikrinti visą parą veikiančios priežiūros tarnybos darbą ir nedelsdamas šalinti avarijų pasekmes.

21.                      Atsakovė nurodė, kad koncesininkas nevykdė jam numatytų pareigų, ką įrodo atsakovės į bylą pateikti apžiūros aktai, darytos fotonuotraukos, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir ekspertinis vertinimas (2021-04-08 DOK-8420  priedai Nr. 29, 36, 27, 18, 19).

22.                       2018 metais Koncesijos ruožo eksploatacijos koncepcijoje įtrauktas darbas suremontuoti ar pakeisti visas Koncesijos ruože esančias susidėvėjusias ir (ar) defektų turinčias deformacines siūles. Atsakovė 2020 m. balandžio 1 d. nustatė koncesininkui terminą iki 2020 m. gegužės 29 d. suremontuoti ir pakeisti visas Koncesijos ruože esančias susidėvėjusias ir defektų turinčias deformacines siūles (2021-04-08 DOK-8420 priedas Nr. 9), tačiau šis darbas iki pat Koncesijos sutarties nutraukimo liko neatliktas. 2020 m. balandžio 24 d. atsakovė koncesininkui pranešė apie Koncesijos ruože stovinčios gelžbetoninės laikančios konstrukcijos sutrūkimą per visą aukštį ir pasislinkimą, būtinumą atlikti ekspertinį tyrimą siekiant nustatyti šios konstrukcijos sutrūkimo priežastis (2021-04-08 DOK-8420 priedas Nr. 30), atsakovė dėl to koncesininką įspėjo pakartotinai (DOK-8420 priedas Nr. 13), tačiau koncesininkas nesiėmė veiksmų iki pat sutarties nutraukimo.

23.                      2019 m. lapkričio 14 d. įvykusio autoįvykio pasekmės buvo ištaisytos tik tada, kai atsakovė po pakartotinių raginimų 2020 m. balandžio 1 d. raštu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 30 d. atlikti remonto darbus ir pašalinti autoįvykio pasekmes (2021-04-08 DOK-8420 priedas Nr. 9). Koncesininkas šiuos darbus atliko tik 2020 m. gegužės 23 d., t.y. praėjus daugiau kaip po šešių mėnesių nuo autoįvykio. 

24.                      Koncesininkas neužtikrino Koncesijos ruožo apšvietimo, neatsiskaitė bei atsisakė atsiskaityti už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektros energiją bei eksploataciją, dėl ko nuo 2019 m. spalio mėn. buvo susidariusi skola už elektros energiją 9 617,29 Eur, o už eksploataciją – 4 407,68 Eur (DOK-8420 priedai Nr. 9, 13, 31-34). Abi šias sumas atsakovė išskaitė iš koncesininkui mokamo Koncesijos mokesčio. Koncesininko pateiktoje eksploatavimo ir priežiūros darbų ataskaitoje už 2020 m. III ketv. koncesininkas konstatavo, kad dėl skolų yra nutraukta sutartis dėl Koncesijos ruožo apšvietimo sistemos priežiūros ir eksploatacijos (2021-04-08 DOK-8420 priedas Nr. 28), tačiau nenurodė kokių veiksmų bus imtasi ir šių veiksmų iš viso nesiėmė. Atsakovė pati organizavo Koncesijos ruožo apšvietimo sistemos priežiūros ir eksploatacijos užtikrinimą ir už tai sumokėjo iš savo lėšų.

25.                      Atsakovė 2020 m. spalio 28 d. raštu koncesininką įspėjo nustatant terminą iki 2020 m. lapkričio 6 d. sutvarkyti žemės sklypą ir palikti jį paruoštą ir tvarkingą prasidedant šaltajam metų periodui (DOK-8420 priedas Nr. 37), tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų šią pareigą įvykdyti.

26.                      Be to, koncesininkas atsakovei nepateikė Koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos koncepcijos 2021 metams, dėl ko raštu buvo įspėtas 2020 m. spalio 29 d. (DOK-8420 priedas Nr. 16), nors pagal Koncesijos sutarties nuostatas (Koncesijos sutarties 4 priedas) eksploatacinių darbų planas kiekvieniems ateinantiems metams turi būti parengiamas prieš 2 mėn. iki kitų metų pradžios.

27.                      Atsakovė nutraukdama Koncesijos sutartį dėl Koncesijos sutarties 42. 2. 5 p. nustatyto pažeidimo, aukščiau aptartus pažeidimus vertino kaip esminius, nes šie pažeidimai buvo tapę ilgalaikiais ir niekaip nesprendžiami. Teismas sutinka dėl ieškovės padarytų pažeidimų vertinimu ir konstatuoja, kad ieškovė padarė esminius Koncesijos sutarties pažeidimus, nes: 1) atsakovė iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš Koncesijos sutarties, įskaitant ir dalyje dėl Koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros; 2) atsakovei Koncesijos ruožas yra ypatingas statinys, kuriuo kasdien pravažiuoja ypač didelis srautas transporto priemonių, todėl koncesininko pareigų nevykdymas turi tiesioginę įtaką tiek Koncesijos ruožo kokybei, tiek ir pravažiuojančių eismo dalyvių saugumui; 3) koncesininkas sistemingai gaudavo apyvartinių lėšų Koncesijos sutarties vykdymui. Nors buvo nurodęs, kad sutarties vykdymui pasitelks trečiuosius asmenis, tačiau iki sutarties nutraukimo jų pasitelkęs nebuvo; 4) koncesininko veiksmai nevykdant Koncesijos sutarties atsakovei davė pagrindą nesitikėti, kad Koncesijos sutartis galėtų būti tinkamai vykdoma.

28.                      Teismas atkreipia dėmesį  į esminiai reikšmingus ieškovės Koncesijos sutarties pažeidimus, kurie kelia grėsmę Koncesijos ruožu besinaudojantiems eismo dalyviams. Kaip minėta, 2018 m. Koncesijos ruožo eksploatacijos koncepcijoje (DOK-8420 priedas Nr. 39) buvo numatyta suremontuoti arba pakeisti deformacines siūles, 2020 m. balandžio mėn. buvo nustatyta po estakados deformacine siūle stovinčios gelžbetoninės laikančios konstrukcijos sutrūkimas per visą aukštį ir pasislinkimas. Tik nutraukus Koncesijos sutartį atsakovė užsakė Koncesijos ruožo būklės bei jos atstatymo į normalią padėtį vertinimą. Į bylą pateiktas UAB „Ekspertika“ 2021-03-17 M.K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo esamos būklės įvertinimo aktas (DOK-8420 priedas Nr. 19), iš kurio matosi, kad  deformacinių siūlių remontas bei sutrūkusios po deformacine siūle esančios gelžbetoninės laikančios konstrukcijos remontas kainuos apie 1 mln. eurų. Tokia suma yra 5 kartus didesnė nei metinė atsakovės mokamo Koncesijos mokesčio dalis už Koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploataciją bei 10 kartų didesnė nei UAB „Čiurlionio tiltas“ metinės pajamos (DOK-8420 priedas Nr. 7). Kaip matyti, Koncesijos ruožo būklės deformacinių siūlių remonto ir atstatymo darbai, atsižvelgiant į remonto darbų pobūdį, apimtį ir jų kainą, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai.

29.                      Nors ieškovė ieškinio pareiškime nurodo, kad atsakovė yra kalta dėl Koncesijos sutarties nevykdymo, nes neleido pasitelkti kito rangovo, kuris pakeistų UAB „Hidrostatyba“, nebendradarbiavo su ieškove bei trukdė vykdyti Koncesijos sutartį, tačiau teismo vertinimu, ieškovė šių argumentų nagrinėjamojoje byloje nepagrindė. Iš atsakovės pateiktų 2020 m. spalio 12 d., 2020 m. spalio 29 d, 2020 m. lapkričio 9 d. raštų (DOK-8420 priedai Nr. 15-17) matosi, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti dėl Koncesijos sutarties vykdymo ir kaip bus užtikrinami koncesininkui keliami kvalifikacijos reikalavimai, kurių pati ieškovė neturi. Iš atsakovės raštų ieškovei turinio nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė draudė ieškovei Koncesijos sutarties vykdymui pasitelkti subrangovus, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl jos pasitelktų konkrečių subrangovų, jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Vietoje pasiūlymų dėl galimų subrangovų, ieškovė net keletą kartų siūlė atsakovei įsigyti ieškovės akcijas ir perimti Koncesijos sutarties vykdymą (DOK-8420 priedai Nr.11,12). Šie ieškovės veiksmai patvirtina, kad ieškovė neturėjo intereso tęsti Koncesijos sutartį, todėl neieškojo kitų galimų subrangovų, nesidomėjo Koncesijos ruožo būkle, jo eksploatacija ir priežiūra.

30.                      Teismo vertinimu, atsakovės nustatyti Koncesijos sutarties pažeidimai buvo tokios apimties ir trukmės, kad sudarė pagrindą atsakovei juos pripažinti ir vertinti kaip esminius Sutarties pažeidimus, todėl darytina išvada, kad aukščiau aptartų pažeidimų pagrindu Koncesijos sutartis buvo nutraukta pagrįstai.

        Dėl Koncesijos sutarties 42.2.4 p. ir  42.2.3 p. numatytų pažeidimų vertinimo

31.                      Pagal Koncesijos sutarties 42.2.4 p. koncesininkas įsipareigojo užtikrinti savo pareiškimų ir garantijų galiojimą visą Koncesijos sutarties vykdymo laikotarpį. Koncesijos sutarties 42.2.3 p. nustatyta, kad Koncesijos sutartis gali būti nutraukta, jeigu koncesininko atžvilgiu yra pradėtos likvidavimo, bankroto ar restruktūrizavimo procedūros, nustatomas nemokumas bei tai duoda pagrindą manyti, kad Koncesijos sutartis nebus vykdoma.

32.                      2016-06-17 susitarimu dėl UAB „Hidrostatyba“ teisių perleidimo UAB „Čiurlionio tiltas“ buvo susitarta, kad UAB „Hidrostatyba“ visu Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu laidavimo sutarties pagrindu užtikrins koncesininko atitikimą jam keliamiems profesiniams, techniniams ir finansiniams reikalavimams. Šis įsipareigojimas yra įtvirtintas ir Reikalavimo perleidimo sutartyje ir Laidavimo sutartyje, kurioje nurodyta, kad koncesininkas remtųsi UAB „Hidrostatyba“ profesiniais, techniniais ir finansiniais pajėgumais siekiant atitikti Koncesijos sutarties 51 skyriaus reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad be UAB „Hidrostatyba“ pajėgumų koncesininkas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes už Koncesijos sutarties įgyvendinimą atsakomybę prisiėmusiai UAB „Hidrostatyba“ yra iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2020-10-22), o vienam iš koncesininkų – UAB „Šilutės automobilių keliai“ – yra vykdomos restruktūrizavimo procedūros. Atsakovė nurodo, kad UAB „Čiurlionio tiltas“ neturi pajėgumų nei Koncesijos ruožo priežiūrai ir eksploatacijai atlikti, nei statybos darbams ar kapitaliniam Koncesijos ruožo remontui, kuris yra numatytas likus trims metams iki Koncesijos sutarties pabaigos. Pagal Koncesijos sutarties 13.1 p. koncesininkas vadovaudamasis savo pasiūlymu įsipareigojęs mažiausiai 50 procentų pagal Koncesijos sutartį vykdomų statybos darbų, tarp jų Koncesijos ruožo remonto darbų, atlikti savo jėgomis.

33.                      Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad aplinkybė, jog UAB „Hidrostatyba“ yra iškelta bankroto byla, neatitinka Koncesijos sutarties 42.2.3 p. sąlygų ir nesudaro pagrindo nutraukti Koncesijos sutartį. Teisiškai reikšminga aplinkybe būtų tik bankroto bylos iškėlimas koncesininkui, bet ne pasitelktam trečiajam asmeniui. Kitų argumentų, kokių reikalavimų neatitinka koncesininkas atsakovė nenurodo.

34.                      Pagal Koncesijos sutarties 13.1 punktą koncesininkas pagal sutartį atliekamus darbus gali pavesti atlikti tretiesiems asmenims, t.y.  UAB „Čiurlionio tiltas“ turėjo Koncesijos sutartyje numatytą teisę pasitelkti trečiuosius asmenis Koncesijos sutarties vykdymui, pasinaudoti jų patirtimi, kvalifikacija ir pajėgumais. UAB „Čiurlionio tiltas“ nėra nei bankrutuojanti, nei restruktūrizuojama įmonė, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo nustatyti esminiai Koncesijos sutarties 42.2.4 p. ir 42.2.3 p. pažeidimai, dėl kurio atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Koncesijos sutartį.

Dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo be išankstinio Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimo

35.                      Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 17 d. tarp UAB „Hidrostatyba“, AB SEB banko buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, kuria Bankas suteikė UAB „Hidrostatyba“ 73 000 000 Lt kreditą, skirtą M.K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektavimo, statybos darbams pagal Koncesijos sutartį finansuoti. Vykdant Koncesijos sutarties sąlygas tarp Banko, UAB „Hidrostatyba“, UAB Šilutės automobilių keliai“ ir atsakovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią koncesininkui užbaigus M.K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybą ir pripažinus jį tinkamu naudoti, visos koncesininko pagal Koncesijos sutartį gautinos sumos buvo perleistos Bankui. Koncesijos sutartyje buvo susitarta dėl minimalios Finansinių kaštų sumos (45 000 000 Lt), kurios pagal šalių nustatytą palūkanų bazę (3,51 proc.) apskaičiuota dalis buvo įtraukiama į ketvirtinius atsakovės mokėjimus koncesininkui. Iki 2008 m. lapkričio mėn. Bankas suteikė UAB „Hidrostatyba“ visą pagal Kreditavimo sutartį numatytą kreditą (72 986 418,96 Lt ). 2016 m. birželio 17 d. Sutartimi Nr. 2047 buvo pakeistas koncesininkas pagal Koncesijos sutartį – visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal Koncesijos sutartį perėmė ieškovė. Siekiant sumažinti visas su Kreditavimo sutarties vykdymu susijusias rizikas bei užfiksuoti ieškovės palūkanų kaštus pagal Kreditavimo sutartį, ieškovė ir Bankas 2016 – 2017 metais pasirašė Kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 11 – 14 (2016-07-04 - Pakeitimas Nr. 11, 2016-09-30 – Pakeitimas Nr. 12 , 2017-03-03 – Pakeitimas NR. 13, 2017-10-31 – Pakeitimas Nr. 14).

36.                      Kaip nurodo atsakovė,  Kreditavimo sutarties pakeitimai buvo atlikti be atsakovės sutikimo,  pakeista Kreditavimo sutarties esmė: buvo pakeistas Kreditavimo sutarties 4.2.3 p. nustatytas perteklinių pinginių srautų paskirstymas; Bankui buvo numatyta teisė  spręsti dėl naujo rangovo Koncesijos sutarčiai kandidatūros, jeigu nutrūktų Čiurlionio tilto ir UAB „Hidrostatyba“ sutartis dėl Koncesijos ruožo eksploatavimo ir techninės priežiūros (2016-07-04 pakeitimo Nr. 11 8.1.1 p.). Atsakovės nuomone, tokiais veiksmais buvo padaryta įtaka atsakovės teisėms ir pareigoms, kaip nebuvo numatyta pradinėje Koncesijos sutartyje, o tai atitinka draudžiamą esminį Koncesijos sutarties pakeitimą pagal Koncesijos įstatymo 63 str. 1 d. 1 p.

37.                      Teismas su šiais argumentais nesutinka, nes Kreditavimo sutarties sąlygos, šios sutarties keitimas ir vykdymas nėra susiję su koncesininko pareigų pagal Koncesijos sutartį vykdymu. Atsakovė, nutraukdama Koncesijos sutartį, nepagrįstai rėmėsi tariamu Koncesijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu. Kreditavimo sutarties Pakeitimų Nr. 11-14 sudarymo metu Koncesijų įstatymo redakcija, kuria remiasi atsakovė, negaliojo. Sudarant atsakovės aptariamus Kreditavimo sutarties Pakeitimus Nr. 11-14, Koncesijų įstatyme nebuvo 62 straipsnio, kurio pažeidimą atsakovė įrodinėja, taip pat nebuvo ir 63 straipsnio, kuriuo remdamasi ji vienašališkai nutraukė Koncesijos sutartį.

38.                      Iš Kreditavimo sutarties Pakeitimų Nr. 11-14 turinio matosi, kad buvo pakeista Kreditavimo, o ne Koncesijos sutartis. Koncesijos sutartyje aiškiai nurodyta, kad Koncesijos sutartį sudaro Koncesijos sutartis bei jos priedai, Koncesininko pateiktas pasiūlymas, projektinė dokumentacija, koncesijos suteikimo be konkurso dokumentacija, apimanti darbų aprašymus ir brėžinius. Koncesininkas turėjo aiškią Koncesijos sutartyje apibrėžtą pareigą užsitikrinti koncesijos projekto finansavimą iki Koncesijos sutarties sudarymo ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti atsakovei tam, kad Koncesijos sutartis įsigaliotų. Tokią savo pareigą koncesininkas įvykdė tinkamai ir laiku. Atsakovė nebuvo Kreditavimo sutarties šalis, todėl jokie Kreditavimo sutarties pakeitimai neturėjo būti su atsakove derinami ar gaunamas jos sutikimas.

39.                      Be to, pakeitus Kreditavimo sutartį, Koncesijos sutarties pobūdis nepasikeitė, nepasikeitė ir ekonominė Koncesijos sutarties pusiausvyra koncesininko naudai. Bankui ir ieškovei sudarius Kreditavimo sutarties Pakeitimus Nr. 11-14, jokia apimtimi nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti atsakovės prisiimti įsipareigojimai dėl Finansinių kaštų mokėjimo koncesininkui, atsakovės mokamo koncesijos mokesčio dydis dėl šios aplinkybės visiškai nepakito.

40.                      Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad sudaryti Kreditavimo sutarties pakeitimai neturėjo įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms, atsakovės ekonominė padėtis dėl to nepakito, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Kreditavimo sutarties pakeitimais buvo padarytas esminis Koncesijos sutarties pažeidimas.

Dėl Koncesijos sutarties nutraukimo tvarkos

41.                      Koncesijos sutarties 42.1 p. numato, kad bet kuri šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš Koncesijos laikotarpio pasibaigimą, tik šioje sutartyje nustatyta tvarka, apie tai raštu pranešdama kitai šaliai, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per 60 kalendorinių dienų nuo nukentėjusios šalies pranešimo apie sutarties pažeidimą tokio pažeidimo neištaiso. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė Koncesijos sutartyje nustatytą 42. 1 p. tvarką, nes UAB „Čiurlionio tiltas“ nėra prieš 60 dienų gavęs įspėjimo, kuriame būtų nurodyti 2020-12-15 pranešime konstatuoti Koncesijos sutarties pažeidimai.

42.                      Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų argumentų bei šios nutarties 18 - 29 punktuose išdėstytų motyvų, atsakovė nuo 2019 m. ketvirto ketvirčio ir per visą laikotarpį iki Koncesijos sutarties nutraukimo teikė ieškovei raštus ir įspėjimus dėl Koncesijos sutarties nevykdymo. Šiuose raštuose buvo aiškiai išvardinti pažeidimai ir reikalaujama vykdyti Koncesijos sutartį, tačiau ieškovė išvardintų pažeidimų iki sutarties nutraukimo nepašalino. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pakartotinis nepašalintų pažeidimų, kuriems buvo duotas pakankamas terminas, išvardinimas Sprendime vienašališkai nutraukti sutartį, nesudaro pagrindo iš naujo nustatyti 60 dienų terminą trūkumams ištaisyti

43.                      Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovė laikėsi Koncesijos sutarties 42.1 p. nurodyto 60 dienų termino trūkumams ištaisyti. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį nutraukiant sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindais apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų. Šį Koncesijos sutarties nutraukimo terminą nurodė atsakovė savo sprendime, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad Koncesijos sutarties nutraukimo tvarka pažeista nebuvo.

       Dėl procesinės bylos baigties

44.                      Iš šios nutarties 18-29 punktuose aptartų argumentų teismas daro išvadą, kad ieškovė padarė Koncesijos sutarties 42.2.5. p. esminį pažeidimą, nes koncesininkas netinkamai vykdė Koncesijos sutartį, apie ką atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija  yra pranešusi koncesininkui ir jis nepašalino esminių Koncesijos sutarties pažeidimų. Dėl šių pažeidimų atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas dėl Koncesijos sutarties nutraukimo yra teisėtas.

45.                      Kadangi ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ nepagrindė ieškinio reikalavimų dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, todėl ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.                      Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

47.                      Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 21 088 Eur be PVM (25 516,48 Eur su PVM) advokato pagalbos išlaidų atlyginimą. Atsakovė byloje buvo atstovaujama Advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra grindžiamos šiais rašytiniais įrodymais: 2021 m. kovo 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-510 – 5 072,32 Eur sumai; 2021 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-907 – 6 785,68 Eur sumai; 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-1364 – 5 498,24 Eur sumai; 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-2336 – 5 943,52 Eur sumai; 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-2681 – 7 598,80 Eur sumai; 2021 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-2942 – 5 130,40 Eur sumai. 2021 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu 5 072,32 Eur sumai; 2021 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu 6 785,68 Eur sumai; 2021 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymu 8 286,08 Eur sumai; 2021 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymu 5 943,52 Eur sumai; 2021 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymu 7 598,80 Eur sumai; 2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17655 – 5 130,40 Eur sumai, prašyme pateiktoje lentelėje, kurioje nurodyti duomenys apie šioje byloje suteiktas teisines paslaugas ir joms patirtų išlaidų dydį. Lentelėje nurodyti tokie atlikti veiksmai, jų trukmė ir atlygis: 1) prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimas - 1,50 val. – 240,00 Eur (be PVM) – 290,40 Eur (su PVM); 2) atsiliepimo į ieškinį rengimas – 47,80 Eur val. – 7 648,00 Eur (be PVM) – 9 254,08 Eur (su PVM); 3) tripliko rengimas – 16,25 val. – 2 600,00 Eur (be PVM) – 3 146,00 Eur (su PVM); 4) lydraščio dėl dokumentų pateikimo rengimas – 0,5 val. – 80,00 Eur (be PVM) – 96,80 Eur (su PVM); 5) pasirengimas 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžiui – 21,25 val. – 3 400,00 Eur (be PVM) - 4 114,00 Eur (su PVM); 6) dalyvavimas 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje – 18 val. – 2 800,00 Eur (be PVM) – 3 484,80 Eur (su PVM); 7) pasirengimas 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžiui – 18,50 val. – 2 960,00 Eur (be PVM) – 3 581,60 Eur (su PVM); 8) vykimas ir dalyvavimas 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje – 8 val. – 1 280,00 Eur (be PVM) – 1 548,80 Eur (su PVM).

48.                      Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Apskaičiuojant, ar atsakovės advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose) nurodytų maksimalių dydžių, taikytinas procesinių veiksmų atlikimo ir dokumentų parengimo metu nustatytas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) dydis (CPK 98 str.).

49.                      Už 2021 m. kovo 3 d. prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą gali būti mokamas 581,92 Eur (0,4x1454,80) dydžio maksimalus advokato atlyginimas, kur 1 454,80 Eur 2020 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už 2021 m. balandžio 8 d. atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą gali būti mokamas 3 810,50 Eur (2,5x1524,20) dydžio maksimalus advokato atlyginimas. Už 2021 m. birželio 14 d. tripliko parengimą pagal Rekomendacijų 8.3 punktą gali būti mokamas 2 286,30 Eur (1,5x1524,20) dydžio maksimalus advokato atlyginimas. Už 2021 m. birželio 14 d. lydraščio parengimą pagal Rekomendacijų 8.17 punktą gali būti mokamas 152,42 Eur (0,1x1524,20) dydžio maksimalus advokato atlyginimas, kur 1 524,20 Eur 2020 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

50.                      2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio suapvalinta trukmė yra 2,5 val. (Rekomendacijų 9 p.)., t. y. ne 18 val., kaip atsakovės yra nurodyta lentelėje. Teismo vertinimu atsakovės lentelėje nurodyta pasirengimo 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžiui trukmė 21,25 val. neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki posėdžio trukmės 2,5 val. Už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą gali būti mokamas 758,70 Eur (0,1x2x2,5x1517,40) dydžio maksimalus advokato atlyginimas. 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo suapvalinta trukmė yra 4,5 val. (Rekomendacijų 9 p.)., t. y. ne 8 val., kaip atsakovės yra nurodyta lentelėje. Už dalyvavimą 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą gali būti mokamas 682,83 Eur (0,1x4,5x1517,40) dydžio maksimalus advokato atlyginimas, kur 1 517,4 Eur 2021 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

51.                      Atsakovės Lentelės apie suteiktas teisines paslaugas ir joms patirtų išlaidų dydį 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose nurodytos išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotus dydžius. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei jos nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą. 

52.                      Remiantis aukščiau išdėstytu, iš ieškovės atsakovei priteistina advokato pagalbos išlaidoms atlyginti suma nuo 21 088 Eur be PVM (25 516,48 Eur su PVM) sumažintina iki 7 925,53 Eur (290,40+3810,50+2286,30+96,80+758,70+682,83). Atsakovei iš ieškovės priteistina 7 925,53 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

53.                      Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė priteisti 5 829,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl poreikio atlyginti trečiojo asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti įvertintos trečiojo asmens patraukimo procese aplinkybės ( Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020).

54.                      Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas ieškovės iniciatyva. Ieškinyje nebuvo nurodyta kokiu būdu priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos AB SEB banko teisėms ir pareigoms. Atsiliepime į ieškinį ir triplike trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė dėl ieškovės pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Procesiniuose dokumentuose AB SEB bankas pasisakė tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su banko, kaip koncesijos projekto finansuotojo, teisėmis ir teisėtais interesais bei jų gynimu, t. y. tik dėl tų atsakovės argumentų, kurie susiję su Koncesijos sutarties nutraukimu iš atsakovės pusės dėl tariamai neteisėto Kreditavimo sutarties pakeitimo. AB SEB bankas nurodė, kad jei bylos nagrinėjimo metu pasitvirtintų ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, bankas būtų linkęs sutikti su ieškovės pateiktu šių aplinkybių vertinimu ir pritartų ieškovės reikalavimo tenkinimui. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad trečiojo asmens AB SEB banko ir ieškovės suinteresuotumas bylos baigtimi yra tapatus. Ieškinį atmetus, byla yra išnagrinėta ne ieškovės naudai, kartu ir ne AB SEB banko naudai. Esant tokioms aplinkybėms trečiojo asmens AB SEB banko išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatlygintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

           Ieškinį atmesti.

           Priteisti iš ieškovės UAB „Čiurlionio tiltas“ j. a. k. 304223950 atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai  j. a. k. 188764867  7 925,53 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 53 centus) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Izolda Nėnienė