Administracinė byla Nr. eI-1599-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00252-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos D. J. Š. atstovei D. Š.-K.,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Aydai Černiauskaitei ir Rūtai Švickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. Š. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

D. J. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. KL-12-41 „Dėl D. J. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad paramos paraiškos VI skyriaus „Projekto priežiūros rodikliai” lentelės 11 stulpelis „2016 metai” buvo numatytas kaip penktieji projekto įgyvendinimo metai po projekto užbaigimo (projekto priežiūros metai). Tikslinant paraišką buvo pakoreguoti lentelėje nurodyti skaičiai, tačiau nepakeisti stulpelyje nurodyti metai, tokiu būdu įsivėlė techninė klaida. Kadangi finansavimo sutartis dėl paramos gavimo buvo pasirašyta tik 2014 m. kovo 31 d., o projektas įgyvendintas tik 2015 m. pabaigoje, taigi vertinant prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą turėjo būti žiūrima ne į paramos paraiškos 11 stulpelį, o į pirmuosius metus nuo projekto įgyvendinimo, t. y. į 8 stulpelį „2013 metai“, kuriame nurodomos pirmosios po projekto įgyvendinimo metų pardavimo pajamos – 18 560 Lt (5 375,34 Eur). Pareiškėjos teigimu, NMA faktiškai įvertino ir sankcijas skyrė už penktaisiais projekto priežiūros metais numatytas pardavimo pajamas, nors projektas pabaigtas tik 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. ataskaita yra pateikta už pirmuosius projekto priežiūros metus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog tiek paraiškos forma, tiek ir paramos finansavimo sutartis yra standartinės, todėl atsakovė turi pareigą atsižvelgti ne tik į formoje nurodytus duomenis, tačiau vertinti juos sistemiškai, atsižvelgti į jų esmę ir turinį. Skirdama sankciją už tai, kad pareiškėja neįgyvendino rodiklių, numatytų penktaisiais projekto priežiūros metais, kai pateikta ataskaita yra už pirmuosius projekto priežiūros metus, atsakovė pažeidė protingumo ir teisingumo principus. Pareiškėja pabrėžė, kad pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo buvo planuota pasiekti
5 375,34 Eur pardavimo pajamas ir šis rodiklis buvo visiškai įvykdytas.

Pareiškėja taip pat nesutinka su jai pritaikytos sankcijos už turto neapdraudimą dydžiu. Pareiškėjos nuomone, jei būtų pripažinta, kad šis pažeidimas padarytas, 1 proc. nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų sumos sankcijos dydis yra nepagrįstai didelis. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) nenustato konkretaus sankcijos dydžio už tokio pobūdžio pažeidimą, o maksimalus numatytas sankcijos dydis yra 0,2 proc. nuo suteiktos paramos sumos. Pareiškėjos manymu, atsakovė sankciją nustatė pagal NMA direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 patvirtinto Pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondu bei nacionalinės paramos priemonėmis, administravimo procedūrų aprašo (toliau – Procedūrų aprašas) nuostatas, kuriose numatyta būtent 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės dydžio sankcija. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad šis teisės aktas negali būti taikomas skiriant sankcijas pareiškėjams, nes nebuvo tinkamai paskelbtas, o sankcijos turi būti individualizuojamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bendrąsias administracinių prievartos priemonių skyrimo taisykles. LVAT byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos, išskyrus tai, kad turtas buvo neapdraustas beveik aštuonis mėnesius, o šiuo atveju – tik tris, buvo nuspręsta paskirti metinės draudimo įmokos dydžio sankciją. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti sankciją nuo visos tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kurios
45 proc. sudaro pareiškėjos nuosavos lėšos. Mano, kad motyvas skirti pakankamai didelę sankciją, kad pareiškėjai neapsimokėtų turto nedrausti taip siekiant atgrasyti nuo pažeidimo, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas ir absoliučiai nepagrindžia sprendimo skirti būtent 1 proc. dydžio sankciją. Pabrėžė, jog 2 990,81 Eur sankcija yra net 3,6 karto didesnė už metinę turto draudimo įmoką, nors turtas, pasak NMA, buvo neapdraustas tris mėnesius. Be to, atsakovė nevertino, kad pareiškėjos neva padarytas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių – turtas nebuvo sugadintas, pareiškėja yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. Pareiškėjos įsitikinimu, sprendimas dėl sankcijos paskyrimo yra neobjektyvus, nemotyvuotas ir neteisėtas.

Atsakovė NMA atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–43). Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog tikslinant duomenis įsivėlė techninė klaida. Paaiškino, kad paraiškos VI skyriaus „Projekto priežiūros rodikliai“ lentelės skiltyje „Prognozė pamečiui“ 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. pareiškėja nurodė, kad pardavimų pajamos tais metais bus 158 400 Lt (45 875,81 Eur). 2014 m. kovo 18 d. NMA gavo pareiškėjos atsiųstą patikslintą lentelę, kurios skiltyje „Prognozė pamečiui“ pardavimo pajamos buvo perskaičiuotos: 2013 m. – 18 560 Lt (5 375,35 Eur), 2014 m. – 6 600 Lt (1 911,49 Eur), 2015 m. – 51 480 Lt (14 909,64 Eur) ir 2016 m. – 158 400 Lt (45 875,81 Eur). Keisdama sumas, pareiškėja atsižvelgė į jau praėjusių 2013 m. skaičius, taigi matyti, kad tai nebuvo techninė klaida – visi skaičiai pakeisti atsižvelgiant į konkrečių metų prognozes. Toks nurodymas negalėjo būti techninė klaida, nes paraiškos VI dalyje „Projekto priežiūros rodikliai“ nurodyta, kad „2 eilutėje nurodomos produkcijos, pagamintos užsiimant projekte nurodyta veikla, pardavimo pajamos praėjusiaisiais ataskaitiniais metais, ataskaitiniais metais ir (arba) paramos paraiškos pateikimo momentu bei planuojamos pajamos prognozuojamu laikotarpiu“. Atkreipė dėmesį, jog projekto priežiūros rodikliai tikslinti
2014 m. kovo 18 d., o sutartis pasirašyta 2014 m. kovo 31 d. Nuo paskutinio projekto priežiūros rodiklių tikslinimo iki šios dienos nėra gautas pareiškėjos prašymas dar kartą patikslinti projekto priežiūros rodiklius dėl įsivėlusios techninės klaidos, nors sutarties tikslinimų per šį laikotarpį buvo 10, be to, ir 2017 m. gruodžio 6 d. atsakyme į paklausimą dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių pareiškėja neminėjo techninės klaidos.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjos minimoje LVAT byloje nurodyta, jog taikant sankciją jos dydis turi būti individualizuojamas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, o būtent, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. NMA atkreipė dėmesį, jog didžiausia Administravimo taisyklėse numatyta sankcija yra visos skirtos paramos susigrąžinimas, o šiuo konkrečiu atveju sankcija buvo skirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą. NMA teigimu, pareiškėja, neapdrausdama turto (lauko virtuvės, ūkio pastato ir trinkelių dangos) ir nesilaikydama įsipareigojimų, prisiimtų pasirašant sutartį, rizikavo, nes neapdrausto turto objektai galėjo būti nuniokoti gaisro, vandens, gamtinių jėgų ar piktavališkai apgadinti. NMA pabrėžė, kad turtas nebuvo apdraustas 130 kalendorines dienas, t. y., daugiau nei tris mėnesius. Atkreipė dėmesį, jog žalos padarymas nėra būtinoji atsakomybės už pažeidimus, kokius padarė pareiškėja, sąlyga. Be to, pareiškėja pateikė paraišką, žinodama savo amžių, nustatyta diagnozė pareiškėjai buvo žinoma pasirašant sutartį su NMA, tad tiek teikdama paraišką, tiek pasirašydama sutartį, pareiškėja prisiėmė galimas rizikas. Tai, kad pareiškėja nuolat stebima kardiologo ir vartoja vaistus, neįrodo, jog šios aplinkybės sutrukdė pasiekti būtent 2016 m. planuotas pardavimo pajamas ar apdrausti turtą. NMA įsitikinimu, ji neturi teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti išimčių dėl mažesnės sankcijos už turto neapdraudimą, nes tai būtų akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė skundą atmesti, remdamosi NMA atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismas

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilęs dėl NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. KL-12-41 „Dėl D. J. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 31 d. pateikė paramos paraišką
Nr. 3VĮ-KA-12-1-010567-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles (toliau – ir Paraiška) (b. l. 51–82).

2014 m. kovo 31 d. atsakovė su pareiškėja D. J. Š. pasirašė paramos sutartį
Nr. 3VI-KA-12-1-010567-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „D. J. Š. nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal Paramos sutartį pareiškėjai kompensuojama iki 675 427 Eur (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų, o pareiškėja įsipareigoja prisidėti savo įnašu iki 370 961 Eur (35 proc.) prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo. Paramos sutartimi pareiškėja, be kita ko, įsipareigojo, siekdama numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip numatyta sutartyje, aprašyta paraiškoje bei verslo plane (17.1 p.); įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais pasiekimais (17.12 p.); kai yra tinkamų draudimo paslaugų, apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus naudota parama, ne trumpesniam kaip 7 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos (17.14 p.) (b. l. 83–94). Pagal Paramos sutartį pareiškėjai iš viso išmokėta 194 402,41 Eur paramos (b. l. 97–128).

NMA, vertindama užbaigto Projekto metinę ataskaitą už 2016 metus (toliau – ir Ataskaita), nustatė, kad pareiškėja nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negavo planuotų pardavimo pajamų iš Projekte numatytos veiklos, todėl Sprendimu nusprendė pritaikyti pareiškėjai sankciją –388,80 Eur dydžio paramos susigrąžinimą. Be to, nustačiusi, kad už paramos lėšas įsigytas / sukurtas turtas nebuvo apdraustas 130 kalendorines dienas, Sprendimu pritaikė sankciją – 2 990,81 Eur dydžio paramos susigrąžinimą (b. l. 6–10).

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, teigia, kad atsakovė dėl pareiškėjos padarytos techninės klaidos netinkamai įvertino pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, be to, paskyrė per didelę sankciją už turto neapdraudimą.

Kaip minėta, pareiškėja, pasirašydama Paramos sutartį, įsipareigojo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Teikdama Paraišką, pareiškėja Projekto priežiūros rodiklių lentelėje deklaravo tokias prognozuojamas pardavimo pajamas: 2012 m. – 92 400 Lt, 2013 m. – 158 400 Lt, 2014 m. – 158 400 Lt, 2015 m. – 158 400 Lt, 2016 m. – 158 400 Lt (b. l. 62–64). 2014 m. vasario 17 d. raštu pareiškėja patikslino Projekto priežiūros rodiklių lentelę ir nurodė tokias prognozuojamas pardavimo pajamas: 2013 m. – 18 560 Lt (5 375,35 Eur), 2014 m. – 6 600 Lt (1 911,49 Eur), 2015 m. – 51 480 Lt (14 909,64 Eur), 2016 m. – 158 400 Lt (45 875,81 Eur) (b. l. 135–139).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2016 m. gavo tik 5 758 Eur pajamų (b. l. 96), tačiau, pareiškėjos teigimu, ši suma yra tik pirmųjų priežiūros metų (pirmi metai po Projekto užbaigimo) pajamos, todėl atsakovė turėjo vertinti 2013 m. prognozę, kuri buvo teikta kaip pirmų priežiūros metų po Projekto baigimo prognozė. Teismas kritiškai vertina šiuos pareiškėjos teiginius, kurie, atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, laikytini pareiškėjos gynybine pozicija siekiant išvengti sankcijos už netinkamą Projekto vykdymą. Pažymėtina, jog pareiškėja dar 2017 m. lapkričio 10 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus raštu Nr. KKl-1259(10.6.1E) (b. l. 143–144) buvo informuota apie tai, jog Ataskaitos vertinimo metu buvo nustatyti neatitikimai, be kita ko, atkreipiant dėmesį, jog 2016 m. pareiškėja planavo gauti 45 875,81 Eur pardavimo pajamų. Pareiškėja, atsakydama į minėtą atsakovės raštą, 2017 m. gruodžio 5 d. rašte (b. l. 151–152) pripažino, jog 2016 m. planavo gauti 45 875,81 Eur pajamų, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, ši suma negali būti laikoma nekintančia, nepriklausoma nuo įvairių aplinkybių. Minėtame rašte pareiškėja paaiškino, kad jai neprireikė planuotos paskolos ir ji Projektą įgyvendino iš nuosavų lėšų, be to, nuo 2015 m. Lietuvoje buvo įvestas euras, kuris padarė didelę reikšmę vartotojų perkamajai galiai ir sumenkino verslo galimybes užsidirbti ir įsitvirtinti rinkoje. Verslo plane nebuvo prognozuojamas toks didelis kainų šuolis, todėl dalį įrangos teko pirkti už brangesnę nei planuota kainą. Taip pat pažymėjo, kad rinkoje atsirado daugiau panašią paslaugą teikiančių verslo subjektų, siūlančių pakankamai aukštas apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugas, todėl smarkiai padidėjo konkurencija. Nurodė, kad numatytam verslo planui įgyvendinti galėjo turėti tam tikros įtakos ir pablogėjusi pareiškėjos sveikata. Taigi iš minėto pareiškėjos rašto matyti, kad pareiškėja neginčijo Projekto priežiūros rodiklių lentelėje 2016 m. nurodytos planuotos gauti pajamų sumos, tačiau nepasiektą rodiklį grindė pasikeitusia ekonomine situacija po euro įvedimo bei pačios pareiškėjos sveikatos būkle, o ne neva neteisingai užpildyta Projekto priežiūros rodiklių lentele. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiškėja nesilaikė Paramos sutartyje bei Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 253.2 punkte nustatyta, kad NMA pažeidimą gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas –nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų. Pagal Administravimo taisyklių 197 punktą pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Vadovaujantis Administravimo taisyklių
197.1.7 punktu, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal NMA patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, taikomas 0,2 proc. paramos sumos paramos sumažinimas. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.13 punktu, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal NMA patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, taikomas paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuota 388,80 Eur gražintina paramos suma, kuri atitinka 0,2 proc. nuo pareiškėjai išmokėtos paramos sumos, todėl paskirta sankcija pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Kaip minėta, pagal Paramos sutartį pareiškėja taip pat įsipareigojo drausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus naudota parama. Pareiga drausti tokį turtą nustatyta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo
2012 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 22.2.3 punkte. Pareiškėja, teikdama Ataskaitą, atsakovei pateikė draudimo liudijimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 19 d. (b. l. 141–142). Paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius turto draudimą nuo 2016 m. lapkričio 19 d., pareiškėja atsakovei pateikė draudimo liudijimą, patvirtinantį, jog už paramos lėšas įsigytas turtas apdraustas nuo 2017 m. kovo 29 iki 2018 m. kovo 28 d. Nei atsakovei, nei teismui pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog ginčo turtas buvo apdraustas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. kovo 28 d., taigi sutiktina su NMA išvada, jog minėtu laikotarpiu neapdrausdama už paramos lėšas įsigyto turto pareiškėja pažeidė Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kaip teisingai pažymi NMA toks pažeidimas truko ne pareiškėjos nurodomus
2 mėnesius, bet iš viso 130 kalendorinių dienų, t. y. 4 mėnesius ir 8 dienas.

Šiuo atveju pareiškėja ginčija už nurodytą pažeidimą apskaičiuotą sankcijos dydį, kuris, atsakovės skaičiavimu, sudaro 1 proc. pradinės pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų vertės, t. y. 2 990,81 Eur. Iš Sprendimo matyti, kad NMA paskirdama tokio dydžio sankciją vadovavosi Administravimo taisyklių 197.3.1 bei 197.3.14 punktais bei atsižvelgė į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą, t. y. įvertino tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, už paramos lėšas įsigytas / sukurtas turtas nebuvo apdraustas ilgą laikotarpį, per kurias neįvyko draudžiamųjų įvykių, apie kuriuos paramos gavėja privalėjo informuoti NMA. NMA, be kita ko, apskaičiuotos sankcijos dydį motyvavo tuo, kad sankcijos dydis turi būti didesnis nei įmokama įmoka.

Nors atsakovė nurodo, jog individualizavo pareiškėjai paskirtą sankciją, tačiau teismo vertinimu, sankcijos dydis šiuo atveju neatitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Administravimo taisyklių nuostatos, kuriomis remdamasi atsakovė skaičiavo pareiškėjai skirtiną sankciją, konkretaus sankcijos dydžio tokio pažeidimo atveju nenustato, tačiau įtvirtina, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, pažeidė kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Nors atsakovė nurodo, jog individualizavo paskirtą sankciją, tačiau būtent 1 proc. dydžio nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės paskaičiuota sankcija nėra pakankamai motyvuota, tuo labiau, kad Sprendime konstatuota ne viena pareiškėjai palanki aplinkybė – pažeidimas padarytas pirmą kartą, jokių pasekmių nekilo. Iš Sprendimo nėra aišku, kodėl sankcija skaičiuojama nuo visų tinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų vertės (2 99 080,62 Eur), o ne nuo pareiškėjai išmokėtos paramos sumos (194 402,41 Eur). Sutiktina, kad sankcija turi turėti ir atgrasomąjį poveikį, todėl turi būti didesnė už draudimo įmoką, tačiau šiuo atveju atsakovės paskirta sankcija yra net apie 3,6 karto didesnė už metinę draudimo įmoką, nors pareiškėjos turtas buvo neapdraustas tik apie 4 mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad nustatydama pareiškėjai taikytinos sankcijos dydį atsakovė pritaikė per griežtą atsakomybę. Teismo vertinimu, metinės draudimo įmokos dydžio sankcija, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, pobūdį ir sunkumą, šiuo atveju atitiktų protingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl skundžiamas Sprendimas keistinas už Įgyvendinimo taisyklių 22.2.3 punkto pažeidimą paskirtą sankciją sumažinant iki 822,76 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos D. J. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. KL-12-41 „Dėl D. J. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ dalį dėl sankcijos už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo
2012 metais taisyklių 22.2.3 punkto pažeidimą, sumažinant pareiškėjai D. J. Š. paskirtą sankciją iki 822,76 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir septyniasdešimt šešių euro centų).

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                         Arūnas Kaminskas

Jolita Rasiukevičienė 

Milda Vainienė