Administracinio nusižengimo byla (S)

                 Nr. A2.-1964-736/2018 

                 Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00212-2018-7

                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                       1.2.1; 1.4.3; 3.1.2; 21.9.10

       KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Algimantas Brigadierius, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. U., (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

S. U., pakartotinai panaudojo savo, kaip motinos valdžią, priešingai savo mažamečių vaikų G. B., (duomenys neskelbtini), M. B. gimusios (duomenys neskelbtini), R. B., (duomenys neskelbtini) ir R. B., (duomenys neskelbtini) interesams, kadangi 2018 m. birželio 23 d., apie 17.35 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, jai buvo nustatytas 2,08 promilės neblaivumo laipsnis, todėl negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais.  

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. U. rašytiniame paaiškinime (b. l. 1) savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi.  

Be pačios S. U. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas (b. l. 1-2); policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 3); vaiko perdavimo aktu (b. l. 4); asmens paaiškinimu (b. l. 5); alkoholio matuoklio rezultatų suvestine (b. l. 6-7); raštais dėl informacijos apie S. U. ir A. B. šeimą(b. l. 8, 9); išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 10-11), kita bylos medžiaga.  

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia privalo būti naudojama, o vaikai privalo būti tėvų auklėjami. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad S. U., būdama neblaivi, nesugebėjo tinkamai pasirūpinti ir prižiūrėti vaikų. Taigi, S. U. tokiais veiksmais netinkamai panaudojo savo kaip motinos valdžią prieš vaikus, kas yra nesuderinama su anksčiau nurodytomis motinos pareigomis, todėl tokia jos veika atitinka ANK 73 straipsnio 2 dalies sudėtį, dėl to ji baustina.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažįsta kaltę, gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybė sunkinanti aplinkybė – nusižengimą padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Įvertinus byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

S. U., (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Išaiškinti S. U.: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK: 18088568359 numerį, priešingu atveju, įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

  Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas                                                                                  Algimantas Brigadierius