VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Modestra“ 2024 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Modestra“, juridinio asmens kodas 304279618, buveinės adresas Girulių g. 10, Vilnius, iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Bankrotų grupė“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bendrai 298 509,14 Eur sumai.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB „Modestra“).

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi LUAB „Modestra“ likvidavimo terminą pratęsė iki 2024 m. sausio 22 d.

5.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) teismui pateikė skundą dėl LUAB „Modestra“ 2024 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo. Nurodė, kad pagal minėtą nutarimą nutarta parduoti bendrovei priklausančius pajinius įnašus pagal gautą pasiūlymą už 3000 Eur. Pareiškėjos nuomone, šis nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia kreditorės VMI prie FM, taip pat ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Pareiškėja paaiškino, kad bendrovė yra KB RATO kredito unijos narė, kuriai priklauso pagrindinių ir papildomų paprastųjų pajinių įnašų sumos. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui nurodė, kad remiantis KUĮ 11 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kredito unijos narys turi teisę kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn. Taip pat pažymėjo, jeigu pajinių įnašų pardavimas būtų vykdomas iš varžytynių ar laisvu pardavimu, nėra aišku, kokį laiko tarpą šis realizavimo procesas užtruktų ir ar atsirastų potencialių pirkėjų, kurie atitiktų KUĮ 10 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, todėl kreipėsi į KB RATO kredito uniją su pasiūlymu įsigyti bendrovei priklausančias pagrindinių ir papildomų pajinių įnašų sumas.

6.       Pareiškėjos nuomone, parduoti pajinių įnašų sumą (23100,00 Eur) už 3000,00 Eur nėra ekonomiškai naudinga kreditoriams, todėl pareiškėja pasiūlė nemokumo administratorei pateikti prašymą KB RATO unijai dėl pajinių įnašų grąžinimo. Pareiškėja vertina, kad nemokumo administratorei nepateikus kreditorių susirinkimui informacijos apie galimybę susigrąžinti pajinius įnašus, kreditoriams buvo užkirsta teisė objektyviai nuspręsti, kuris naudingesnis būdas bankrutavusiai bendrovei ir kreditoriams — pajinių įnašų pardavimas ar susigrąžinimas. Pažymi, kad sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo būtina nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

7.       LUAB „Modestra“ nemokumo administratorė MB „Bankrotų grupė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėja prieš kreditorių susirinkimą, kurio visa medžiaga buvo išsiųsta dar 2024 m. kovo 7 d., nekėlė jokių klausimų, susijusių su pasiūlytu realizavimo būdu bei jo naudingumu įmonei ir jos kreditoriams. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde deklaratyviai teigia, jog nutarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau nenurodė, kokioms konkrečiai imperatyvioms teisės normoms šis sprendimas prieštarauja, nepagrindė, kaip jis pažeidžia šias teisės normas, protingumo ir sąžiningumo principus. Pareiškėja apsiribojo tik aplinkybe, kad jai nėra žinoma, ar pasiūlytas pajinių įnašų realizavimo būdas (jų perleidimas kito asmens nuosavybėn, o ne susigrąžinimas) yra naudingesnis įmonei ir jos kreditoriams. Nemokumo administratorė atkreipė dėmesį, kad pagal KUĮ 14 straipsnio 2–3 dalis, unija atsiskaito su savo nariu, išmokėdama jam priklausančius pajinius įnašus tik po to, kai įvertinusi unijos finansinę būklę, nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės unijos veiklos stabilumui ir patikimumui; sprendimą dėl atsiskaitymo su nariu ir pajinių įnašų grąžinimo priima visuotinis unijos narių susirinkimas, kuris patvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą mažinti pajinį kapitalą; sprendimui mažinti pajinį kapitalą privalo būti gautas priežiūros institucijos (Lietuvos banko) leidimas, kuris taip pat suteikiamas tik įsitikinus, kad sumažinus unijos pajinį kapitalą, jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą unijos veiklą; unija, grąžindama nariui jo pajinį įnašą, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus, patvirtintoje metinėje balansinėje atskaitoje įrašytas unijos nuostolių sumas, sumažinti. Taigi jeigu būtų įmonė pateiktų unijai prašymą grąžinti pajinius įnašus, visuotinis unijos narių susirinkimo sprendimas, kuris yra būtinas pagal KUĮ 14 str. 3 dalį, bus priimtas tik 2025 m. kovo–balandžio mėn., kai bus tvirtinamas metinis unijos finansinių ataskaitų rinkinys. Jeigu visuotinis unijos narių susirinkimas pritars pajinių įnašų grąžinimui ir pajinio kapitalo mažinimui, tuomet dar bus būtina gauti priežiūros institucijos – Lietuvos banko, leidimą. Todėl pajiniai įnašai anksčiausiai galėtų būti grąžinti įmonei tik apie 2025 m. gegužės–birželio mėn., turėtų būti pratęsiamas įmonės likvidavimo terminas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

8.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, turintys teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 55 straipsnio 3 dalis). JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

9.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, pagal nurodytus išaiškinimus, gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba ii) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).

10.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, buvo laikytasi LUAB „Modestra“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Kreditorė nenurodė argumentų dėl galimų procedūrinių pažeidimų, teismas šių pažeidimų taip pat nenustatė. Šiuo atveju pareiškėja kelia klausimą dėl materialinių kreditorių susirinkimo nutarimo aspektų teisėtumo, todėl kreditorių susirinkime priimto sprendimo teisėtumas vertinamas skundo argumentų, t. y. materialinių teisėtumo aspektų kontekste.

11.       Iš LUAB „Modestra“ 2024 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, kad kreditorių susirinkimas penktuoju darbotvarkės klausimu dėl LUAB „Modestra“ priklausančių pajinių įnašų pardavimo 85,50 procentų balsų dauguma pritarė nemokumo administratorės pasiūlymo projektui pagrindinių bei papildomų pajinių įnašų sumą parduoti už 3.000,00 EUR dydžio sumą pagal gautą pasiūlymą.

12.       Pareiškėja skunde teigia, kad parduoti pajinių įnašų sumą (23100,00 Eur) už 3000,00 Eur nėra ekonomiškai naudinga kreditoriams, todėl pasiūlė nemokumo administratorei pateikti prašymą KB RATO unijai dėl pajinių įnašų grąžinimo. Mano, kad nemokumo administratorei nepateikus kreditorių susirinkimui informacijos apie galimybę susigrąžinti pajinius įnašus, kreditoriams buvo užkirsta teisė objektyviai nuspręsti, kuris naudingesnis būdas bankrutavusiai bendrovei ir kreditoriams — pajinių įnašų pardavimas ar susigrąžinimas.

13.       Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tuo tarpu vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių kreditorių valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-889-798/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad nemokumo administratorė pasiūlymą parduoti įmonei priklausančius pajinius įnašus motyvavo nurodant, jog pajinių įnašų sumą galima perleisti tik ribotam subjektų ratui – kredito unijos nariams arba potencialiems nariams, kurie atitinka būtinuosius kredito unijos narystės kriterijus. Nurodė, kad įmonei nėra žinomi duomenys apie kitus kredito unijos narius ar potencialius narius, siekiančius įsigyti pajinių įnašų sumą, todėl nemokumo administratorė kreipėsi į KB RATO kredito uniją su prašymu dėl bendradarbiavimo, kuriuo prašė pasiūlyti unijos nariams įsigyti įmonei priklausančias pagrindinių ir papildomų pajinių įnašų sumas. Atitinkamai, buvo gautas pasiūlymas įsigyti įmonei priklausančias pajinių įnašų sumas už bendrą 3.000,00 Eur dydžio sumą. Teismas vertina, kad kreditorių susirinkimo dauguma priimtas nutarimas yra racionaliai motyvuotas. O pareiškėja šiuo atveju deklaratyviai teigia, jog parduoti pajinių įnašų sumą už 3000,00 Eur nėra ekonomiškai naudinga kreditoriams, šį argumentą grindžia pasvarstymu apie hipotetinę situaciją dėl pajinių įnašų grąžinimo, kuris nėra pagrįstas net preliminariais paskaičiavimais, kurie leistų teismui spręsti dėl priimto nutarimo ekonominio nenaudingumo. 

14.       Teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentu, kad pareiškėja taip pat teigia, jog kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau nenurodo, kokios ir kaip imperatyvioms teisės normos šis nutarimas prieštarauja, neatskleidžia, kaip jis prieštarauja minėtiems principams.

15.       Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 14 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su kredito unijos nariais tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus, o pajinis įnašas, sumokėtas už papildomą pajų, gali būti grąžinamas ir narystei kredito unijoje nepasibaigus. Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai sumažinti, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytą kredito unijos nuostolių ir privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo bendrą sumą, jei bendra suma yra nuostoliai (14 straipsnio 2 dalis). Pagal KUĮ 14 straipsnio 3 dalį kredito unija su savo nariu atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra grąžintina kredito unijos nariams, kurių narystė kredito unijoje pasibaigė ar kurių prašymai grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus buvo gauti praėjusiais finansiniais metais, pajinių įnašų suma. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. Taigi, kaip teisingai pažymi nemokumo administratorė, pateikus prašymą dėl pagrindinio ir papildomo pajinių įrašų išmokėjimo, šie būtų išmokėti tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos, taip pat pranešus apie sprendimą atsiskaityti su kredito unijos nariais priežiūros institucijai ir gavus priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Teismas, atsižvelgdamas į šio ginčo pobūdį ir siekiamo parduoti nemokios bendrovės turto specifiką, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad priimtas kreditorių nutarimas yra nepagrįstas bei bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Teismo vertinimu, bendrovei priklausančių pajinių įnašų pardavimo tvarka užtikrina efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

16.       Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021 yra išaiškinęs, kad juridinio asmens tapimas reorganizuojamu arba likviduojamu dėl bankroto yra vienas iš to juridinio asmens narystės kredito unijoje pasibaigimo teisinių pagrindų (KUĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pažymėjo, kad nuo likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso įgijimo įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti juridinį asmenį bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą visą nemokios įmonės turtą, galintį būti civilinės apyvartos objektu, ir į jo sudėtį įeinančią turtinę teisę į pajinį įnašą parduoti, nustatyti pardavimo tvarką, patvirtinti kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021 34 p.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kreditoriai gali turėti skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl būtent kreditorių dauguma apsprendžia esminius turto pardavimo tvarkos ekonominio tikslingumo klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015 ir kt.).

17.       Teismas, be kita ko, vertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas nutarimas buvo priimtas kreditorių susirinkimo dauguma, didžiajai daugumai kreditorių jam pritarus bei tokiu būdu įgyvendinus kreditorių autonomijos principą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat nepateikė bent preliminarių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, kad jos pateiktas pasiūlymas būtų ekonomiškai naudingesnis kreditoriams (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkime priimtas sprendimas dėl atsakovės pajinių įnašų pardavimo kreditorių teises užtikrina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyti pagrindai, dėl kurių gali būti panaikinamas kreditorių susirinkimo nutarimas. Todėl kreditorės VMI prie FM skundas atmetamas.

19.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

20.       Atmetus pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nemokumo administratorė prašo priteisti 1210 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į kreditorės skundą. Kartu su atsiliepimu į skundą nemokumo administratorė pateikė advokato 2024 m. gegužės 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240520-01 ir apmokėjimą už ją patvirtinančią pavedimo kopiją.

21.       Apskaičiuojant maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 5 275,75 Eur (2110,3 Eur x 2,5). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija nustatyto maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 8.2 punktas), teismo vertinimu, išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, todėl priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, teismas

 n u t a r i a:

Atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Modestra“ 2024 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Modestra“ (juridinio asmens kodas 304279618) iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                             Andrius Verikas