Civilinė byla Nr. e2-1695-585/2019

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00832-2017-9

        Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namai „V.V.V.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namai „V.V.V.“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo trečiuoju darbotvarkės klausimu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) prekybos namai „V.V.V.“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2019 m. rugpjūčio 7 d. BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo hipotekos kreditorei). Minėtu nutarimu kreditoriai nutarė įmonės turtą perduoti įkaito turėtojai UAB „Testona“. Skundo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

2.       Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB prekybos namai „V.V.V.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir BUAB „Manfula“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo hipotekos kreditorei) vykdymą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Testona“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. tenkino trečiojo asmens UAB „Testona“ atskirąjį skundą ir panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, o pareiškėjos (apeliantės) UAB prekybos namai „V.V.V.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. 

4.       UAB prekybos namai „V.V.V.“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties panaikinimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pasisakęs, kad įvertinus atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo prieiti išvados, kad apeliantė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, UAB prekybos namai „V.V.V.“ atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

5.       Pareiškėja (apeliantė) ginčydama 2019 m. rugpjūčio 7 d. BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo hipotekos kreditorei) iš esmės nesutiko su nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) – perdavimu hipotekos kreditoriui dėl to, kad tokiu būdu hipotekos kreditorius būtų faktiškai atleistas nuo dalies administravimo išlaidų dengimo, t. y. skundu pareiškėja iš esmės ginčijo administravimo išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius, kurie priklauso sumokėti hipotekos kreditoriui dėl to, kad jam yra perduodamas įkeistas turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad duomenų, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia procedūrinius reikalavimus nėra pateikta. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditoriams buvo pranešta tinkamai. Kartu su pranešimu kreditoriams buvo pateikta susirinkimo medžiaga. 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkime dalyvavo 62,12 proc. balsų turinčių kreditorių, todėl kreditorių susirinkimas galėjo vykti. 59,82 proc. balsų turinčių kreditorių balsavo už skundžiamą nutarimą (dėl nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo hipotekos kreditorei). Teismas atkreipė dėmesį, jog procedūrinių pažeidimų nenurodo pareiškėja, tokių pažeidimų nenustatė ir teismas. Atitinkamai, teismas pripažino, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų.

8.       Teismas pareiškėjos teiginius, kad iš kreditorių susirinkimo protokolo duomenų yra neaišku, už kokią sumą yra perduodamas su įkeistu turtu neatsiejamai susijęs turtas, ar pasiūlyta 20 000 Eur hipotekos kreditoriaus dengtina suma apima ir administravimo išlaidų dengimą iš neįkeisto turto perdavimo, ar nurodyta įkaito turėtojui įkeisto turto perdavimo suma (752 378 Eur) apima ir turto, neatsiejamai susijusio su šiuo turtu, perdavimo kainą, o jei ne – tai kokia šio turto perdavimo kaina ir kt., vertino kaip subjektyvius pareiškėjos pamąstymus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kilusius klausimus galėjo spręsti atvykusi į kreditorių susirinkimą, tačiau pasirinko savo teises ir teisėtus interesus ginti balsuodama raštu. Teismas atkreipė dėmesį, jog projektas pareiškėjai buvo pateiktas prieš 7 dienas iki susirinkimo, todėl sprendė, kad ji turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti visus jai iškilusius klausimus.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėja įrodinėja, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), kuri nustato administravimo išlaidų dengimą, t. y. pareiškėjos manymu yra nustatyta neproporcinga administravimo išlaidų dalis, kurią turi sumokėti UAB „Testona“. Su tokia pareiškėjos pozicija nesutikdamas teismas pažymėjo, kad teismų praktika nustato, kad realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą (įkeistą ir neįkeistą), tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Vadovaujantis teismų praktika iš įkeisto turto pardavimo lėšų gali būti apmokamos tik tos administravimo išlaidos, kurios buvo patirtos iki turto pardavimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog administratorius nurodė, kad BUAB „Manfula“ nuosavybės teise priklausančio tiek įkeisto, tiek neįkeisto turto realizavimo procedūros vis dar yra vykdomos, todėl gautos pajamos nėra aiškios. Teismas, įvertinęs tai, kad ne visas turtas yra realizuotas, sprendė, kad tikslus ir visų kreditorių interesus atitinkantis administravimo išlaidų dengimo proporcijų apskaičiavimas gali būti atliekamas tik bankroto proceso pabaigoje. UAB „Testona“ nurodė argumentus, kodėl siūlė tvirtinti 20 000 Eur sumą, t. y. ji nurodė, jog yra nuomojamas jai įkeistas nekilnojamojo turto kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini). Už nuomą bendrovė gavo ir gauna kasmėnesines pajamas, o turtas dėl vykdomos nuomos dėvisi. Šį argumentą teismas vertino kaip nesudarantį pagrindą mažinti administravimo išlaidų dalį, nes priimdama įkaitą UAB „Testona“ nenustatė draudimo juo naudotis ar nuomoti. Teismas sutiko su tuo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. kai baigėsi terminas nutarimui apskųsti ir jeigu jis nebus apskųstas, toliau naudojant turtą (kadangi turtas ir toliau nuomojamas ir pajamas gauna atsakovė), galima pripažinti, kad UAB „Testona“ tampa savininke ir nuomininkas nebemoka nuomos mokesčio BUAB „Manfula“ ir dėl šios priežasties nuomos sumą už minėtą laikotarpį būtų galima prilyginti prisidėjimui prie administravimo išlaidų dengimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pardavus visą įmonės turtą ir apskaičiavus administravimo išlaidų proporcijas, UAB „Testona“ tenkanti išlaidų dalis galės būti tikslinama.

10.       Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, darė išvadą, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidžia kreditorių ir pačios įmonės interesų, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Tokią išvadą teismas padarė, nes pareiškėja argumentų dėl šių pažeidimų nenurodė.

11.       Pareiškėja taip pat nurodė, jog skundžiamu nutarimu UAB „Testona“ atleidus nuo dalies administravimo išlaidų apmokėjimo, reiškia, jog tą dalį, nuo kurios mokėjimo yra atleidžiamas hipotekos kreditorius, teks padengti iš lėšų, kurios galėtų būti skirtos bendrovės kreditorių reikalavimų dengimui. Teismas įvertinęs pareiškėjos kreditorinio reikalavimo dydį (0,009 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos), taip pat tai, kad pareiškėja nenurodė konkrečios sumos, nuo kurios apmokėjimo, skundžiamu nutarimu atleistas hipotekos kreditorius, sprendė, kad skundžiamas nutarimas finansiškai neturės įtakos pačiai pareiškėjai, proporcingai su kitais kreditoriais mokant administravimo išlaidas.

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       Apeliantė UAB prekybos namai „V.V.V.“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir jos skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų. Kreditorių susirinkimą organizuojant, jį vedant, skaičiuojant balsus ir rengiant susirinkimo protokolą bei jį pasirašant buvo padaryti mažiausiai du procedūriniai pažeidimai, kurių pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neaptarė, nors turėjo tą padaryti ex officio (pagal pareigą). Vieną iš pažeidimų apeliantė nurodo aplinkybę, kad teismui pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas pasirašytas bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“ laikinai einančios direktorės pareigas A. B., nors kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsus skaičiavo sekretorė G. O.. Be to, su protokolu teismui nebuvo pateikta jokių A. B. įgaliojimų veikti bankrutavusios UAB „Manfula“ ar MB „Nemokumo valdymas“ vardu. Antras pažeidimas buvo atliktas, nes Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, kurios finansinis reikalavimas sudaro 10,868 proc., savo balsavimo raštu biuletenį pateikė nepasirašytą, jame nebuvo nurodyta, kad jis pasirašytas elektroniniu parašu, todėl toks biuletenis negalėjo būti priimtas, o Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba įtraukta į dalyvavusių susirinkime kreditorių sąrašą kaip balsavusi raštu. Taigi atsižvelgiant į tai, ginčijamame susirinkime iš tiesų nebuvo kvorumo ir nutarimai priimami būti negalėjo.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apeliantės reikalavimo dydį kaip nereikšmingą, tuo pažeisdamas jos teises.

12.3.                      Apeliantė nepasiūlė ginčijamo nutarimo projekto ir jai nėra žinoma, kodėl buvo pasirinkta būtent 20 000 Eur suma, kuria UAB „Testona“ turėtų dengti administravimo išlaidas. Todėl apeliantė neturi pareigos nurodyti konkrečios administravimo išlaidų sumos. Apeliantės nuomone, nutarime būtų užtekę nurodyti, jog „UAB „Testona“ apmoka dalį administravimo išlaidų sumos, kuri apskaičiuojama proporcingai nuo gautų įplaukų realizavus/perdavus įkeistą turtą ir neįkeistą turtą. Pareiškėjos vertinimu pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad pareiškėja nenurodė konkrečios sumos, nuo kurios sumokėjimo, jos nuomone, skundžiamu nutarimu atleistas hipotekos kreditorius, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą byloje jai neįsigilindamas į ginčo esmę.

12.4.                      Pareiškėjos netenkina teismo išvada, kad ji turėjo galimybę dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame kelti klausimus bei dalintis savo pastebėjimus. Apeliantės vertinimu byloje esančius neaiškumus turėjo pašalinti pirmosios instancijos teismas. Tačiau teismas neatskleidė nutarimo turinio, kas, apeliantės vertinimu, yra prilyginama bylos esmės neatskleidimui.

13.       BUAB „Manfula“ bankroto administratorius atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašo klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties panaikinimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

13.1.                      Apeliantė tik atskirajame skunde teikia naujus nutarimo panaikinimo pagrindus, kurių neskundė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atsakydama į naujus nutarimo panaikinimo pagrindus, atsakovė nurodo, kad G. O. dėl objektyvių priežasčių (teisėto nebuvimo darbe) negalėjo pateikti teismui kreditorių susirinkimo protokolo, todėl tai atliko BUAB „Manfula“ bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“ laikinai direktorės pareigas ėjusi A. B.. Nors popierinis protokolo variantas buvo pasirašytas kito bankroto administratoriaus įgalioto asmens, tačiau susirinkimo protokolas buvo pateiktas teismui per elektroninių paslaugų portalą ir per bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“ direktorės G. O. paskyrą, dėl ko galima teigti, kad pats protokolas buvo pasirašytas susirinkime išrinkto sekretoriaus ir balsų skaičiuotojo. Dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pateikto biuletenio, administratorius nurodo, kad ji savo balsavimo biuletenį atsiuntė adoc. formatu, kas yra saugus dokumentų pasirašymo būdas, kurį išskleidus parašai nesimato. Taigi, Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba balsavimas pagrįstai buvo įtrauktas į viso balsavimo rezultatus, priešingai nei nurodo apeliantė.

13.2.                      Vertinant tiek ĮBĮ reguliavimą, susijusį su administravimo išlaidų dengimu, tiek teismų praktikos išaiškinimus, žinoma, kad teisės aktai nereglamentuoja kaip ir kada turėtų būti skaičiuojamos (dengiamos) bankroto administravimo išlaidos, kai hipotekos kreditorių (įkaito turėtojų) yra daugiau nei vienas ir toks hipoteka užtikrintas (įkeistas) turtas realizuojamas skirtingu metu. Tokiu būdu, nesant aiškaus reguliavimo, o taip pat aiškios teismų praktikos, kurioje būtų išaiškinti tokie administravimo išlaidų dengimo atvejai, manytina, kad kreditorių susirinkimas, kurio kompetencija taip pat yra ekonominio pobūdžio klausimų sprendimas, turi teisę nustatyti išlaidų dengimo dydžius ir mokėjimo tvarką. Dėl šios priežasties, apeliantės teiginiai, jog kreditorių susirinkimas neturėjo teisės nustatyti administravimo išlaidų tvarkos ir dydžio yra nepagrįsti.

13.3.                      Kai įmonei priklauso ne vienas turto objektas ir tokie turto objektai bankroto procese yra realizuojami skirtingu metu, tai iš paskutiniojo turto objekto gautos pajamos turi prisidėti prie išlaidų, patirtų nuo bankroto bylos iškėlimo iki tokio turto realizavimo momento, dengimo. Dėl to, tik realizavus visą įmonei priklausantį turtą, būtų galima tiksliai nustatyti, kiek iki kiekvieno turto realizavimo momento yra patirtų išlaidų ir kiek tiksliai turi prisidėti tiek skirtingi įkaito turėtojai (hipotekos) kreditoriai, tiek neįkeisto turto pajamos prie išlaidų, atsiradusių iki konkretaus turto realizavimo momento.

13.4.                      Pareiškėjos teiginiai dėl ginčijamo nutarimo abstraktumo ir neapibrėžtumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi turtinio komplekso kainos buvo patvirtintos BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2019 m. sausio 22 d. metu, o pačiame nutarime yra aiškiai išdėstyta, kad UAB „Testona“ perima kompleksą už antrųjų varžytynių kainą, taip pat už antrųjų varžytynių kainą perka komplekso dalį (neįkeistą kilnojamąjį turtas) ir siūlo sumokėti 20 000 Eur dydžio administravimo išlaidas.

14.       UAB „Testona“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo atmesti UAB prekybos namai „V.V.V.“ atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

14.1.                      Atskirojo skundo motyvai dėl esą padarytų procedūrinių reikalavimų pažeidimo priimant BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo įvykusio 2019 m. rugpjūčio 7 d. 3 darbotvarkės klausimu nutarimą, nebuvo nurodyti pradiniame skunde. Vienintelis pateikto skundo argumentas buvo tai, kad yra pažeidžiamos bankrutuojančios UAB „Manfula“ ir kitų jos kreditorių teises, nes šiuo nutarimu hipotekos kreditorius UAB „Testona“ siekia proporcingai nemokėti administravimo išlaidų. UAB „Testona“ šiuos apeliantės atskirojo skundo teiginius vertina kaip nepagrįstus.

14.2.                      UAB prekybos namai „V.V.V.“ skųsdama tik vieną BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo nutarimą (priimtą 3 darbotvarkės klausimu), tačiau kitų šiame susirinkime priimtų nutarimų neskųsdama, pripažįsta, kad kiti nutarimai šiame kreditorių susirinkime yra teisėti, priimti nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų.

14.3.                      BUAB „Manfula“ administratorius yra ne G. O., o MB „Nemokumo valdymas“, todėl kreditorių susirinkimo protokolą, suėjus įstatyme nustatytam terminui, turėjo teisę teismui pateikti, bet kuris įgaliotas MB „Nemokumo valdymas“ darbuotojas. Be to, susirinkimo nutarimai priimti visiems kreditoriams balsavus raštu, nei vienas iš jų nebuvo atvykęs į susirinkimo vietą, išsiuntus susirinkimo protokolą, nei vienas iš kreditorių pastabų dėl protokolo nepateikė, priimtų nutarimų neskundė (išskyrus UAB prekybos namai „V.V.V.“), todėl laikytina, kad priimti nutarimai atitiko balsavusių susirinkime valią ir poziciją išsakytą balsavimo biuleteniuose.

14.4.                      UAB prekybos namai „V.V.V.“ teiginiai, jog hipotekos kreditorius UAB „Testona“ siekia proporcingai nemokėti administravimo išlaidų, yra niekuo nepagrįsti. UAB prekybos namai „V.V.V.“ nepateikė jokių įrodymų, kad administravimo išlaidų dalis, kurią sumoka UAB „Testona“ perimdama hipoteka įkeistą turtą yra mažesnė nei perduodamo įkeisto turto administravimo išlaidos ar neproporcinga bankrutuojančios UAB „Manfula“ administravimo išlaidoms. Be to, ne visas bankrutuojančios UAB „Manfula“ turtas yra parduotas, kad būtų galima nustatyti tikslias proporcijas. Apeliantė teikdama skundą ir taip vilkindama įkeisto turto perdavimą hipotekos kreditoriui tik didina BUAB „Manfula“ administravimo išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimti.

16.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB prekybos namai „V.V.V.“ prašymas dėl 2019 m. rugpjūčio 7 d. BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo hipotekos kreditorei) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Pareiškėja teikdama skundą pirmosios instancijos teismui iš esmės nesutiko su nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) – perdavimu hipotekos kreditoriui dėl to, kad tokiu būdu hipotekos kreditorius būtų faktiškai atleistas nuo dalies administravimo išlaidų dengimo, t. y. pareiškėja iš esmės ginčija administravimo išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius, kurie priklauso sumokėti hipotekos kreditoriui dėl to, kad jam yra perduodamas įkeistas turtas. Taigi, pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo nagrinėjamas hipoteka apsunkinto turto administravimo kaštų paskirstymo klausimas.

Bylos faktinės aplinkybės

18.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Manfula“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „Manfula“ administratoriumi paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Nemokumo valdymas“. Nutartis 2017 m. lapkričio 3 d. įsiteisėjo.

19.       Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Manfula“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. UAB „Testona“ hipoteka užtikrintas 800 000 Eur dydžio reikalavimas. Taip pat UAB „Testona“ nustatyta 3 eilės kreditore su 905 893,10 Eur kreditoriniu reikalavimu.

20.       BUAB „Manfula“ kreditoriai 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo hipotekos kreditoriui“ nutarė: „Perduoti įkaito turėtojui UAB „Testona“ BUAB „Manfula“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (pastatą – administracinį, unikalus Nr.
(duomenys neskelbtini), bendras plotas 951,64 kv. m., statybos metai: 1966 m., pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 885,29 kv. m., 1966 m., kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1966 m.) (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, už pradinę antrųjų varžytynių kainą 753 378 Eur ir įpareigoti UAB „Testona“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo sumokėti 20 000 Eur BUAB „Manfula“ administravimo išlaidų. Parduoti UAB „Testona“ neįkeistą nekilnojamąjį turtą, neatsiejamai susijusį su šiuo nekilnojamuoju turtu, už jo pardavimo antrosiose varžytynėse kainą. Perdavus UAB „Testona“ BUAB „Manfula“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (pastatą – administracinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 951,64 kv. m., statybos metai: 1966 m., pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 885,29 kv. m., 1966 m., kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1966 m.) (duomenys neskelbtini), įpareigoti bankroto administratorių išregistruoti hipoteką šiam turtui“.

Dėl procedūrinių pažeidimų organizuojant kreditorių susirinkimą

21.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo naujus kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pagrindus. Teigia, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. O konkrečiai – teismui buvo pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas neįgalioto asmens bei kreditorių susirinkime Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba pateikė nepasirašytą balsavimo biuletenį. Pareiškėjos vertinimu, teismas turėjo ex officio įvertinti procedūrinių pažeidimų galimumą.

22.       Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos negalima daryti vienareikšmės išvados, jog visais atvejais, kai teismas nagrinėja su viešuoju interesu susijusius ginčus, jam kyla pareiga peržengti ieškinio ribas. Poreikis peržengti ieškinio (skundo) ribas kyla tam tikrais atvejais ir grindžiama būtinumu apsaugoti pamatines vertybes, inter alia (be kita ko) viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Jei būtų laikoma, kad viešojo intereso pobūdžio ginčuose teismai visada turi pareigą peržengti ieškinio ribas ir net ex officio ištirti ir įvertinti tas bylos aplinkybes, kuriomis nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai, jeigu šių aplinkybių teisingas įvertinimas reikalingas siekiant priimti teisingą viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą, kiltų grėsmė sparčiam procesui. Tokiu atveju, siekiant nustatyti, kurios aplinkybės, nekeliamos ieškinyje, yra svarbios teisingam teismo sprendimui priimti, reikėtų ištirti visas įmanomas aplinkybes. Taigi visada kiltų abejonių ne tik dėl šių aplinkybių vertinimo pagrįstumo, bet ir apimties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010).

23.       Atitinkamai, nesutiktina su pareiškėja, kad pirmosios instancijos teismas, jai neskundžiant kreditorių susirinkimo nutarimo šiais pagrindais, turėjo savarankiškai tikrinti visus galimus procesinių pažeidimų scenarijus. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad procedūrinių pažeidimų nenustatyta įvertino aplinkybes, tokias kaip, kreditorių tinkamas informavimas, galimumas kreditorių susirinkimui įvykti, pateiktų biuletenių kiekis, atskirų kreditorių balsų įtaka priimant sprendimus ir pan.

24.       Atsakant į apeliantės argumentus, dėl netinkamo subjekto, pateikusio 2019 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą teismui, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iškelti UAB „Manfula“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskyrė MB „Nemokumo valdymas“. Todėl, nesant ginčo, kad teismui kreditorių susirinkimo protokolą pateikė MB „Nemokumo valdymas“ darbuotojas, nėra pagrindo konstatuoti procesinių teisių pažeidimo, kadangi MB „Nemokumo valdymas“ turi įgaliojimus perduoti teismui tokio pobūdžio dokumentus.

25.       Apeliantės teiginius dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pateikto nepasirašyto biuletenio paneigia MB „Nemokumo valdymas“ su atsiliepimu pateiktas įrodymas – Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos darbuotojos Monikos Dumbrytės-Ožiūnienės pasirašytas Bankrutavusios UAB „Manfula“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenis.

Dėl administravimo išlaidų dydžio hipotekos kreditoriui perdavus įkeistą turtą

26.       ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

27.       ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Taigi, ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė prieš likusius įmonės kreditorius patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, o ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusio įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, pirmenybė.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 34 straipsnyje aptariama hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą paskirtis – nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol išpardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

29.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista, ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

30.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Testoma“ yra ne vienintelė hipotekos kreditorė. Tai, kad hipotekos kreditoriui perdavus įkeistą turtą jis turi sumokėti to turto pardavimo administravimo išlaidas, ginčo nėra, to neneigia ir UAB „Testoma“. Todėl šiuo atveju yra svarbu įvertinti, ar galėjo kreditorių susirinkime būti išspręstas perduoto turto hipotekos kreditorei administravimo išlaidų dydžio bei mokėjimo tvarkos klausimas.

31.       Pažymėtina, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-477/2011).

32.       Kreditorių susirinkimo teises nustato ĮBĮ 23 straipsnis. Šioje normoje išvardytos teisės rodo, kad kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas) ir nustatyti turto pardavimo tvarką.

33.       Kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 4 punktas), tačiau kiekvienas kreditorius turi teisę per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl nutarimo nuginčijimo (ĮBĮ 21 straipsnio 3 punktas, 24 straipsnio 5 punktas).

34.       Iš aukščiau aptartų ĮBĮ nuostatų ir teismų praktikos yra žinoma, kad kreditorių susirinkimas turi autonomijos teisę spręsti klausimus susijusius su administravimo išlaidų dydžiu bei tvarka, todėl sprendimas dėl administravimo išlaidų dydžio bei tvarkos galėjo būti priimtas BUAB „Manfula“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkimo metu. Taip pat svarbu pažymėti, kad nustačius, jog kreditorių susirinkime už sprendimą perduoti hipoteka įkeistą turtą UAB „Testoma“ už antrų varžytinių kainą, nustačius konkretų administravimo išlaidų dydį bei jų mokėjimo tvarką, balsavo „už“ daugiau kaip pusė visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turinčių kreditorių, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka (ĮBĮ 24 str.).

35.       Apeliantės netenkino skundžiamu nutarimu patvirtintas administravimo išlaidų dydis. Apeliantė nei pareiškime pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui nenurodė, kokio dydžio, jos vertinimu, turėtų būti administravimo išlaidos perdavus UAB „Testona“ hipoteka įkeistą turtą. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kėlė klausimą, dėl apeliantės materialinio suinteresuotumo sprendžiant šį ginčą. Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimo dalykas bei jo pagrindas yra esminiai reiškiamo teismui ieškinio/pareiškimo elementai. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantė besikreipdama į teismą, savo kaip kreditorių susirinkimo dalyvės pasyvumu (kreditorė nekėlė jokių klausimų kreditorių susirinkime, pasirinko jame nedalyvauti, balsuoti raštu) iš esmės siekia perkelti savo kaip kreditorės teises ir pareigas teismui. Pažymėtina, kad pagrįsti savo reikalavimą yra besikreipiančio į teismą pareiga. Todėl šiuo atveju, apeliacinis teismas pritaria tiek MB „Nemokumo valdymas“ bei UAB „Testona“ vieningai pozicijai, kad UAB prekybos namai „V.V.V.“ teiginiai, jog hipotekos kreditorius UAB „Testona“ siekia proporcingai nemokėti administravimo išlaidų, yra niekuo nepagrįsti. Taip pat pritartina, kad apeliantės teiginiai dėl ginčijamo nutarimo abstraktumo ir neapibrėžtumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad turtinio komplekso kainos buvo patvirtintos BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2019 m. sausio 22 d. metu, o apeliantės skundžiamame nutarime yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kad UAB „Testona“ perima kompleksą už antrųjų varžytynių kainą, taip pat už antrųjų varžytynių kainą perka komplekso dalį (neįkeistą kilnojamąjį turtas) ir siūlo sumokėti 20 000 Eur dydžio administravimo išlaidas.

36.       Pareiškėjos netenkina tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas konkretus administravimo išlaidų dydis, o ne nurodyta sumokėti proporcingai UAB „Testona“ perduotam hipoteka įkeistam turtui, t. y. iš esmės jos netenkina nutarimo formuluotė ir tiksliai nustatytas administravimo išlaidų dydis. Apeliacinis teismas pažymi, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas reikalavimas administratoriui perdavus įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumokėti administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Taigi, perdavus turtą hipotekos turėtojui kyla pareiga sumokėti administratoriui administravimo išlaidas per 10 dienų, todėl nenustačius konkretaus dydžio administravimo išlaidų taptų neįmanoma įvykdyti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos. Be to, ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos taisyklės lingvistinė analizė suponuoja ir tokią išvadą, kad įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui gali būti atskaičiuojamos tik administravimo išlaidos, kurios buvo patvirtintos kreditorių susirinkimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-522-186/2018).

37.       Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, pažymėtina, kad apeliantė neįrodė pareikšto reikalavimo pagrįstumo, į bylą teikė prieštaringus argumentus susijusius su kreditorių susirinkimo netinkamu procesu, netinkamu administravimo išlaidų paskaičiavimu ir pan., kurie iš esmės prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams. Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad apeliantės argumentai susiję su BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo nutarimo priimtu trečiuoju klausimu neteisėtumu iš esmės yra paneigti, kas sudaro pagrindą UAB prekybos namų „V.V.V.“ atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                        Vytautas Zelianka