Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;

 2.6.10.2.4.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovams G. Ž. ir A. Ž., jų atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, atsakovui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. Ž. ir A. Ž. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui A. L., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“, UAB „Edifica“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas 2020-04-07 pateikė ieškinį, kurį patikslino 2020-04-24 ir kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1000 EUR žalą padarytą nekilnojamajam turtui; 800 EUR neturtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovą priduoti vandens ir nuotekų tinklus „Vilniaus vandenys“ įmonei nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad ieškovai su atsakovu A. L. 2019-11-19 sudarė preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, o 2019-12-30 buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis. Paaiškino, kad preliminariojoje sutartyje bei jos priede buvo nurodyta, kad namas parduodamas su visais jame esančiais baldais ir buitine technika, kurie matomi nuotraukose. Papildomai 2020 metų vasario mėnesį sudarytame apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte atsakovas padarė įrašą, kuriuo iki vasario mėnesio pabaigos įsipareigojo atnešti televizorius ir dokumentus, nes ieškovams įsikėlus į namą jame nebuvo 2 plačiaekranių televizorių, nurodytų sutartyse. Nurodė, kad perduotame nekilnojamame turte buvo aplietos sienos, nešvarus dušas, purvina spinta, purvini skalbiniai, sulaužyta žoliapjovė, sulaužytos spintos durys, t. y. namas buvo prastesnės būklės ir išvaizdos nei buvo sudarinėjant pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį. Negavęs dokumentų iš atsakovo, ieškovas iš vandens tiekėjų sužinojo, kad nėra tinkamai priduoti vandens tinklai, nes atsakovas nesuderino komunikacijų projekto. Vanduo namui tiekiamas laikinos sutarties pagrindu, kurioje nustatytas terminas projektui sutvarkyti. UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui nurodė, kad objektas adresu (duomenys neskelbtini), nėra prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal suderintą projektą, dalyvaujant UAB „Vilniaus vandenys“ atstovui. Statytojas nėra pridavęs tinklų, tai yra neišduota pažyma dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, todėl už teikiamas paslaugas atsiskaitoma pagal skaitiklį šulinyje, prie kurio yra prijungti keturi namai (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo paaiškinta, kad užbaigus tinklų statybą ir išdavus pažymą, bus galima demontuoti skaitiklį šulinyje, nutraukti sutartį su statytoju ir sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų savininkais.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui užbaigti geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų tiesimo darbus, juos priduoti UAB „Vilniaus vandenys“ ir gauti pažymą, yra pagrįstas. Paaiškino, kad be statybą reglamentuojančių teisės aktų geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2016-06-16 išdavė prisijungimo sąlygas PS 16/1305 dviejų vienbučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybai. Taip pat 2016-06-16 išdavė prisijungimo sąlygas PS 16/1304 dviejų vienbučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybai. Pagal prisijungimo sąlygas parengta techninio darbo projekto A laida buvo suderinta 2018-05-15. Paskutinį kartą į objektą UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai buvo kviesti 2020-03-18, tačiau tik paklotų vamzdynų pridavimui, kurie buvo užkasti ir dėl to buvo surašytas defektinis aktas. Pagal PS 16/1305 ir PS 16/1304 pastatytų tinklų stovis šiai dienai nenustatytas, todėl pažyma, kad tinklai pastatyti pagal prisijungimo sąlygas, projektą ir teisės aktų reikalavimus, nėra išduota. UAB „Vilniaus vandenys“ į galutinį objekto pridavimą iškvietimo negavo. Pažymėjo, kad statytojo pareiga gauti pažymą, jog tinklai pastatyti pagal prisijungimo (techninių) sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus. Nauji klientai prijungiami prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pagal Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Patvirtino, kad 2018-07-20 sudaryta laikina geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV103018, pagal kurią už suvartotą geriamąjį vandenį ir išleistas nuotekas pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atsiskaito atsakovas. Šioje sutartyje taip pat yra numatyta atsakovo pareiga užbaigti tinklų statybos darbus ir gauti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą. Paaiškino, kad ieškovas tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ galės sudaryti tik tada, kai bus pastatyti tinklai, gauta pažyma ir bus įvykdytos visos kitos prisijungimo sąlygose nurodytos sąlygos.

Atsakovas A. L. paaiškino, kad jis ir UAB „Edifica“ 2018-05-10 sudarė nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Edifica“ atsakovui pardavė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Įsigijęs šį turtą atsakovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo. Atsakovas su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė sutartį, kuri buvo vienašališkai parengta ir dėl kurios sąlygų atsakovas negalėjo derėtis, nes, kitu atveju, būtų netekęs galimybės naudotis geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu. Atsakovui sudarius sutartį, greta esantys namai buvo prijungti prie atsakovo komunikacijų ir susidarė situacija, kad pagal su atsakovu sudarytą tiekimo sutartį tuo pačiu vandens šaltiniu, skaitliuku bei nuotekų sistema naudojosi ir asmenys, gyvenantys pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovams prieš sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį situacija dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų buvo paaiškinta. Nurodyta, kad klausimą dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo reiktų derinti su kaimynais. Atkreikė dėmesį, kad sudarant pirkimo – pardavimo sutartį nei notaras, nei ieškovai nematė kliūčių sutarčiai sudaryti, nereiškė pastabų dėl dokumentacijos. Pasirašę sutartį ieškovai patvirtino, kad susipažino su visais turto nuosavybės dokumentais prieš pasirašant sutartį, turėjo galimybę apžiūrėti turtą ir neturi atsakovui jokių pretenzijų dėl turto techninė būklės. UAB „Vilniaus vandenys“ po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtino, kad atsakovas veikė teisėtai ir kaip buvo įsipareigojęs preliminaria sutartimi užtikrino, kad visi su turtu susiję dokumentai atitiktų teisinį reglamentavimą. Nurodė, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo į UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi ir jis, siekdamas nutraukti sudarytą vandens tiekimo sutartį, bet sutartis nutraukta nebuvo. Ieškovai taip pat turėjo pareigą per 1 mėnesio terminą nuo turto atlaisvinimo dienos sudaryti sutartis su elektros, šilumos, vandens tiekėjais, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Tebegaliojant su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytai sutarčiai atsakovui yra siunčiami reikalavimai sumokėti už teikiamas paslaugas. Nurodė, kad atsakovas nėra tinklų statytojas, todėl neturi pareigos priduoti tinklus UAB „Vilniaus vandenys“. Dėl ieškovų reiškiamo reikalavimo priteisti 1000 EUR turtinės žalos atlyginimą nurodė, kad ieškovams parduotame turte niekada nebuvo televizorių, nėra televizijos įvadų, nes atsakovas dėl religinių sumetimų nežiūri televizijos. Paaiškino, kad ieškovų televizoriais įvardijami daiktai, kurių ekranai yra panašūs į televizorius, yra kompiuterinių žaidimų priedėliai, - ekranai tinkami tik amerikiečių gamybos video žaidimams ATSC standartu, kuris nėra naudojamas Europoje ir jų negalima naudoti televizijos žiūrėjimui. Šių daiktų, kurių vertė apie 67 EUR, atsakovas neįsipareigojo perduoti ieškovams. Atsakovui neaišku, kokiu faktiniu pagrindu reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, kaip ji pasireiškė ieškovams, nes daiktų, kurių net paskirties ieškovai nežino, teisėtas neperdavimas, negali sukelti dvasinių išgyvenimų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020-01-03 išrašas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2020-10-23 išrašas, trečiojo asmens UAB „Edifica“ ir atsakovo 2018-05-10 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. TPV-3604, šalių 2019-12-31 sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas 2018-05-10 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. TPV-3604, iš UAB „Edifica“ nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – 81 procentų baigtumo pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), ir kuris yra pastatytas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nurodytą vienbutį gyvenamąjį namą, kurio 100 procentų baigtumas įregistruotas 2019-11-19, iš atsakovo 2019-12-31 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ieškovai. 

Pirkimo-pardavimo 2018-05-10 sutarties, notarinio registro Nr. TPV-3604, 3.1. punktas patvirtina, kad 428/875 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kuris aukščiau nurodyta 2019-12-31 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas ieškovams, atsakovas nuosavybės teise įsigijo kitos sutarties, kurios notarinio registro Nr. TPV-3598 ir kuri buvo sudaryta taip pat 2018-05-10, pagrindu.

Pirkimo-pardavimo 2018-05-10 sutarties, notarinio registro Nr. TPV-3604, 2.4. punktas patvirtina, kad atsakovas, iš UAB „Edifica“ įsigijęs 81 procento baigtumo pastatą, perėmė ir statytojo teises, kadangi minėta sutarties nuostata patvirtina ir tai, jog atsakovas sutiko su tuo, kad statybos leidimas butų perrašytas atsakovo vardu. Nurodyta sutarties nuostata, atsakovo pateikta 2019-09-27 pažyma apie statinio atitiktį projektui Nr. 1, trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ pateikta 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV103018 bei trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ argumentai, išdėstyti atsiliepime, duomenys esantys aikščiau nurodytuose registro išrašuose, paneigia atsakovo argumentus, jog jis nėra prisiėmęs statytojo teisių ir pareigų.

Šalių 2019-12-31 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 7.2.8. punkte yra įtvirtinta nuostata, kuria ieškovai sutiko perimti iš atsakovo teises ir pareigas pagal 2018-05-10 pirkimo pardavimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. TPV-3598, tačiau šalių sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad ieškovai būtų sutikę perimti atsakovo teises ir pareigas, įtvirtintas 2018-05-10 pirkimo pardavimo sutartyje, kurios notarinio registro Nr. TPV-3604. Be to, šalių 2019-12-31 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovams buvo parduotas 100 procentų baigtumo pastatas, kurio 100 procentų baigtumas viešame registre buvo įregistruotas nuo 2019-11-22, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovų argumentais, jog pirkdami nekilnojamąjį turtą, jie neturėjo pagrindo abejoti tuo, kad jų įsigyjamas nekilnojamas turtas yra užbaigtas statyti ir priduotas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodyta bei tai, kad trečiasis asmuo, o ne atsakovas teismui pateikė 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV103018, kad name buvo įrengti vandens apskaitos prietaisai, byloje esantis 2020 m. balandžio 6-9 d. susirašinėjimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovų sudaro pagrindą tikėti tuo, kad prieš sudarant nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovams nebuvo atskleistos aplinkybės, kokiu pagrindu į namą yra tiekiams vanduo ir šalinamos nuotekos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje esantis ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovų 2020 m. vasario 18-19 d. susirašinėjimas, 2020 m. balandžio 6-9 d. susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti 2019-12-31 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 7.2.3. punkto įpareigojimus, kreipėsi į vandens tiekėją, tam, kad savo vardu persirašyti sutartį dėl vandens tiekimo, tačiau, kaip matyti iš 2020 m. balandžio 6-9 d. susirašinėjimo, ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ paaiškinimų, paaiškėjo, kad to padaryti nėra galimybės, nes atsakovas perėmęs statytojo teises, nevykdė su UAB „Vilniaus vandenys“ sutarta 2018-07-20 sutartimi Nr. PV103018 prisiimtų įsipareigojimų teisės aktų nustatyta tvarka, pagal išduotas prisijungimo sąlygas (2016-06-16 Nr. 16/1305, 2016-06-16 Nr. 16/1304), techninį projektą (dalis nuotekos, vandentiekis, kuris pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-05-28 Nr. GD-11203) užbaigti tinklų statybos darbus ir gauti pažymą. Tai, kad atsakovas savo kaip statytojo pareigų neįvykdė patvirtina ir byloje esantis 2020-03-18 defektinis aktas. Šis aktas, ir tai, kad viešame registre buvo įregistruotas 100 procentų namo baigtumas, ieškovų paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovams atsakovas pardavė nekilnojamąjį daiktą su paslėptais jo trūkumais, apie tai iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo neinformavęs ieškovų (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. 

Aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, jog apie tai, kad nėra užbaigti vandens ir nuotekų tinklų statybos darbai pagal projektą ir išduotas prisijungimo sąlygas atsakovui buvo žinoma. Tai, kad įgyjamame nekilnojame turte buvo įrengti vandens apskaitos prietaisai, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 100 procentų statinio baigtumas ir kad skaitiklių rodmenys, užfiksuotos šalių sudarytame apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte (189) ir atsakovo pateiktame 2020 m. sausio mėnesio mokėjimo pranešime (656), sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas sąmoningai aplinkybės, jog nėra užbaigti vandens ir nuotekų tinklų statybos darbai pagal projektą ir išduotas prisijungimo sąlygas, neatskleidė ieškovams. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad šis trūkumas specialiųjų žinių neturinčio asmens negalėjo būti akivaizdžiai pastebėti. Atsakovo paaiškinimai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad parduodamo daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, todėl atsakovas yra atsakingas už paaiškėjusius daikto trūkumus: pastato – vienbučio gyvenamojo namo, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), tinklų neprijungimą prie vandens tiekėjo infrastruktūros taip, kaip tai numatyta UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovo sudarytos 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. PV103018 priede.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovai atsakovui pareiškė vieną aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų - neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus, todėl šis ieškovų reikalavimas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas priduoti nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), vandens ir nuotekų tinklus UAB „Vilniaus vandenys“ .

Ieškovai tai pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 1000 EUR žalą, nes nekilnojamasis turtas – namas ieškovams buvo parduotas su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, išskyrus knygas ir paveikslus, o ieškovams perėmus nekilnojamąjį turtą paaiškėjo, kad jame nėra dviejų televizorių.

Šalių paaiškinimai ir byloje esantis abiejų šalių pasirašytas 2019-11-19 preliminarios sutarties priedas „Namo nuotraukos“, kuriame nurodyta, kad namas parduodamas su visais jame esančiais baldais ir buitine technika, kurie matomi nuotraukos, patvirtina, kad šalys preliminaria sutartimi susitarė, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ieškovams bus parduotas su jame esančiais, priedo nuotraukose fiksuotais, daiktais. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovams įsikėlus į namą jame nebuvo nuotraukose užfiksuotų daiktų ieškovų įvardijamų televizoriais, o atsakovo įvardijamų žaidimų priedeliais. Atsakovas teigdamas, kad nuotraukose nurodyti daiktai nėra televizoriai ir kad jų kaina yra apie 60 EUR nepateikė rašytinių įrodymų, kurie tai patvirtintų. Minėtame šalių sudarytame apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte atsakovas yra padaręs įrašą, kad „2 televizorius ir dokumentus atnešiu iki šio mėnesio pabaigos“ , todėl yra pagrindas sutikti su ieškovais, kad nuotraukose buvo užfiksuoti du televizoriai ir juos atsakovas ieškovams pardavė kartu su gyvenamuoju namu ir įsipareigojo grąžinti. Šalių nurodyta aplinkybė, kad ieškovai į namą įsikėlė 2020 m. vasario mėnesį, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas minėtu įrašu du televizorius ieškovams įsipareigojo grąžinti iki 2020 metų vasario mėnesio pabaigos. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad du televizoriai ieškovams nebuvo grąžinti iki 2020-03-01, nėra gražinti ir bylos nagrinėjimo metu.

CK 6.317 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgytus daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Nors šalių sudarytoje 2019-12-31 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nuostatų dėl name buvusių ir preliminaria sutartimi fiksuotų kilnojamųjų daiktų pardavimo kartu su gyvenamuoju namu už sutartyje nurodytą kainą, tačiau preliminarioji sutartis ir šalių paaiškinimai patvirtina tai, kad gyvenamajame name buvę kilnojamieji daiktai buvo ieškovams parduoti kartu su namu už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą, todėl atsakovas neperdavęs ieškovams dviejų televizorių, užfiksuotų preliminarios sutarties priede, pažeidė pardavėjo teises ir sutartį (CK 256 straipsnio 2 dalis) ir turi atlyginti ieškovams padarytus nuostolius.

Ieškovų paaiškinimai, apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas, byloje esantis ieškovo ir atsakovo 2020-03-06 elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovai perėmę įsigytus nekilnojamąjį ir kilnojamuosius daiktus, nedelsiant informavo atsakovą apie tai, kad name nėra jiems parduotų dviejų televizorių. Šalys nustatė terminą šiems daiktams perduoti. Atsakovas nustatytu terminu daiktų negrąžino (neperdavė), todėl pagal CK 6.324 straipsnį ieškovai įgijo teisę reikalauti atsakovo, kad šis atlygintų nuostolius.

Ta aplinkybė, kad ieškovams įsikėlus į namą, televizorių jame nebebuvo, eleminuoja ieškovų galimybę nurodyti tikslius televizorių parametrus (dydžius, įstrižainės, gamintojus ir kitus). Iš byloje esančių nuotraukų taip pat nėra galimybės nustatyti tikslios dviejų televizorių parametrus, tačiau šios nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad televizoriai buvo plačiaekraniai ir galėjo atitikti tuos parametrus, kurie yra nurodyti ieškovų pateiktuose prekių kataloguose ir tikėtina jog vidutinė dviejų televizorių kaina yra ta, kurią nurodo ir prašo priteisti iš atsakovo ieškovai. Svarbu atkreipti kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovų nurodytais televizorių parametrais ir kaina, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė sutartį, dėl atsakovo veiksmų ieškovams buvo perduotas nepilnos komplektacijos turtas (be dviejų televizorių) ir tokiu būdu padaryti nuostoliai, yra pagrindas tenkini ieškovų reikalavimą ir priteisti iš atsakovo ieškovams solidariai (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) 1000 EUR nuostolius (CPK 178, CK 6.256, 6.245 straipsnio 1 -3 dalys, 6.246 - 6.249 straipsniai).

Ieškovai ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 800 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

CK.6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kasacinis teismas, aiškindamas neturtinės žalos sampratą, yra konstatavęs, jog tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. gruodžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Ieškovai nagrinėjamu atveju apsiribojo savo paaiškinimais, iš kurių galima spręsti, kad buvo patirti nepatogumai, sukėlę dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, tačiau jie, teismo vertinimu, nėra pakankami tam, kad pagrįstų žalos padarymo faktą. Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau nagrinėjamu atveju, pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.350 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovo ieškovams solidariai (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus du iš trijų ieškovų reikalavimų, ieškovams iš atsakovo priteistinos 2/3 dalys patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovų turėtų būti priteista 1/3 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepateikė, todėl iš ieškovų atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovai pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovai už pareikštą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 155 EUR žyminio mokesčio. Netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patenkinus 2/3 ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovams solidariai (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) priteistini 78 EUR sumokėto žyminio mokesčio ((155-38):3x2). Ieškovų pateikti 2020-03-16, 2020-08-17, 2020-10-01, 2020-11-23, 2021-01-22 mokėjimo nurodymai ir sąskaitos faktūros patvirtina, kad už suteiktą teisinę pagalbą ieškovai patyrė 660 EUR išlaidas. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovams solidariai (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) priteistina 440 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 24,57 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 16,38 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovų solidariai (CK 3.87 straipsnis) – 8,19 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Vadovaudamasis CPK 268 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priduoti nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), vandens ir nuotekų tinklus trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovams G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 518 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų reikalavimą dėl 800 EUR neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,38 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta gavėjui - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660. 

Priteisti solidariai iš ieškovų G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,19 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta gavėjui - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Rasita Kurakienė