Civilinė byla Nr. 2S-1412-605/2011

(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05499-2011-1)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

                            Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 122.2.;

(S)

122.3.; 129.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.  birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas antstolio R. V. pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-9342-475/2011.

Teisėjų kolegija nustatė:

Antstolis R. V. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 1379,90 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0147/08/02930 priteisimo iš išieškotojos R. B., nurodydamas, kad išieškotoja vykdymo išlaidų už vykdomojo dokumento įvykdymą gera valia nesumokėjo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi (b.l. 5-6) pareiškimo netenkino.

Nutartyje nurodyta, kad iš pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, jog antstolio R. V. kontoroje buvo vykdomas Kauno rajono apylinkės teismo 2008-05-30 vykdomasis raštas Nr. 2-1544-358/2008 dėl skolos išieškojimo iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojos R. B. naudai. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0147/08/02930. Užvedus vykdomąją bylą buvo atlikti pirminiai vykdomieji veiksmai, užklausti reikiami asmenys dėl skolininko turto ir pajamų, priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo į skolininko darbovietę, areštuotas skolininko turtas ir piniginės lėšos (vykdomoji byla b.l. 7, 22-23, 31-33). 2010-04-01 skolininkas elektroniniu paštu atsiuntė pakvitavimą, įrodantį, kad su išieškotoja yra pilnai atsiskaitęs (vykdomoji byla b.l. 35). Antstolis 2010-05-05 išieškotojai R. B. išsiuntė siūlymą sumokėti 1478,88 Lt vykdymo išlaidas (vykdomoji byla b.l. 38). Šiame siūlyme nurodytos vykdymo išlaidų sumos paskaičiavimo vykdomojoje byloje nėra, tačiau yra 2010-04-26 vykdymo išlaidų paskaičiavimas 1979,38 Lt sumai, kurios išieškotojai nebuvo pasiūlyta sumokėti. Antstolis 2010-08-26 dar kartą išsiuntė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau nurodė mažesnę vykdymo išlaidų sumą nei ankstesniame – 1379,90 Lt (vykdomoji byla b.l. 48). Vykdomojoje byloje pateiktas 2010-08-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimas (vykdomoji byla b.l. 50). 2011-03-16 antstolis N. A. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0147/08/02930. Išieškotoja vykdymo išlaidų nesumokėjo iki šiol. LR CPK 610 str. numatyta, kad vykdymo procese visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, tačiau įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali būti nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte taip pat, kaip ir LR CPK, nustatyta, kad, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. 2008-06-27 tarp antstolio R. V. ir išieškotojos R. B. sudarytoje sutartyje nustatytos sąlygos, kad išieškotoja visiškai arba dalinai įvykdžius vykdomąjį dokumentą sumoka antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą atlyginimą bei sumoka atlyginimą netgi išieškotojai atsiėmus vykdomąjį dokumentą, išieškotojai ir skolininkui sudarius taikos sutartį ar skolos padengimo sutartį, prieštarauja teisės normoms.

Apeliantas antstolis R. V. atskiruoju skundu (b.l. 9) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti vykdymo išlaidas iš R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0147/08/02930. Nurodo, kad šiuo atveju Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas negali būti taikomas, nes jis reglamentuoja skolininko pareigą apmokėti vykdymo išlaidas tuomet, kai vykdomasis dokumentas įvykdomas pasibaigus siūlymo ar raginimo terminui. Vykdomojoje byloje Nr. 0147/08/02930 skolininkas pats atsiskaitė su ieškove, o ji antstoliui pateikė prašymą nutraukti išieškojimą, ko pagrindu vykdomasis dokumentas jai grąžinamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas nurodo, kad išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. 2008-06-27 tarp antstolio ir išieškotojos R. B. buvo sudaryta sutartis, kurioje numatyta ieškovės pareiga apmokėti vykdymo išlaidas, atsiimant vykdomąjį dokumentą. Ši sutartis nėra nutraukta ar pripažinta negaliojančia (LR CK 6.224 str.), todėl abiem šalims sukuria atitinkamas teisines pasekmes.

Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja R. B. (b.l. 16-18) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 4 d. registruotu laišku gavo antstolio R. V. siūlymą sumokėti papildomas vykdymo išlaidas 17,00 Lt ir antstolio atlyginimą 1362, 90 Lt, viso 1379, 90 Lt, su kuriomis nesutinka. Antstolis R. V. nepagrįstai vykdė išieškojimą iki 2001-03-16, kadangi, priėmus Kauno apygardos teismo 2009-08-07 nutartį, pasibaigė laikino vykdomojo dokumento pagrindas, o 2009-08-14 ir 2009-08-21 vykdomųjų raštų jis neturėjo. Nuo 2010-02-20 minėtų vykdomųjų raštų pagrindu išieškojimą iš buvusio sutuoktinio vykdė antstolio R. S. kontora.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę į atlygį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje antstolis A.S. v. S.M., bylos Nr. 3K-7-1/2007).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610 straipsniu, visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, tačiau įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Kadangi nagrinėjamu atveju antstolis vykdomąją bylą užbaigė išieškotojos prašymu, jis įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkto reikalavimus, dėl ko antstolio R. V. pareiškimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo netenkino nepagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl priteistinų vykdymo išlaidų, privalo patikrinti, ar jos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, ar jas pagrįstai prašoma priteisti. Lietuvos Respublikos CPK 609 straipsnis nustato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką, kaip minėta, nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pagal antstolio R. V. 2010-04-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykdomoji byla b.l. 49) vykdymo išlaidos sudarė 1979, 38 Lt, tačiau šią sumą išieškotojai R. B. nebuvo pasiūlyta sumokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame apskaičiavime nurodyta, jog vykdymo veiksmai atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0147/08/02930 pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2008-05-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-1544-358/2008 dėl skolos išieškojimo iš V. B. trečios eilės išieškotojui VMI, tačiau ne išieškotojai R. B.. Antstolis 2010-05-05 išieškotojai R. B. išsiuntė siūlymą sumokėti 1478,88 Lt dydžio vykdymo išlaidas (vykdomoji byla b. l. 38), tačiau šiame siūlyme nurodytos vykdymo išlaidų sumos apskaičiavimo vykdomojoje byloje nėra. Antstolis 2010-08-26 siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas išieškotojai R. B. nurodė mažesnę vykdymo išlaidų sumą – 1379, 90 Lt (vykdomoji byla b.l. 48) pagal 2010-08-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame trečios eilės išieškotoja nurodyta VMI (vykdomoji byla b.l. 50). Įvertinus tai, kad vykdymo išlaidos bei atlygis antstoliui turi būti apskaičiuota tinkamai, o šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nėra galimybės patikrinti antstolio R. V. išieškotojai R. B. atskirais laikotarpiais nurodytų vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti ją iš naujo yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju neišanalizavus vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Esant išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  3  punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Neringa Venckienė

Kolegijos teisėjos                                                                                           Aušra Baubienė

                                                                                                   Dalė Burdulienė