Nr. DOK-2042

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00634-2023-5 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės, 

susipažinusi su 2025 m. gegužės 27 d. paduotu ieškovės UAB „Let‘s Jet“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB ,,Let‘s Jet“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Let‘s Jet“ ieškinį atsakovei ,,Hakair Limited“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – AB ,,AviaAM Leasing Service Centre“, T. G., ,,PT Garuda Maintenance Facility Aero Asia Tbk“, ,,Sterling Asset Management and Trustees Limited“, A. O. K.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB ,,Let‘s Jet“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį. 

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 12, 178 straipsnius, 177 straipsnio 3 dalį ir 197 straipsnio 2 dalį, spręsdami dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kai byloje yra sprendžiamas klausimas dėl viešame registre turimo registruoti juridinio fakto (juridinio asmens buvimo įsteigtu konkrečiu momentu) egzistavimo. Nors byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kuris apskritai būtų patvirtinęs Britų Mergelių Salų bendrovės Haglag įsteigimą ir egzistavimą bet kuriuo praeities momentu ir ieškovė buvo pateikusi įrodymus, jog šiuo metu apie tokios bendrovės registraciją jokiame registre jokios informacijos nėra, tačiau teismas vis tiek laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė tokios bendrovės neegzistavimo. Toks teismo aiškinimas pažeidžia ne tik įrodymų pakankamumo principą, bet ir principą, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam tikros aplinkybės buvimą, o ne jos nebuvimą įrodinėjančiai šaliai. Todėl ieškovė šiuo kasaciniu skundu kelia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus – ar tais atvejais, kai civilinėje byloje viena šalis remiasi oficialiai registruojamo ir turimo išviešinti juridinio fakto nebuvimu, o kita šalis teigia šį faktą buvus, tačiau negali pateikti jokių jo buvimo įrodymų, minėto juridinio fakto neegzistavimo konkrečiu bylai aktualiu momentu įrodinėjimo pareiga vis tiek tenka šio juridinio fakto neegzistavimu besiremiančiai šaliai? Ar juridinio asmens vardu sudarytas sandoris yra pakankama aplinkybė, kuria remdamasis teismas gali preziumuoti tokio juridinio asmens egzistavimą nurodyto sandorio sudarymo metu bei laikyti jį nepaneigtu, jei byloje yra pateikti duomenys, jog šiuo metu jokiame viešame registre jokių duomenų apie minėtą juridinį asmenį nėra? Ar šaliai, kuri skelbiasi konkretaus juridinio asmens teisių perėmėja, negalint pateikti jokių tokio juridinio asmens buvusio įsteigimo ir registracijos įrodymų, teismas neturėtų preziumuoti tokio juridinio asmens neegzistavimo ir jo egzistavimo įrodinėjimo pareiga neturėtų tekti minėtai šio asmens teisių perėmimu besiremiančiai šaliai? 

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 57 straipsnio 3 dalį, pripažindami atsakovės Hakair advokato teisę savo įgaliojimus atstovauti byloje grįsti tik savo patvirtintu teisinių paslaugų sutarties išrašu, nors byloje kilo ginčas dėl Hakair vardu tokius sandorius galinčių sudaryti asmenų kompetencijos ir apskritai – kokie asmenys Hakair vardu turi teisę sudarinėti sandorius. Nors CPK 57 straipsnio 3 dalis tiesiogiai numato galimybę advokato įgaliojimus atstovauti patvirtinti su klientu sudarytos sutarties išrašu, tačiau ieškovė kasaciniu skundu kelia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus – ar paties advokato patvirtintas atstovavimo (teisinių paslaugų) sutarties su klientu išrašas yra visais atvejais pakankamas advokato įgaliojimams byloje pagrįsti bei prilyginamas pačios sutarties (jos kopijos) pateikimui? Ar tokios sutarties išrašo pateikimas yra pakankamas, kai byloje yra keliamas klausimas dėl advokato įgaliojimų tikrumo, tokius įgaliojimus neva suteikusio kliento valdymo organo (jo nario) įgaliojimų ir paties kliento veiklos fiktyvumo? Ar byloje keliant klausimą dėl advokato įgaliojimų atstovauti egzistavimo ir advokatui negalint pateikti tokius įgaliojimus patvirtinančios sutarties originalo ar kopijos, tokios sutarties išrašas, patvirtintas paties advokato, vis tiek turi būti laikomas pakankamu įgaliojimų atstovauti patvirtinimu? 

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 98 straipsnio 1 dalį, Hakair patirtomis bylinėjimosi išlaidomis už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą pripažindami paties advokato atliktus mokėjimus iš vienos savo vardu atidarytos sąskaitos į kitą savo vardu atidarytą sąskaitą. Dėl to ieškovė kelia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus – ar bylinėjimosi išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pagrindimu gali būti paties advokato sau atlikti mokėjimai? Ar advokato sąskaitos paties advokato deklaratyvus įvardijimas depozitine savaime leidžia iš jos išmokėtas lėšas savaime laikyti kliento išlaidomis, jei nėra pateiktas įrodymas, jog toks mokėjimas buvo atliktas lėšomis disponuojant būtent konkretaus kliento vardu? Ar vien tik aplinkybė, kad advokatas į savo sąskaitą yra gavęs klientui turinčias priklausyti lėšas, leidžia advokato mokėjimą iš tokios sąskaitos laikyti kliento patirtomis išlaidomis, jei byloje nėra pateikta nei depozitinės sąskaitos sutartis, nei jokie įrodymai, kad tokiomis lėšomis advokatas disponuoja kliento vardu? 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai Virgilijus Grabinskas 

                                                                                                   Andžej Maciejevski 

        Agnė Tikniūtė