Civilinė byla Nr. e2A-41-854/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00037-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donatos Kravčenkienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) R. P., A. P. ir L. M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams R. P., A. P. ir L. M. P. dėl skolos priteisimo.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Bendrija) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų įsiskolinimą: i) iš atsakovės L. M. P. – 890,93 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; ii) iš atsakovo R. P. – 1 428,30 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; iii) iš A. P. – 940,08 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Ieškovė, vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 1, 4 straipsnių nuostatomis, yra įsteigta įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Bendrija atstovauja savininkų interesus bei organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdymą, tvarko ūkinius ir finansinius reikalus, įgyvendina patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

2.2.                      Atsakovai daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo: i) L. M. P. gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo tris patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); ii) atsakovas R. P. gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo tris patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); iii) atsakovė A. P. gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo dvi patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2.3.                      Ieškovė, būdama pastato bendro naudojimo objektų ir konstrukcijų priežiūrą ir administravimą vykdančiu asmeniu, teikė atsakovų butui proporcingai priklausančių pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas.

2.4.                      Pastato tinkamas eksploatavimas bei jo išsaugojimas yra ne tik privataus savininko, bet ir viešasis interesas, įpareigojantis patalpų savininką, nepriklausomai nuo to, ar jis yra, ar nėra bendrijos narys, atlikti pareigas, kylančias iš nuosavybės teise turimų ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų įgyvendinimo, t. y. apmokėti išlaidas, susijusias su nuosavų patalpų išlaikymu ir pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.

2.5.                      Minėtas paslaugas atsakovams ieškovė teikė Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2, 3, 6 punktų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindais.

2.6.                      Visi trys atsakovai iš dalies neapmokėjo ieškovės jiems išrašytų mokėjimo pranešimų už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, todėl už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai) susidarė skolos –  atsakovės L. M. P. skola sudaro 890,93 Eur, atsakovo R. P. skola – 1 428,30 Eur, atsakovės A. P. skola – 940,08 Eur:

2.6.1.                      Už atsakovės L. M. P. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidarė 99,11 Eur įsiskolinimas; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 687,12 Eur įsiskolinimas; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 104,70 Eur įsiskolinimas.

2.6.2.                      Už atsakovo R. P. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidarė 397,54 Eur įsiskolinimas; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 030,76 Eur įsiskolinimas.

2.6.3.                      Už atsakovės A. P. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidarė 334,09 Eur įsiskolinimas; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 605,99 Eur įsiskolinimas.

2.7.                      Ieškovė 2023 m. gegužės 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad nors atsakovai savo privačias patalpas elektrifikavo savavališkai pastato bendro naudojimo patalpose įsirengę elektros tinklus, šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikštas ieškinys. Deklaruoti duomenų savo reikmėms ieškovė iš atsakovų nereikalauja jau nuo 2022 m. kovo 1 d., o administracinis mokestis ir elektros suvartojimas bendrosioms reikmėms išdalinamas visiems savininkams proporcingai jų turimų patalpų plotui. Tai atsakovams ne kartą buvo paaiškinta el. paštu, o byloje atsispindi priskaitytų sumų detalizavimuose, kas patvirtina, kad už atsakovų privačių patalpų elektrifikavimą jokių sumų priteisti neprašoma.

2.8.                      Ieškovė užsakė atskirą elektros įvadą bendroms pastato reikmėms. Ieškovei teko ir dalis projekto rengimo išlaidų, kuri proporcingai buvo išdalinta visiems pastato patalpų savininkams; teko ir visa dalis išlaidų bendrojo naudojimo patalpų elektrifikavimui, kuri buvo išdalinta proporcingai pastato patalpų savininkams pagal turimą patalpų plotą, tarp jų ir atsakovams. Bendroms reikmėms tenkanti sąmatos dalis buvo patvirtinta visuotiniame bendrijos narių susirinkime, vykusiame 2022 m. kovo 28 d., kuriame dalyvavo atsakovas R. P. Protokolo įrašai patvirtina, kad darbotvarkės 5-uoju klausimu buvo svarstytas pastato bendrųjų patalpų elektrifikavimas ir dėl šio klausimo buvo nutarta bendrųjų patalpų pastate elektrifikavimo sąmatą išdalinti visiems patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų plotui.

2.9.                      Pastato patalpų savininkams 2022 m. vasario 1 d. el. laišku ieškovė pranešė, kad dėl pastato vidaus elektros tinklų išvedžiojimo darbų buvo atlikta 5 rangovų apklausa. Sąmatos pateiktos pagal UAB „Vibera“ paruoštą pastato vidaus tinklų prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų elektros vidaus (po apskaitos) tinklų techninį projektą. Viena įmonė atsisakė pateikti pasiūlymą, o 4 įmonės pateikė pasiūlymus: i) UAB „Elektromonteris“ bendra sąmatos vertė su PVM – 178 767,06 Eur; ii) UAB „Elvo“ bendra sąmatos vertė su PVM – 132 443,76 Eur; iii) UAB „Elconsa“ bendra sąmatos vertė su PVM – 127 050 Eur; iv) UAB „Kramas statyba“ bendra sąmatos vertė su PVM – 126 753,33 Eur.

2.10.                      Tarp ieškovės ir UAB „Kramas statyba“ 2022 m. kovo 30 d. buvo pasirašyta subrangos darbų sutartis Nr. 2022/03/30-V, pagal kurią UAB „Kramas statyba“ įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis pagal sutartyje numatytą terminą atlikti 53 abonentų elektros įvado įrengimą ieškovės administruojamame pastate bei kitus elektros tinklo įrengimo darbus pagal sąmatą Nr. 1. Sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad sutarties kainą sudaro 104 754,89 Eur. 2022 m. gegužės 4 d. papildomu susitarimu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 9 d. UAB „Kramas statyba“ 2022 m. lapkričio 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija KR22 Nr.110403 už elektrifikavimo darbus. Sąskaita buvo išrašyta 96 046,35 Eur sumai, kadangi dalis patalpų savininkų išreiškė norą gauti PVM sąskaitas faktūras tiesiogiai iš UAB „Kramas statyba“ su tikslu pasinaudoti PVM mokesčio atskaita, nes ieškovė nėra PVM mokėtoja. Ieškovės sąskaita ir atskiros savininkų sąskaitos kartu sudaro bendrą sąmatos sumą – 126 753,42 Eur.

2.11.                      Ieškovė su UAB „Vilniaus vaizdas“ pasirašė 4 susitarimus dėl elektros tiekimo užtikrinimo pastato patalpų savininkams ir bendrosioms reikmėms, kol pastatui bus įrengtas naujas ESO elektros įvadas, tuo tarpu elektros tiekimo užtikrinimu naudojosi ir atsakovai. Susitarimų esmė – pastatas ir pastato patalpų savininkai gauna elektrą didmeninėmis UAB „Vilniaus vaizdas“ kainomis, bet perima elektros tiekimo administravimą ir moka papildomus administracinius mokesčius UAB „Vilniaus vaizdas“. Mokesčius sudaro dvi dalys, t. y. % nuo bendros sąskaitos už elektrą ir fiksuotas mokestis įmonės (UAB „Vilniaus vaizdas“) išlaikymo kaštų kompensavimas. Kadangi naujo elektros įvado įrengimo derinimas, projektavimas užtruko nemažai laiko dėl valstybinių institucijų darbo terminų, poreikio gauti derinimus iš sklypo savininkų / nuomininkų, kiekvienas sekantis susitarimas su datos nukėlimu ieškovei didino fiksuotą mokesčio dalį, bet elektros tiekimas pastatui ir jo patalpų savininkams buvo užtikrintas. Pilnas pastato elektrifikavimas buvo baigtas 2022 m. rugsėjo mėn. pradžioje ir UAB „Vilniaus vaizdas“ nutraukė elektros tiekimą ieškovės pastatui. Tuo tarpu atsakovai, nesuderinę su ieškove, neturėdami patalpų savininkų sutikimo, neturėdami elektros įrengimo projekto pastato viduje, neteisėtai ir nelegaliai darbus atliko anksčiau ir elektros tiekimą iš ESO užsitikrino 2022 m. kovo mėn., bet tik išimtinai savo nuosavoms patalpoms. Išlaidos, skirtos bendrų patalpų aprūpinimui elektra, kurias ieškovė vis dar patirdavo iki 2022 m. rugsėjo mėn. priklauso ir atsakovams proporcingai jų turimų patalpų plotui. Išlaidos bendroms reikmėms sudarydavo sumą, kuri likdavo atėmus bendrą patalpų savininkų uždeklaruotą suvartotą elektros kiekį iš UAB „Vilniaus vaizdas“ gautos sąskaitos sumos.

2.12.                      Ieškovė 2023 m. liepos 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – pastato pirmo, antro, trečio, ketvirto, penkto aukštų ir rūsio planai, kuriuose matyti pažymėtos elektrifikuotos bendrojo naudojimo patalpos, ir 2019 m. spalio 22 d. ieškovės, UAB „Vilniaus vaizdas“ ir UAB „Baltisches Haus“ susitarimas, kuriame nurodyta, kad pastato cokoliniame aukšte esančios patalpos, kurios aukšto plane pažymėtos indeksais R-1, R-7, R-8, R-35 ir kurių plotas sudaro 251,49 kv. m; pastato pirmajame aukšte esančios patalpos, kurios aukšto plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-47 ir kurių plotas sudaro 183,98 kv. m; pastato antrajame aukšte esančios patalpos, kurios aukšto plane pažymėtos indeksais 1-48 ir kurių plotas sudaro 181,61 kv. m; pastato ketvirtajame aukšte esančios patalpos, kurios aukšto plane pažymėtos indeksais 1-147 ir kurių plotas sudaro 185,05 kv. m, priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“ – patvirtina, kad nurodytos patalpos naudojamos bendrojo naudojimo paskirčiai, kurių bendras plotas yra 802,13 kv. m. Šiomis patalpomis faktiškai naudojasi ar turi galimybę naudotis visi pastate esančių patalpų savininkai tol, kol UAB „Vilniaus vaizdas“ užtikrins visiems pastato savininkams teisę naudojantis nurodytomis jos patalpomis patekti į savininkams priklausančias privačias patalpas; šalys taip pat susitarė, kad visų galimų išlaidų pastatui išlaikyti, išsaugoti ir prižiūrėti, taip pat kitų įstatymuose nustatyta tvarka nustatytų mokesčių rinkliavų ir kitų įmokų (...) prasme nurodytos patalpos yra laikomos Bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas neįskaitomas į UAB „Vilniaus vaizdas“ turimą ar naudojamą plotą, nuo kurio skaičiuojamas UAB „Vilniaus vaizdas“ mokėtinų mokesčių dydis (žr. III skyriaus Susitarimo 1 punktą), taip pat susitarė, kad bendrija savo (savo narių) sąskaita ir savo nuožiūra gali atlikti patalpų einamojo remonto darbus, nekeičiant esamų patalpų plotų, tūrio ir išplanavimo (...). Nurodyto ploto patalpos – 802,13 kv. m bendro ploto, priklausančios UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise, yra perduotos ieškovės žinion ir naudojamos kaip pastato bendro naudojimo objektai (koridoriai), todėl šios patalpos taip pat buvo elektrifikuotos.

2.13.                      UAB „Vilniaus vaizdas“ planavo dalyvauti BVG elektros įrengimo projekte, bet vėliau atsisakė ir nei vienoms savo privačioms patalpoms elektros neįsivedė.

3.       Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1.                      Reikalavimas sumokėti 3 259,31 Eur sumą nepagrįstas, nes atsakovai paslaugų, paskaičiuotų 1 071,52 Eur sumai už UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimą, negauna – nuo 2022 m. kovo mėn. atsakovai yra atsijungę nuo UAB „Vilniaus vaizdas“ elektros tinklo.

3.2.                      Darbų bei medžiagų, paskaičiuotų kaip „Bendrųjų patalpų elektrifikavimas“ 2 609,43 Eur sumai, nėra galimybės identifikuoti kaip „Bendrųjų patalpų elektrifikavimas“, jie nėra patvirtinti bendrijos susirinkimo ar valdybos dokumentuose, o nurodyta 18 638 Eur suma viršija faktiškai atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kainą. UAB „Skaidri apskaitos sistema“ atsakyme nurodė, kad neturi pirminių dokumentų; manytina, kad iš viso negauta paslaugų ir darbų bei medžiagų 3 680,95 Eur sumai.

3.3.                      Su ieškovės papildomais pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir pridėtais įrodymais atsakovai nesutiko.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad prašomos priteisti sumos yra už bendro naudojimo patalpų elektrifikavimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad namo trečio aukšto koridorius priklauso atsakovui ir jo šeimos nariams. Pati situacija name susiklostė tokia, kad privatizavimo laikotarpiu kai kurios namo bendrosios patalpos (koridoriai) buvo taip pat privatizuoti ir namo bendrija yra susitarusi, kad už naudojimąsi bendrojo naudojimo patalpomis nebus imamas mokestis (savininkai gali naudotis koridoriais), o UAB „Vilniaus vaizdas“ nemokės už bendras patalpas. Jeigu nebūtų elektrifikuoti koridoriai, nebūtų galimybės nuvesti elektros laidus į savininkų patalpas. Atsikertant į atsakovų argumentus, kad trečio aukšto koridorius priklauso atsakovams, nurodyta, kad už šio koridoriaus elektrifikavimo darbus turėtų mokėti tik atsakovai, o dabar elektrifikavimo paslaugos už trečią aukštą paskaičiuotos visiems proporcingai. Atsakovai susirinkime dalyvavo, o balsų dauguma buvo nutarta patvirtinti sąmatą, todėl nėra pagrindo nesivadovauti priimtu sprendimu.

5.       Atsakovas R. P. nurodė, kad bendrijai nutarus atlikti pastato bendrųjų patalpų elektrifikavimo darbus, jis nutarė atlikti jam ir jo šeimos nariams priklausančių patalpų projektavimo darbus ir prisijungti prie ESO tinklo. Kiti savininkai jungėsi prie bendrijos parengto tinklo. Nurodė, kad bendrija neturi bendrojo naudojimo patalpų. Atliktais elektrifikavimo darbais nebuvo sukurtas bendrojo naudojimo objektas. Teigė, kad ieškovės pateikti dokumentai nėra pagrindas tenkinti ieškinį, kad nereikėjo elektrifikuoti bendrojo naudojimo patalpų, priklausančių kitiems asmenims. Nurodė, kad nemano, kad bendrijos atlikta trečio aukšto koridoriaus elektrifikacija pagerino jo padėtį. Teigė, kad būtinos išlaidos viršija naudą, nes kai kurios prekės viršija rinkos kainas. Pripažino aplinkybę, kad priimto susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sąmata, neginčijo.

 

II.   Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini)  pastato patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini): i)  iš atsakovės L. M. P. 890,93 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (890,93) Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 650,38 Eur bylinėjimosi išlaidas; ii) iš atsakovės A. P., 940,08 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (940,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 650,38 Eur bylinėjimosi išlaidas; iii) iš atsakovo R. P., 1 428,30 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 428,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 650,38 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės L. M. P. ir atsakovės A. P. po 37,49 Eur, o iš atsakovo R. P. – 47,49 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1.       Daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektams valdyti buvo įsteigta (duomenys neskelbtini)  patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

7.2.       Atsakovai nuosavybės teise ginčo pastate turi: L. M. P. gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo tris patalpas, kurių unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); atsakovas R. P. gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo tris patalpas, kurių unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); atsakovė A. P. gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo dvi patalpas, kurių unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

7.3.       Skolos laikotarpis nurodytas nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir suma priskaitymų lentelėje yra:

7.3.1.                      Už atsakovės L. M. P. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra susidaręs 99,11 Eur įsiskolinimas; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 687,12 Eur įsiskolinimas; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 104,70 Eur įsiskolinimas.

7.3.2.                      Už atsakovo R. P. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra susidaręs 397,54 Eur įsiskolinimas; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 030,76 Eur įsiskolinimas.

7.3.3.                      Už atsakovės A. P. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra susidaręs 334,09 Eur įsiskolinimas; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 605,99 Eur įsiskolinimas.

7.4.       Iš priskaitymų lentelės nustatyta, kad į skolos laikotarpį yra įtraukti bendrųjų patalpų elektrifikavimo darbai, kai kurioms patalpoms paskaičiuotas administravimo mokestis iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

7.5.       Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2022 m. kovo 28 d. protokolo Nr. 20220328  5-uoju punktu buvo nutarta bendrųjų patalpų pastate elektrifikavimo sąmatą išdalinti visiems patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų plotui.

7.6.       Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl pastato bendrojo naudojimo patalpų elektrifikavimo projekto rengimo, rangovo atrinkimo, sutarties su rangovu pasirašymo ir kt. (nutarties 2.8–2.11 punktai) patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2022 m. vasario 1 d. el. laiškas dėl elektrifikavimo rangovų atrankos, 2022 m. kovo 30 d. subrangos sutartis su UAB „Kramas statyba“, lokalinė sąmata 126753,33 Eur sumai, priedas prie sutarties Nr. 1 dėl PVM sąskaitų išrašymo atskiriems patalpų savininkams, iš kurio matyti, kad suma su PVM yra 126 753,42 Eur, papildomas susitarimas dėl termino darbams atlikti pratęsimo iki 2022 m. rugsėjo 9 d., subrangovo bendrijai 2022 m. lapkričio 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 96 046,35 Eur sumai.

7.7.       Ieškovės nurodytas aplinkybes (nutarties 2.11 punktas) patvirtina į bylą pateikti tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus vaizdas“ sudaryti keturi susitarimai dėl elektros energijos pastatui tiekimo užtikrinimo iki bus baigtas pastato bendrojo naudojimo objekto elektrifikavimas.

7.8.       Ieškovė pateikė į bylą jos administruojamo pastato pirmo, antro, trečio, ketvirto, penkto aukštų ir rūsio planus, kuriuose matyti pažymėtos elektrifikuotos bendrojo naudojimo patalpos, ir 2019 m. spalio 22 d. ieškovės, UAB „Vilniaus vaizdas“ ir UAB „Baltisches Haus“ susitarimą, kuriame nurodyta, kad pastato cokoliniame aukšte esančios patalpos, kurios aukšto plane pažymėtos indeksais R-1, R-7, R-8, R-35 ir kurių plotas sudaro 251,49 kv. m; pastato pirmajame aukšte esančios patalpos, kurios aukšto plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-47 ir kurių plotas sudaro 183,98 kv. m; pastato antrajame aukšte esančios patalpos, kurios aukšto plane pažymėtos indeksais 1-48 ir kurių plotas sudaro 181,61 kv. m; pastato ketvirtajame aukšte esančios patalpos, kurios aukšto plane pažymėtos indeksais 1-147 ir kurių plotas sudaro 185,05 kv. m, priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“ – patvirtina, kad nurodytos patalpos naudojamos bendrojo naudojimo paskirčiai, kurių bendras plotas yra 802,13 kv. m.

2.       Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos apmokėti pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų elektrifikavimo darbus, kai nurodytos patalpos ginčo pastate buvo privatizuotos ir valdomos nuosavybės teise atskirų savininkų, tačiau jos atlieka bendrosios dalinės nuosavybės patalpoms skirtas funkcijas (koridoriai), jomis patalpų savininkas leidžia naudotis namo gyventojams, iš jų neprašo priteisti atlygintinio mokesčio, bet atsisakė prisidėti prie šių patalpų elektrifikavimo projekto įgyvendinimo, projektui vykdyti davęs savo sutikimą.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad ji teisėtai vykdo ginčo namo, kuriame yra atsakovams priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, teikia namo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, organizavo bendrojo naudojimo objektų elektrifikavimo projekto parengimo ir atlikimo darbus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 185 straipsniai; CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

4.       Teismas sprendė, kad ginčas nagrinėjamas, vadovaujantis CK 4.82–4.84 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu.

5.       Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 28 d. bendrijos narių susirinkime buvo nutarta pritarti bendrųjų patalpų pastate elektrifikavimo sąmatą išdalinti visiems patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų plotui. Tai, teismo vertinimu, sąlygoja išvadą, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimtas susirinkimo sprendimas atsakovams yra privalomas, nes duomenų apie tai, kad sprendimas yra panaikintas ar pakeistas į bylą nepateikta.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovės teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad name bendrojo naudojimo paskirčiai skirtos patalpos, kurios ir šiuo metu atlieka bendrojo naudojimo paskirties funkcijas ir ko atsakovai neginčijo savo procesiniuose dokumentuose, priklauso privatiems asmenims, nes privatizavimo procese šios patalpos buvo privatizuotos ir šiuo metu priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“. Nepaisant to, nebuvo ginčo, kad šios patalpos atlieka bendrojo naudojimo patalpų funkcijas, nes tai yra koridorių, rūsių patalpos, ką patvirtina ir į bylą pateikti bendrijos sudaryti susitarimai dėl šių patalpų naudojimo užtikrinimo bendrijos (bendrijos narių) reikmėms.

7.       Teismas vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl elektrifikavimo projekto užsakymo, rengimo, rangovų atrankos, subrangos sutartis su jos priedais ir papildomu susitarimu, PVM sąskaitos faktūros, patalpų (koridorių ir rūsių) planai su plotais, visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl apmokėjimo už elektrifikavimo darbus paskirstymo patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės patirtų išlaidų ir jų paskirstymo tvarkos.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai, nesutikdami su pareikštu reikalavimu dėl apmokėjimo už atliktus aukščiau nurodytų bendrojo naudojimo patalpų elektrifikavimo darbus, gynėsi aplinkybe, kad nuo 2022 m. kovo mėn. jie prisijungė prie kito tiekėjo, todėl už bendrijos parengtą nurodytų bendrojo naudojimo patalpų elektrifikavimo projekto rengimo ir įrengimo darbus mokėti jiems proporcingai paskaičiuotos sumos neturi. Teismas nurodė, kad tokie atsakovų argumentai yra paneigiami reglamentavimu, nurodytu CK 4.82-4.85 straipsniuose, taip pat Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, kurioje nurodyta, kas yra pastato bendrojo naudojimo objektai, tarp kurių nurodoma ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

9.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, žinodami po privatizacijos proceso pastate susiklosčiusią situaciją, susijusią su bendrojo naudojimo objektų privatizavimu, bet jų naudojimu visų ar daugumos pastate esančių kitų patalpų savininkų poreikiams siekiant patekti į jiems priklausančias privačias patalpas, neneigė, kad šios patalpos atlieka bendrojo naudojimo objektų funkciją, ką patvirtina ir bendrijos su UAB „Vilniaus vaizdas“ sudaryti susitarimai dėl šių patalpų naudojimo bendrijos narių poreikiams kaip bendrojo naudojimo objektų.

10.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai savo iniciatyva atliko jiems priklausančių patalpų elektrifikavimą, šiuo atveju nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo, nes ieškovės užsakymu parengtas ir įgyvendintas bendrojo naudojimo patalpų elektrifikavimo projektas užtikrina visų visame pastate esančių bendrojo naudojimo objektų funkciją atliekančių patalpų elektrifikavimą ir tinkamą tokios sistemos visame pastate veikimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo pastato bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir elektros suvartojimą bendroms reikmėms visiems savininkams, tarp jų ir atsakovams. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, o atsakovo pateikti skaičiavimai skiriasi nuo ieškovės atliktų ir teismas jais nesivadovavo, nes juos pateikęs atsakovas nepagrindė kitokio jo atliekamo skaičiavimo pagrindo.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl atliktų mokėjimų atsispindi ieškovės pateiktose priskaitymų lentelėse. Todėl teismui pripažinus atsakovų atsisakymą apmokėti jų turimoms nuosavybės teise patalpoms tenkančias sumas už bendrojo naudojimo objektų funkciją atliekančių patalpų elektrifikavimą, šios sumos iš atsakovų priteistos, teismui sprendus, kad jas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas nurodė, kad viena vertus, atsakovai, nesutikdami apmokėti jiems paskaičiuotos sumos neneigė elektrifikavimo darbų atlikimo ir kitų paslaugų suteikimo fakto, kita vertus, naudojasi arba gali naudotis suteiktomis paslaugomis ir atliktų darbų rezultatu (CK 6.1. 6.2. 6.38 straipsniai).

12.       Aukščiau nustatytos aplinkybės sąlygojo teismo išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra įrodytas, todėl tenkintinas, iš atsakovų ieškovei priteisiant nurodyto dydžio skolas.

13.       Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodyto dydžio palūkanas priteisdamas nuo priteistų sumų nuo 2023 m. sausio 9 d. iš atsakovės L. M. P., nuo 2023 m. sausio 6 d. iš kitų dviejų atsakovų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14.       Ieškinį tenkinus, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistos bylinėjimosi išlaidos – 1 951,13 Eur atstovavimo išlaidos, t. y. po 650,38 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

15.       Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį tenkinus, iš atsakovų valstybei priteista po 22 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus atsakovių L. M. P. ir A. P. atžvilgiu, 32 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atsakovo R. P. atžvilgiu ir lygiomis dalimis 46,48 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso iš atsakovių L. M. P. ir A. P. į valstybės biudžetą priteista po 37,49 Eur, iš atsakovo R. P. – 47,49 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

 

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

21.       Atsakovai R. P., A. P. ir L. M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai taip pat pateikė prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus: i) visų pastato patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašus, kurios buvo elektrifikuotos kaip bendrojo naudojimo patalpos ir už kurių elektrifikavimą sąmatos 55 eilutėje buvo numatyta darbų kaina 21 453,65 Eur; ii) visų patalpų kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo elektrifikuotos kaip bendrojo naudojimo patalpos už Bendrijos lėšas ir už kurių elektrifikavimą sąmatos 55 eilutėje buvo numatyta darbų kaina 21 453,65 Eur; iii) duomenis apie nuo bendrųjų išlaidų mokėjimo atleistus pastate esančių patalpų savininkus – kokie savininkai ir kokiu pagrindu jie yra atleisti; iv) visų pastato patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašus, kurių savininkai yra atleisti nuo bendrųjų mokesčių mokėjimo VĮ Registrų centras išrašus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, laikydamas, kad privačioms patalpoms yra taikytinas CK 4.82-4.84 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas. Nagrinėjamu atveju privačioms patalpoms buvo pritaikytas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomoms bendroms patalpoms taikytinas reglamentavimas.

21.2.       Bendrijos užsakymu buvo elektrifikuotas ne bendrosios patalpos, o privatiems asmenims priklausančios patalpos. Tokios patalpos (koridoriai ar pan.) negali būti laikomos bendromis patalpomis (nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai), o Bendrija neturi teisės vykdyti privatiems asmenims (įskaitant UAB „Vilniaus vaizdas“) priklausančių privačių patalpų remontą ir pagerinimus Bendrijos ir visų kitų Bendrijos narių / patalpų savininkų sąskaita.

21.3.       Jokiame Bendrijos susirinkime nebuvo nuspręsta, kad Bendrija (tuo pačiu ir jos nariai) mokės už svetimo privatiems asmenims priklausančio turto remontą ir pagerinimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2022 m. kovo 28 d. bendrijos narių susirinkime priimtas sprendimas pagrindžia Bendrijos teisę reikalauti atsakovus apmokėti ne tik už bendrų, tačiau ir už privačių patalpų remontą ir pagerinimus. Bendrijos narių priimtame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pritariama tik bendrų patalpų (bendrąja daline nuosavybės teise valdomų patalpų) pastate elektrifikavimo sąmatą išdalinti savininkams, tačiau Bendrija niekada nesprendė klausimo, kad Bendrija turėtų atlikti remonto darbus privačiose kitų asmenų patalpose, kurios nėra bendros patalpos (nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai).

21.4.       Bendrijos visuotiniame narių susirinkime niekuomet nenusprendus, kad bus dengiama asmeninės (ne bendrosios dalinės) nuosavybės teise priklausančių patalpų remontas ir pagerinimai, atsakovams neatsirado pareiga juos apmokėti. Atsakovai nedavė sutikimo dėl kitiems savininkams priklausančių privačių patalpų elektrifikavimo sąmatos padalinimo. Apie tokią situaciją savininkai nebuvo informuoti.

21.5.       Bendrija neteikė jokių įrodymų, kad susirinkimo metu būtų pristatytas klausimas ne tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų, bet ir dėl privačių patalpų remonto ir pagerinimo (įskaitant ir UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančių patalpų). Bendrija privalėjo pateikti elektrifikuotų patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašus ir tokių patalpų kadastrinių matavimų planus. Tik esant tokiems dokumentams galima būtų sugretinti projekte numatytus sprendinius su kadastrinių matavimų planais ir nustatyti, kokios tiksliai bendrąja dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo remontuojamos. Pastate, Bendrijos nurodomos bendrosios patalpos, kurios buvo elektrifikuotas iš esmės yra pastato koridoriai, tačiau šiame pastate koridoriai nėra bendrosios patalpos.

21.6.       Bendrija byloje nepateikė pagrįstų įrodymų, kokiu būdu ji apskaičiuoja atsakovų mokėtinas sumas. Mokėtina suma turėtų būti skaičiuojama nuo atsakovų valdomos turto dalies pastate. Nors atsakovai ne kartą tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir susirašinėjamuose prašė Bendrijos pateikti apskaičiavimą, Bendrija pateikė tik neaiškius dokumentus, iš kurių tikslaus apskaičiavimo suprasti ir nustatyti yra neįmanoma. Ieškovė mokėtinas sumas grindė tik savo pateiktomis skaičiavimo lentelėmis, kurios savo esme nėra pirminis apskaitos dokumentas, o išvestinis dokumentas. Tačiau šiam išvestiniam dokumentui sudaryti naudojami duomenys ir skaičiavimai nebuvo patikrinti, nors atsakovai juos ginčijo.

21.7.       Bendrija neteisingai apskaičiuoja atskiriems savininkams tenkančias bendrųjų išlaidų sumas. Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovės pateikti skaičiavimai ir įrodymai yra pakankami, nors jokių faktinių skaičiavimų nepatikrino, t. y. teismas mokėjimų apskaičiavimo įrodymų netyrė, apskaičiavimų niekaip nepatikrino, o tik deklaravo, kad ieškovės pateikti duomenys yra teisingi, o atsakovo neteisingi tik dėl to, kad skiriasi nuo ieškovės.

21.8.       Byloje nebuvo nustatytas bendras Pastato plotas, nustatyta bendra patalpų dalis tenkanti visiems savininkams atėmus 802,13 kv. m UAB „Vilniaus vaizdas“ koridorių patalpas (dėl kurių yra susitarimas su Bendrija), taip pat nebuvo nustatyta kiekvieno iš atsakovų ploto dalis (byloje Nekilnojamojo turto registro išrašai pateikti tik apie atsakovei A. P. priklausančias patalpas). Atsakovų pateikta lyginamoji lentelė parodo, kad Bendrija netinkamai apskaičiuoja atskiriems savininkams tenkančią bendrųjų išlaidų sumą.

21.9.       Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ buvo atleistas ir nuo kitų bendrųjų išlaidų už kitas UAB „Vilniaus vaizdas“ valdomas patalpas, nes į bylą pateiktoje sutartyje tokios sąlygos nėra. Atsakovams yra žinoma, kad ieškovė neteikia UAB „Vilniaus vaizdas“ bendrųjų išlaidų sąskaitų ir už kitas jai Pastate priklausančias patalpas. Dėl šio neteisėto ir neteisingo bendrųjų išlaidų skaičiavimo kiti Pastato patalpų savininkai privalo padengti didesnę dalį bendrųjų išlaidų.

21.10.       Atsakovas R. P. prašė teismo išreikalauti iš Bendrijos duomenis, susijusius su mokėtinų sumų apskaičiavimu. Atsakovas nurodė: „O kita dalis pateikta kaip ieškinys tai yra kaip minėjau nepagrįsta jokiais dokumentais, tai būtent prašau ir reikalauju, kad tie dokumentai būtų pateikti kurių pagrindu buvo paskaičiuota sąskaitose faktūrose man priskirta ir mano šeimos nariams priskirta bendrų patalpų elektrifikavimo eilutė“ (posėdžio garso įrašo laikas: 14:05–14:50); „Kadangi aš prašiau tų dokumentų, kurių nepateikė, tai jų trūksta...“ (2023 m. birželio 15 d. posėdžio garso įrašo laikas: 15:15–15:30). Į ką teismas atsakė, kad „teismas neturi tokių svertų įpareigoti ieškovę pateikti tuos įrodymus, kuriuos prašo atsakovas...“ (2023 m. birželio 15 d. posėdžio garso įrašo laikas: 15:40–16:00). Tokiu būdu buvo užkirstas kelias atsakovui teikti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, ką numato CPK 199 straipsnis ir gauti sąskaitų pagrindimą. Atsakovas byloje neturėjo atstovo, nėra teisininkas, todėl natūralu, kad procesinį prašymą galbūt suformulavo neišsamiai, tačiau savo esmė toks prašymas buvo pateiktas, bet neišspręstas.

21.11.       Teismas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų neįtraukė UAB „Vilniaus vaizdas“, nors šis juridinis asmuo yra vienas iš pastato patalpų savininkas ir byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ patalpų, jų priklausymo, susitarimų su šiuo juridiniu asmeniu ir pareigos mokėti už bendrąsias patalpas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7497-918/2023 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Sateka“ (kito pastato patalpų savininko) dėl tų pačių priežasčių (dėl netinkamo paslaugų mokesčių skaičiavimo, dėl nepagrįsto reikalavimo apmokėti už elektrifikacijos darbus). Kadangi tam tikros byloje nustatytos aplinkybės gali būti prejudicinės ir reikšmingos nagrinėjant kitas bylas dėl tų pačių bendrų patalpų, elektrifikavimo darbų atlikimo, t. y. sprendimas byloje gali padaryti įtaką ir kitų ginčus su ieškove turinčių bendraturčių teisėms ir pareigoms, UAB „Sateka“ turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

21.12.       Kadangi reikšmingi bylai įrodymai nebuvo išreikalauti į bylą pirmosios instancijos teisme (nespręstas toks prašymas ir neleista jo suformuluoti), o negavus į bylą šių papildomų dokumentų negalėtų būti priimtas teisingas teismo sprendimas, yra pagrindas tokį prašymą spręsti apeliacinės instancijos teisme. Prašomais išreikalauti įrodymais siekiama nustatyti, kas yra kitų elektrifikuotų patalpų savininkai, kokie patalpų savininkai nuo mokesčių mokėjimo yra atleisti ir ar pagrįstai jie yra atleisti, ir kaip dėl to paskaičiuojami (padalijami) mokesčiai kitiems patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovams, ar jie paskaičiuojami teisingai.

22.       Ieškovė (duomenys neskelbtini)  pastato patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini)  atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.       Dalis pastate esančių koridorių priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“, nes tokia situacija susiklostė privatizavimo metu. Visgi šios patalpos nėra atidalintos patalpos, bet yra lygiai tokie patys koridoriai, kaip ir kiti pastato koridoriai – šiais koridoriais patenkama į privačias kitų savininkų patalpas, jais naudojantis ieškovė prieina prie pastato inžinerinių sistemų ir kitų bendro naudojimo objektų, taip pat tik šiais koridoriais naudojantis būtų galima evakuotis privačių patalpų savininkams. Atitinkamai susiklosčius tokiai situacijai, tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus vaizdas“ vyko derybos dėl šių koridorių perdavimo Bendrijos žinion ir visų Pastato savininkų naudojimui, nes pagal paskirtį šie koridoriai būtent taip ir tarnavo visada. Tokiu būdu 2019 m. spalio 22 d. tarp UAB „Baltisches Haus“, UAB „Vilniaus vaizdas“ ir Bendrijos buvo sudarytas susitarimas, kuriuo UAB „Vilniaus vaizdas“ patalpos perduotos Bendrijos žinion ir susitarta, kad susitarime nurodytos patalpos yra laikomos bendro naudojimo patalpomis.

22.2.       Atsakovų teiginiai, kad jie nesutinka apmokėti už susitarimo pagrindu bendram pastato naudojimui perduotų koridorių elektrifikavimą, yra nepagrįsti, nes šie koridoriai privalėjo būti elektrifikuoti, kaip pastato bendro naudojimo patalpos, kad būtų užtikrintas pastato elektros instaliacijos vientisumas, be kurio nebūtų galimybės elektrifikuoti atitinkamuose aukštuose esančių individualių privačių patalpų.

22.3.       Jeigu remonto ar rekonstrukcijos metu atlikti darbai ir padarytos išlaidos, dėl kurių bendraturtis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai bendraturčiui atsiranda pareiga padengti išlaidas, proporcingai jo daliai (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Atlikti viso Pastato bendro naudojimo erdvių darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes pastatas šių darbų skubiai neatlikus apskritai galėjo likti be galimybės apsirūpinti elektros energijos tiekimu, o tai sukeltų itin neigiamas pasekmes ir galėtų netgi apriboti savininkams galimybę naudotis jų nuosavybe. Natūraliai neapšviestose laiptinėse, koridoriuose ir kitose vietose, skirtose žmonių ir transporto judėjimui, turi būti įrengtas nuolatinis dirbtinis apšvietimas (Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 28 punktas). Reglamente STR 1.03.07:2017 įtvirtintas teisinis reguliavimas yra imperatyvus, todėl elektros įvado įrengimas ir pastato elektrifikavimas buvo būtinas.

22.4.       Ieškovė yra savininkų bendrija, kurios tikslas pagal Bendrijos įstatus – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, atitinkamai jokių jai pavestų įgaliojimų ir nustatytos kompetencijos ieškovė neviršijo.

22.5.       Atsakovai nepagrįstai teigia, kad jiems nebuvo žinoma, kad ieškovė elektrifikuos privačius bendram naudojimui perduotus koridorius. Elektrifikuotos bendro naudojimo patalpos yra pažymėtos 2021 m. UAB „Vibera“ Pastato įvadinių elektros tinklų (duomenys neskelbtini)  projekte Nr. 2021-11-TDP-E, kurio 22–24 puslapiuose naudojant VĮ Registrų centras Archyvo išduotus Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ išduotus ieškovės administruojamo pastato (duomenys neskelbtini)  pirmo, antro, trečio, ketvirto, penkto aukštų ir rūsio planus yra grafiškai pažymėtos elektrifikuotos bendro naudojimo patalpos. O Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2022 m. kovo 28 d. protokolo Nr. 20220328 5 punktu buvo nutarta bendrųjų patalpų pastate elektrifikavimo sąmatą išdalinti visiems patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų plotui. Kadangi elektrifikavimo sąmata buvo parengta pagal nurodytą elektrifikavimo projektą, kritiškai vertintina atsakovų pozicija, kad balsuodami susirinkime jie nesuprato ar nežinojo, už kokių Pastato bendro naudojimo erdvių elektrifikavimą jie balsuoja. Kita vertus, atsakovams visada buvo žinoma aplinkybė, kad dalis pastato koridorių nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“.

22.6.       Atsakovų pozicija, kuria yra suabsoliutinamas CK 4.82 straipsnio teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas išimtinai taip, kad savininkai neprivalo apmokėti išlaidų už bendro naudojimo koridorių elektrifikavimą, jeigu šios patalpos nėra savininkų nuosavybė, bet jų yra valdomos kitais pagrindais (šiuo atveju sutartiniu pagrindu), yra nepagrįsta, nes šiuo atveju susiklosčiusi situacija yra išskirtinė tuo, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ koridoriai visiems savininkams atstovaujančios ieškovės sudaryta sutartimi yra perimti bendram naudojimui. Bendrijai radus privatizavimo metu susiklosčiusios situacijos sprendimo būdą, savininkų interesai niekaip nebuvo pažeisti. Priešingai, tik tokiu būdu jie buvo užtikrinti, nes nepaisant to, kad dalis koridorių yra privatūs, jie tarnauja pagal savo tiesioginę paskirtį.

22.7.       Atsakovai 2019 m. spalio 22 d. sutarties dėl koridorių perdavimo ieškovės žinion ir naudojimui neginčijo, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ši sutartis atsakovams būtų neprivaloma ar taikyti jiems kitokias išimtis. Vadovaujantis šios sutarties nuostatomis, būtent savininkams per Bendriją tenka pareiga šiuos koridorius prižiūrėti, tvarkyti ir remontuoti, nes jie jais naudojasi.

22.8.       Į bylą yra pateikti priskaitymus atsakovams patvirtinantys buhalteriniai dokumentai, kurių atsakovai neginčijo ir kitokių argumentų, kurie galėtų rodyti, kad mokesčiai jiems skaičiuojami neteisingai nenurodė (dokumentuose yra nurodyti išsamūs atsakovams priskaičiuotų mokesčių detalizavimai, nurodant mokesčių apskaičiavimo formules). Taip pat į bylą pateikti visų atsakovų nuosavybės teise valdomų patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašai (kartu su pareiškimais dėl teismo įsakymų išdavimo). Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie pastatą ir jame esančių patalpų plotus (butų / patalpų savininkų sąrašas pastate) yra vieši ir prieinami taip pat ir patiems atsakovams.

22.9.       Atsakovai savo skaičiavimus parengė išimtinai vadovaudamiesi savo subjektyvia nuomone, nuo kokių plotų mokesčiai turėtų būti skaičiuojami, o nuo kokių ne. Todėl būtent dėl to atsakovų parengtų skaičiavimų nebuvo galimybės niekaip patikrinti, jie nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o išimtinai pačių atsakovų nuomone, kuria teismas pagrįstai nesivadovavo.

22.10.       Pasisakydama dėl atsakovų teiginių apie elektrifikavimo išlaidų išdalinimą, ieškovė pastebi, kad gavus kitų savininkų prašymą, elektrifikavimo išlaidų paskirstymas buvo įvertintas pakartotinai ir pastebėjus apsirikimą, elektrifikavimo išlaidos yra perskaičiuotos visiems pastato savininkams, tai buvo atlikta 2023 m. spalio 17 d. bendrųjų patalpų elektrifikavimo sumos korekcijos skaičiavimų dokumento pagrindu. Kiekvienam atsakovui buvo sumažinta bendro naudojimo patalpų elektrifikavimo suma, taip pat atsakovams išrašyti minusiniai mokestiniai pranešimai, kas reiškia, kad jiems priskaičiuotos permokos, kurios yra nukreiptos einamiesiems priskaitymams dengti. Tai rodo, kad atsakovų teisės pažeistos nebuvo, nes permokos dalimi visiems atsakovams yra sumažinti einamieji mokesčiai. Todėl atsakovų keliamas patalpų elektrifikavimo išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas visiems savininkams dar iki apeliacinio skundo pateikimo.

22.11.       Atsakovų nurodoma situacija dėl įrodymų išreikalavimo buvo kita, nei ją apibūdina atsakovai. Ieškovė sutinka, kad atsakovas R. P. prašė įpareigoti ieškovę pateikti į bylą įrodymus (dokumentus), kurių pagrindu jam ir jo šeimos nariams buvo priskaičiuota bendrų patalpų elektrifikavimo eilutė. Ieškovė į šią atsakovų poziciją atsižvelgė ir pateikė į bylą 2023 m. gegužės 8 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prijungė prie bylos pirminius dokumentus, patvirtinančius elektrifikavimo proceso eigą ir elektrifikavimo kainą. Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė, kad jam neaišku, kokie plotai buvo elektrifikuoti, ir todėl ieškovė dar kartą atsižvelgė į šį atsakovo prašymą ir 2023 m. liepos 7 d. pateikė į bylą prašymą prijungti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kurie konkrečiai pastato plotai buvo elektrifikuoti. Teismo cituojamas išaiškinimas, kad teismas neturi svertų priversti ieškovę pateikti kokius nors įrodymus, yra iškraipoma, nes šis teiginys buvo išsakytas siekiant paaiškinti, kad jeigu šalis neįvykdo įrodinėjimo pareigos, teismas atitinkamai šią aplinkybę vertins jos nenaudai. Būtent todėl ieškovė aktyviai naudojosi procese įrodinėjimo priemonėmis ir net du kartus pildė bylos medžiagą papildomais įrodymais. Atsakovas būtent šių duomenų ir prašė, t. y. reikalavo įpareigoti ieškovę pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, kokiu pagrindu jam ir kitoms atsakovėms buvo priskaičiuota elektrifikavimo eilutė. Taigi teiginys, kad atsakovo prašymas liko neišspręstas, nėra pagrįstas. Be to, teismas ne kartą siūlė atsakovui, atstovaujančiam save ir kitas atsakoves, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau atsakovas teigė, kad naudotis advokato paslaugomis nepageidauja ir bylą ves pats.

22.12.       Atsakovų teiginiai, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ turėjo būti į traukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepagrįsti, nes byloje nebuvo sprendžiama jokių klausimų dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ pareigos mokėti mokesčius. Tuo labiau šioje byloje nebuvo sprendžiama jokių klausimų dėl šio juridinio asmens pareigos mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpas, nes 2019 m. spalio 22 d. sutartis dėl koridorių perdavimo ieškovės žinion atsakovų ginčijama nebuvo. Ieškovė pripažįsta, kad ji yra pareiškusi reikalavimus ir kitiems įsiskolinusiems savininkams, tačiau kitų skolininkų bylose nebus nustatytos jokios prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (ir atvirkščiai) turinčios aplinkybės. Atsakovų nurodytoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja UAB „Sateka“, nėra nustatinėjamos šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, nes abiejose bylose dalyvaujantys asmenys nesutampa. Taip pat neaišku, kaip šioje byloje iš atsakovų priteistas įsiskolinimas turės įtakos UAB „Sateka“ teisėms ir pareigoms.

22.13.       Atsakovai apeliaciniame skunde pareiškė prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, tačiau pirmosios instancijos teisme tokio pobūdžio prašymo nereiškė ir šiomis aplinkybėmis net nesirėmė. Dėl to toks atsakovų prašymas, reiškiamas apeliaciniame skunde, prieštarauja apeliacinio proceso paskirčiai ir jį reglamentuojančioms teisės normoms. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali byloje nustatinėti naujų aplinkybių, nes priešingu atveju būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Tai, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme atsisakė naudotis advokato teisinėmis paslaugomis ir įrodinėjimo pareigos vykdymą bando įgyvendinti apeliacinės instancijos teisme, neatitinka nei apeliacinio proceso paskirties, nei sąžiningai savo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme besinaudojusios ieškovės interesų.

22.14.       Netgi ir tenkinus atsakovų prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, ieškovė jo negalėtų įvykdyti (ieškovė neturi privačių savininkų patalpų kadastrinių matavimų bylų, visų savininkų atskirų Nekilnojamojo turto registro išrašų, o disponuoja tik apibendrintais duomenimis, nurodytais Butų (patalpų) savininkų sąraše). Be to, šiuos dokumentus patys atsakovai galėjo gauti iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo). Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo elektrifikavimo paslaugų apmokėjimo paskirstymo korekcijų lentelę, kuri patvirtina, kad elektrifikavimo išlaidų perskaičiavimas buvo įvykdytas 2023 m. spalio 17 d., šiame sąraše yra nurodyti visi apmokestinti savininkai, todėl atsakovų prašymo tenkinti nėra poreikio ir dėl šios priežasties.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

 

23.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl šalių procesinių prašymų

-       Dėl atsakovų rašytinių paaiškinimų ir šalių naujų įrodymų (ne)priėmimo

24.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2023 m. spalio 17 d. bendrųjų patalpų elektrifikavimo sumos korekcijos skaičiavimų dokumentą ir 2023 m. rugsėjo 30 d. mokestinius pranešimus (sąskaitas faktūras). Ieškovė teigia, kad šie įrodymai paneigia atsakovų apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad jiems buvo priskaičiuota per daug elektrifikavimo išlaidų. Nurodo, kad šių įrodymų pateikti anksčiau nebuvo galimybės, kadangi jie parengti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.  

25.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai).

27.       Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

28.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai negali būti priimti. Pažymėtina, kad šie įrodymai neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie ieškovės buvo sukurti jau po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo byloje priėmimo (ieškovei atlikus priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimą), siekiant atsikirsti į atsakovų apeliacinio skundo argumentus. Visgi, dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovams ginčijant ieškovės prašomą priteisti iš jų įsiskolinimą, jo dydį, ieškovė turėjo procesinę pareigą būtent tuo metu įrodinėti įsiskolinimo pagrįstumą ir savalaikiai atlikti su tuo susijusius veiksmus (tiksliai paskaičiuoti atsakovų mokėtinus mokesčius, pan.). Šiuo atveju ieškovė tokiais įrodymais negrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jų ištirti ir įvertinti bei jais atitinkamai grįsti skundžiamą sprendimą, darydamas vienokias ar kitokias išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės. Be to, dėl jų pateikti savo pozicijos, atsikirsti į ieškovės atliktą įsiskolinimo perskaičiavimą, neturėjo galimybės ir atsakovai, kuriems buvo reiškiami reikalavimai dėl įsiskolinimo priteisimo.

29.       Tokiu būdu šių įrodymų sukūrimas po pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje priėmimo ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui, siekiant jais grįsti naujas aplinkybes (įskaitant ir dėl permokų susidarymo, jų sudengimo su einamaisiais mokėjimais, nepatenkančiais į ginčo laikotarpį), nėra suderinamas su apeliacinio proceso paskirtimi ir tikslais – patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal byloje nurodytas, ištirtas ir įvertintas aplinkybes bei įrodymus (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

30.       Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

31.       Bylai esant apeliacinės instancijos teisme, 2024 m. sausio 9 d. atsakovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, atsikirsdami į ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl paskaičiuotų mokesčių (elektrifikavimo išlaidų) perskaičiavimo, permokų nustatymo, teigia, kad visa tai patvirtina, kad ieškovė Pastato patalpų savininkams už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas mokesčius skaičiuoja neteisingai, kartu pateikia ir savo lyginamuosius paskaičiavimus dėl įsiskolinimo pagrįstumo (jos dydžio). Be to, su rašytiniais paaiškinimais atsakovai kartu pateikė ir naujus įrodymus – 2023 m. lapkričio 15 d. ir 20 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu su Bendrijos pirmininke, taip pat kito Pastato patalpų savininko UAB „Saneka“ atstovo – advokato, pastebėjimus apie kitos civilinės bylos metu paaiškėjusias aplinkybes.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą. Taigi nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Kaip jau minėta, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis)

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas, kartu pridedant ir naujus įrodymus, kuriais atsakovai grindžia savo papildomus argumentus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodomais argumentais atsakovai iš esmės siekia atsikirsti į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas naujas aplinkybes (pateiktus įrodymus), kurios nebuvo tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tai, kaip jau nurodyta anksčiau, nėra suderinama su apeliacinio proceso paskirtimi ir tikslais.  

34.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, taip pat į tai, kad rašytiniais paaiškinimais ir naujais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija atsakovų pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisako priimti.

-       dėl atsakovų prašymo išreikalauti įrodymus

35.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas R. P. prašė teismo išreikalauti iš Bendrijos duomenis, susijusius su mokėtinų sumų paskaičiavimu, tačiau teismas, nurodęs, kad „neturi svertų įpareigoti ieškovę pateikti tuos įrodymus, kurių prašo atsakovas...“, tokio prašymo neišsprendė ir atsakovams užkirto kelią byloje pagrįsti savo poziciją. Atsakovai pažymi, kad atsakovas R. P. nėra teisininkas, jis byloje neturėjo atstovo, todėl, nepriklausomai nuo to, kad toks jo prašymas ir nebuvo suformuluotas aiškiai, tačiau savo esme buvo pateiktas, todėl turėjo būti išspręstas.

36.       Kadangi, atsakovų teigimu, reikšmingi bylai įrodymai nebuvo išreikalauti pirmosios instancijos teisme (nespręstas toks prašymas ir neleista jo suformuluoti), o negavus į bylą prašomų išreikalauti papildomų dokumentų, teisingo sprendimo priėmimas byloje yra negalimas, atsakovai pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą išreikalauti įrodymus: 1) visų pastato patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašus, kurios buvo elektrifikuotos kaip bendrojo naudojimo patalpos ir už kurių elektrifikavimą sąmatos 55 eilutėje buvo numatyta darbų kaina 21 453,65 Eur; 2) visų patalpų kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo elektrifikuotos kaip bendrojo naudojimo patalpos už Bendrijos lėšas ir už kurių elektrifikavimą sąmatos 55 eilutėje buvo numatyta darbų kaina 21 453,65 Eur; 3) duomenis apie nuo bendrųjų išlaidų mokėjimo atleistus pastate esančių patalpų savininkus – kokie savininkai ir kokiu pagrindu jie yra atleisti; 4) visų pastato patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašus, kurių savininkai yra atleisti nuo bendrųjų mokesčių mokėjimo VĮ Registrų centras išrašus. Atsakovai nurodo, kad prašomais išreikalauti įrodymais siekiama nustatyti, kas yra kitų elektrifikuotų patalpų savininkai, kokie patalpų savininkai nuo mokesčių mokėjimo yra atleisti ir ar pagrįstai jie yra atleisti, ir kaip dėl to paskaičiuojami (padalijami) mokesčiai kitiems patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovams, ar jie paskaičiuojami teisingai.

37.       Remiantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti.

38.       Nagrinėjamu atveju, nors ir sutiktina su tuo, kad atsakovas R. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl mokėtinų mokesčių paskaičiavimo teisingumo, siekė, jog ieškovė pateiktų į bylą jų paskaičiavimą pagrindžiančius duomenis, visgi toks atsakovo prašymas (reikalavimas ieškovei įrodyti jos reikalavimą sudarančias aplinkybes, tarp jų ir skolos dydį, pagrindžiant atskiras skolos pozicijas), atsakovui taip ir nenurodant (aiškiai nesuformuluojant), kokie konkrečiai įrodymai turėtų būti išreikalauti iš ieškovės (CPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas prašymu dėl įrodymų išreikalavimo, atitinkančiu CPK 199 straipsnio taikymo sąlygas.

39.       Teisėjų kolegija pastebi, kad ši civilinė byla yra dispozityvi, teismo vaidmuo joje nėra aktyvus, todėl teismas, būdamas nešališkas, neturi ne tik pareigos, tačiau ir teisės veikti išimtinai kurios nors šalies naudai ir interesais įrodinėjimo procese, formuluoti už ją prašymus ir pan. Atsakovams siekiant, jog byloje būtų išreikalauti tam tikri įrodymai, būtent jie ir turėjo procesinę pareigą tokį prašymą tinkamai suformuluoti ir pateikti teismui. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, dėl ko, pasak atsakovo, jis negalėjo aiškiai suformuluoti prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nėra pagrindas kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir išaiškino atsakovams teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, visgi atsakovai pasirinko bylą vesti patys (ne per atstovą), todėl vėliau šia aplinkybe remtis, apeliuojant į pirmosios instancijos teismo neva padarytą proceso teisės normų pažeidimą neišreikalaujant tam tikrų atsakovų norimų įrodymų, nėra pagrįsta.

40.       Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo ir ieškovė, atsakovų cituojamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad teismas neturi svertų priversti ieškovę pateikti kokius nors įrodymus, teismo iš esmės buvo išsakytas įrodinėjimo pareigos kontekste, t. y. kad šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, ši aplinkybė atitinkamai bus vertinama jos nenaudai, o ne tuo aspektu, kad šaliai pateikus konkretų prašymą išreikalauti įrodymus, teismas jo negalėtų spręsti ir vertinti tokio prašymo pagrįstumą.

41.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepaisant anksčiau nurodytų aplinkybių, bylos eiga patvirtina, kad ieškovė visgi reagavo į atsakovų atsikirtimų argumentus ir 2023 m. gegužės 8 d. bei 2023 m. liepos 7 d. teikė į bylą prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriais ji siekė pagrįsti savo reikalavimus atsakovams – susidariusią skolą ir jos dydį, taip pat kokiu pagrindu ir kaip buvo paskaičiuoti mokesčiai už bendrų patalpų elektrifikavimą. Atsakovams patiems konkrečiau nesuformulavus prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai nebuvo susiję su atsakovų prašymu (reikalavimu) ieškovei pagrįsti atsakovams paskaičiuotus mokesčius. Tuo tarpu dėl šalių pateiktų įrodymų pakankamumo, jų įrodomosios reikšmės, taip, kaip šalys įvykdė jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą, galiausiai bet kuriuo atveju sprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

42.       Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi ir tai, kad nėra pagrindo tenkinti ir atsakovų apeliaciniame skunde pateikto prašymo išreikalauti konkrečius įrodymus iš ieškovės.

43.       Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). Specialioji naujų įrodymų priėmimo į apeliacinę bylą taisyklė yra įtvirtinta CPK 314 straipsnyje. Pagal šioje normoje nustatytą reglamentavimą, kaip jau minėta, naujų įrodymų priėmimas (ir, atitinkamai, išreikalavimas) apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojimas ir galimas iš esmės tik tokiose situacijose, kai asmuo juos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti (pagal analogiją – išreikalauti), arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo ir anksčiau jų nebuvo galima pateikti. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų gavimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-823/2020).

44.       Be to, asmuo, prašydamas išreikalauti konkretų įrodymą, privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis siekė gauti įrodymus, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, įrodymų negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2004).

45.       Jau anksčiau nurodyta, kad dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovams buvo išaiškinta galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kad jie galėtų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, tačiau atsakovai šia teise nepasinaudojo ir bylą nusprendė vesti patys. Ta aplinkybė, kad atsakovai tik po jiems nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo byloje nutarė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba – advokato paslaugomis, ir, siekdami įrodyti jų poziciją dėl ieškovės paskaičiuotų mokesčių nepagrįstumo, pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl konkrečių įrodymų iš ieškovės išreikalavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo, paneigiant apeliacinio proceso paskirtį ir tikslus, šį atsakovų prašymą tenkinti ir leisti jiems rinkti naujus įrodymus jau po bylos išnagrinėjimo – apeliaciniame procese. 

46.       Be to, pabrėžtina ir tai, kad atsakovai kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kad jie patys prašomų išreikalauti įrodymų negalėjo gauti (juos jiems buvo atsisakyta pateikti), įvertinus ir tai, kad jie yra atstovaujami advokato, kuriam teisė gauti tokius įrodymus yra numatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnyje (CPK 178 straipsnis).

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų 

47.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepagrįstai neįtraukė UAB „Vilniaus vaizdas“, nors šis juridinis asmuo yra vienas iš pastato patalpų savininkas ir byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ patalpų, jų priklausymo, susitarimų su šiuo juridiniu asmeniu ir jo pareigos mokėti už bendrąsias patalpas. Atsakovai taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7497-918/2023 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Sateka“ (kito pastato patalpų savininko) dėl tų pačių priežasčių (dėl netinkamo paslaugų mokesčių skaičiavimo, dėl nepagrįsto reikalavimo apmokėti už elektrifikacijos darbus). Kadangi, atsakovų teigimu, tam tikros byloje nustatytos aplinkybės gali būti prejudicinės ir reikšmingos nagrinėjant kitas bylas dėl tų pačių bendrų patalpų, elektrifikavimo darbų atlikimo, t. y. sprendimas byloje gali padaryti įtaką ir kitų ginčus su ieškove turinčių bendraturčių teisėms ir pareigoms, UAB „Sateka“ turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovų teiginiais.

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

49.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas).

50.       Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012). Apie tai, ar konkretus teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį ir ribas, byloje priimto teismo sprendimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 41 punktas). 

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, motyvus, pažymi, kad teismo sprendimu dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ ir / ar UAB „Sateka“ teisių ir pareigų nėra niekaip nuspręsta: šiems asmenims skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl jokių jų teisių ar pareigų. Taigi teismo sprendimas neturi jokios įtakos šių neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisinei padėčiai. Papildomai pastebėtina ir tai, kad teismo sprendimas neturi įtakos ir kitų Pastato patalpų savininkų teisinei padėčiai, kadangi jų interesus atstovauja tam įsteigta Bendrija (Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).

52.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog UAB „Vilniaus vaizdas“ ginčo kontekste yra minimas teismo sprendime, savaime nelemia šio juridinio asmens teisinės padėties pakeitimo. Šiuo atveju ginčo teisiniai santykiai byloje sieja tik ieškovę ir atsakovus, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ pareigos mokėti mokesčius už bendrąją dalinę nuosavybę, taip pat tam tikrų patalpų priklausomybės UAB „Vilniaus vaizdas“ klausimas (šiuo aspektu net nekilo ginčo; ginčas kilo tik dėl to, ar atsakovai turi pareigą mokėti mokesčius, šio juridinio asmens patalpas pagal susitarimą laikant bendro naudojimo patalpomis), byloje taip pat nebuvo ginčijamas ir 2019 m. spalio 22 d. susitarimas, sudarytas tarp Bendrijos, UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Vilniaus vaizdas“, pagal kurį 802,13 kv. m bendro ploto UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo perduotos Bendrijos žinion ir naudojamos kaip pastato bendro naudojimo objektai (koridoriai). Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas neturi jokios įtakos UAB „Vilniaus vaizdas“ teisėms ir pareigoms, todėl šis juridinis asmuo neturėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

53.       Nepagrįsti ir atsakovų teiginiai, kad UAB „Sateka“ turėjo būti įtraukta į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Vien ta aplinkybė, kad tarp Bendrijos ir kitų pastato patalpų savininkų, taigi ir UAB „Sateka“, teisme yra nagrinėjami kiti ginčai, nėra pagrindas kitus pastato patalpų savininkus įtraukti į šią civilinę bylą, kurioje sprendžiamas konkretus civilinis ginčas pagal apibrėžtą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, būtent dėl ieškovės reikalavimų, pareikštų konkretiems atsakovams dėl jiems tenkančio įsiskolinimo mokėjimo, pagrįstumo. Tai, kad civilinėje byloje galėtų būti nustatytos tam tikros reikšmingos aplinkybės (prejudiciniai faktai, jeigu tam būtų sąlygos, numatytos CPK 182 straipsnio 2 punktas), tam tikrais atvejais galėtų sudaryti tik pagrindą spręsti dėl atitinkamos civilinės bylos sustabdymo, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas trečiųjų asmenų (atsakovų kitoje civilinėje byloje) įtraukimui į bylą. Nagrinėjamu atveju skundžiamame teismo sprendime dėl UAB „Sateka“ teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta, šio asmens teisinė padėtis niekaip nebuvo modifikuota.

54.       Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, kadangi ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ ir / ar UAB „Sateka“ teisių ir pareigų, nagrinėjamo klausimo kontekste priimtas teismo sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių šiems subjektams. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas į nagrinėjamą bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje padėtyje neįtraukęs UAB „Vilniaus vaizdas“ ir / ar UAB „Sateka“, CPK 47 straipsnio 1 dalies, taigi ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, nepažeidė, dėl ko nėra pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo šiuo pagrindu.

55.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, toliau pasisako dėl ginčo esmės.

56.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų proporcingai jų nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovų pareigos apmokėti išlaidas už bendro naudojimo objektų priežiūrą (ne)buvimo

57.       Nagrinėjamu atveju atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovų įsiskolinimą, neįvertino to, kad Bendrijos užsakymu buvo elektrifikuotas ne bendrosios patalpos, o privatiems asmenims priklausančios patalpos, todėl atsakovai neturi pareigos mokėti su tuo susijusių mokesčių. Pažymi, kad teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą ir dėl to, kad dėl tokių išlaidų, jų paskirstymo buvo priimtas Bendrijos sprendimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovų teiginiais dėl toliau nurodomų motyvų.

58.       Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

59.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai išsamiau reglamentuoti Bendrijų įstatyme, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, pastato elektros įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato patalpų savininkams.

60.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Bendrijų įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (Bendrijų įstatymo 1 straipsnis).

61.       Pagal CK ir Bendrijų įstatymo nustatytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, pastato patalpų savininkų bendrija yra šių patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų pastate esančių patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Todėl tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019).

62.       Byloje nustatyta, kad gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) kuriame yra ir atsakovams priklausančio gamybinės patalpos (atsakovei L. M. P. pastate priklauso patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini), atsakovui R. P. – patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovei A. P. – patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės objektams valdyti, naudoti, prižiūrėti, įsteigta (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini)  (Bendrijų įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 7 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).

63.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl privatizavimo proceso nulemtų aplinkybių nagrinėjamu ginčo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, jog dalis Pastate esančių patalpų – koridorių (kas įprastai laikytina bendrojo naudojimo objektu – bendro naudojimo patalpomis (Bendrijų įstatymo 2 dalies 15 straipsnio 3 punktas)), nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“ (patalpos, esančios cokoliniame, pirmame, antrame ir ketvirtuose Pastato aukštuose), iš viso – 802,13 kv. m ploto. Nėra ginčo ir dėl to, kad dėl šių patalpų lokacijos ir realios funkcinės paskirties (jos sudaro galimybę patekti Pastato patalpų savininkams į jų privačias patalpas) šiomis patalpomis faktiškai naudojasi ar turi galimybę naudotis visi Pastate esančių patalpų savininkai, tarp jų ir atsakovai.

64.       Nustatyta, kad, siekiant išspręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti Pastato patalpų savininkams galimybę naudotis šiomis UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (koridoriais), Bendrijai įgyvendinant jai priskirtas funkcijas, susijusias su Pastato patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančiomis valdymo ir naudojimo teisėmis, turint įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, 2019 m. spalio 22 d. tarp Bendrijos, UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Vilniaus vaizdas“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį 802,13 kv. m bendro ploto UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančios patalpos buvo perduotos Bendrijos žinion, šias patalpas susitarus laikyti bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas neįskaitomas į UAB „Vilniaus vaizdas“ turimą ar naudojamą plotą, nuo kurio skaičiuojamas UAB „Vilniaus vaizdas“ mokėtinų mokesčių dydis (susitarimo 1 punktas); taip pat numatyta, kad Bendrija savo (savo narių) sąskaita ir savo nuožiūra gali atlikti patalpų einamojo remonto darbus, nekeičiant esamų patalpų plotų, tūrio ir išplanavimo (susitarimo 4 punktas). Tuo remiantis, šios UAB „Vilniaus vaizdas“ Bendrijai faktiškai valdyti perduotos patalpos, kurios laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, ir buvo elektrifikuotos, o dėl to patirtos išlaidos proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų daliai padalintos Pastato patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovams.  

65.       Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti išlaidas bendrosioms pastato reikmėms, grindžiama jų kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektų (bendraturčių) pareiga išlaikyti bendrosios nuosavybės objektą, įtvirtinta CK 4.76, 4.82 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte taip pat reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

66.       Taigi, įvertinus pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, 18 punktas).

67.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nepagrįstai jų pareigą apmokėti išlaidas už bendrojo naudojimo patalpų administravimą, eksploatavimą, priežiūrą, tarp jų ir už elektrifikavimo darbus, siekia paneigti vien tik remdamiesi šių patalpų nuosavybės teisės UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausymu, visiškai ignoruodami tą aplinkybę, kad šios patalpos, nepriklausomai nuo to, kad jos yra UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybė, 2019 m. spalio 22 d. susitarimo pagrindu faktiškai yra naudojamos tenkinti visų Pastato bendraturčių interesus, ko, beje, atsakovai šioje byloje ir neginčija. Tai, kad šios UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos laikomos bendrojo naudojimo patalpomis susitarimo pagrindu, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nepaneigia šių patalpų faktinės funkcinės paskirties, jų naudojimo būdo (tenkinti visų Pastato patalpų savininkų interesus, sudarant galimybę jiems patekti į jų privačias patalpas).  Be to, vertinant atsakovų pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, dengti su tuo susijusias išlaidas, šiuo atveju nėra svarbu ir tai, ar, atsakovai, kaip ir kiti Pastato bendraturčiai, turėdami realią galimybę šioms patalpomis naudotis, tą faktiškai daro ar ne, bei kokios yra tokio naudojimosi ar nesinaudojimo bendro naudojimo objektu priežastys (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

68.       Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus, atmeta ir atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad dėl išlaidų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, o būtent dėl bendrojo naudojimo patalpų (įskaitant ir 2019 m. spalio 22 d. susitarimo pagrindu perduotų Bendrijos žinion) elektrifikavimo išlaidų, jų padalijimo Pastato patalpų savininkams, nebuvo priimtas joks Pastato patalpų savininkų sprendimas.

69.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

70.       CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendro naudojimo objektui išlaikymui, priežiūrai patirtas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

71.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). 

72.       Pagal kasacinio teismo praktiką bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-530/2012). 

73.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016, 23 punktas).

74.       Iš byloje esančio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2022 m. kovo 28 d. protokolo Nr. 20220328 matyti, kad 5-uoju punktu buvo nutarta pritarti bendrųjų patalpų Pastate elektrifikavimo sąmatą išdalinti visiems patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų plotui (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad šis Pastato patalpų savininkų balsų dauguma priimtas sprendimas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl, remiantis tiek įstatyminiu reglamentavimu, tiek jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, jis Pastato patalpų savininkams, įskaitant ir atsakovus, yra privalomas (CPK 178 straipsnis). 

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nepagrįstai minėto visuotinio narių susirinkimo metu priimtą sprendimą padalinti bendrojo naudojimo patalpų elektrifikavimo išlaidas Pastato patalpų savininkams bando paneigti tuo, jog, be kita ko, buvo elektrifikuotos ir UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, ką atsakovai laiko ne bendrojo naudojimo patalpomis (taigi, atsakovų vertinimu, dėl šių patalpų elektrifikavimo susirinkime nebuvo nuspręsta). Visgi, kaip jau anksčiau nustatyta, 2019 m. spalio 22 d. susitarimo pagrindu, UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančios patalpos (pastato koridoriai) buvo perduotos Bendrijos žinion ir jas susitarta laikyti bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. patalpomis, kurios tenkina visų Pastato patalpų savininkų interesus. Šis susitarimas, kuris iš vienos pusės sudarytas Bendrijos, atstovaujančios visus Pastato patalpų savininkus, nėra nuginčytas ir galiojantis, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2022 m. kovo 28 d. visuotiname narių susirinkime nebuvo nuspręsta ir dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančių patalpų elektrifikavimo išlaidų padalijimo Pastato patalpų savininkams.

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia atsakovai, elektrifikavimas ir UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančiose patalpose atliktas ne turint tikslą pagerinti privataus subjekto turtą (jį prižiūrėti, remontuoti), bet tas, ką atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš ieškovė, buvo padaryta siekiant užtikrinti viso Pastato elektros instaliacijos vientisumą, be kurio nebūtų galimybės elektrifikuoti atitinkamuose aukštuose esančių individualių privačių patalpų. Vien atsakovų nesutikimas apmokėti šias išlaidas, patirtas dėl bendrojo naudojimo patalpų elektrifikavimo (dėl kurių išlaidų padalijimo, be kita ko, nuspręsta Pastato patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis)), nėra pagrindas juos atleisti nuo šių išlaidų mokėjimo (žr. šios nutarties 67 punktą). Todėl šiuo aspektu atsakovų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

77.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai, būdami Pastate esančių patalpų savininkai, proporcingai jų nuosavybės teise valdomai patalpų daliai, turi pareigą atlyginti išlaidas už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą, priežiūrą, taigi ir už bendros pastato elektros instaliacijos sistemos pertvarką, tame tarpe ir už UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančių patalpų, kurios 2019 m. spalio 22 d. susitarimo pagrindu perduotos Bendrijos žinion ir laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, elektrifikavimą, dėl kurių išlaidų padalijimo buvo nuspręsta 2022 m. kovo 28 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.85 straipsnio 1 dalis).

Dėl pagrindo priteisti skolą (ne)buvimo ir procesinės bylos baigties

78.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų proporcingai jų Pastate nuosavybės teise valdomų patalpų daliai išlaidas už Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą, nuolatinę techninę priežiūrą, valymo ir kitas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai).  

79.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovei iš atsakovų priteistino įsiskolinimo, sprendė, kad ieškovė pagrįstai išlaidas už Pastato bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir elektros suvartojimą bendroms reikmėms paskaičiavo visiems savininkams, tarp jų ir atsakovams. Teismas nurodė, kad abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais nėra pagrindo, o atsakovo pateikti skaičiavimai skiriasi nuo ieškovės atliktų, todėl teismas jais nesivadovavo, nes juos pateikęs atsakovas, teismo vertinimu, nepagrindė kitokio jo atliekamo skaičiavimo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pripažinus atsakovų atsisakymą apmokėti jų turimoms nuosavybės teise patalpoms tenkančias sumas už bendrojo naudojimo objektų funkciją atliekančių patalpų elektrifikavimą, šios sumos iš atsakovų priteistinos, nes jas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

80.       Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo atskiriems savininkams tenkančias bendrųjų išlaidų sumas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovės pateikti skaičiavimai ir įrodymai yra pakankami, nors jokių faktinių skaičiavimų teismas nepatikrino. Teisėjų kolegija pritaria šiems atsakovų apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

81.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

82.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

83.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

84.       Teisėjų kolegija pabrėžia, jog byloje pateiktas ieškovės reikalavimas apibrėžė ginčo ribas ir nulėmė proceso šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos pobūdį bei atitinkamai teismo pareigą išsamiai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su teikiamo reikalavimo (ne)pagrįstumu. Ieškovė, siekdama, kad jai iš atsakovų būtų priteista skola, turėjo išsamiai nurodyti jos pagrindą, pateikti ją pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokią skolą yra siekiama prisiteisti, kokiu pagrindu ji susidarė, kaip apskaičiuota, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovai turėjo teisę teikti savo atsikirtimus bei įrodymus, susijusius su prašoma priteisti skola. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo saistomas pareigos įvertinti prašomos priteisti skolos pobūdį (t. y. kokio pobūdžio yra ši skola, kokiu pagrindu susiformavo), jos (ne)pagrįstumą, įskaitant ir jos dydžio apskaičiavimą.

85.       Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su prašomu priteisti skolos dydžiu, šiuo aspektu neatskleidė į bylą pateiktų įrodymų turinio, jų nedetalizavo ir iš esmės nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad laiko, jog byloje ieškovė įrodė ne tik pagrindą skolai iš atsakovų priteisti, tačiau ir jos dydį, nors tokios išvados nesusiejo su konkrečiais į bylą pateiktais įrodymais, taip pat jos nepagrindė ir jokiais skaičiavimais, tuo pačiu neįvertindamas ir atsakovų aiškiai išreikštus nesutikimo su prašoma priteisti skola (jos dydžiu) argumentus, kurie turi įtakos įsiskolinimui paskaičiuoti (pavyzdžiui, argumentus, susijusius su Pastato patalpų, atsakovų valdomų patalpų plotų santykiu, kt.).

86.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Šiuo gi atveju nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas visgi padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, paskaičiuotu atsakovams skolos dydžiu, ir tai, kad, priešingai, atsakovo pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad atsakovams ginčijant prašomo iš jų priteisti įsiskolinimo dydį, šios aplinkybės teismo turėjo būti išsamiai ištirtos ir įvertinos, padarytos teisiškai pagrįstos ir motyvuotos išvados, o to nepadarius galimai buvo padaryta klaida. Tokį apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą sustiprina tai, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde pripažino faktą, jog įsiskolinimas atsakovams už ginčo laikotarpį visgi buvo paskaičiuotas neteisingai (dėl elektrifikavimo išlaidų), dėl ko po sprendimo byloje priėmimo buvo atliktas Pastato patalpų savininkų, tarp jų ir atsakovų, ieškovei mokėtinų sumų perskaičiavimas ir nustatytos atsakovų permokos.

87.       Pažymėtina, kad vien ši aplinkybė jau savaime patvirtina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės į bylą pateikti įrodymai, skaičiavimai dėl skolos dydžio nebuvo pagrįsti (bent ne visa apimtimi), ir šios aplinkybės, teismui neatlikus išsamaus įrodymų vertinimo (juos sugretinant su atsakovo pateiktais, atliekant skaičiavimus) nebuvo nustatytos, t. y. visų pirma nebuvo nustatyta, ar atsakovai apskritai yra skolingi ieškovei ir, jei taip, koks yra kiekvieno iš jų įsiskolinimo dydis už ginčo laikotarpį. Dėl šios priežasties negalima daryti pagrįstos išvados, kad šioje byloje buvo pagrindas tenkinti (visiškai ar iš dalies) ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų įsiskolinimą.

88.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo atveju byloje yra poreikis šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl skolos (ne)pagrįstumo, jos dydžio.

89.       Kadangi pirmosios instancijos teismas faktiškai įrodymų tyrimo ir vertinimo anksčiau nurodytais aspektais neatliko, ginčijamame sprendime dėl to iš esmės nepateikė jokių motyvuotų ir pagrįstų išvadų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčo iš esmės. Be to, išnagrinėjus skolos priteisimo klausimą iš esmės (sprendus dėl jos (ne)pagrįstumo, dydžio) apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų ir teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka). Dėl to teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir šioje dalyje ginčo nesprendžia.

90.       Šiame kontekste paminėtina, kad pirmiausia būtent ieškovė, reikalaujanti skolos priteisimo, turi pareigą pateikti iš naujo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui detalius reikalaujamos skolos paskaičiavimus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti visas jos susidarymo aplinkybes bei pridėti visus susijusius įrodymus, iš kurių būtų aišku tiek įrodinėjamos skolos atsiradimo faktas, tiek jos susidarymo laikotarpis, tiek ir jos dydžio pagrindimas. Tik tuomet atsakovai turės galimybę pateikti aiškius ir detalius (ne)sutikimo su reikalavimais argumentus (alternatyvius įsiskolinimo dydžio paskaičiavimus etc.), o teismas turės galimybę tinkamai juos įvertinti.

91.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pagrįstai sprendė dėl to, kad atsakovai turi pareigą atlyginti išlaidas už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą, priežiūrą, visgi, neatlikęs byloje išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, teismas tinkamai nenustatė, ar šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą už apibrėžtą ginčo laikotarpį buvo pagrįstas, o tai lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai (CPK 185 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

92.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

93.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį teismo sprendimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

atsakovų R. P., A. P. ir L. M. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Teisėjai                                                                                           Giedrė Čėsnienė

 

 

                                                                                                    Donata Kravčenkienė

 

 

                                                                                                           Renata Volodko