Civilinė byla Nr. 2A-414-370/2015 (S)

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02718-2013-9

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              45.1; 113.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miežaičių projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1377-232/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miežaičių projektai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei MIŠKO FONDAS dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 170 450 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad, norėdamas investuoti į miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus, su atsakovu 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarė penkių žemės sklypų pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), o 2012 m. rugsėjo 27 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą (toliau – Aktas). Pagal Sutarties 2.5, 3.2.4 punktus atsakovas už 36 600 Lt perleido ieškovui 10.4700 ha ploto, miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Ieškovui 2013 m. spalio mėn. nuvykus apžiūrėti Žemės sklypo, tapo žinoma, kad didelė miško dalis Žemės sklype yra iškirsta. Ieškovo teigimu, atsakovas, negavęs vidinės miškotvarkos projekto, kuris yra būtinas leidimui kirsti mišką, nuslėpęs nuo ieškovo aplinkybę apie miško kirtimą, padarė ieškovui žalą. Ieškovas, sudarydamas Sutartį, tikėjosi iš Sklypo gauti 1 475 m3 medienos, kurios vertė 174 050 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pažymėjęs, jog Sklypas buvo parduotas už žymiai mažesnę vertę nei vidutinė rinkos vertė, tarp Sutarties ir Akto pasirašymo praėjo 23 dienos, abi šalys yra verslininkai, turintys patirties nekilnojamojo turto rinkoje, teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko apžiūrėti ir įvertinti perkamus sklypus, sklypų kaina buvo derybų objektas, tikėtina, jog miškų ūkio paskirties sklypų kaina buvo suderėta būtent dėl to, kad miškas buvo iškirstas dar iki jį įsigyjant atsakovui. Iš ieškovo pateiktos miškų specialisto išvados teismas nustatė, kad Sklype miško kirtimai buvo atlikti dar 2006 arba 2007 metais, todėl atsakovas negali būti atsakingas už miško kirtimo tvarkos pažeidimus, jeigu tokie būtų nustatyti. Teismo vertinimu, neatlikęs kirtimo, atsakovas negali būti atsakingas ir už kirtimo neteisėtumo pasekmes, jeigu tokios būtų nustatytos. Nelogišku teismas laikė ieškovo teiginį, kad jis, pats iškirtęs mišką, būtų galėjęs gauti 1 475 m3 medienos, kurios vertė 174 050 Lt. Teismo nuomone, ieškovas, pirkdamas Sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 99 937 Lt, suderėdamas už jį 36 600 Lt kainą, būdamas šios srities specialistas ir sudarydamas Sutartį su kitu šios srities specialistu, negalėjo tikėtis uždirbti iš šio sandorio beveik penkis kartus didesnę sumą. Tokius ieškovo lūkesčius teismas pripažino nerealiais ir prasilenkiančiais su verslo logika. Pažymėjo, kad ieškovas, nors ir teigė, jog buvo apgautas, nes sumokėjo per didelę Sklypo kainą, neprašė Sutarties pripažinti negaliojančia ar ją modifikuoti. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei patirtų nuostolių, nei atsakovo nesąžiningumo, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Teismas, nustatydamas, kad Sutartis buvo naudinga ieškovui, netinkamai ir atlaidžiai atliko įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas ne į visas objektyvias aplinkybes. Tarp Sutarties ir Akto pasirašymo praėjo ne 23 dienos, kaip teigia teismas, o 3 dienos. Tarp ieškovo ir atsakovo atstovo, pasirašiusio Sutartį ir Aktą, buvo susiklostę verslo santykiai, grindžiami pasitikėjimu.

              2. Prieš prasidedant bylos nagrinėjimui, ieškovas el. paštu informavo teismą, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, kadangi ieškovo atstovas tą pačią dieną dalyvaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų ir Anykščių teritorinių skyrių susirinkimuose, kuriuose dalyvavimas yra privalomas, ieškovo atstovas yra vienintelis ieškovo darbuotojas ir per trumpą laiką negali surasti kito tinkamo atstovo, šios situacijos ieškovo atstovas negalėjo objektyviai numatyti. Ieškovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir dėl to, kad siekia su atsakovu sudaryti taikos sutartį. Ieškovo atstovo vienkartinis nedalyvavimas teismo posėdyje ir netyčinis procesinių teisių pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ar jo vilkinimas, nebendradarbiavimas su teismu. Šios bylos nagrinėjimas buvo toli pažengęs, išnaudota daug resursų ir laiko. Teismas pažeidė CPK 246 straipsnį, nes turėjo priimti sprendimą už akių arba ieškinį palikti nenagrinėtą, be to, skundžiamame sprendime nepasisakė apie ieškovo neatvykimą ir jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovui buvo užkirsta galimybė ne tik apginti pažeistas teises dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, tačiau ir tikslinti ieškinio reikalavimus, nors teismas klaidingai nurodo, kad sandorio pripažinti negaliojančiu ar modifikuoti ieškovas neprašė. Netinkamai taikant procesinės teisės normas byla buvo išspręsta neteisingai.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Apelianto argumentai, kad teismas netinkamai ir atlaidžiai atliko įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas ne į visas objektyvias aplinkybes, yra nepagrįsti. Ieškovas Sutarties ir Akto pasirašymo pas notarą metu jokių pretenzijų nepateikė. Ieškovas žinojo apie Sklypo būklę. Atsakovas Sklypą įsigijo 2011 m. gruodžio 28 d., kai plyninis miško kirtimas jau buvo atliktas. Ieškovas per protingą terminą nuo Sutarties sudarymo dienos atsakovui nepareiškė pretenzijų (CK 6.348 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovas prieš Sklypo pardavimą iškirto jame mišką ir šį faktą nuslėpė nuo ieškovo. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos pobūdį, akivaizdu, kad jis turėjo sandorių, susijusių su žemės sklypais, sudarymo patirties. Ieškovas turėjo suprasti, kad Sklypo, jeigu jame būtų brandus miškas, kaina būtų buvusi žymiai didesnė.

              2. Ieškovas apie paskirtą teismo posėdį žinojo iš anksto, o apie savo negalėjimą jame dalyvauti teismą el. paštu informavo tik posėdžio dieną, kaip nedalyvavimo priežastį nurodydamas dalyvavimą susirinkimuose. Ne atsakovas, o būtent ieškovas pradėjo teisminį ginčą, todėl turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Aplinkybė, kad ieškovo atstovas yra vienintelis ieškovo darbuotojas ir negali per trumpą laiką surasti tinkamo atstovo, negali būti laikoma priežastimi neatvykti į teismo posėdį, kurio data ir laikas ieškovui buvo iš anksto žinomi. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes siekė sudaryti su atsakovu taikos sutartį. Iš ieškovo pusės nebuvo jokių derybų ir bandymų susisiekti su atsakovu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

              Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas savo prašymo dėl bylos žodinio nagrinėjimo visiškai nemotyvuoja, nors nurodyti tokio prašymo motyvus įpareigoja CPK 322 straipsnis. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl apelianto prašymas atmestinas.

              Dėl atsakovo atsakomybės

              Bylos duomenimis, ieškovas su atsakovu 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarė Sutartį, kuria ieškovas įsigijo iš atsakovo miškų paskirties Sklypą (b. l. 12–24). Šalys 2012 m. rugsėjo 27 d. sudarė Aktą, kuriuo atsakovas perdavė Sklypą ieškovui (b. l. 25–34). Ieškovo teigimu, jam 2013 m. spalio mėn. tapo žinoma, kad didelė miško dalis Sklype yra iškirsta. Ieškovas prašomą atlyginti žalą kildina iš, jo manymu, atsakovo neteisėtų veiksmų, iškirtus Sklype dalį miško, nesilaikant teisės aktais nustatytos miško kirtimo tvarkos. Ieškovas apkaltino atsakovą, kad šis, sudarydamas Sutartį, apgavo ieškovą, nes nuslėpė nuo jo miško kirtimo faktą.

              Pirmosios instancijos teismas teisingas nustatė, kad dalis miško Sklype buvo iškirsta dar iki jį įsigyjant atsakovui. Bylos duomenimis, atsakovas Sklypą įsigijo 2011 m. gruodžio 28 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 62–64), o pagal paties ieškovo pateiktą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto miškininkystės skyriaus vedėjo dr. V. M. išvadą plynieji pagrindiniai miško kirtimai arba (mažiau tikėtina) plynieji sanitariniai miško kirtimai Sklype atlikti 2006 arba 2007 metais (b. l. 39–41). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas negali būti atsakingas už miško kirtimo tvarkos pažeidimus ir šio kirtimo neteisėtumo pasekmes, jeigu tokie pažeidimai būtų nustatyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas, prieš parduodamas Sklypą, iškirto jame dalį miško. Priešingai, ieškovo pateikta išvada įrodo, kad dalis miško Sklype buvo iškirsta dar iki jį įsigyjant atsakovui.

              Dėl ieškovo pozicijos, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovo miško kirtimo faktą, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovas yra verslininkas, turintis patirties nekilnojamojo turto rinkoje. Iš viešai internete prieinamos informacijos apie ieškovą matyti, kad jo veikla susijusi su augalininkyste, žemės ūkiu. Akivaizdu, kad ieškovas, prieš priimdamas sprendimą įsigyti Sklypą, turėjo jį apžiūrėti. Ieškovas neįrodinėjo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos prieš sudarant Sutartį apžiūrėti Sklypą. Šio veiksmo neatlikimo neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog mišką iškirto atsakovas, šiuo atveju tenka pačiam ieškovui. Aplinkybė, kad šalių santykiai Sutarties sudarymo metu buvo grindžiami apipusiu pasitikėjimu, nepaneigia ieškovo pareigos apžiūrėti Sklypą prieš jį įsigyjant, ir iš tokios pareigos nevykdymo kilusių neigiamų pasekmių prisiėmimo ieškovui rizikos.

              Pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, kad tarp Sutarties ir Akto pasirašymo praėjo 23 dienos, nes Sutartis sudaryta 2012 m. rugsėjo 4 d., o ne 2012 m. rugsėjo 24 d., kaip neteisingai nurodo apeliantas. Be to, laiko tarpas tarp Sutarties ir Akto pasirašymo nėra esminė aplinkybė sprendžiant kilusį ginčą. Svarbu tai, kad, kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas Sklypo neapžiūrėjo nei prieš sudarant Sutartį, nei vėliau prieš pasirašant Aktą. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

              Dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmių

              Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui, kuriam apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta. Teismas nepripažino svarbiomis ieškovo prieš pat posėdį elektroniniu paštu pateiktame prašyme nurodytų neatvykimo priežasčių.

              Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nelaikytinos svarbiomis. Visų pirma, apie teismo posėdį ieškovui buvo žinoma iš anksto. Iš ieškovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo matyti, kad apie kitus susirinkimus, kuriuose ieškovas dalyvavo teismo posėdžio dieną, ieškovui taip pat buvo žinoma iš anksto (b. l. 34, 35). Taigi ieškovas turėjo galimybę iš anksto planuoti savo laiką ir, neturėdamas galimybės dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo jo nurodytuose susirinkimuose, pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme. Antra, pagal CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 1 dalį atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kitu panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Apelianto teigimu, ieškovo vienkartinis nedalyvavimas teismo posėdyje neturėtų būti vertinimas kaip piktnaudžiavimas procesu ar jo vilkinimas, nebendradarbiavimas su teismu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokio ieškovo elgesio ir nevertino kaip piktnaudžiavimo procesu, be to, netaikė ieškovui neigiamų procesinių padarinių, t. y. nepriėmė sprendimo už akių ir nepaliko ieškinio nenagrinėto, o bylą išnagrinėjo iš esmės nedalyvaujant ieškovui, tai savaime nelaikytina neigiamais padariniais.

              Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį ir jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas posėdyje išsprendė žodine nutartimi, įrašyta į teismo posėdžio protokolą, todėl nebuvo būtina pakartotinai apie tai pasisakyti sprendime (CPK 290 straipsnio 2 dalis).

              Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 1 dalį, nes turėjo priimti sprendimą už akių arba ieškinį palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta ir nepripažinus neatvykimų priežasčių svarbiomis, pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Nors nagrinėjamoje byloje formaliai buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kai egzistavo visos aplinkybės CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisiniams padariniams taikyti, t. y. palikti ieškinį nenagrinėtą, nes atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškinio palikimas nenagrinėto negalėtų būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Apeliantas pats nurodo, kad bylos nagrinėjimas buvo toli pažengęs, išnaudota daug resursų ir laiko. Teisėjų kolegijai papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, t. y. šalių pozicijos ginčo klausimu buvo išdėstytos ieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike ir triplike. Taigi, šalims byloje pateikus išsamius paaiškinimus ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti iš esmės. Tai atitinka ir pagrindinį proceso tikslą – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Priešingu atveju (palikus ieškinį nenagrinėtą), ieškovas vėl būtų priverstas kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu atsakovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi net ir sutikus su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą, o ne nagrinėti bylą iš esmės, nebūtų pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, kadangi byla išspręsta teisingai. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kuriuos ketino pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurie sudarytų pagrindą abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

              Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.