Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-519/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30642-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.25.4.; 1.2.20.12.; 2.4.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U OS P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gražvydo Poškaus, teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

Ž. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; 

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems ) metams;

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; 

Ž. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Ž. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant su 2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. vasario 21 d. Į bausmę įskaitytas pagal 2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laikas ir sulaikyme išbūtas laikotarpis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta Ž. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus; konfiskuota iš Ž. V. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkanti pinigų suma – 870 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt eurų).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 19 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ranka sudavė vieną kartą savo sugyventinei J. R. į veidą, rankomis stūmė į krūtinę, dėl ko ji griuvo atbula ir galvą trenkėsi į spintelės kampą, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą ir padarydamas muštinę žaizdą pakaušio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.1. Be to, Ž. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 20 d. 01 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus (Alcotest 7510 prietaiso Nr. ARKB-0210 nustatytas 1,85 promilių girtumas), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.2. Be to, Ž. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 23 d. apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), J. R. namo kieme, tyčia įkando savo sugyventinei J. R. į kairį petį, po to šluotos kotu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajai į dešinę ranką, kairę koją, galvą ir nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą.

1.3. Be to, Ž. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), R. G. namuose, tyčia kumščiu sudavė du kartus R. G. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmą.

1.4. Be to, Ž. V. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, o būtent: 2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-729-446-2019 būdamas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo patvarkymu pasiuntus vykdyti nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. vengė atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, dėl ko 2019 m. spalio 10 d. buvo paskelbta jo paieška.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. prašo

2.1. Nurodo, kad jis davė teisingus parodymus nuo pirmos apklausos. Jis yra jauno amžiaus, turi mažametę dukrą, kuriai yra priteistas išlaikymas, o būdamas pataisos namuose negalės mokėti išlaikymo.

3. Prokuroras pateiktu atsiliepimu prašo nuteistojo apelaicinio skundo netenkinti, kitų proceso dalyvių atsiliepimų į nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas tenkintinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis Ž. V. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės Ž. V. skyrimo klausimas.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

5.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. V. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnis, 2811 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nebe pirmą kartą teisiamas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis. Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. V. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes kaip griežčiausią bausmės rūšį, numatytą sankcijose šalia kitų alternatyvių bausmių.

5.2. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo savo sprendimo dėl Ž. V. skirtinų bausmių dydžių. Teisėjų kolegija įvertinusi visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas Ž. V. skyrė per griežtas ir neteisingas bausmes.

6. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Tačiau apylinkės teismui neįvertinus visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai ir paskyrus aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę, apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti šias klaidas. Skirdamas bausmes Ž. V. apylinkės teismas atsižvelgė, kad nuteistasis padarė penkias tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs už analogiškas veikas – smurtavimą prieš asmenis, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, išvadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nedaro, taisytis nenori. Taip pat įvertino, kad Ž. V. kaltę pripažino, nuosekliai stengėsi papasakoti apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu ir būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Įvertinęs šiuos duomenis, apylinkės teismas Ž. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, skyrė straipsnių sankcijose numatytas maksimalias laisvės atėmimo bausmes, už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 242 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas – mažesnes nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai bausmes, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja baudžiamajam įstatymui, numatančiam bausmės skyrimo taisykles.

6.1. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo savo sprendimo, kodėl už nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas skyrė skirtingo dydžio bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Ž. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, kurių straipsnio sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų, skyrė maksimalias, t. y. vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, nors iš bylos duomenų matyti, Ž. V. anksčiau nebuvo teistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam R. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, sunkesnių padarinių nekilo, nukentėjusysis pretenzijų jam nereiškė. Tuo tarpu už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, kuri įstatymo leidėjo laikytina pavojingesne, nei minėta veika, numatyta 1 dalyje, Ž. V. už vieną veiką skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę, už kitą veiką – didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, nors Ž. V. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tą patį asmenį teisiamas nebe pirmą kartą. Taip pat neargumentuotas sprendimas, kodėl už BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kurio sankcijose numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų, skirta mažesnė nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Taigi iš šių aptartų Ž. V. paskirtų bausmių matyti, kad už pakartotines veikas, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jog Ž. V. teistumas neišnykęs už analogiškos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, yra baudžiama švelniau. Tokia teismo praktika yra ydinga ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

6.2. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes daro išvadą, kad apylinkės teismas nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių ir Ž. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, skyrė per griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

6.3. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena nuteistojo Ž. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinus nuteistojo asmenybę, jog jis nedirba, baustas administracine tvarka, sistemingai daro tyčinius smurtinius nusikaltimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam Ž. V. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas griežtesnes už sankcijos vidurkį bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad už BK 140 straipsnio 2 dalį ir 242 straipsnį Ž. V. paskirtos mažesnės nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės, ir nesant prokuroro, nukentėjusiojo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), todėl šios bausmės nekeičiamos. Taip pat nekeistina ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta didesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. V. paskirta teisingai.

7. Kadangi Ž. V. keičiamos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai yra pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės dydžio nustatymo, taikant BK 641 straipsnio nuostatas.

8. Pakeitus skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. V. skirtą bausmę, iš naujo spręstinas ir skirtingais nuosprendžiais nuteistajam skirtų bausmių subendrinimas, be kita ko, pažymint, kad šis klausimas skundžiamu nuosprendžiu buvo išspręstas netinkamai, t. y. pažeidžiant BK nuostatas. 

8.1. Pažymima, kad bausmes bendrinant BK 64 straipsnio pagrindu prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatlikta bausmė (visa arba jos dalis), todėl į subendrintos bausmės laiką neįskaitoma pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2007, 2K-97/2008, 2K-238-699/2017). 

8.2. Nagrinėjamoje byloje Ž. V. nuteistas už veikas, padarytas po Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. priimto nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Apylinkės teismas, nustatydamas neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarką, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu, tačiau neteisingai taikė minėto įstatymo nuostatas, subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir įskaitydamas į galutinę subendrintą bausmę ankstesniu nuosprendžiu atliktą bausmės laiką. Todėl nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

8.3. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. balandžio 23 d. pateiktų duomenų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – 2020 m. vasario 21 – Ž. V. buvo atlikęs dalį Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesius 7 dienas. Taigi likęs neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikas yra 4 mėnesiai 23 dienos. Todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių su ankstesniu nuosprendžiu bendrinimo keičiama, nuosprendžio dalis dėl BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų netinkamo taikymo detaliau nevertinama.

8.4. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta ankstesniu nuosprendžiu atliktos bausmės laikas, panaikinama. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu švelninamos, taip pat švelninama ir subendrinta bausmė, jog šiuo nuosprendžiu pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis įvertinama skiriant galutinę BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka subendrintą bausmę, todėl, panaikinus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu atliktos bausmės laiko įskaitymą, nuteistojo teisinė padėtis nėra sunkinama.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Ž. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems ) metams 3 (trims) mėnesiams;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į bausmę įskaitytas pagal 2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Nuteistajam Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo;

nuteistajam Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 242 straipsnį jas iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Ž. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                              Nerijus Masiulis

                                                                                                                 Gražvydas Poškus

                                                                                                             Laisvydas Zederštremas