Baudžiamoji byla Nr. 1-12-630/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62929-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.1; 1.1.7.25; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.27.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 27 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,

sekretoriaujant         Jurgitai Leškevičienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui,

kaltinamajai A. M., jos gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

kaltinamajai I. P., jos gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui,

kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. R., M. S. ir I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, pagrindinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 10 MGL dydžio bauda;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme;

5) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 1 metams; Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuo 2018 m. kovo 19 d. A. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę;

6) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu esanti vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Teismas 

n u s t a t ė :

A. M., A. P., I. P. ir D. S. pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra, 2017 m. gruodžio 2 d. apie 3.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl gauto Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimo dėl įvykusio smurto atvejo prieš nėščią moterį, atvykus į įvykio vietą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiems patruliams K. R., I. K. ir M. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdami bendrininkų grupėje, nevykdė teisėtų šių policijos pareigūnų reikalavimų, vengė sulaikymo ir pasipriešino aktyviais veiksmais teisėtiems pareigūnų reikalavimams dėl mažamečių vaikų paėmimo iš šeimos, t. y. A. M. smogė kumščiu vieną kartą pareigūnui K. R. į veidą, apdraskė jam veidą nagais, spjaudė į veidą pareigūnams, A. P. pastūmė K. R., kuris parvirto ant lovos, tampė už uniformos, tyčia smūgiavo, I. P. tampė už uniformos, tyčia smūgiavo, tuo padarydami pareigūnui K. R. odos nubrozdinimą smakre, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, D. S. sugriebęs rankomis už kaklo smaugė pareigūną M. S., jam smūgiavo, I. P. smogė jam kumščiu į veidą, tuo padarydama M. S. kairio antakio žaizdą, veido odos nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, I. P. sudavė smūgį kumščiu pareigūnui I. K. į veidą, tuo padarydama jam paviršinę muštinę žaizdą smakre, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – vyriausiems patruliams K. R., M. S. ir I. K..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. M. atsisakė duoti parodymus, tačiau sutiko atsakyti į klausimus ir paaiškino, kad jie atvažiavo pas P. švęsti jos gimtadienio. Kartu buvo D. S. ir A., buvo jos dukra L.

Teismas pagarsino kaltinamosios A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamoji A. M. parodė, kad:

„2017 m. gruodžio 1 d. apie 21.30 aš kartu su sugyventiniu D. S. ir dukra L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), atėjome pas P., adresu (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena mano dukra I. P.. Mes norėjome ją pasveikinti su gimtadieniu. Iš pradžių visi keturi, t. y. aš  kartu su sugyventiniu D. S., I. P. ir A. P., sėdėjome prie stalo ir vaišinomės alkoholiniais gėrimais. Namuose be mano dukros dar buvo P. du nepilnamečiai vaikai, jie buvo kitame kambaryje. Kadangi mes vartojome alkoholį, todėl su kaimyne J. K., gyvenančia šalia (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežinau, buvome sutarę, kad ji kartais ateis pasižiūrėti mūsų vaikų, nes ji nevartoja alkoholio. Mes visą naktį tvarkingai sėdėjome prie stalo, nekonfliktavome, ir 2017 m. gruodžio 2 d. apie 2.30 val. į namus atėjo N. L., gyvenantis kitame name priešais, kartu su juo dar vienas asmuo, kurio nepažįstu, žinau tik iš matymo. Jie atėję su A. pradėjo aiškintis dėl automobilio, žodiškai konfliktavo viduje. Dar atėję asmenys išgėrė nuo stalo pasiėmę alkoholinių gėrimų ir pradėjo eiti lauk. Koridoriuje pamačiau, kad atėję minėti asmenys sukonfliktavo su I., tačiau aš nesikišau. Po kiek laiko I. grįžo į kambarį ir pasakė, kad jai įspyrė N. L. draugas. Kiek man yra žinoma, A. P. išėjo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko atvyko du policijos pareigūnai, prisistatė, bet šiuo metu pavardžių neatsimenu, jie buvo du jauni vyriškiai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis, pasakė, kad gavo iškvietimą dėl to, kad yra sužalota P. Visi pradėjome aiškintis, kas čia kam sudavė, nebuvo jokio konflikto. Šiek tiek pasiaiškinę situaciją, I. paklausė pareigūnų, ko jie laukia. Vienas iš jų pasakė, kad reikia sulaukti kito ekipažo, nes reikia surašyti tam tikrus popierius. Po kažkiek laiko atvyko vaikų teisių specialistė su kitais dviem pareigūnais, pavardžių pareigūnų nežinau, buvo vyriškis ir mergina. Vaikų teisių specialistė paėmė V. P., I. šūktelėjo, kad taip pat jie paima ir jos dukrą L. Aš norėjau prasibrauti tarp pareigūnų, kurie stovėjo tarpduryje. Man braunantis, dviese kažkurie pareigūnai užlaužė rankas, surakino antrankiais bei paguldė ant žemės. Taip pat vienas žemas tamsus pareigūnas man papurškė dujų. Aš spjoviau pareigūnams, išvadinau juos keiksmažodžiais „pydaru, asilu“. Man mažesnis pareigūnas įspyrė bei ranka sudavė į veidą. Buvo didelis sujudimas, tikslesnių įvykio aplinkybių papasakoti negaliu. Po kiek laiko mane surakintą pasodino ir daugiau konflikte nedalyvavau, nors mačiau, kaip vyko grumtynės tarp kitų namuose buvusių asmenų ir pareigūnų. Tiksliai kas ką mušė įvardinti negaliu. Konkrečiai mano konfliktą su pareigūnu turėjo visi matyti, tačiau aš tikrai nenaudojau fizinio smurto prieš pareigūną. Šiuose namuose taip pat buvo atėjusi blaivi kaimynė J. K., tačiau ar ji matė mano konfliktą su pareigūnais, nežinau. Po visų šių aplinkybių aš buvau išvežta į Šakių rajono policijos komisariatą (toliau – Šakių rajono PK). Aš tą vakarą buvau vartojusi degtinės bei sidro, tačiau pareigūnams nesutikau nusistatyti savo girtumą, nors prisipažįstu, kad buvau apsvaigusi nuo alkoholio. Aš gailiuosi iš dalies, kad pareigūnus iškeikiau, kad vienam pareigūnui spjoviau į veidą, tačiau tikrai pareigūnams nesipriešinau (t. 1, b. l. 93-94);

„man pareikštas įtarimas dėl pasipriešinimo pareigūnas man pilnai suprantamas, parodau, kad kalta prisipažįstu iš dalies. Parodau, kad 2017 m. gruodžio 2 d. nakties metu pas mano dukrą I. P., (duomenys neskelbtini) mes šventėme dukros I. gimtadienį, kartu buvo ir mano sugyventinis D. S., mano dukra I. P. ir jos vyras A., kai į namus atvyko policijos pareigūnai, dėl ko nelabai pati supratau. Atvažiavus pareigūnams jie trumpai kalbėjo su mano dukra I., kad ją sumušė G., o po to kažkuriuo metu su kažkuo pareigūnai telefonu kalbėjo, mums pasakė, kad neva išsikvietė kitą pareigūnų ekipažą, kad jie suformintų įvykį dėl I. Vėliau atvažiavo ne tik dar du policijos pareigūnai, bet ir moteris iš vaiko teisių, kuri paėmė I. vaiką, man I. šūktelėjo, kad neša ir mano su sugyventiniu D. mažametę dukrą L., todėl aš greitai bėgau iš kito kambario link to kambario, kuriame miegojo mano mažametė dukra ir tuo metu kelią tarpduryje pastojo pareigūnas, ,,mažiukas-juodukas“, jo pavardės nežinau, o kadangi buvau išgėrusi ir apimta šoko, kad galimai mano mažametę dukrą neša iš namų, tai galėjau pastumti tą man kelią pastojusį pareigūną ir rankomis besimosuojant galėjau tam pareigūnui perdrėksti veidą. Po tokio mano elgesio gavau dujų į veidą ir buvau policijos pareigūnų surakinta antrankiais ir paguldyta kambaryje ant grindų. Sėdėdama ant grindų su antrankiais šaukiau, keikiau, o pareigūnai mane mušė suduodami man smūgius ir sėdinčiai, ir stovinčiai, nes rami nebuvau, šaukiau, keikiau juos visaip, spjaudžiausi. Mano sugyventinis nemačiau, kad būtų ką blogo daręs, nei jis smūgiavo pareigūnams nei ką, tačiau po to jis vėliau irgi buvo surakintas antrankiais ir paguldytas šalia manęs. Mano dukra I. buvo namuose nesurakinta, nes ji buvo nėščia, ji vis prieidavo prie manęs arčiau, nors jos nelabai ir mačiau, nes buvo dujų pripurkštos akys. Po to į namus kažkuriuo momentu grįžo ir A. P., tačiau kada jis parėjo nemačiau, tik pamačiau, kad gulėjo ant grindų surakintas antrankiais. Po to mus visus atvežė į policijos komisariatą“ (t. 1, b. l. 97-99).

Pagarsinus kaltinamosios A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir sutiko atsakyti į klausimus. Kaltinamoji A. M. kalta prisipažino iš dalies, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėrusi alkoholio, kas turėjo įtakos jos veiksmams. Sutinka, kad pasipriešino pareigūnams, ji pirma atliko aktyvius veiksmus, sudavė pareigūnui, tačiau neatsimena kuriam pareigūnui galėjo perdrėksti veidą, galimai R. Priešinosi, nes norėjo paimti jos vaikus. Ji vieną momentą matė, kai P. pareigūnai daužė „bananais“. Jos akys buvo pripurkštos dujų, todėl nematė, ką kiti asmenys darė pareigūnų atžvilgiu. Dėl policijos pareigūnų veiksmų pareiškimo nerašė, bet jos sužalojimus užfiksavo, kai buvo nuvežta į Marijampolę. Tą naktį vaikais rūpinosi J., o jie išgėrinėjo kitame kambaryje. Jiems galėjo pasakyti, kad vaikus turi prižiūrėti giminaitis, tokiu atveju ji būtų pasikvietusi vyresnįjį sūnų. Vaikai miegojo, tačiau pabudo, kai atėjo G. ir kilo triukšmas. Atvykus pareigūnams vaikai buvo prabudę. Ji L. laikė ant rankų, paskui nunešė paguldyti. Kur buvo P. vaikai ji nematė. Jos šeima dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Dėl tokio įdrėskimo per didelė prašoma priteisti suma, pareigūnas galėjo dirbti. Jos turtinė padėtis nėra gera, silpna sveikata, tęsiamas gydymas nuo onkologinės ligos, augina keturis nepilnamečius vaikus. Jos pajamas sudaro tik 600 Eur pašalpos (t. 2, b. l. 160).

Patikslinus kaltinimą kaltinamoji A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai galėjosi, nurodė, kad patikslintą kaltinimą gavo, pasiruošti laiko gynybai neprašė ir parodė, kad pasipriešindama pareigūnams galėjo suduoti smūgį kumščiu pareigūnui K. R. į veidą ir pasiliko prie savo ankstesnių parodymų (t. 3, b. l. 7).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino ir atsisakė duoti parodymus, nes nieko neatsimena, tačiau sutiko atsakyti į klausimus.

Teismas pagarsino kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis A. P. parodė, kad:

„tiksliai įvykio aplinkybių, kuomet pasipriešinome policijos pareigūnams 2017 m. gruodžio 2 d. veikdami bendrai su A. M., jos sugyventiniu D. S., neprisimenu, nes viskas buvo seniai ir pats tą vakarą buvau apsvaigęs nuo alkoholio. 2017 m. gruodžio 2 d. jau nakties metu man žmona I. P. pasiskundė, kad jai G. įspyrė į pilvą, todėl iškviečiau policijos pareigūnus. Man atrodo, kad pas mus į namus atvykus policijos pareigūnams pats namie nebuvau, tuo metu buvau pas kaimyną P. S.. Kažkuriuo metu sugalvojau nueiti namo ir pažiūrėti kas ten vyksta. Mačiau, kad prie namų stovėjo du ar trys policijos pareigūnų automobiliai. Atsimenu, kad įėjęs į namus pamačiau, kad surakinti antrankiais buvo mano uošviai A. M. ir D. S.. Kažkokia kalba buvo lyg ir apie vaikus. O kas vyko po to nežinau, nepamenu dėl savo girtumo. Kas vyko po to neatsimenu, galėjau būdamas girtas ir pastumti pareigūną, pats to nepamenu. Po to buvau surakintas antrankiais ir gavau dujų. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams labai gailiuosi, tačiau konkrečių savo veiksmų tą vakarą nepamenu, tačiau jei pareigūnai sako, kad priešinausi aktyviais veiksmais, taip ir galėjo būti. Dėl to labai gailiuosi, taip pasielgiau dėl savo girtumo“ (t. 1, b. l. 162).

Pagarsinus kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis A. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir sutiko atsakyti į klausimus. Kaltinamasis A. P. parodė, kad jis iškvietė pareigūnus, nes prieš jo žmoną buvo panaudotas smurtas. Kai įvyko konfliktas su kaimynais, tai jie „butukyje“ keliais žodžiais persimetė. Jie norėjo, kad M. girta vairuotų automobilį, o jis neleido. Jis išėjo iš namų, nes jam buvo įpareigojimas nevartoti alkoholio. Kai pamatė du policijos ekipažus, grįžo namo. Eidamas namo sutiko vaiko teisių specialistę, kuri nešėsi jo sūnų. Jis jos prašė, kad paliktų vaiką, jie kalbėjo apie penkias minutes, tačiau ji įsėdo su vaiku į automobilį, o jis nuėjo į namus. Viduje pamatė pareigūnus. Ar kilo konfliktas jis nepamena. Neatsimena su kuriuo pareigūnu grūmėsi. Sutinka, kad galimai kažkurį pareigūną pargriovė, tampė už uniformos. Neatsimena, ar grasino užmušti. Pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus. Ką kiti kaltinamieji darė, neprisimena dėl savo girtumo. Prieš jį buvo panaudoti antrankiai, teleskopinė lazda. Jam skaudėjo. Toje situacijoje policijos pareigūnų veiksmai buvo tinkami. Nežino ar jo šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę. Civilinius ieškinius pripažįsta, sutinka, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti kaltinime nurodyta žala, tačiau nesutinka dėl jos dydžio. Jo atlyginimas – 450 Eur per mėnesį. Turi septynis nepilnamečius vaikus, visiems turi teikti išlaikymą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 161).

Patikslinus kaltinimą kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai galėjosi, nurodė, kad patikslintą kaltinimą gavo, pasiruošti laiko gynybai neprašė ir pasiliko prie savo ankstesnių parodymų (t. 3, b. l. 7).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. P. sutiko duoti parodymus, tačiau nurodė, kad neprisimena visų įvykio aplinkybių.

Teismas pagarsino kaltinamosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamoji I. P. parodė, kad:

„2017 m. gruodžio 1 d. vakare pas mane į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su vyru A. P., atėjo mano mama A. M. su savo sugyventiniu D. S. švęsti mano gimtadienio. Namuose buvo mūsų mažametis vaikas 2 metų ir mama atsivedė savo dvejų metų dukrą L. Vakare visi vartojome alkoholinius gėrimus, pati gėriau vakare tik šampaną, nors buvau 9-ame mėnesyje nėščia. Išgertuvių metu, naktį apie 2.30 val. į mūsų namus atėjo kaimynas L. ir S. G.. Su šiais asmenimis kilo konfliktas dėl pavėžinimo kažkokio ir konflikto metu G. man spyrė į pilvą, dėl ko buvo iškviesta policija, kurią iškvietė mano vyras A. Į namus pareigūnai atvažiavo gal apie 3 val., tai buvo labai greitai po mano vyro skambučio. Atvažiavo du policijos pareigūnai, jų pavardžių nežinau, jie neprisistatė. Užėję į namus jie klausė kas įvyko, paaiškinom, kas kaip, dar pas mane namuose kartu buvo ir mano kaimynė J. K., kuri alkoholio su mumis nevartojo. Užėjus į namus pareigūnai davė visiems pūsti į alkotesterį, nes vis asmenys buvo apgirtę, tuo metu vaikai dar miegojo. Po pūtimo į alkotesterį mano sūnus pabudo ir tai pamatė pareigūnai, tai neilgai trukus į namus atvažiavo pareigūnai su vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, ta vedėja nieko neaiškino, bet supratau, kad paims vaikus iš namų, nes pati įpūčiau virš 1,5 promilės alkoholio. Supratau, kad pareigūnai mane apgavo, nes iš pradžių atvažiavę ir radę namuose blaivią mano kaimynę, jis žadėjo, kad vaikų, tai yra mano ir mamos, niekas nepaims iš namų. Kai atvažiavo ta moteris iš vaiko teisių dar prašiau, kad neimtų vaikų, kad aprengti leistų. Kai vaikai buvo aprengti ir jie nuėjo su darbuotoja iš vaiko teisių į automobilį, tada kilo konfliktas tarp manęs ir pareigūno, žemesnio, kuriam papriekaištavau, kad jis mane apgavo, nes išvežė vaikus, mama irgi prašė, kad vedėja neišsivežtų jos dukros, tačiau vedėja nė žodžio nepratarė. Susiginčijau su tuo mažesniu pareigūnu, jis man stuktelėjo ranka į petį, bandė man užlaužti rankas, ir uždėti antrankius, tačiau aš pasakiau jam, kad jis negali taip elgtis, tada manęs ginti įsikišo mano mama A., kuri pastūmė tą pareigūną į šoną. Po to mačiau, kad mamą buvo apspitę pareigūnai, ar sudavė ji kuriam iš pareigūnų nemačiau, po to tik pamačiau, kad mama buvo paguldyta ant grindų, o po to buvo jai uždėti antrankiai. Dar mamą gyniau, kai pareigūnai smūgiavo mamai iš kumščio, nes ji vis kaltino, įžeidinėjo pareigūnus, todėl pati priėjusi prie pareigūnų gyniau. Kur tuo metu buvo mamos sugyventinis D. nemačiau, po to pamačiau, kad D. atėjo į kambarį, mama jam pasakė, kodėl jis nieko nedaro, pareigūnams daviau į nugarą kumščiais. Tada pareigūnai priėjo prie D. ir jį pargriovė ant grindų ir uždėjo antrankius. Nelabai supratau, kodėl tam D. uždėjo antrankius pareigūnai, gal galvojo, kad jis irgi priešinsis, tačiau jis buvo ramus. Po to uždėjus D. antrankius į namus grįžo mano vyras A., kuris išsigandęs, kai atvyko pareigūnai, išėjo iš namų. Vyras grįžo girtas, jis pradėjo šaukti, pareigūnas sakė, kad jis nusiramintų. A. nenusiramino, ir visi buvę trys pareigūnai puolė A., grūmėsi su juo, du pareigūnai bandė užlaužti jam rankas už nugaros, kad būtų sudavęs kuriam pareigūnui ar pastūmęs, to nemačiau, po to A. paguldė ant grindų, surakino antrankiais, paskui trumpam nuėjau į kambarį ginti mamos, kad pareigūnai jos nemuštų. Tada sudaviau pareigūnams, kur net nežiūrėjau, tada gavau dujų, ėjau prie durų apsiprausti, išgirdau, kad mama šaukia, kad A. pareigūnai daužo bananu, tą girdėjau ir pati. Tada nuėjau prie A., paguodžiau jį, o kai man baigėsi perštėjimas nuo dujų, atsimerkiau, vyko žodinis konfliktas tarp mamos ir pareigūnų, tada ėjau ginti mamą į kambarį ir man pareigūnas ranka kirto į petį. Tada aš smūgiavau aukštesniam pareigūnui į veidą. Mačiau, kad jam bėgo kraujas iš antakio. Po to atvažiavo pareigūnai iš Jurbarko ir mus išvežė į Šakių rajono PK. Mama vis dar keikė pareigūnus ir keikėsi. Dėl padaryto sužalojimo ir pasipriešinimo pareigūnams labai gailiuosi“ (t. 1, b. l. 178).

Teismui pagarsinus kaltinamosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji I. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir sutiko atsakyti į klausimus. Kaltinamoji I. P. kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad visų pareigūnų atžvilgiu atliko aktyvius veiksmus. Ji pati ranka pareigūnui prakirto antakį. Matė, kad jam iš antakio bėgo kraujas. Konflikto metu jos mama tik keikėsi ir spjaudėsi. Grūmėsi su pareigūnais, kai norėjo ją surakinti. S. stovėjo ramus ir nieko nesakė. Kai grįžo P., girdėjo, kad šaukė ant pareigūnų. Kas vyksta nematė, nes jos akys buvo pripurkštos. Prieš ją pareigūnai naudojo smurtą, stumdė, purškė į akis dujų. Jie tikrai matė, kad ji buvo nėščia. Neatsimena, kad išsikvietė kaimynę prižiūrėti vaikus. Ją iškvietė A. Vaikai atsibudo atvykus pareigūnams. Jos vaikai vaikščiojo po kambarį. Kaip tada rodė protas, taip ir elgėsi. Taip elgėsi, nes norėjo paimti vaikus, mušė mamą. Ji neatsimena, kodėl prasidėjo smurtiniai veiksmai. Toje situacijoje vaikų atžvilgiu buvo tinkamai sureaguota. Po įvykio iš karto važiavo į Kauno klinikas gimdyti. Civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau prašo juos mažinti, nes gyvena iš pašalpų ir vaikų pinigų, turtinė padėtis nėra gera (t. 2, b. l. 161-162).

Patikslinus kaltinimą kaltinamoji I. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai galėjosi, nurodė, kad patikslintą kaltinimą gavo, pasiruošti laiko gynybai neprašė ir pasiliko prie savo ankstesnių parodymų (t. 3, b. l. 7).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. parodė, kad mažai ką atsimena apie įvykį.

Teismas pagarsino kaltinamojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis D. S. parodė, kad:

„2017 m. gruodžio 1 d. apie 21.30 aš kartu su savo sugyventine A. M. ir dukra L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), atėjome pas P., adresu (duomenys neskelbtini), tikslu pasveikinti I. P. su gimtadieniu. Mes susėdę prie stalo pradėjome vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholį gėrėme kartu su sugyventine, I. P. ir A. P.. Namuose be mano dukros dar buvo P. du nepilnamečiai vaikai, jie žaidė kitame kambaryje. Kiek prisimena mes tarpusavyje nekonfliktavome. Kambaryje prie stalo sėdėjome iki paryčių, tarpais tai vienas, tai kitas asmuo išeidavo trumpam į lauką. Kiek prisimenu, anksti ryte kažkuriuo metu į kambarį, kur mes sėdėjome, įėjo du pareigūnai. Jie prisistatė, bet šiuo metu pavardžių neatsimenu, jie buvo du jauni vyriškiai, pasakė, kad gavo iškvietimą dėl to, kad yra sužalota P. Pareigūnai pamatė, kad mes visi suaugę esame išgėrę, o namuose yra mažamečių vaikų, todėl vienas iš pareigūnų paskambino vaikų teisėms ir apie tai pranešė. Po kažkiek laiko atvyko vaikų teisių specialistė su kitais dviem pareigūnais, pavardžių pareigūnų nežinau, buvo vyriškis ir mergina. Vaikų teisių specialistė pasakė, kad paims vaikus ir pradėjo ruoštis P. vaikų paėmimui. Mes kambaryje buvę asmenys dėl to supykome, I. P. pradėjo su vaikų teisių atstove ir pareigūnais stumdytis, norėjo vaikus pasiimti pas save ir jų neatiduoti. Mačiau, kad tarp jų buvo fizinis kontaktas. Aš su A. P. ir A. M. puolėme užstoti I., taip pat pradėjome konfliktuoti, vartoti necenzūrinius žodžius. Visų tikslių įvykio aplinkybių neatsimenu, buvo didelis sujudimas, visi šaukė, rėkė, todėl aš kažkuriuo metu galėjo suduoti ten buvusiems pareigūnams. Kur tiksliai sudaviau neatsimenu, nes buvau stipriai apgirtęs nuo alkoholio. Dėl tokių mano veiksmų, kiek prisimenu, buvau surakintas su antrankiais ir paguldytas ant žemės. Visą konfliktą matė į namus atėjusi blaivi kaimynė, kurios nepažįstu, bet ji gyvena gretimai. Dėl to, kad aktyviais savo veiksmais pasipriešinau policijos pareigūnams, jiems sukėliau fizinį skausmą ar sužalojau, gailiuosi“ (t. 1, b. l. 119-120);

„parodau, kad pirminius parodymus dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams daviau pirminėje apklausoje, papildyti nelabai turiu ką, nes jau praėjo daug laiko nuo paties įvykio, be to įvykio metu buvau stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų aplinkybių gerai neprisiminiau ir pirminės apklausos metu. Pamenu, gerai, tik kad į namus jau naktį pas P. atvažiavo policijos pareigūnai, su jais kilo konfliktas, po kurio į namus atvyko iš vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, kuri iš namų bandė išvežti mūsų su sugyventine A. dukrą L. ir P. mažametį vaiką. Dėl vaikų paėmimo iš namų ir kilo konfliktas su pareigūnais, pamenu tik, kad gulėjau kambaryje ant grindų jau surakintas antrankiais kartu su savo sugyventine. Kitų asmenų, tai yra mano sugyventinės, I. P. veiksmų tą vakarą pareigūnų atžvilgiu nemačiau. Galėjau pasipriešinti pareigūnams jiems suduodamas, nes gyniau savo dukrą, sugyventinę, tačiau tiksliai visų įvykio aplinkybių dėl savo girtumo nepamenu. Dėl savo neteisėtų veiksmų policijos pareigūnams labai gailiuosi“ (t. 1, b. l. 123-124).

Teismui pagarsinus kaltinamojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis D. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad nežino kuriam pareigūnui sudavė. Ką darė kiti asmenys, nematė. Sutinka, kad galėjo pasipriešinti pareigūnams. Sutinka, kad pareigūnai patyrė žalą, tačiau civiliniai ieškiniai didoki. Jis turi du nepilnamečius vaikus, juos prižiūri, nedirba (t. 2, b .l. 162).

Patikslinus kaltinimą kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai galėjosi, nurodė, kad patikslintą kaltinimą gavo, pasiruošti laiko gynybai neprašė ir pasiliko prie savo ankstesnių parodymų (t. 3, b. l. 7).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis policijos pareigūnas K. R. parodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. dirbo kartu su kolega K. Naktį apie 3 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjo moteris. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas P. Jis paaiškino situaciją, taip pat atėjo žmona. Ji paaiškino, kad kaimynas įspyrė į pilvą. Buvo iškviesti medikai, kadangi moteris netrukus turėjo gimdyti. Aplinkoje buvo dūmai ir cigaretės, buteliai tušti, vaikai nemiegojo, buvo ant tėvų rankų. Atvykus medikams buvo nustatyta, kad nukentėjusiąją reikia vežti į ligoninę, tačiau P. atsisakė. Matėsi, kad ji yra išgėrusi. Tada pareigūnai nusprendė nustatyti girtumą visiems. P. kažkuriuo momentu pabėgo iš namų. Visi asmenys buvo neblaivūs, todėl pranešė vaiko teisių tarnybai. Atvažiavus kitam ekipažui ir vaiko teisių apsaugos specialistei, pradėjo darytis sąmyšis. Konflikto iniciatorė buvo A. M.. Ji atbėgusi smogė jam į veidą. Tuo metu apdraskė veidą, dar bandė smūgiuoti kita ranka į krūtinę. Jis pagavo A. M. už rankos, tada pribėgo K. ir abu ją pastatė prie sienos, bandė uždėti antrankius, kad nesipriešintų. A. M. tuo metu keikė juos, šaukė ir į tai sureagavo jos vyras. S. puolė tarpduryje stovėjusį M. S., griebė už kaklo, jie pradėjo grumtis. K. nubėgo padėti S. Likęs vienas, jis A. papurškė dujų ir uždėjo antrankius. I. P. puolė jį ir kitus pareigūnus. Ji elgėsi labai agresyviai ir kitokiais būdais jos sutramdyti buvo neįmanoma. Po kiek laiko parėjo P., pamatęs, kad nėra vaikų, pradėjo koliotis. P. puolė jį. Jis ir M. S. susigrūmė su P. Kol jie grūmėsi, buvo panaudota teleskopinė lazda ir buvo dujų papurkšta. Tada I. P. sudavė smūgį jo kolegai ir prakirto antakį. Sudaužė jo telefoną, padaryta 150 Eur žala. Jam buvo perdrėkstas veidas, patyrė skausmą, buvo apspjautas. Tuo metu vaikams aplinka tikrai buvo nesaugi. Visi asmenys buvo girti, patalpoje jautėsi dūmų kvapas, tik vėliau atėjo kažkokia moteris. Įvykis buvo filmuojamas tarnybiniu telefonu (t. 2, b. l. 162-163).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis policijos pareigūnas M. S. parodė, kad jis dirbo su kolege mieste, o į (duomenys neskelbtini) nuvyko K. ir R. Po kurio laiko jiems pranešė, kad kompanija išgėrusi, vaikai neprižiūrėti ir liepė pasiimti vaikų teisių specialistę ir atvykti. Jis su kolege ir vaiko teisių specialiste nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus pamatė konfliktuojančius asmenis, visi asmenys išgėrę, patalpos prirūkytos, jautėsi aitrus cigarečių kvapas, vaikai neprižiūrėti. Tuo metu vaiko teisių specialistė priėmė sprendimą, kad tokioj aplinkoj vaikams nėra saugu. Vaikus pradėjo rengti. Tuo metu A. nesutiko, pradėjo vaiko teisių tarnybos darbuotoją stumdyti. Jie konfliktuojančius asmenis bandė išskirti. Tačiau tuo metu prasidėjo konfliktas tarp A. ir kolegos K. R., ji smūgiavo rankomis K. Tada pribėgo kolega I., padėjo sulaikinėti A., o jis tuo metu stovėjo tarpduryje ir neleido niekam įeiti į tą patalpą. Jos sugyventinis D. S. pamatė, kad A. bando sulaikyti ir griebė jam už kaklo, smūgiavo rankomis į veido sritį. Tada pribėgo I. ir padėjo jam S. sulaikyti, pargriauti ant žemės. Tuo momentu, kol surakinėjo D. S., pribėgusi I. P. juos tampė už uniformų, trankė į įvairias kūno vietas. Buvo panaudotos specialios priemonės - uždėti antrankiai. Jie visi pareigūnus keikė, todėl kambaryje panaudojo ašarinių dujų. Jis buvo išėjęs į lauką, sutiko pareinantį A. P.. Jis įėjo iš paskos ir stojo P. už nugaros. P. pradėjo konfliktuoti su K. R.. Sulaikant P. prie jo pribėgo P. ir jam smogė. Jam iš antakio pradėjo bėgti kraujas. Matė, kad ji neprognozuojama, todėl panaudojo dujas, kai ji atsitraukė – surakino P. Civilinį ieškinį pareiškė dėl sukelto fizinio skausmo. Buvo apie dvi savaites nedarbingas, sunkiai matė su sužalota akimi, jautė skausmą (t. 2, b. l. 164).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis policijos pareigūnas I. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Dirbo su R., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) nėščiai moteriai įspirta į pilvą. Nuvykus juos pasitiko A. P., jis paaiškino kaip kas buvo. Jis su P. nuėjo į vidų pasiaiškinti. I. P. paaiškino, kad jai įspyrė. Aplinka buvo tragiška, tai jie nusprendė nustatyti girtumus. Buvo visur primėtyta butelių, patalpa prirūkyta. P. sužinojo, kad tikrins girtumą, todėl pasišalino. Vaikai tuo metu nemiegojo, buvo ant rankų. Visi asmenys atsisakė tikrintis girtumą. Kai A. pamatė, kad atėjo L., tai ji puolė į kambarį, kur buvo vaikai. L. pasiėmė vieną vaiką ant rankų ir nešėsi į automobilį. A. čiupo L. už rankų tampyti, jie norėjo ją sudrausminti. Tada ji puolė R. ir jį stumdė. Pamatė, kad R. stumdo, smūgiuoja, todėl puolė jam padėti, čiupo A., pargriovė ant žemės, uždėjo antrankius. Nesisekė, nes aktyviais veiksmais priešinosi, A. koliojosi. S. čiupo kolegą S. už kaklo, tada jis puolė S. padėti. S. jam užsimojo kumščiu duoti į veidą, bet M. spėjo pagriebti už rankos. Jis griebė už kitos rankos ir S. pargriovė. S. neleido panaudoti antrankių, standino rankas, tačiau panaudojus kovinių imtynių veiksmus jis buvo surakintas. Kol rakino S., I. juos tampė už uniformų, kumščiu trenkė į nugarą. P. atsirado tada, kai M. ir S. buvo surakinti, jis grasino, kad susidoros jeigu atims vaikus. R. su S. P. griovė ant žemės ir bandė surakinti, buvo panaudotos dujos ir lazda. I. trenkė S. į antakį. Kai pamatė, kad M. kraujas bėga, paėmė P. už vienos rankos, ją prirėmė prie sienos, bet ji priešinosi. Jam P. trenkė vieną kartą į dantis, tada pajuto kraujo skonį burnoje, dar bandė suduoti, bet jis išvengė. Buvo dantenos sutinusios, buvo nepatogumų prižiūrint dantis. Pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 164-165).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. L. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta tik iš darbinių santykių. 2017 m. gruodžio 2 d. savaitgalį budėjo ir 3.55 val. gavo policijos pareigūnų pranešimą, kad nuvažiavo į P. šeimą dėl galimo smurto. Rado abu tėvus neblaivius, namai netvarkingi, yra du maži vaikai, dar yra daugiau neblaivių žmonių. Tuo metu dar buvo tokia tvarka, kad kartais pareigūnai pasirūpindavo iki jų darbo valandų. Tačiau jie sakė, kad jau reikia jų pagalbos. Kai pasakė pavardę, jai ta šeima žinoma, tik dar pasidomėjo ar nėra I. mamos. Tada policijos pareigūnai pasakė, kad ir ji neblaivi. Nuvykus namuose rado I., ji buvo neblaivi, vienas vaikas gulėjo ant sofos, bet nemiegojo, o kitas vaikas vaikščiojo pusnuogis. Atėjo I., jos bandė pasikalbėti. I. gražiai prašė, kad ji vaikus paliktų kaimynės priežiūrai. Buvo priimtas sprendimas pasirūpinti vaikais ir juos paimti. Ji pirma paėmė vaikščiojantį vaiką. I. prašė neimti, tada ji paaiškino, kad reikia. Ji vaiką aprengė, padavė pareigūnei ir paprašė, kad padėtų išnešti. Paskui ji norėjo paimti kitą vaiką. Ji tik išgirdo kaip I. šaukė: „mama žiūrėk jie ir L. ima“. Viskas vyko jai už nugaros, ji nieko nematė. Ji mergaitę aprengė ir kaip sukosi eiti, tai tarpduryje matė kaip I. buvo iš pareigūnės paėmusi vaiką. Ji tada padavė vaiką pareigūnei, o ji iš I. paėmė vaiką ir išėjo į lauką (t. 2, b. l. 165-166).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. K. parodė, kad P. kaimynai, gal apie 3 val. pas ją atėjo A. ir paprašė, kad ji pabūtų su vaikais. Jis pasakė, kad reikia bent vieno blaivaus asmens. A. pasakė, kad iškvietė policiją. Kai atėjo, tai vaikai vaikštinėjo, lakstė po kambarį. I. ir A. nustebo, kad ji atėjo. A. buvo jau gerai išgėręs, o I. matėsi, kad išgėrusi. Tuojau atvažiavo pareigūnai, jie nustatinėjo girtumą. Pirma ji pūtė, o I. dar iš pradžių nesutiko. Kadangi I. buvo spirta į pilvą, tai buvo iškviesta ir greitoji. Kartu su pareigūnais atvyko ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. I. pradėjo prie policininkų kabinėtis. Socialinė darbuotoja norėjo aprengti vaikus ir paprašė drabužių. Tada I. pradėjo šaukti, kad ima vaikus ir veža L. Ji dar prašė, kad paliktų vaikus. Kilo triukšmas. Paskui pastebėjo, kad A. ir D. jau surakinti. Vaikus išsivežė ir ji išėjo namo (t. 2, b. l. 166).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. kaltė įrodyta jų pačių visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 4), vaiko perdavimo ir priėmimo aktu (t. 1, b. l. 9), tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 10-11), apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 12-14), alkoholio matuoklio registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 15-17), medicinos dokumentų išrašu / siuntimu (t. 1, b. l. 23), specialisto išvada Nr. G 384/2017 (10), iš kurios matyti, kad K. R. nustatyta odos nubrozdinimas smakre; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pavyzdžiui, ranka, kumščiu ir pan., vieno smūgio pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku; sužalojimas būdingesnis smūgio sudavimui; nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 26), prašymu dėl civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 27), medicinos dokumentų išrašu / siuntimu (t. 1, b. l. 32), specialisto išvada Nr. G 385/2017 (10), iš kurios matyti, kad M. S. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda, veido odos nubrozdinimas; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pavyzdžiui, ranka, kumščiu ir pan., dviejų smūgių pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku; sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui; nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 34), prašymu dėl civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 36), medicinos dokumentų išrašu / siuntimu (t. 1, b. l. 43), specialisto išvada Nr. G 383/2017 (10), iš kurios matyti, kad I. K. nustatyta paviršinė muštinė žaizda smakre; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pavyzdžiui, ranka, kumščiu ir pan., vieno smūgio pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku; sužalojimas būdingesnis smūgio sudavimui; nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 46), prašymu dėl civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 48), pažyma dėl M. S. sužalojimo (t. 1, b. l. 50), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 51-52), pažyma apie išmokėtas išmokas (t. 1, b. l. 53), tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 57-58), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Finansų ir investicijų valdybos pažyma (t. 1, b. l. 59), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 61), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 70), vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 71), apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 72-73), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį (t. 1, b. l. 78), pažyma apie galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 79-80), charakteristika (t. 1, b. l. 83), pažyma (t. 1, b. l. 84), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį (t. 1, b. l. 107-), pažyma apie galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 108), pažyma (t. 1, b. l. 109), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį (t. 1, b. l. 132-135), nuosprendžiu (t. 1, b. l. 136-137), pažyma apie galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 141-142), pažyma (t. 1, b. l. 143), charakteristika (t. 1, b. l. 144), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį (t. 1, b. l. 169-170), pažyma apie galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 171-173), pažyma (t. 1, b. l. 174), pažyma iš gydymo įstaigos (t. 1, b. l. 183), Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK) Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pažyma (t. 2, b. l. 68), įsakymu dėl kompensacijos išmokėjimo M. S. (t. 2, b. l. 69), specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma (t. 2, b. l. 70), tarnybinio patikrinimo išvadomis (t. 2, b. l. 71-81), Marijampolės apskrities VPK civiliniu ieškiniu su priedais (t. 2, b. l. 120-140), mokėjimo nurodymu (t. 2, b. l. 142), medicinos dokumentų išrašu / siuntimu (t. 2, b. l. 146) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. balandžio 12 d. prokuroras pateikė prašymą patikslinti kaltinimą, kadangi teisminio nagrinėjimo metu buvo sukonkretinti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, t. y. A. M. smogė kumščiu vieną kartą pareigūnui K. R. į veidą, apdraskė jam veidą nagais, spjaudė į veidą pareigūnams, A. P. pastūmė K. R., kuris parvirto ant lovos, tampė už uniformos, tyčia smūgiavo, I. P. tampė už uniformos, tyčia smūgiavo, tuo padarydami pareigūnui K. R. odos nubrozdinimą smakre, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, D. S. sugriebęs rankomis už kaklo smaugė pareigūną M. S., jam smūgiavo, I. P. smogė jam kumščiu į veidą, tuo padarydama M. S. kairio antakio žaizdą, veido odos nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, I. P. sudavė smūgį kumščiu pareigūnui I. K. į veidą, tuo padarydama jam paviršinę muštinę žaizdą smakre, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagarsinus patikslintą kaltinimą, kaltinamieji A. M., A. P., I. P. ir D. S. nurodė, kad patikslintą kaltinimą gavo, supranta kuo yra kaltinami, sutiko su patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, prisipažino padarę nusikalstamą veiką, neprašė duoti laiko susipažinti su patikslintu kaltinimu.

Kaltinamųjų veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį, kadangi kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams, tai yra, 2017 m. gruodžio 2 d. apie 3.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl gauto Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimo dėl įvykusio smurto atvejo prieš nėščią moterį, atvykus į įvykio vietą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiems patruliams K. R., I. K. ir M. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdami bendrininkų grupėje, nevykdė teisėtų šių policijos pareigūnų reikalavimų, vengė sulaikymo ir pasipriešino aktyviais veiksmais teisėtiems pareigūnų reikalavimams dėl mažamečių vaikų paėmimo iš šeimos, t. y. A. M. smogė kumščiu vieną kartą pareigūnui K. R. į veidą, apdraskė jam veidą nagais, spjaudė į veidą pareigūnams, A. P. pastūmė K. R., kuris parvirto ant lovos, tampė už uniformos, tyčia smūgiavo, I. P. tampė už uniformos, tyčia smūgiavo, tuo padarydami pareigūnui K. R. odos nubrozdinimą smakre, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, D. S. sugriebęs rankomis už kaklo smaugė pareigūną M. S., jam smūgiavo, I. P. smogė jam kumščiu į veidą, tuo padarydama M. S. kairio antakio žaizdą, veido odos nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, I. P. sudavė smūgį kumščiu pareigūnui I. K. į veidą, tuo padarydama jam paviršinę muštinę žaizdą smakre, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – vyriausiems patruliams K. R., M. S. ir I. K..

.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajai A. M.

Kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje ir būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajai A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ? padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ? padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę ? neteista (t. 1, b. l. 78), nebausta (t. 1, b. l. 79-80), nedirbanti, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (t. 1, b. l. 84), veikos padarymo metu šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaikų priežiūros, daugiau charakterizuojančių duomenų nepateikta (t. 1, b. l. 83), nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (t. 2, b. l. 148), augina keturis nepilnamečius vaikus, civilinių ieškinių neatlygino.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji neteista, nusikalto pirmą kartą, jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kaltinamoji A. M. nedirba, augina keturis nepilnamečius vaikus, todėl, teismo vertinimu, įstatyme numatyta piniginė sankcija kaltinamajai neveiktų kaip auklėjamoji ir prevencinė priemonė nuo naujų nusižengimų bei nusikaltimų darymo bei nepasiektų vienų iš įstatymo leidėjo siekiamų tikslų – atgrasymo nuo priešingos teisei veiklos vykdymo. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamoji sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, į tai, kad nusikalstama veika buvo spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kaltinamoji nusikaltimą įvykdė susiklosčiusių aplinkybių įtakoje, tačiau nėra linkusi sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jos asmenybė laikytina mažiau pavojinga, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai A. M. paskyrus 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamoji A. M. buvo laikinai sulaikyta 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val., paleista 2017 m. gruodžio 2 d. 18.22 val. (t. 1, b. l. 87, 100). Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val. iki 2017 m. gruodžio 2 d. 18.22 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6) (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajai A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam A. P.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ? padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ? padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ? teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 132-135), nebaustas (t. 1, b. l. 141-142), dirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 143), veikos padarymo metu šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaikų priežiūros, daugiau charakterizuojančių duomenų nepateikta (t. 1, b. l. 144), civilinių ieškinių neatlygino.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba kalinimo įstaigoje, turto neturi, augina septynis nepilnamečius vaikus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, kad pagal dabartinę kaltinamojo finansinę situaciją kaltinamasis A. P. neturėtų galimybės įvykdyti piniginės baudos bausmės. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas mano, kad viešųjų darbų bausmė neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam A. P. paskyrus 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė bendrintina su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant minimaliąją švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir A. P. skirtina galutinė bausmė - 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

Kaltinamasis A. P. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val., paleistas 2017 m. gruodžio 2 d. 18.52 val. (t. 1, b. l. 147, 163). Į bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val. iki 2017 m. gruodžio 2 d. 18.52 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) (BK 66 straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi kaltinamasis A. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajai I. P.

Kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje ir būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajai I. P. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ? padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ? padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę ? teista (t. 1, b. l. 169-170), nebausta (t. 1, b. l. 171-173), nedirba, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (t. 1, b. l. 174), veikos padarymo metu šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, daugiau charakterizuojančių duomenų nepateikta (t. 1, b. l. 144), civilinių ieškinių neatlygino.

Kaltinamoji I. P. nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, turto neturi, todėl, teismo vertinimu, jai neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o įstatyme numatyta piniginė sankcija kaltinamajai neveiktų kaip auklėjamoji ir prevencinė priemonė nuo naujų nusižengimų bei nusikaltimų darymo bei nepasiektų vienų iš įstatymo leidėjo siekiamų tikslų – atgrasymo nuo priešingos teisei veiklos vykdymo. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamoji sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, į tai, kad nusikalstama veika buvo spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kaltinamoji nusikaltimą įvykdė susiklosčiusių aplinkybių įtakoje, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai I. P. paskyrus 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajai I. P. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam D. S.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam D. S. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ? padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ? padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ? neteistas (t. 1, b. l. 107), nebaustas (t. 1, b. l. 108), nedirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 109), veikos padarymo metu šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaikų priežiūros, daugiau charakterizuojančių duomenų nepateikta (t. 1, b. l. 83), civilinių ieškinių neatlygino.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. S. neteistas, nusikalto pirmą kartą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kaltinamasis D. S. nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, todėl, teismo vertinimu, įstatyme numatyta piniginė sankcija kaltinamajam neveiktų kaip auklėjamoji ir prevencinė priemonė nuo naujų nusižengimų bei nusikaltimų darymo bei nepasiektų vienų iš įstatymo leidėjo siekiamų tikslų – atgrasymo nuo priešingos teisei veiklos vykdymo. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, į tai, kad nusikalstama veika buvo spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kaltinamasis nusikaltimą įvykdė susiklosčiusių aplinkybių įtakoje, tačiau nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jo asmenybė laikytina mažiau pavojinga, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. S. paskyrus 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis D. S. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val., paleistas 2017 m. gruodžio 2 d. 17.12 val. (t. 1, b. l. 112-113, 125). Į bausmės laiką įskaitytinas D. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val. iki 2017 m. gruodžio 2 d. 17.12 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6) (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. 374,85 Eur žalos atlyginimą civilinio ieškovo naudai (t. 1, b. l. 51-53).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimu už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. pareigūnui M. S. priskaičiuota 374,85 Eur dydžio ligos draudžiamojo įvykio išmoka (t. 1, b. l. 53).

Teismas vertina, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys. Civilinė atsakomybė kaltinamiesiems atsirado dėl jų veiksmų pasipriešinus policijos pareigūnui, todėl jie yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos pareigūną. Civilinio ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu, nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė ir įrodyta pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. priteistinas 374,85 Eur  žalos atlyginimas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus naudai, pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Luminor Bank“ (įmokos kodas – 282, įmokos pavadinimas – žalos atlyginimas).

Dėl civilinio ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. 8,76 Eur turtinės žalos atlyginimą civilinio ieškovo naudai (t. 1, b. l. 61).

Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam policijos pareigūnui K. R. išduoto tarnybinio ginklo plastikinio dėklo laikiklis (t. 1, b. l. 11-14). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Finansų ir investicijų valdybos duomenimis pistoleto „Glock“ dėklo laikiklio įsigijimo vertė – 8,76 Eur (t. 1, b. l. 59-60). 

Teismas vertina, kad yra visos CK 6.246 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys. Civilinė atsakomybė kaltinamiesiems atsirado dėl jų veiksmų pasipriešinus policijos pareigūnui, todėl jie yra atsakingi už tarnybinio ginklo plastikinio dėklo laikiklio sugadinimą. Civilinio ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu, nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė ir įrodyta pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. priteistinas 8,76 Eur žalos atlyginimas civilinio ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai, nurodytą sumą pervedant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant paskirtį „Už Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK pistoleto dėklo laikiklį“.

Dėl civilinio ieškovo Marijampolės apskrities VPK civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Marijampolės apskrities VPK pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamosios I. P. 904,68 Eur turtinės žalos atlyginimą civilinio ieškovo naudai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu policijos pareigūnui M. S. buvo prakirstas antakis, apdraskytas veidas, patyrė fizinį skausmą, dėl ko pareigūnui M. S. buvo konstatuota muštinė kairiojo antakio žaizda, veido nubrozdinimas (t. 1, b. l. 34). Dėl patirtos traumos pareigūnas M. S. buvo laikinai nedarbingas 11 dienų, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. (t. 2, b. l. 135-136). Marijampolės apskrities VPK nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija 2018 m. sausio 4 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 64-NA1-1 pareigūno M. S. sužalojimą pripažino nelaimingu atsitikimu tarnyboje (t. 2, b. l. 123-128). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2018 m. vasario 6 d. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 228 pareigūno M. S. sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (t. 2, b. l. 137). Marijampolės apskrities VPK viršininko įsakymu pareigūnui M. S. paskirta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (t. 2, b. l. 139-140). Piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele M. S. paskaičiuota 904,68 Eur dydžio piniginė kompensacija (t. 2, b. l. 138). 2018 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu M. S. išmokėta 904,68 Eur socialinė išmoka dėl sveikatos sutrikdymo (t. 2, b. l. 142).

Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.  

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas Marijampolės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas patirtą 904,68 Eur turtinę žalą prašė priteisti tik iš vienos kaltinamosios I. P., veika padaryta bendrais kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. veiksmais, kaltinamieji A. M., A. P. ir D. S. neišreiškė savo pozicijos dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, dėl pavėluoto pateikimo nėra galimybės patikslinti civilinio ieškinio ir atsakovai įtraukti kitus kaltinamuosius, civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio ir tinkamų atsakovų perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl nukentėjusiojo K. R. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis policijos pareigūnas K. R. pareiškė civilinį ieškinį 150 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 27)

Iš liudytojo apklausos protokolo ir prašymo dėl civilinio ieškinio matyti, kad įvykio metu buvo sugadintas policijos pareigūnui K. R. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Just5 Freedom X1“, t. y. suskilo telefono ekranas, kuris yra visiškai neveikiantis, patirtą turtinę žalą nukentėjusysis K. R. vertina 150 Eur (t. 1, b. l. 19-20, 27). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. R., prašydamas priteisti jam 150 Eur turtinę žalą jokių dokumentų, patvirtinančių, kada ir už kokią sumą jis pirko telefoną, kas ir kada nustatė telefono apgadinimus, jų pobūdį ir mastą, telefono būklę, nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. R. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtos turtinės žalos dydį, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad telefono nebegalima suremontuoti ir jis nėra veikiantis, nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės žalos dydžio. Tačiau ši aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. teisės reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. R. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl nukentėjusiųjų K. R. bei I. K. civilinių ieškinių patirtai neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis policijos pareigūnas K. R. pareiškė civilinį ieškinį 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 27).

Nukentėjusysis policijos pareigūnas I. K. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 48).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju labai svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnas. Pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę bet kokioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams ir fizinį pasipriešinimą turėtų būti ne tokia jautri, kaip civilių asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiesiems policijos pareigūnams K. R. ir I. K. Nukentėjusieji nurodo, kad dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kaltinamieji savo veiksmais įžeidė jų, kaip pareigūnų, garbę ir orumą. Teismas, įvertinęs tyčinius kaltinamųjų veiksmus, jų turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių bei atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. R. ir I. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nedarbingumas jiems nebuvo nustatytas, jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusieji K. R. ir I. K. turėjo pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti iš dalies įprastinės veiklos ar patyrė kitų didesnių nepatogumų, žala nukentėjusiesiems padaryta atliekant savo tarnybines pareigas, o su panašaus pobūdžio atvejais policijos pareigūnams tenka susidurti atliekant savo tarnybines pareigas, į patirtus išgyvenimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, sprendžia, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. R. ir I. K. priteistina po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S.

Dėl nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis policijos pareigūnas M. S. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 36).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 konstatavo, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Pavyzdžiui, vienais atvejais taikomas taip vadinamasis konkretus metodas, kai padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifiką ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Antai nukentėjusysis, manydamas, kad jam išmokėta kompensacija nepadengia visos žalos, ir prašydamas priteisti skirtumą iš už žalą atsakingo asmens CK 6.254 straipsnio 2 dalies pagrindu, privalės įrodyti, jog žala didesnė už gautą kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam policijos pareigūnui M. S. išmokėta 904,68 Eur dydžio piniginė kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo, patirto einant tarnybines pareigas, padaryta žala kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog išmokėta kompensacija nepadengia patirtos žalos, nukentėjusiojo policijos pareigūno M. S. civilinis ieškinys dėl patirtos 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaujantis BPK 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val. iki 2017 m. gruodžio 2 d. 18.22 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Kaltinamajai A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir A. P. paskirti galutinę - 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti A. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val. iki 2017 m. gruodžio 2 d. 18.52 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

I. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Kaltinamajai I. P. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt ) valandų viešųjų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti D. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 2 d. 05.00 val. iki 2017 m. gruodžio 2 d. 17.12 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Kaltinamajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. 374,85 Eur žalos atlyginimą civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus naudai, priteistą sumą pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Luminor Bank“ (įmokos kodas – 282, įmokos pavadinimas – žalos atlyginimas).

Civilinio ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. 8,76 Eur žalos atlyginimą civilinio ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai, nurodytą sumą pervedant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant paskirtį „Už Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK pistoleto dėklo laikiklį“.

Civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, o klausimą dėl ieškinio dydžio ir tinkamo atsakovo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.  

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. R. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. M., A. P., I. P. ir D. S. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam kaltinamajam A. P. – nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja                                                                                        Lina Antanaitienė