VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,

 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų ekspertas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės UAB „Statybų ekspertas“ 483,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Pareiškėja prašyme akcentuoja, kad atsakovei prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes yra nekilnojamojo turto savininkė. Pareiškėja siuntė atsakovei pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovė rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Teigia, kad šiuo atveju pagrindų, dėl kurių atsakovas galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą arba norminių teisės aktų pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo galėtų būti atleistas, nėra.

Teismui pareikalavus pateikti paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, pareiškėja 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė paaiškinimus, kad skundą palaiko.

Teismui pareikalavus pateikti paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, 2020 m. spalio 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 286,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. už nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė UAB „Statybų ekspertas“ atsiliepime su pareikštu prašymu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. el-13240-643/2019 pareiškėjos reikalavimas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo atmestas, todėl prašo šią dalį pareiškėjos prašyme išdėstytų reikalavimų palikti nenagrinėtais, kitą dalį – atmesti. Nurodo, kad nors atsakovei nuosavybes teise ir priklauso nekilnojamasis turtas prašyme nurodytu adresu, tačiau ji jokios veiklos jame nevykdo, objektas nenaudojamas, atsakovė nurodo, kad jai taikoma lengvata pagal statybos leidimą. Taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

2020 m. spalio 27 d. teisme gauta atsakovės nuomonė, kad ji prieštarauja patikslinto skundo priėmimui.

 Teismas

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Statybų ekspertas“ ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

2010 m. sausio 28 d. raštu Nr. S12-261-(17.25) „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą“ Druskininkų savivaldybės administracija informavo pareiškėją ir atsakovę, kad atsižvelgiant į Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų suteikimo prašymų nagrinėjimo komisijos nutarimą (Komisijos 2010 m. sausio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 2) administracinės paskirties pastatui (patalpoms), adresu (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos lengvata taikytina statybos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto datos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gegužės 16 d. rašte taip pat nurodyta, kad vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turi būti sumokėta.

  Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1340-643/2019 pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės 196 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, buvo atmestas. 

2020 m. spalio 16 d. pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 286,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. už nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. pateikė prieštaravimą dėl patikslinto skundo priėmimo ir 2020 m. spalio 29 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos 2020 m. spalio 16 d. pateiktą patikslintą skundą. Taigi teismas nagrinėja pareiškėjos pradiniame skunde išdėstytus reikalavimus. Byloje kilo ginčas dėl UAB „Statybų ekspertas“ nesumokėtos 483,29 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. už atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

1.       Dėl tapačių reikalavimų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje dalis pareiškėjos reikalavimų sutampa su tais, kuriuos išsprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1340-643/2019: reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į tai, teismas bylos dalį dėl pareiškėjos prašyme nurodytų reikalavimų, kuriais ji prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo  2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini),  nutraukia.

2.       Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi LVAT yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kurios nuosekliai laikosi (pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4298-492/2015, 2016 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1085-442/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-892-556/2016, 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016, 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1178-756/2016 ir kt.) ir nuo kurios nukrypti nėra pagrindo.

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad  jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi pareiškėja vietinę rinkliavą atsakovei nagrinėjamu atveju apskaičiuoti galėjo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Taigi teismas, taikydamas ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti, atmeta pareiškėjos reikalavimą iš atsakovės priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).

3.       Dėl lengvatos taikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką Druskininkų savivaldybėje reglamentuoja Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Druskininkų savivaldybės 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 „Dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 15 d.) (toliau – ir Nuostatai).

Nuostatuose nustatyta, kad ši vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai (4.4 papunktis). Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti Rinkliavą (4.5 papunktis). Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – pareiškėja (6 punktas). Nesumokėta Rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių paslaugomis (37 punktas). Pareiškėja yra atsakinga už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą (45 punktas).

Taigi teismas atmeta atsakovės argumentus dėl netinkamo subjekto, nes akivaizdu, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius ir išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą. Analogiškos praktikos laikosi LVAT (2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3684-438/2016).

Iš pareiškėjos byloje pateikto 2010 m. sausio 28 d. rašto Nr. S12-261-(17.25.) „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą“, matyti, kad administracinės paskirties pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra taikoma vietinės rinkliavos lengvata statybos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto datos bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gegužės 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie minimo statinio pripažinimą tinkamu naudoti, teismui pareikalavus, jų nepateikė ir pareiškėja, teismas laiko, jog administracinės paskirties pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) vietinės rinkliavos lengvata buvo taikoma laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 16 d.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir teismų praktiką, į Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų suteikimo prašymų nagrinėjimo komisijos nutarime (Komisijos 2010 m. sausio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 2) atsakovei taikytą lengvatą (statybos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto datos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gegužės 16 d.), atmeta pareiškėjos reikalavimą iš atsakovės priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad patikslintame skunde pareiškėja minėtų reikalavimų, kuriuos teismas atmetė dėl ieškinio senaties ir dėl lengvatos, bei reikalavimų, kurių atžvilgiu bylos dalį nutraukė, atsisakė.

4.       Dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Nuostatuose nustatyta, kad rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pastovioji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektui, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 100 kv. m nekilnojamojo turto ploto pagal VĮ Registrų centro duomenyse nustatytą pagrindinę tikslinę pastato naudojimo paskirtį (16 punktas). Kintamoji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektui, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 100 kv. m nekilnojamojo turto ploto pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio kiekio) normą objekto paskirčiai (17 punktas). Pagal Registro duomenis rinkliavos administratorius (pareiškėjas) parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas, mokėjimo terminus bei pateikia rinkliavos mokėtojams (24 punktas). Rinkliavos mokėtojai gali visą rinkliavą sumokėti iš karto arba dalimis, bet ne mažiau nei ¼ iki metų kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (26 punktas). Prašymas dėl vietinės rinkliavos grąžinimo ar užskaitymo savivaldybės administracijai turi būti pateiktas per vienerius kalendorinius metus nuo grąžinti prašomos rinkliavos sumokėjimo dienos (32 punktas). Mokėtojai gali susimažinti tik kintamąją rinkliavos dedamąją dalį, jei Nuostatų 39–41 punktų nustatyta tvarka pateikia administratoriui atitinkamus duomenis, deklaruoja, jog nesinaudos turtu ilgiau nei vieną ketvirtį. Pažymėtina, kad nepateikus nurodytų duomenų administratorius pagrįstai ir teisėtai už deklaruotą laikotarpį priskaičiuoja kintamosios rinkliavos dedamąją dalį (Nuostatų 42 punktas).

LVAT jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ji nėra sudariusi sutarties.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, įspėjimai, 2020 m. liepos 31 d. pažyma, 2020 m. spalio 16 d. pažyma ir pareiškėjos paaiškinimai) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovė nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nesumokėjo 286,48 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (13,64 Eur x 19 mėnesių + 13,66 Eur x 2 mėnesiai). Todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjos reikalavimas dėl 286,48 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės pareiškėjos naudai už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. laikomas pagrįstu ir tenkintinas.

Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl rinkliavos nemokėjimo, nes vyksta statybos, ji nesinaudoja objektu, neturi šiukšlių konteinerio, atliekos nesusidaro. Pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. T1-239 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos“ lengvata suteikiama ne automatiškai, o Druskininkų savivaldybės administracijai pateikus prašymą ir nustatytus dokumentus (2 punktas). Nepateikus visų 2 punkte nurodytų dokumentų, vietinės rinkliavos lengvata netaikoma (4 punktas). Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad kreipėsi dėl lengvatos taikymo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pažymėtina, kad analogiškos praktikos Druskininkų miesto savivaldybėje buvo laikomasi ir iki atsakovei buvo suteikta lengvata: Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų suteikimo prašymų nagrinėjimo komisijos nutarime (Komisijos 2010 m. sausio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 2) nurodyta, kad atsakovei taikoma lengvata (statybos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto datos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gegužės 16 d.), tačiau nurodyta, kad vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turi būti sumokėtas. Taigi atsakovė iš praktikos žinojo / turėjo žinoti, kad lengvata taikoma tik esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms.

5.       Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja kartu su prašymu teismui pateikė dokumentus (2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00579 ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 3481), pagrindžiančius pareiškėjos patirtas 9,68 Eur išlaidas, sumokėtas advokatui Raimondui Simonavičiui už advokato prašymo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą parengimą ir pateikimą teismui, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas patenkintas iš dalies (patenkinta 59 procentai pradinio reikalavimo), gali būti sprendžiama dėl dalies pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų priteisimo (9,68 Eur x 0,59 = 5,71 Eur).

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131? straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu. Įvertinus prašymo parengimo kokybę (nurodoma, kad lengvatų nėra, nors prieduose pridedamą lengvatą patvirtinantis raštas), tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur, kuriuos sumokėjo advokatui Vaidui Batūrai už susipažinimą su dokumentais, situacijos teisinį vertinimą, teisinius patarimus ir konsultaciją, pastabas rengiamiems dokumentams. Pateikia 2020 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. 055 ir 2020 m. lapkričio 11 d. SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 153.

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas patenkintas iš dalies (patenkinta 59 procentai pradinio reikalavimo, 41 procentas pradinio reikalavimo atmesta), gali būti sprendžiama dėl dalies atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo (500 Eur x 0,41 = 205 Eur).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1.

Atsakovės prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodytas konsultacijų teikimo laikas (teismas tai vertina kritiškai, nes atsakovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas privalo detalizuoti savo prašymą), tačiau iš bylos proceso eigos matyti, kad atsakovė su advokatu galėjo konsultuotis 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, kai gavo skundą ir patikslintą skundą. Taigi išlaidoms už teisines konsultacijas taikytinas 2020 m. I  ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1381 Eur. Vadinasi už vieną valandą teisinių konsultacijų maksimaliai gali būti priteisiama 138,1 Eur (1381 Eur x 0,1).

Atsakovės prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodytas advokato konsultacijų laikas (tai vertintina kritiškai), tačiau iš prašomo priteisti dydžio teismas daro išvadą, kad su advokatu atsakovė konsultavosi 3,6 val. (500 Eur / 138,1 Eur).

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga, pagal savo specifiką skundo reikalavimai nepriskirtini naujiems teisės aiškinimo klausimams), ginčo sumos dydį (pareiškėja prašė priteisti 483,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų), suformuotą nuoseklią LVAT praktiką šios kategorijos bylose, į faktą, kad advokatas teikė tik konsultacijas byloje, tačiau procesinius dokumentus ruošė pats atsakovas, teisingumo ir protingumo kriterijus sprendžia, kad atsakovei teisinga priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Atsakovė atsiliepime prašo pareiškėjai taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesine teise, nes pareiškėja antrą kartą kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., o administracinėje byloje Nr. eI-1340-643/2019 buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad skiriasi laikotarpiai, už kuriuos yra prašoma priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys negali būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas procesu (ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašyme nurodytų reikalavimų, kuriais ji prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“
(į. k. 300632679) 286,48 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 48 euro centus) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ (į. k. 250135860) naudai.

Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą. 

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ (į. k. 250135860) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ (į. k. 300632679) naudai priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                Beata Martišienė