Administracinė byla Nr. I2-3637-821/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant vertėjai Ingridai Kiseliūtei,
pareiškėjui R. A. (R. A.), pareiškėjo atstovui advokatui Vaidotui Bacevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2020 m. 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-0006344U-2346 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004285378 panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. A.“ (toliau – Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Nurodė, kad pareiškėjo darbdavys mažoji bendrija „Biliarta“ (toliau – Mažoji bendrija) kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu (toliau – Prašymas), prašydama pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Leidimas laikinai gyventi). Pareiškėjas paaiškino, kad jis nekontroliavo kokie kontaktiniai duomenys nurodomi Prašyme atsakovui ir atsakovas tiesiogiai pareiškėjui neteikė jokių duomenų apie Prašymo nagrinėjimo eigą.
Paaiškino, kad Migracijos departamentas įpareigojo Mažąją bendriją pateikti savo vykdomą veiklą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pastaroji įpareigojimo neįvykdė, todėl pareiškėjas negavo Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo numatyti MB „Biliarta“ nesąžiningų veiksmų savo atžvilgiu. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo atlikti veiksmai, susiję su Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimu, buvo atlikti savalaikiai ir sąžiningai. Šiuo metu pareiškėjas turi užtikrintą darbo vietą, kitoje bendrovėje, todėl jam reikalingas Leidimas gyventi Lietuvoje. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Advokarė“ kreipėsi į atsakovą prašydma priimti papildomus dokumentus, ir informavo atsakovą, jog priims pareiškėją į darbą. Skundžiamas sprendimas priimtas formaliai ir nevertintos faktinės aplinkybės, todėl pareiškėjas tapo MB „Biliarta“ veiksmų auka.
Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2019 m. gruodžio 10 d. MB „Biliarta“ kreipėsi į Migracijos departamentą, ketindama įdarbinti pareiškėją į tinkuotojo pareigas, ši profesija, yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, sąrašą.
Nagrinėjant MB „Biliarta“ pateiktą prašymą Migracijos departamentas nustatė, kad MB „Biliarta“ deklaruota veikla yra įdarbinimo agentūrų veikla, o pačioje Mažojoje bendrijoje yra įdarbintas tik vienas asmuo – jos direktorius. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas įpraeigojo MB „Biliarta“ pateikti dokumentus, patvirtinančius jos vykdomą statybų srityje veiklą. Nurodytu terminu MB „Biliarta“ prašomų dokumentų nepateikė. Migracijos departamentas, be kita ko, nagrinėdamas jam pateiktą prašymą, nustatė, kad MB „Biliarta“ socialiniame tinkle turi aktyvią paskyrą, kurioje reklamuojasi kaip įdarbinimo agentūra, teikianti laikinojo įdarbinimo paslaugas. Pažymėjo, kad minėtos paskyros bei skelbiamų įrašų kontaktiniai duomenys sutampa su duomenimis, pateiktais Migracijos departamentui skirtame Prašyme.
Migracijos departamento teigimu, tai, kad MB „Biliarta“ nepateikė dokumentų, įrodančių jos vykdomą veiklą, tai įrodo faktą, kad darbine veikla statybų srityje MB „Biliarta“ neužsiima. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie savo atvykimo tikslą Lietuvoje, todėl gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Migracijos departamentas Skundžiamu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą Nr. 004285378, kuri galiojo iki 2020 m. gegužės 12 d. Atsakovas, atstižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti nacionalinę pareiškėjo vizą, nes šis dokumentas buvo išduotas pareiškėjui, kaip asmeniui, prašančiam išduoti Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Taigi, atsakovas, atsižvelgdamas į Prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsisakė pareiškėjui išduoti Leidimą laikinai gyventi, o išduotą daugkartinę nacionalinę vizą panaikino.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas turi visus tinkamus dokumentus ir teisingus duomenis, tam, kad gautų Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jis nukentėjo būtent dėl MB „Biliarta“ kaltės. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi susiradęs darbą, kuriam dirbti turi visus reikiamus dokumentus.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2020 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (15/4-1)310006344U-2346 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės vizos nacionalinės vizos Nr. 004285378 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. A.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad MB „Biliarta“ 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui, nurodydama, kad pareiškėjas ketina dirbti tinkuotoju, t. y., pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės veiklą ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pateiktą prašymą, iš valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro Finansinių ataskaitų ir dokumentų išrašo nustatė, kad MB „Biliarta“ užregistruota vykdoma veikla – įdarbinimo agentūrų veikla (kodas 7810).
Atsakovas 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. (15/4-10)10K-8162 „Pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo“ iki 2020 m. kovo 12 d. įpareigojo MB „Biliarta“ pateikti: 1) aktualias ūkinės – komercinės veiklos sutartis, patvirtinančias MB „Biliarta“ statybų arba pramonės sektoriuje; 2) MB „Biliarta“ direktoriaus arba įgalioto raštišką paaiškinimą apie tai, kokia veikla užsiima bendrovė, kur yra bendrovės statybų arba pramonės objektai, kuriuose ketina dirbti bendrovėje įdarbinami užsieniečiai; 3) kitus dokumentus, patvirtinančius bendrovės veiklą statybų arba pramonės sektoriuje. MB „Biliarta“ iki nustatyto termino atsakovui prašomų dokumentų nepateikė.
Migracijos departamentas išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs surinktą medžiagą, 2019 m. spalio 25 d. Skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004285378.
Ginčijame sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą Lietuvos Respublikoje – dirbti MB „Biliarta“. Leidimas laikinai gyventi negali būti pareiškėjui išduodamas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, nes Mažoji bendrija statybos sektoriui priskirtos veiklos nevykdo. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis 3 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau - Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įstatymo 62 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje.
Nurodytame teisiniame reglamentavime vienareikšmiškai įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje aptariamu pagrindu gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5515-438/2018).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 64 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 29 aprašo punkte yra įtvirtintas sąrašas dokumentų, kurie patvirtina Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Pagal Aprašo 80 straipsnio nuostatas, Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (80.1. papunktis).
Nagrinėjamu atveju, MB „Biliarta“, kaip pareiškėjo darbdavys, pateikė Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjas ketina dirbti tinkuotoju. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo įvertinti ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Nagrinėdamas pateiktą prašymą, atsakovas iš valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro Finansinių ataskaitų ir dokumentų išrašo nustatė, kad MB „Biliarta“ užregistruota vykdoma veikla – įdarbinimo agentūrų veikla (kodas 7810). Atsakovas, siekdamas patikslinti MB „Biliarta“ vykdomą veiklą, raštu kreipėsi į MB „Biliarta“ įpareigodamas pateikti jos veiklą statybų srityje pagrindžiančius dokumentus. MB „Biliarta“ papildomų dokumentų nepateikė. Todėl atsakovas, nagrinėdamas Prašymą, pagrįstai rėmėsi MB „Biliarta“ dokumentais, pateiktais su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi.
Atsakovas rėmėsi oficialiu valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės vertinimu. Pažymėtina, kad atsakovas siekė išsiaiškinti aplinkybes ir kreipėsi dėl papildomos informacijos pateikimo, tačiau pati mažoji bendrija atsakovui nepateikė nei paaiškinimų, nei kitų duomenų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo išvadomis, jog mažoji bendrija nevykdo veiklos statybų srityje. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad MB „Biliarta“ veikia kaip įdarbinimo agentūra, ir realiai nevykdo veiklos statybų srityje. Taigi, mažajai bendrijai nepateikus jokios papildomos informacijos, atsakovas pagrįstai vadovavosi oficialiais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ir padarė išvadą, jog mažoji bendrija nevykdo veiklos statybos srityje, kuriai vykdyti būtina įdarbinti tinkuotojo profesinės kvalifikacijos darbuotoją. Mažajai bendrijai neužsiimant statybų veikla, pareiškėjo atvykimo tikslas dirbti mažojoje bendrijoje tinkuotoju negali būti laikomas pagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teismui pateikė papildomus dokumentus, tačiau teismas pažymi, kad minėti dokumentai buvo priimti jau po Skundžiamo sprendimo priėmimo, jie nebuvo pateikti nei su prašymu dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, nei prašymo nagrinėjimo metu, todėl negali būti vertinti kaip įrodymai. Teismas laiko, kad ginčijamo sprendimo teisėtumas vertinamas tų duomenų pagrindu, kurie buvo pateikti priimant ginčijamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas galėjo pats pasirinkti, kokiu būdu pademonstruoti savo ketinimų realumą ir autentiškumą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-4826-502/2018).
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nelegalios migracijos grėsmė taip pat yra pagrindas panaikinti nacionalinę vizą.
Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas savo sprendimu, buvo suteikęs pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2020 m. gegužės 20 d. Ši viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui viza buvo išduota kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atsakovui priėmus sprendimą atsisakyti išduoti Leidimą laikinai gyventi, viza, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, buvo panaikinta pagrįstai.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-0006344U-2346 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004285378 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. A.“, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti Skundžiamą sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Saulius Jakaitis
Iveta Pelienė
Fausta Vitkienė