Civilinė byla Nr. e2-1657-1105/2020

                  Teisminio proceso Nr.2-08-3-00539-2020-4

                  Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                  2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1. 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Meškonytei,

dalyvaujant atsakovės UAB „Naideka“ atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. K.,

nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. K.,

nustatė:

1.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 617,98 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 5 d. Vokietijoje dėl P. K., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. P. K. buvo samdomas atsakovo, eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo minėtos transporto priemonės naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė IVECO STRALIS, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutsches Büro Grüne Karte e.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 2 617,98 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalies nuostata, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnį ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 2 617,98 Eur ir vadovaujasi TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (atsakovo) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (atsakovo). Papildomai nurodė, kad atsakovas buvo informuotas apie Vokietijoje vykstantį eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, t. y. jam buvo sudarytos galimybė dalyvauti minėtame procese, juo domėtis, teikti savo paaiškinimus, nepaisant to, atsakovas nesiėmė veiksmų, nors turėjo ir galėjo pasidomėti padaryta žala, jos aplinkybėmis ir administravimo procesu, esant prieštaravimams – teikti prašymus / paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti atsakovo prieštaravimus regresinio ieškinio byloje. Biuro pareikštas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui.

2.       Atsakovė atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Naideka“ nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą eismo įvykio vietos valstybėje - Vokietijoje, žalos atlyginimas nustatytas ne Vokietijos teismų, bet pirminio kreditoriaus geranoriško susitarimo su Žalų administravimo biuru pagrindu, remiantis Pietų Heseno policijos nuovados policininko pateiktu pranešimu apie eismo įvykį. Atsakovei apie eismo įvykį nebuvo pranešta, ji neturėjo galimybės dalyvauti ir reikšti savo nuomonę dėl paties autoįvykio vertinimo, nei dėl žalos dydžio. Įvykyje dalyvavęs UAB „Naideka“ darbuotojas - trečiasis asmuo byloje nėra ir nebuvo įgaliotas atstovauti bendrovę žalos atlyginimo teisiniuose santykiuose. Prie tyrimo medžiagos nepridėta autoįvykio vietos schema, todėl negalima patikimai nustatyti, kas kaltas dėl įvykio. Pranešimas apie eismo įvykį neturi jokios įrodomosios vertės, nes jo dalis „Įvykio eiga“ surašytas taip, jog niekas nesupras kaip ten buvo. Nėra jokių duomenų apie tai, ar iš viso buvo tirta turėjo ar ne galimybę nukentėjusios transporto priemonės valdytojas išvengti autoįvykio. Klausimas svarbus, jeigu būtų pripažinta, kad dėl autoįvykio yra abiejų transporto priemonių valdytojų kaltė, tai leistų nustatyti jų dalis. Iš pridėtų foto nuotraukų matyti simboliniai transporto priemonės nubrozdinimai, kurie neleidžia galvoti, jog žala paskaičiuota teisingai. Nuostoliai, jeigu atsakovė ir būtų buvusi kalta, neprotingai užaukštinti. Ieškovė privalėjo kontroliuoti visą žalos nustatymo eigą, tačiau nieko konkretaus nedarė ir sutiko su bet kokiais žalos paskaičiavimais, pateiktais iš Vokietijos draudikų biuro, neįsitikino, koks realus žalos dydis, nes netyrė, kiek konkrečiai sumokėjo už autoįvykio metu apgadintos transporto priemonės remontą. Mano, kad yra du pagrindai ieškiniui atmesti, t. y. ieškovas nevykdė pareigos tikrinti, ar padarytas toks eismo įvykis, ar kaltas asmuo, ar padaryta žala, o jei asmuo kaltas ir padaryta žala – ar padaryta tokio dydžio žala, nes negalima nustatyti žalos dydžio. Pateikti dokumentai nepagrindžia trečiojo asmens kaltės, dokumentuose neužfiksuota, kuris vairuotojas kaltas. Negalima daryti išvados, kada įvyko eismo įvykis. Ekspertizės ataskaitos sąmatoje išvardinti darbai, pavyzdžiui, galinio dešinio šoninio lango stiklo išmontavimas ir keitimas ir kiti, kurių nereikėjo atlikti dėl tokio eismo įvykio. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar atsakovei buvo pranešta apie Vokietijoje eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, nurodė, kad tokie duomenys jam nežinomi.

3.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. K. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su nuostolių atlyginimu nesutinka; įmonei buvo pranešta skambučiu ir žinute, kad baigėsi draudimas. Tretysis asmuo dirbo UAB „Naideka“ vairuotoju, dabar ten nebedirba. Įvykis įvyko 2018 m. kovo 5 d. tamsiu paros metu. Jis su savo vairuojamu vilkiku pasirinko sukti į dešinę pusę ir nematė automobilio, važiuojančio jam iš dešinės, nes pastarasis atsidūrė aklojoje zonoje. Jo vilkikui buvo numuštas dešinio posūkio stikliukas, kitam automobiliui buvo nubrauktas kairysis šonas, bet jis nuvažiavo savo eiga. Po įvykio matė abu automobilius, matė nubrauktą nukentėjusio automobilio kapotą, sparną, dureles ir galinį sparną, o dešinės automobilio pusės nematė, todėl negali pasakyti kaip ji atrodė, nes buvo tamsu. Mano, kad lengvasis automobilis nebuvo prispaustas prie kelio atitvaro, bet tiksliai to nurodyti negali. Dėl padaryto eismo įvykio pripažino savo kaltę, nurodė, kad buvo nubaustas Vokietijoje, sprendimo neginčijo, neskundė, jam paskirtą baudą sumokėjo. Apie tai, kad jo vairuojamas vilkikas buvo be privalomojo draudimo, darbdavį, t. y. atsakovą trumpąja SMS žinute buvo informavęs prieš 2 – 3 dienas iki įvykdyto eismo įvykio. Darbdavys jam buvo atsakęs, kad transporto priemonė bus apdrausta, tačiau iš tiesų to nepadarė. Žinojo, kad automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Įvykio vietoje buvo atvykusi policija, kuri matavo, fotografavo. Mano, kad jei būtų prispaudęs automobilį prie atitvaro, tai nukentėjęs automobilis būtų nebenuvažiavęs, bet jis dar nuvažiavo apie 30 - 50 metrų, gali būti, kad automobilio vairuotojas išsigandęs „metėsi“ į atitvarą.

4.       Ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai.

5.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. Vokietijoje, greitkelyje A67, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliui VW POLO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą sukėlusią transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo P. K., kuris buvo atsakovės UAB „Naideka“ darbuotojas (Pietų Heseno policijos valdybos Eismo saugumo / spec. tarnybų direkcijos Pietų Heseno greitkelių policijos nuovados Pranešimo apie eismo įvykį (bylos Nr. VU/0252269/2018) duomenys, 2018 m. kovo 5 d. SODRA duomenys). Atsakovė eismo įvykio dieną buvo šios transporto priemonės naudotoja (valdytoja) (2018 m. kovo 5 d. VĮ Regitra duomenys).

6.       Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui reikalavimą 2 617,98 Eur sumai. Ieškovas 2018 m. liepos 18 d. sumokėjo Deutsches Buro Grune Karte E. V. 2 617,98 Eur sumą. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. spalio 4 d. pretenzijomis pareikalavo atsakovės sumokėti 2 617,98 Eur.

7.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo transporto priemonės IVECO STRALIS, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo atsakovės darbuotojas P. K., todėl atsakovė buvo atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. 

8.       Civilinės bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad atsakovės valdoma transporto priemonė IVECO STRALIS, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu nebuvo apdrausta. Civilinės bylos šalys šios faktinės aplinkybės neginčijo.

9.       Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalį, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas turi teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

10.       Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad yra du pagrindai ieškiniui atmesti, t. y. ieškovas nevykdė pareigos tikrinti, ar buvo padarytas toks eismo įvykis, ar tretysis asmuo yra kaltas dėl padaryto eismo įvykio, o jeigu kaltas ir padaryta žala, tai ar buvo padaryta būtent tokio dydžio žala, nes iš pateiktų dokumentų jos negalima nustatyti.

11.       Iš Pietų Heseno policijos valdybos Eismo saugumo / spec. tarnybų direkcijos Greitkelių policijos nuovados dokumento ir Pranešimo apie eismo įvykį (bylos Nr. VU/0252269/2018) matyti, kad 2018 m. kovo 5 d. 6.19 val. neapgyvendintoje vietovėje, greitkelis Nr. 67, įvyko eismo įvykis judant išilgine kryptimi, susidūrimas su kita transporto priemone, kuri lenkia arba laukia; dalyvis eil. Nr. 01  kaltininkas: vairuotojas P. K., kaltinimas: Kelių eismo taisyklių (vok. santrumpa - StVO) 7 straipsnio 5 dalies, 1 straipsnio 2 dalies, 49 straipsnio pažeidimai; Kelių eismo įstatymo (vok. santrumpa - StVG) 24 straipsnio pažeidimas, BKat 31.1. punkto pažeidimas; Administracinių teisės pažeidimų įstatymo (vok. santrumpa - OWiG) 19 straipsnio pažeidimas; OWi-TBNR 107101 [35,00 EUR], OWi nesutrumpintas tekstas: persirikiuodamas į kitą važiuojamos kelio dalies juostą sukėlė eismo įvykį; kaltinamasis pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą; transporto priemonės duomenys - puspriekabių vilkikas „Iveco“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvis eil. Nr. 02: nukentėjęs asmuo M. D., transporto priemonės duomenys - lengvasis automobilis VW POLO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žala / pėdsakai / tech. defektai - kairysis transporto priemonės šonas dėl susidūrimo šonu su 01 eismo įvykio dalyviu: dešinysis transporto priemonės šonas: nubruožus padaryta žala dėl šoninio susidūrimo su kelio atitvaru. Ieškovas į bylą pateikė 2018 m. gegužės 24 d. Vokietijos biuro „Grune Karte e. V.“ Reikalavimą atlyginti žalą (Vidaus nuostatų 5 str.), adresuotą ieškovui, pagal šį raštą ieškovo vardas, pavardė – D. M., žalą sukėlusios šalies transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio data 2018 m. kovo 5 d., eismo įvykio vieta A67, 2,8 km; nurodyta, kad pateikiamas reikalavimas dėl kompensacijos pagal Vidaus nuostatų 5 straipsnį, atlikti šie mokėjimai: kompensacija – 2 236,50 Eur, išorės paslaugos - 45,81 Eur, administravimo mokestis - 335,50 Eur, iš viso 2 617,98 Eur. BECS Europos žalų administravimo biuro 2018 m. gegužės 9 d. Žalos atlyginimo reikalavime nurodyta: transporto priemonė: (duomenys neskelbtini) eismo įvykio data: 2018 m. kovo 5 d., draudimo liudijimo turėtojas: P. K., mokestis (įsk. 19 proc. PVM): 335,50 Eur, tyrimo ataskaita: 45,81 Eur apgadinimai: 2 236,67 Eur, likutis 2 617,98 Eur. BECS Europos žalų administravimo biuro 2018 m. gegužės 9 d. rašte Vokietijos biurui „Grune Karte e.V.“ pažymėta, kad „Jūsų apdraustos transporto priemonės vairuotojas nepaisė kitos eismo įvykio šalies pirmenybės eisme“ ir „eismo įvykį užregistravo policija“. Į bylą pateikti 2018 m. gegužės 9 d. pavedimo nurodymai 586,67 Eur, 1 650,00 Eur ir 45,81 Eur sumai. 2018 m. liepos 18 d. lėšų pervedimo nurodymu ieškovas pervedė Deutsches Buro Grune Karte E.V. 2 617,98 Eur.

12.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas tretysis asmuo P. K., vairavęs atsakovei priklausiusį vilkiką „Iveco“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė nurodo, kad Pranešimo apie eismo įvykį dalyje „Įvykio eiga“ abu eismo įvykio dalyviai įvardyti tuo pačiu numeriu 01, be to, dokumentuose nesutampa eismo įvykio laikas, tačiau teismas sprendžia, kad šie klaidingai nurodyti dalyvių numeriai Pietų Heseno policijos valdybos Eismo saugumo / spec. tarnybų direkcijos Greitkelių policijos nuovados Pranešime apie eismo įvykį laikytini akivaizdžiu rašymo apsirikimu, kaip ir pateiktuose dokumentuose nurodytos nevienodas eismo įvykio laikas, ir tai nesudaro pagrindo abejoti nei įvykusio eismo įvykio faktu, nei šio įvykio kaltininku. Teismas darydamas tokias išvadas remiasi ne tik civilinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bet ir transporto priemonę vairavusio P. K. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, apie tai, kad ieškinio reikalavime nurodytą dieną, t. y. 2018 m. kovo 5 d. jis vairavo atsakovei priklausiusią transporto priemonę bei dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas automobilis VW Polo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismui nurodė, kad būtent jis buvo pripažintas kaltu dėl įvykusio eismo įvykio ir savo kaltės neginčijo nei tuojau pat po įvykio, nei šioje civilinėje byloje. 

13.       Ieškovas teismui pateiktuose papildomuose dokumentuose nurodė, kad savo iniciatyva informavo atsakovę apie pradėtą žalų bylos administravimą, t. y. atsakovei 2018 m. kovo 14 d. buvo išsiųstas raštas Nr. S-3523-18-(5.10.) „Dėl informacijos pateikimo“, tačiau atsakymas į paklausimą nebuvo gautas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2020 m. kovo 4 d. raštas Nr. V-1001-20-(5.9) „Dėl atsakovo UAB „Naideka“ atsiliepimo į ieškinį“). Tuo tarpu, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar atsakovei buvo pranešta apie Vokietijoje eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą. Teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo galimybių domėtis ir dalyvauti Vokietijoje atliekamu eismo įvykio tyrimu, žalos administravimu, kadangi apie įvykį buvo informuota. Atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne vilkiko vairuotojas P. K.. Atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, turėjo būti aktyvi ir domėtis eismo įvykio tyrimu, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau to nedarė. Atsakovė taip pat turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pati teikti užklausimus kompetentingoms institucijoms, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvi, todėl jos abejonės dėl vilkiko vairuotojo kaltės nebuvimo laikytinos neįrodytomis.

14.       Vokietijos Kelių eismo taisyklių 7 straipsnio “Motorinių transporto priemonių važiavimas eismo juostomis” 1 dalyje numatyta, kad keliuose, sudarytuose iš keleto vienos krypties eismo juostų, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, motorinės transporto priemonės privalo važiuoti kiek įmanoma dešiniau, o pagal šio straipsnio 5 dalį visais atvejais eismo juostą galima keisti, jei nesukeliamas pavojus kitiems eismo dalyviams; apie bet kokį persirikiavimą būtina laiku ir aiškiai pranešti; tam reikia naudoti posūkio žibintus. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vokietijos Kelių eismo įstatymo (StVG) 7 straipsnis numato transporto priemonės ar priekabos, kuri pagal savo paskirtį turi būti gabenama kartu su transporto priemone, valdytojo atsakomybę už žalą, kuri atsiranda eksploatacijos metu. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, susijusių su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tretysis asmuo eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių (vok. santrumpa - StVO) 7 straipsnio 5 dalies, 1 straipsnio 2 dalies, 49 straipsnio reikalavimus; Kelių eismo įstatymo (vok. santrumpa - StVG) 24 straipsnio, BKat 31.1. punkto; Administracinių teisės pažeidimų įstatymo (vok. santrumpa - OWiG) 19 straipsnio reikalavimus; OWi-TBNR 107101 [35,00 EUR], persirikiuodamas į kitą važiuojamos kelio dalies juostą sukėlė eismo įvykį; kaltinamasis pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą (Pietų Heseno policijos valdybos Eismo saugumo / spec. tarnybų direkcijos Greitkelių policijos nuovados Pranešimo apie eismo įvykį, bylos Nr. VU/0252269/2018 duomenys). Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad 2018 m. kovo 5 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis dėl trečiojo asmens kaltės, kas sudaro vieną iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

15.       Minėta, jog civilinėje byloje atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, nurodo, kad ieškovo pateiktoje Ekspertizės ataskaitos sąmatoje nurodyta daug nereikalingų darbų, kurių nereikėjo atlikti.

16.       Iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2 617,98 Eur prašomą priteisti žalos dydį sudaro: 2 236,50 Eur draudimo išmoka (kompensacija), iš kurios 586,67 Eur techninės ekspertizės išlaidos ir 1 650 Eur transporto priemonės remonto išlaidos; 45,81 Eur išorės paslaugos (išlaidos) - jas patyrė žalos bylą administravęs Vokietijos Biuro paskirtas agentas BECS žalos administravimo metu už advokato suteiktas paslaugas; 335,50 Eur žalos administravimo mokestis.

17.       Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė VW POLO, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta Ozer žalos tyrimų biuro Ekspertizės ataskaita / sąmata, atlikta automobiliui Volkswagen Polo IV, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); žala, susijusi su privalomojo civilinės atsakomybės draudimu. Įvykio / apžiūros data 2018 m. kovo 5 d. / 2018 m. kovo 29 d. Ekspertizės ataskaitos baigiamosiose pastabose nurodyta, kad ši ekspertizės ataskaita skirta žalai sureguliuoti pagal civilinę teisę. Ekspertizės ataskaitoje nurodytos susidūrimo sritys ir žalos aprašymas (Ekspertizės ataskaitos 10 psl.), taip pat pateiktas įvertinimas – visiška žala, prognozuojamos remonto išlaidos siekia ar viršija transporto priemonės atkuriamąją vertę, nurodyta transporto priemonės atkuriamoji vertė – 1 750 Eur, likutinė vertė – 100 Eur (Ekspertizės ataskaitos 12 psl.). 2018 m. gegužės 9 d. pavedimo nurodymu nukentėjusiajam D. M. pervesta 1 650 Eur, advokatui Billstein - 45,81 Eur, SV Ozer - 586,67 Eur. Vadovaujantis Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo bendrųjų taisyklių 5 straipsnio nuostatomis, sureguliavus žalą reikalavimas atlyginti išlaidas išsiunčiamas atitinkamai draudimo įstaigai ar atitinkamam biurui, nurodant ir visoms kitoms išlaidomas padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (1.3 punktas). Prašomas priteisti 335,50 Eur (15 proc. nuo 2 236,50 Eur sumos) administravimo mokestis neviršija Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendimo Nr. 2 numatyto administravimo mokesčio dydžio, todėl jis yra pagrįstas. Ieškovas nurodė, kad kitos išlaidos yra kompensuojamos remiantis Bendradarbiavimo nuostatų 5.1.2 straipsniu, pagal kurį biuras ar tam tikslui jo paskirtas agentas sureguliuoja visas žalas, susijusias su ta pačia autoavarija, jis siunčia atitinkamam biurui prašymą atlyginti išlaidas, nurodydamas kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas. Ieškovas nurodė, kad advokato honoraro dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Įstatymu dėl advokatų honorarų (originalus pavadinimas „Rechtsanwaltsvergütungsgesetz (RVG)“) ir pateikė teismui šio dokumento vertimą. Teismas neturi pagrindo abejoti šių išlaidų paskaičiavimo teisingumu. Bylos duomenimis 2018 m. liepos 18 d. lėšų pervedimo nurodymu ieškovas pervedė Deutsches Buro Grune Karte e.V. 2 617,98 Eur.

18.       Pasisakydamas dėl eismo įvykiu padarytos žalos dydžio, teismas pabrėžia, kad atsakovė tik deklaratyviai ginčija ekspertizės ataskaitą / sąmatą ir abstrakčiai nurodo, neva, šiame dokumente yra nurodyti darbai, kurie yra nereikalingi, tačiau šių darbų neįvardija. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių kitokį padarytos žalos mastą, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl kitokio, galimai mažesnio, priteistinos žalos dydžio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kėlė abejones tik dėl kai kurių remonto darbų būtinumo, kitų į ieškovo prašomos priteisti žalos dydį įskaičiuotų sumų neginčijo. Gi teismas sprendžia, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais dokumentais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykio šalyje (Vokietijoje) galiojančiais teisės aktais. Netikėti šiais rašytiniai įrodymais ir jų pagrįstumu teismas neturi pagrindo.

19.       Ieškovas pateikė teismui eismo įvykio vietos - Vokietijos teisę pagrindžiančias nuostatas, teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Pateikė duomenis, kad pagal Civilinio kodekso 249 straipsnį, kuris reglamentuoja žalos atlyginimo pobūdį ir dydį, asmuo, įpareigotas atlyginti žalą, privalo atkurti tokią būklę, kokia būtų, jei nebūtų įvykusios žalos atlyginimo prievolę sąlygojančios aplinkybės (1 dalis); jeigu dėl asmens sužalojimo ar dėl daikto sugadinimo turi būti atlyginta žala, tai kreditorius vietoje atkūrimo gali pareikalauti reikiamos piniginės sumos; daikto sugadinimo atveju į pagal 1 pastraipą reikalaujamą sumą įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis ir tik tada, jei jis iš tikrųjų susidarė. Ieškovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio teismo (BGH) sprendimu BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73, trečioji šalis pagal Vokietijos Civilinio kodekso (vok. BGB) 249 straipsnį gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas, o atsakinga už eismo įvykį šalis turi atkurti iki eismo įvykio buvusią transporto priemonės būklę. Pateikė, kad vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Civilinės teisės teismo(BGH) sprendime trečioji šalis pagal Civilinio kodekso (vok. BGB) 249 straipsnį gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas (BECS Europos žalų administravimo biuro 2014 m. rugsėjo 17 d. raštas, Teisminė praktika CK1973-11-06-VI ZR 1/73). Ieškovas taip pat pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis Vokietijos teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu Vokietijoje per eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui apskaičiuota ir išmokėta kompensacija bei kitos dėl eismo įvykio patirtos išlaidos. Tuo tarpu, atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieškovas, taip pat nepateikė į bylą kitų įrodymų dėl civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, ir žalos bei jos dydžio. Taigi, atsakovė procesine teise teikti įrodymus nepasinaudojo (CPK 42 straipsnis). Minėta, jog atsakovės argumentai apie tai, kad negalima nustatyti žalos dydžio yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais, o tik keliamomis abejonės. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, tuo labiau, kai jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimu, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto - nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti tos šalies teisės aktų nuostatomis. 

20.       Atsakovė byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „<...> tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą“. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad „<...> Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą“. Pažymėjo, kad „<...> CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai“.

21.       Remdamasis civilinėje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir įrodė, kad išmoka Vokietijoje eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal Vokietijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte e.V.) 2 617,98 Eur sumą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.

22.       Kadangi abi civilinės bylos šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą įvykdyti piniginę prievolę mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti metines procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl taip pat tenkinamas.

23.       Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis): ieškovo naudai priteisiamas jo sumokėtas 59 Eur žyminis mokestis, 429,87 Eur išlaidos už dokumentų vertimą (CPK 79, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei – 7,60 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Naideka“, įmonės kodas 148031070, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, įmonės kodas 125709291, naudai 2 617,98 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniolikos eurų 98 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 59 Eur (penkiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, 429,87 Eur (keturių šimtų dvidešimt devynių eurų 87 ct) išlaidas už dokumentų vertimą.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Naideka“, įmonės kodas 148031070, valstybės naudai 7,60 Eur (septynių eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja