Civilinė byla Nr. e2-2568-225/2018

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00688-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 3.2.6.1.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė,

sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remio baldai“ atstovams direktoriui Remigijui Petrokui ir advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ervila“ atstovei direktorei Violetai Bartkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remio baldai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ervila“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 252 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išreikalauti iš atsakovės grąžintos prekės – stalo, kurio vertė 160 Eur, grąžinimo dokumentą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-11-13 atsakovė įsigijo jos pagamintus baldus – valgomąjį stalą 160x80x40, kurio vertė 160 Eur bei šešias kėdes RBR-09, kurių bendra vertė 252 Eur. Nuo to laiko informacijos iš atsakovės apie perduotus baldus neturėjo, prekės negrąžintos, konsignacijos sutartyje numatytų dokumentų negavo. 2018-04-13 pateikus pretenziją dėl neatsiskaitymo už pateiktas prekes, atsakovė 2018-04-20, be suderinimo, atgabeno valgomąjį stalą ir paliko prie pastato be perdavimo dokumentų. Dėl grąžintos stalo atsakovei pretenzijų neturi, tačiau atsakove privalo pateikti prekių grąžinimo dokumentą su parašu, kad sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Tačiau atsakovė nepateikė pardavimo dokumentų arba negrąžino konsignacijos pagrindu gautų šešių kėdžių RBR-09, kurių bendra vertė 252 Eur.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove yra atsiskaityta,   ieškovės sąskaitos faktūros RPD Nr. 005 apmokėjimą patvirtina 2017-03-09  kasos išlaidų orderis 421 Eur sumai. 2015 metais Šilalėje išsinuomojo patalpas parduotuvei, ieškovo atstovas pasiūlė pareklamuoti jų gaminamus baldus, atvežė ieškinyje nurodytą stalą ir kėdes, prekes priėmė ir konsignacijos sutartį pasirašė pardavėja, kuri neturėjo tokių įgalinimų ir atsakovei apie sutarties egzistavimą nebuvo žinoma iki pretenzijos pateikimo, o neįgalioto asmens sudarytas sandoris nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. Kadangi ieškovas nepateikė sąskaitos faktūros, kurį pirkėjui išrašo pardavėjas, stalą su kėdėmis išvežė į Rietavo sandėlį. 2017 metais, atsiradus pirkėjui, buvo pasiūlyti baldai iš sandėlio. Kėdės pirkėjui tiko, o stalas ne, todėl buvo susisiekta su ieškovui ir užsakytas stalas pagal pirkėjo pageidavimą. 2017-03-17 ieškovas atvežė stalą ir išrašė sąskaitą faktūrą RPD Nr.005 bei kasos pajamų orderį PET Nr.8, tai buvo užfiksuota įmonės buhalterinėje apskaitoje išrašant kasos išlaidų orderį 421 Eur sumai. 2017 m. gegužės mėnesį į parduotuvę Rietave užsuko ieškovo atstovas ir pažadėjo grįždamas neparduotą stalą pasiimti, bet jis buvo per didelis, todėl sutarė, kad pasiims artimiausiu metu, tokių kalbų, kad atsakovė liko skolinga, nebuvo. Kadangi 2017 metais baldų pardavimai Šilalėje ir Rietave buvo sustabdyti, apie tai informavo ieškovę, tačiau pastaroji nereagavo. 2018-04-13 gauta ieškovės pretenzija dėl tariamos skolos apmokėjimo, susisiekus su ieškovu paaiškino, kad nėra skolingi, o stalą gali pasiimti, ieškovei to nepadarius, 2018-04-20 stalas atsakovės transportu buvo nuvežtas į ieškovo įmonę, nieko neradus, telefonu kviestas vadovas, tačiau jis neatvyko ir stalas buvo paliktas šalia esančios įmonės teritorijoje, apie tai informuojant atstovą. Ginčo dėl akto apie prekės grąžinimą pasirašymo nėra, jis bus pasirašytas, kai tik ieškovė pateiks tokio dokumento projektą. Mano, kad galimai dėl klaidos ieškovo buhalterinėje apskaitoje nėra apskaityti pinigai, sumokėti už kėdes.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog su tuomete atsakovės direktore sutarė dėl prekybos ieškovės gaminiais, konkrečiai stalu ir kėdėmis, prekyba vyks konsignacijos sutarties pagrindu, kurią paruoš ir atveš kartu su baldais, kas ir buvo padaryta. Į Šilalėje esančią parduotuvę atvežtą komplektą priėmė ir sutartį pasirašė buvusi darbuotoja, kas rodo, jog darbuotoja žinojo apie susitarimą. Pažymi, jog per visą sutarties laikotarpį ieškovė atsakovei atvežė iš viso du baldų komplektus, ir pagal atsakovės pateiktus buhalterinius dokumentus yra parduotas antras baldų komplektas, dėl to pretenzijų nėra, tuo tarpu pirmasis komplektas, atvežtas konsignacijos sutarties pagrindu, nėra įformintas kaip parduotas ar grąžintas, būtent pirmojo komplekto stalą atsakovė atvežė po to, kai gavo pretenziją, šešios kėdės nėra grąžintos iki šiol.

             Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

             Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu dėl pinigų už kėdes priteisimo nesutiko, prašė jį atmesti, patvirtino, jog stalą grąžino be perdavimo dokumento.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ūkinėje komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms.

             Teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento.

Byloje esanti 2015-11-13 konsignacijos sutartis (toliau - sutartis) Nr.1 įrodo, jog ieškovė UAB „Remio baldai“  sutartyje įvardijama Konsignantas ir atsakovė UAB „Ervilos baldai“ sutartyje įvardijama Konsignatorius,  susitarė, jog Konsignantas pateikia Konsignatoriui pardavimui prekes, kurių kiekis, asortimentas ir kaina nurodyti atskirose specifikacijose, prekių apmokėjimas po pardavimo, prekės, pateiktos Konsignatoriui, nuosavybės teise pasilieka Konsignantui. Toks šalių susitarimas atitinka konsignacijos sutarties sąlygas.

Nors atsakovė nepripažįsta sutarties, nurodydama, jog  sutartį iš atsakovės pusės pasirašė neįgaliotas asmuo, tačiau sutarties atsakovė neginčijo,  tokie atsakovės veiksmai – prekių priėmimas be apmokėjimo, jų laikymas ir reklamavimas pirkėjams, baldų komplekto pardavimas rodo šalių sutartinių santykių buvimą.

            Iš šalių atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, jog  2015-11-13 į atsakovės parduotuvę Šilalėje buvo atvežtas baldų komplektas – valgomasis stalas 160x80x40, kurio vertė 160 Eur bei šešios kėdės RBR-09, kurių bendra vertė 252 Eur. Prekių pristatymo faktą įrodo  šalių atstovų pasirašytas krovinio važtaraštis Nr. RBKV Nr. Š-1.

            Šalys patvirtina,  jog pagal šį važtaraštį atvežtas valgomasis stalas ieškovui yra grąžintas 2017-04-20, pripažįsta, jog pagal 2017-03-09 sąskaitą faktūrą RPD Nr. 005 atvežtas stalas atsakovės yra apmokėtas 2017-03-09 pagal UAB „Ervila“ kasos išlaidų orderį Nr.KI17-38. Tarp šalių kilo ginčas dėl 6 kėdžių RBR-09, ieškovo atvežtų 2015-11-13 pagal krovinio važtaraštį.  Ieškovo teigimu, jis 2017-03-09 pagal sąskaitą faktūrą atvežė ne tik naują stalą bet ir naujas 6 kėdes RBR-09, o už 2015-11-13 atvežtas kėdes atsakovė nei atsiskaitė, nei grąžino. Ieškovas savo teiginį dėl pilno antro baldų komplekto (stalo ir 6 kėdžių RBR-09) atvežimo grindžia 2017-03-09 sąskaita faktūra RPD Nr.005. Atsakovės teigimu, pagal 2017-03-09 sąskaitą faktūrą ieškovas atvežė tik pirkėjo užsakytą stalą, kėdės buvo parduotos iš sandėlio, atvežtos 2015-11-13.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, esant tarp šalių ginčui, vien  sąskaitos faktūros nepakanka konstatuoti prievolės apmokėti darbus ar paslaugas fakto buvimą, reikalingi ir papildomi duomenys, kurie patvirtintų sutarties įvykdymo faktą. Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti prekių perdavimo faktą - krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, priėmimo-perdavimo kvitus ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

Pažymėtina, jog ieškovės parengtoje sutartyje taip pat numatyta, jog sąskaitos faktūros atlieka atsiskaitymo už realizuotas prekes funkciją (sutarties 9 dalis).

Sutarties 2 dalyje numatyta, jog pateikiamų prekių kiekis ir asortimentas nustatomas remiantis prekių gabenimo važtaraščiais. Vadovaujantis šia sutarties nuostata, ginčo prekių pateikimą ieškovė turi pagrįsti prekių važtaraščiu. Nors ieškovė  teigia, jog 2017-03-09 atvežė ginčijamas 6 kėdes, šių prekių gabenimo važtaraščio nepateikė, kaip ir kitų leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jos  teiginius dėl antro kėdžių komplekto atvežimo.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Pagal Civilinio proceso kodekso  12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Įvertinus byloje  šalių pateiktus įrodymus konstatuotina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog 2017-03-09 buvo atvežtas  dar vienas kėdžių RBR-09 komplektas,  ieškinio reikalavimas dėl apmokėjimo už kėdes atmestinas.

Atsakovo atstovė  pripažino, jog 2017-04-20, grąžindama  ieškovui neparduotą stalą, jį paliko be perdavimo dokumento, kas ieškovei yra kliūtis grąžintą  prekę apskaityti buhalteriniuose dokumentuose. Nors sutartyje šalys detaliai neaptarė grąžinimo tvarkos, šiuo atveju neparduotą prekę grąžino atsakovė, jai tenka pareiga paruošti  su  prekės grąžinimu susijusius apskaitos dokumentus, šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkintinas (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis).

 Ieškovė pateikė duomenis, jog sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų,  atsakovė patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į ieškinį.  Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai,  atsakovei iš ieškovės - proporcingai atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos panašios, šalys nesilaikė sutartyje numatytų sąlygų dėl prekių atvežimo bei apmokėjimo, tinkamai netvarkė apskaitos, kas būtų leidę išvengti ginčo, nebendradarbiavo, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, kiekviena šalis paliktina su jos patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 441 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ervila“ pateikti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Remio baldai“ 2017-04-20 grąžintos prekės - stalo, kurio vertė 160 Eur - grąžinimo dokumentus.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aldona Burbienė