Baudžiamoji byla Nr. 1-1240-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38069-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,
sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,
dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,
kaltinamajam P. K., jo gynėjui advokatui Elmarui Urbonui,
laiduotojui S. J.,
viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
nustatė:
Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
P. K. 2023 m. spalio 2 d. apie 21.13 val., adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 21.40 val. patikrinimo metu jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 2 d. apie 16 val. nuvažiavo pas pusseserę pasiimti sulčių ir nuvežė alaus. Bebūnant kepė žuvį ir gurkšnojo 5,2 laipsnių stiprumo alų. Vėliau prisėdo prie stalo ir alkoholį vartojo iki maždaug 20 val. Po kiek laiko sugalvojo važiuoti namo, įsuko į (duomenys neskelbtini), žinojo, kad ten yra kliūtis, norėjo jį apvažiuoti, tačiau per daug išvažiavo į kairę kelio pusę ir kliudė kitą automobilį. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka ir tokio savo elgesio nepateisina, vertina blogai ir dėl to gailisi. Automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso žentui. Nors esminių gedimų nėra, tačiau automobilis senas, todėl su viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio kaina nesutinka, be to, žentas šį automobilį ketino parduoti už 2 000 eurų. Žentas žino, kad niekada nėra buvę, jog jis (P. K.) sėstų už vairo neblaivus. Jie bendrauja, dažnai susitinka per šventes. Jis jau senas, todėl klausys žento, pažada pats save stabdyti ir nuo eismo įvykio alkoholio nebevartoja (2 t., b. l. 103–108).
Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas S. J. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jo atsakomybėn ir parodė, kad P. K. yra jo uošvis. 2023 m. spalio 3 d. rytą P. K. paskambino ir pasakė, kad neblaivus padarė avariją. Iš pradžių nepatikėjo, buvo šokiruotas, nes niekada gyvenime nėra buvę, kad jis sėstų už vairo neblaivus. P. K. po įvykio labai pergyveno, sakė, kad padarė didelę klaidą ir nuo pat pradžių teiravosi ar būtų galimybė susisiekti su nukentėjusiaisiais, bet tyrėjas nepateikė jokios informacijos. Nors jis (S. J.) ir jaunesnis, tačiau P. K. jo klausys, kadangi P. K. yra buvęs pareigūnas, o jis (S. J.) dabar yra pareigūnas, todėl turi bendrą interesą, dažnai bendrauja ir P. K. gali būti autoritetas. Be to, jis (P. K.) nebegalės vairuoti automobilio, todėl jis (S. J.) bandys prižiūrėti, kad tokie pažeidimai daugiau nepasikartotų ir stengsis užtikrinti, kad esant reikalui, jį (P. K.) galėtų vežioti šeimos nariai. Automobilio vertė iki eismo įvykio buvo apie 2 000 eurų, nes tokias vertes matė automobilių pardavimo skelbimuose (2 t., b. l. 103–108).
Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos K. R. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. R. parodė, jog 2023 m. spalio 2 d. dirbant kartu su tyrėju D. L., apie 21.13 val. gavo pranešimą dėl eismo įvykio, įvykusio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, rasti važiuojamojo kelio dalyje susidūrę du automobiliai – „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. K. ir „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. M.. Tikslinant įvykio aplinkybes, automobilio „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. K. nurodė, kad 2023 m. spalio 2 d. apie 20.56 val. jis išvažiavo iš šalutinio kelio (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę pusę kliudė priešprieša pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), tiesiai važiavusį automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. K. savo kaltę pripažino, teigė, kad netyčia išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Bendraujant su minėtu vairuotoju, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, pusiausvyra buvo nestabili. „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ automobilyje taip pat važiavo nepilnamečiai H. M. ir A. S.. P. K. pasiteiravus ar šis vartojęs alkoholį, jis nurodė, kad vartojo neseniai, kiek ir ko vartojo, nepatikslino. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, asmuo atrodė pasimetęs ir sutrikęs. Alkotesteriu patikrinus P. K. apsvaigimą nuo alkoholio, 21.25 val. pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, 21.40 val. antro patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Alkotesteriu patikrinus R. M. blaivumą nustatyta, kad moteris buvo blaivi. Automobilis „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat į įvykio vietą buvo atvykusios dvi greitosios medicinos pagalbos brigados. Vairuotoja R. M. kartu su nepilnamečiais H. M. ir A. S. nuvežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Vėliau tikslinant aplinkybes ir nuvykus į klinikas, R. M. nurodė, kad ši ir nepilnamečiai vaikai patyrė tik paviršinius sužalojimus, nubrozdinimus, jokių lūžių ar sunkų sužalojimų nenustatyta. Taip pat moteris paminėjo, kad „Mitsubishi“ automobilis nebuvo įjungęs šviesų, pagrindinė (duomenys neskelbtini) gatvė nėra apšviesta (1 t., b. l. 82–85).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo S. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodė, jog P. K. yra jo uošvis, jo žmonos I. tėtis. Automobilį „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. paskolino važinėtis kažkur liepos mėnesį, tiksliai datos neatsimena. Tuo metu P. K. neturėjo automobilio, o kadangi pas jį buvo atliekamas vienas nenaudojamas automobilis. Su P. K. bendrauja dažnai, būna susitinka, jis (S. J.) pas jį (P. K.) nuvažiuoja jis pas juos atvažiuoja. Apie avariją, kurią padarė P. K. 2023 m. spalio 2 d. su jo automobiliu „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, jis sužinojo kitą dieną, P. K. pats paskambino jam ir informavo, kas įvyko. Jis labai nustebo, buvo sunku patikėti, jog P. K., galėtų taip pasielgti, jog girtas sėstų prie automobilio vairo. P. K. niekados nėra turėjęs reikalų su teisėsauga, visada į vairavimą išgėrus žiūrėdavo atsakingai ir kiek jį pažįsta, pats niekados taip negalėtų pasielgti. Automobilį „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“ norėtų atsiimti, kadangi nuosavybės teise automobilis priklauso jam (1 t., b. l. 68–71).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, jog 2023 m. spalio 2 d. apie 21 val., važiavo automobiliu „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos vyrui, tačiau minėtą automobilį naudoja bendrai. Važiavo namo pažymoje nurodytu adresu iš vaikų dziudo treniruotės, kuri vykta (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Su ja automobilyje važiavo du mažamečiai vaikai. Abu vaikai sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Jau buvo tamsu, ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ties (duomenys neskelbtini) gatve, jai iš kairės pusės staiga išvažiavo automobilis, kuris važiavo neįsijungęs šviesų, minėtą automobilį paskutinę sekundę apšvietė tik jos automobilio žibintai, kadangi minėtas gatvės ruožas taip pat nėra apšviestas. Automobilio markės nežino, neįsidėmėjo, tačiau automobilis buvo sidabrinės spalvos. Minėtas sidabrinės spalvos automobilis sukdamas iš šalutinės gatvės, išvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę (kuria ji ir važiavo) ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prieš jos automobilį, taip atsitrenkdamas į jos automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas buvo automobilių priekiais. Taip, kaip sidabrinės spalvos automobilis važiavo be šviesų, jo iš anksto pamatyti nebuvo galimybės, todėl ji net neturėjo galimybės bandyti išvengti susidūrimo ir stabdyti. Po įvykusio susidūrimo, ji labai išsigando, kadangi važiavo ne viena, o su vaikais. Po susidūrimo iš karto išsitraukė vaikus iš automobilio. Tuo metu eismas toje gatvėje buvo intensyvus, todėl iš karto pradėjo stoti automobiliai ir padėti kuo galėjo. Ji asmeniškai nebuvo priėjusi prie sidabrinės spalvos automobilio vairuotojo, su juo nebendravo, kadangi rūpinosi vaikais. Policiją kvietė ji, tačiau jai buvo stresas dėl įvykusio eismo įvykio ir ji negalėjo 112 operatorei tiksliai nurodyti, kur įvyko eismo įvykis ir kitų duomenų, todėl kažkuriuo momentu padėjo telefono ragelį, bet vienas iš sustojusių automobilių vairuotojų jai pasakė, kad iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Taip pat šis vaikinas pasakė, kad iš pradžių jam nurodžius, kad įvyko eismo įvykis, pasakė, kad pareigūnai atvyks negreitai, kada galės, tačiau minėtas sustojęs vyras buvo priėjęs prie sidabrinės spalvos automobilio vairuotojo ir jam kilo abejonės, ar minėto sidabrinės spalvos automobilio vairuotojas yra blaivus. Kadangi nuo sidabrinės spalvos automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, taip jai pasakė vaikinas, kuris buvo sustojęs įvykus eismo įvykiui. Šio vaikino duomenų jokių neturi, nežino jo nei vardo, nei pavardės. Bet šis vaikinas pakartotinai paskambino 112 ir pasakė, kad vairuotojas galimai neblaivus. Kaip ir minėjo, ji su sidabrinės spalvos automobilio vairuotoju nebendravo ir priėjusi nebuvo, todėl negali pasakyti ar nuo jo sklido alkoholio kvapas ar ne. Į eismo įvykio vietą iš pradžių atvyko greitosios medicinos pagalba, iš pradžių buvo apžiūrėti vaikai, po ko buvo apžiūrėta ji. Jie visi patyrė stiprius sumušimus, pas ją buvo didelės kraujosruvos krūtinės srityje, pilvo apatinėje dalyje ir taip pat buvo sumušta ranka, greitosios medicinos pagalba ją nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo apžiūrėta papildomai, buvo daryti rentgenai, echoskopija ir galvos tomografija, rimtų sužalojimų jai užfiksuota nebuvo, tik sumušimai. Vaikai taip pat jos prašymu buvo nuvežti į Kauno klinikas, kur buvo apžiūrėti papildomai, jiems buvo daryti rentgenai ir echoskopija, po visų tyrimų vaikams nebuvo nustatyti rimti sužalojimai, buvo nustatyti sumušimai ir nubrozdinimai. Taip pat nori paminėti, kai buvo apžiūrima eismo įvykio vietoje, greitosios medicinos pagalbos automobilyje, buvo atėjęs pareigūnas, kuris patikrino jos blaivumą, ji buvo blaivi, tačiau kai paklausė pareigūno kaip sidabrinės spalvos automobilio vairuotojas, pareigūnas jai atsakė, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, iš ko ji suprato, kad sidabrinės spalvos automobilio vairuotojas yra neblaivus. Tiksliai pasakyti negali, bet tikriausiai sidabrinės spalvos automobilio vairuotojas automobilyje buvo vienas, kadangi ji nematė, kad iš minėto automobilio būtų išlipęs dar kas nors, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes kaip ir sakė, prie sidabrinės spalvos automobilio ji priėjusi nebuvo. Po įvykusio eismo įvykio, ji labai išsigando, jautė didelį stresą ir išgąstį, vaikai verkė, rėkė, taip pat buvo labai išsigandę. Ilgą laiką bijojo vairuoti, o 2023 m. spalio 16 d. iš draudimo gavo išvadą, kad automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurašomas (1 t., b. l. 88–91).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. R. 2023 m. spalio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių ir atliktų veiksmų nustatyta, kad 2023 m. spalio 2 d. apie 21.13 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, rasti važiuojamoje kelio dalyje susidūrę du automobiliai – „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. K. ir „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. M.. Tikslinant įvykio aplinkybes, automobilių vairuotojai nurodė, kad 2023 m. spalio 2 d. apie 20.56 val. „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš šalutinio kelio (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę pusę kliudė priešprieša pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) tiesiai važiavusį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas P. K. savo kaltę pripažino, teigė, kad netyčia išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Taip pat R. M. nurodė, kad „Mitsubishi“ automobilis nebuvo įjungęs šviesų. „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ automobilyje taip pat važiavo nepilnamečiai H. M. ir A. S.. Apie įvykį pranešė pravažiuojantis kitas asmuo. P. K. pasiteiravus ar šis vartojęs alkoholį, asmuo nurodė, kad vartojo neseniai, kiek ir ko vartojo nepatikslino. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, asmuo atrodė pasimetęs ir sutrikęs. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinus P. K. blaivumą, 21.25 val. pirmo patikrinimo metu nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, 21.40 val. antro patikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Alkotesteriu patikrinus R. M. blaivumą, nustatyta, kad moteris blaivi. Automobilis „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“ priklauso P. K. žentui S. J.. Automobilis „Mitshubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) brigados. Vairuotoja R. M. kartu su nepilnamečiais H. M. ir A. S. nuvežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Vėliau tikslinant aplinkybes ir nuvykus į klinikas, R. M. nurodė, kad ši ir nepilnamečiai vaikai patyrė tik paviršinius sužalojimus, nubrozdinimus, jokių lūžių ar sunkų sužalojimų nenustatyta. Įvykio vietoje padarytos fotonuotraukos, subraižyta eismo įvykio schema, paimtas R. M. eismo įvykio paaiškinimas. Eismo įvykis užregistruotas eismo įvykių informacinėje sistemoje, Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas kūno kameromis (1 t., b. l. 19–21).
Iš 2023 m. spalio 2 d. – 2023 m. spalio 3 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje matomi atitvarai, dešinėje pusėje matomas griovys. Eismo įvykio vietoje nėra kelio apšvietimo. Eismas vyksta dvejomis eismo juostomis, po viena eismo juosta į skirtingas puses. Ant važiuojamosios kelio dalies matomas priekiu link (duomenys neskelbtini) gatvės pastatytas, mėlynos spalvos automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visas automobilio kėbulas padengtas purvu. Apžiūrėjus automobilį iš išorės, matomi apgadinimai priekinio bamperio, priekinių žibintų, priekinio kapoto, priekinio dešinės pusės sparno, priekinio kairės pusės sparno. Apžiūrint automobilio vidų, matomos suveikusios priekinės oro pagalvės. Už minėto automobilio matomas viduryje kelio pastatytas pilkos spalvos automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilio išorę, matomi priekinės dalies apgadinimai: priekinio bamperio, priekinio kapoto, priekinių žibintų, priekinio dešinės pusės sparno, priekinio kairės pusės sparno. Apžiūrint automobilio saloną, matomos suveikusios priekinės oro pagalvės. Automobilio priekinės keleivio, abi galinės durelės bei bagažinė neatsidaro. Automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuojamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t. b. l. 22–31).
Iš 2023 m. spalio 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – keleivinis automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas automobilio priekis: priekinis bamperis, priekinis kapotas, priekiniai žibintai, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas. Pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės – nenustatyti. Padangų protektorių brėžinys – nenustatytas. Padangų būklė – nenustatyta, protektoriaus piešinio gylis. Krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas, sugadinimas – krovinio nėra. Stabdžių sistemos manometro parodymas – nenustatytas. Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis – pavarų perjungimo svirtis darbinėje padėtyje. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimas. Vairo mechanizmo būklė – nenustatyta. Stabdžių sistemos būklė: kojinio (pagrindinio) stabdžio – nenustatyta, rankinio (stovėjimo) stabdžio – nenustatyta. Apšvietimo signalų prietaisų būklė – priekiniai žibintai apgadinti. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė – langų valytuvai, veidrodžiai tvarkingi. Kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai – nenustatyti (1 t., b. l. 35–44).
Iš 2023 m. spalio 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – keleivinis automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas automobilio priekis: priekinis bamperis, priekinis kapotas, priekiniai žibintai, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas. Pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės – nėra. Padangų protektorių brėžinys – nenustatytas. Padangų būklė – nenustatyta. Krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas, sugadinimas – krovinio nėra. Stabdžių sistemos manometro parodymas – nenustatytas. Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis – pavarų perjungimo svirtis darbinėje padėtyje. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimas. Vairo mechanizmo būklė – nenustatyta. Stabdžių sistemos būklė: kojinio (pagrindinio) stabdžio – nenustatyta, rankinio (stovėjimo) stabdžio – nenustatyta. Apšvietimo signalų prietaisų būklė – priekiniai žibintai apgadinti. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė – užpakalinio valytuvo nėra, valytuvai tvarkingi. Kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai – sankabos mechanizmas nebeveikia (1 t., b. l. 45–53).
Iš 2023 m. spalio 2 d. transporto priemonės aprašo nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2009, spalva – pilka, VIN: (duomenys neskelbtini), spidometro duomenys – nenustatyti. Savininkas – S. J.. Techninė būklė – visas automobilio kėbulas yra subraižytas, apgadintas visas automobilio priekis, iššovusios automobilio pagalvės (1 t., b. l. 54–55).
Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo ir automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – S. J. (1 t., b. l. 59–60).
Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje – 3 520 eurų su PVM (1 t., b. l. 61).
Iš 2023 m. spalio 2 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tikrinamas P. K. blaivumas, kuriam 2023 m. spalio 2 d. 21.25 val. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas, o 21.41 val. nustatytas 1,76 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 62–63).
Iš 2023 m. lapkričio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad H. M. 2023 m. spalio 2 d. po eismo įvykio nustatyti odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinėje bei juosmens šonuose. Nubrozdinimai atsiradę eismo įvykyje nuo trauminio kontakto su saugos diržu. Iš pateiktų duomenų sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Duomenys apie sužalojimus neprieštarauja užduotyje išdėstytoms įvykio aplinkybėms ir laikui (1 t., b. l. 104–105).
Iš 2023 m. gruodžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. konstatuoti odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2023 m. spalio 2 d. A. S. susižalojant į automobilio salono dalis (1 t., b. l. 111–113).
Iš 2023 m. lapkričio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. M. 2023 m. spalio 2 d. po eismo įvykio skundėsi dešinio peties ir mentės srities skausmu. Apžiūrėjus ir atlikus tyrimus jokių objektyvių morfologinių traumos požymių (sužalojimų) nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti (1 t., b. l. 128–130).
Iš 2023 m. gruodžio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sekančią dieną po eismo įvykio, t. y. 2023 m. spalio 3 d., šeimos gydytoja, apžiūrėjusi R. M., konstatavo paviršinių sužalojimų skaudamose vietose, o būtent: kairio dilbio patinimą ir odos nubrozdinimus, kairio kelio vidinės pusės nubrozdinimus bei plačią poodinę kraujosruvą pilvo apatinėje dalyje. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2023 m. spalio 6 d. (4 dienoms). Sekančio vizito metu objektyvios apžiūros statusas yra žodis į žodį perkaltas ankstesnio vizito, t. y. 2023 m. spalio 3 d. apžiūros tekstas. Jokių papildomų sužalojimų neaprašyta, sveikimo dinamika neatspindėta. Nedarbingumo pažymėjimas pratęstas iki 2023 m. spalio 13 d. (11 dienų). Nustatyti paviršiniai sužalojimai (odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o išduotas ilgesnis nei dešimties dienų trukmės nedarbingumo pažymėjimas, vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, domėn neimamas kaip neturintis objektyvaus pagrindo. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti patirti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 157–159).
Iš 2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūnės K. R. kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20231002-212307UTC+0300“. Atsidarius vaizdo įrašą „PSS-20231002-212307UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė: 27 min. 41 sek. 22 sek. pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Šalikelėje stovi daug žmonių ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, viduryje asfaltuotos gatvės stovi du automobiliai. 41 sek. pareigūnai pereina gatvę ir nueina prie šalikelėje stovinčių žmonių ir pasiteirauja, kas iš jų yra vairuotojas. 57 sek. pareigūnė prieina prie vidury asfaltuotos gatvės stovinčių automobilių. Vienas iš automobilių yra pilkos spalvos, kitas tamsios spalvos. Abu automobiliai yra sudaužyti. 2 min. 30 sek. alkotesteriu tikrinamas vyro žilais plaukais (vieno iš automobilių vairuotojų) apsvaigimas nuo alkoholio. 2 min. 47 sek. tarnybiniame automobilyje sėdintis pareigūnas alkotesteriui supypsėjus sako: „vienas aštuoni aštuoni“. Pareigūnė paaiškina, kad už 15 min., reikės pakartotinai pasitikrinti girtumą. 3 min. vyras žilais plaukais (kurio girtumas buvo tikrintas), kartu su pareigūne nueina prie pilkos spalvos automobilio. Vyras žilais plaukais vis bando atidaryti automobilio dureles, bagažinę, tačiau jam nepavyksta atidaryti. Pareigūnė nusprendžia tapatybę nusistatyti pagal vyro žilais plaukais vardą ir pavardę. 6 min. 50 sek. pareigūnė vyro žilais laukais paprašo pasakyti vardą ir pavardę. Vyras atsako: „P. K.“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad P. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį. 18 min. 01 sek. P. K. pakartotinai alkotesteriu tikrinamas girtumas. 18 min. 20 sek. pareigūnas parodo alkotesterį, ant kurio matosi girtumo laipsnis ir pasako: „vienas septyni šeši“. Pareigūnė paaiškina, kad P. K. gresia baudžiamoji atsakomybė. 19 min. pareigūnė nueina fotografuoti įvykio vietą (1 t., b. l. 178–181).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
P. K. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų K. R., S. J., R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, specialisto išvadas, kitų objektų apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą, kelių eismo įvykio apžiūros protokolą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2023 m. spalio 2 d. apie 21.13 val., adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 21.40 val. patikrinimo metu jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojos K. R. parodymai, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pusiausvyra buvo nestabili ir kiti byloje esantys rašytiniai bei daiktiniai įrodymai. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius ir teigė, kad prieš valandą vartojo alkoholio. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad tikrinant kaltinamojo neblaivumą, pirmuoju tikrinimu 2023 m. spalio 2 d. 21.25 val. jam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 2023 m. spalio 2 d. 21.40 val. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, kaltinime buvo nurodyti abu kaltinamajam nustatyti girtumo laipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 4 punktą, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad P. K. 21.25 val. buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, paliekant tik aplinkybę, kad P. K. 21.40 val. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Ši kaltinimo korekcija nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl leistina.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis P. K. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį S. J. atsakomybėn (2 t., b. l. 39–40). Kaltinamasis P. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 37–38), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 34–36), dirba (2 t., b. l. 29–30), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 32–33), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 98), padarytas nesunkus nusikaltimas, inkriminuojama nusikalstama veika žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
S. J. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 41). S. J. neteistas (2 t., b. l. 45–46, 102), dirba (2 t., b. l. 43–44), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 47–49, 100–101), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 50), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus ryšys, jie nuolat bendrauja, padeda vienas kitam. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad S. J. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoju, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis P. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojo S. J. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, neskiriant užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).
Nustatyta, jog P. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,76 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors P. K. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. spalio 5 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“.
Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, sukeltus padarinius, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad P. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaltinamasis vairavo trečiajam asmeniui S. J. priklausantį automobilį. Transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3 520 eurų. Kaltinamasis parodė, kad šios transporto priemonės vertė yra 2 000 Eur, iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir S. J., teigdamas, kad būtent už tokią sumą ketino parduoti jam priklausantį automobilį ir būtent už tokią kainą parduodami analogiški automobiliai ir šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, teismas vertina, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržanti jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, iš kaltinamojo P. K. išieškotina dalis, konfiskuotino automobilio „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 eurų.
Kiti klausimai
Kaltinamajam P. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 12–23), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
kompaktinis diskas su kūno kameros vaizdo įrašais, supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 181), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje;
P. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
P. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti P. K., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti P. K. ir laiduotojui S. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. spalio 5 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš P. K. valstybės naudai konfiskuoti dalį S. J. priklausančio automobilio „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 000 (du tūkstančius) eurų. Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
kompaktinį diską su kūno kameros vaizdo įrašais, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;
P. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Teisėja Vilma Tamošaitienė