Civilinė byla Nr. 2-1362/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria buvo atmestas UAB „Piliuona“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5784-392/2010.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Piliuona“ pareiškė ieškinį atsakovei A. G., kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės 230 000 Lt tiesioginiams ir netiesioginiams nuostoliams atlyginti, metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. G. pareiškus ieškinį UAB „Piliuona“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, atsakovės prašymu, teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi pritaikė bendrovei laikinąsias apsaugos priemones – 39 857,15 Lt vertės UAB „Piliuona“ turto areštą. Ieškovas teigė, kad atsakovė nesikreipė į antstolį su prašymu aprašyti (identifikuoti) areštuojamą turtą ir neteisėtai atsisakė pateikti nutartį vykdymui. Pasak ieškovo, dėl tokių atsakovės veiksmų ilgą laiką buvo areštuotas ne atskirai aprašytas, o visas UAB „Piliuona“ turtas ir taip buvo apsunkinta bendrovės ūkinė-komercinė veikla. Dėl šių priežasčių ieškovas negalėjo laiku užbaigti iš anksto suplanuoto nekilnojamojo turto sandorio ir patyrė nuostolių.
Ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Ieškovas teigė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma. Tai, UAB „Piliuona“ nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
2010 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė UAB „Piliuona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį sprendimą teismas grindė tuo, kad UAB „Piliuona“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Taip pat teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2010 m. birželio 2 d. UAB „Piliuona“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5784-392/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės t. y. areštuoti atsakovei A. G. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:
1. Ieškinio suma yra didelė ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius sunkią atsakovės turtinę padėtį, tačiau pateikė ne visus galimus įrodymus, nes objektyviai negalėjo to padaryti.
3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeista ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra yra nepagrįstas, nes atsakovės teisės ir teisėti interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų labiau ribojami nei būtina.
2010 m. Liepos 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. G. atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5784-392/2010. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:
1. Teismas vertindamas, ar didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi įvertinti ne tik jo dydį, bet ir pagrįstumą. Šiuo atveju, ieškinys atsakovei yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtą aplinkybę bei priėmė teisėtą ir pagrįstą 2010 m. gegužės 24 d. nutartį.
2. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad atsakovės turtinė padėtis jam yra nežinoma. Ieškovas galėjo pateikti įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį. Šie duomenys būtų įrodę, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera ir kad nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
3. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeista kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra. Ieškovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.
Ieškovas UAB „Piliuona“ atsakovu byloje pasirinko fizinį asmenį – A. G. Ieškovas šiam asmeniui pareiškė reikalavimą 230 000 Lt sumai. Tokia pinigų suma laikytina gana didele ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip minėta, ši prezumpcija nėra absoliuti ir, vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra reikalinga atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį. Pastebėtina, kad byloje yra pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, iš kurių matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Šeimyniškių g. 21 – 22, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė yra 453 000 Lt t. y. beveik dvigubai viršijanti atsakovei pareikšto ieškinio sumą (b. l. 64-65). Aplinkybė, kad šis atsakovės turtas yra apsunkintas hipoteka, neužkerta kelio atsakovei perleisti šį turtą kitam asmeniui nuosavybės teise ir gautas lėšas panaudoti ieškinio reikalavimo patenkinimui, jei teismas patenkintų ieškovo UAB „Piliuona“ ieškinį ir priteistų iš atsakovės 230 000 Lt nuostoliams atlyginti (CK 4.171 str. 9 d.). Tai lemia, kad, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, nėra grėsmės, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės A. G. turtą. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei priėmė teisėtą, pagrįstą 2010 m. gegužės 24 d. nutartį.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Danutė Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas
Vytas Milius