Nr. 1S-164-397/2014
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje (toliau-Komisijos) 2013 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 95-503 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., pagrindu subendrinta bausme - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007-07-19 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-25 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Anksčiau teistas.
Bausmės pabaiga – 2015-02-08.
2013 m. spalio 22 d. Komisija nutarimu Nr. 95-503, įvertinusi nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje (vidaus tvarkos taisykles pažeidė tris kartus, du kartus baustas drausmine tvarka, skatintas), socialinio tyrimo išvadą, pažymą dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė Komisijos nutarimui pritarė.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatavus, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendina nuosprendžiu paskira bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes nepakanka duomenų išvadai, kad šiuo metu nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis L. B. skundžia šią nutartį Kauno apygardos teismui ir prašo ją panaikinti, dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuobaudos nebegalioja, o sąlygų, numatytų BVK 158 str., kurioms esant lygtinis paleidimas netaikomas, nėra, todėl tiek Komisijos nutarimas, tiek ir teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, dėl ko didėja nuteistųjų skaičius pataisos įstaigose. Pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne bausmės tikslais, o lygtinio paleidimo tikslais. Pagal Europos tarybos Ministrų Komiteto 1999m. rekomendacijas Nr. R(99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos mažinimo rekomenduojama laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai jos taikymas neišvengiamas. Atsižvelgiant į pataisos namų pateiktą medžiagą – socialinio tyrimo išvadą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir rezultatus, žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą tokio neišvengiamumo nėra, todėl Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo argumentuojant tuo, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, neįvykdė rekomendacijų nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir per atliktos bausmės laiką neįrodė, kad pasiekti bausmės tikslai, prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais. Nuteistojo manymu socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos pažyma ir neatlikta bausmės dalis suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis laikysis įstatymų, lygtinis paleidimas atitiks teisingumo, humaniškmo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Teismo nutartis nemotyvuota, pagrįsta prielaidomis ir šabloniška ir neatitinka įstatymo reikalavimų.
Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.
Lygtinis paleidimas taikomas tik jei įvertinus visas šias aplinkybes galima daryti išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tai yra bus užtikrinta, jog nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų.
Teisėjų kolegijos nuomone, tiek Komisijos, tiek ir teismo išvados dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo paremtos visumos anksčiau aptartų aplinkybių vertinimu, todėl yra pagrįstos ir motyvuotos.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. B. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, nuobaudos nebegaliojančios. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą, o nuteistąjį lygtinai paleidus šiuo metu bus užtikrintas teisingumo principas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, L. B. faktiškai atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmė – daugiau nei 1 metai, atsižvelgiant į veikų, už kurias atlieka bausmę, kiekį, pavojingumą, pobūdį bei nuteistojo pavojingumą, jo elgesį pataisos įstaigoje, taip pat vertinama kaip didelė. Pažymėtina, jog atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl teismas pagrįstai įvertino tiek veikų pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes, nuostatas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir priskiriamo apysunkių nusikaltimų kategorijai. Anksčiau teistas. Be to, anksčiau L. B. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Be to, nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas. Jis tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas du kartus. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai charakterizuoja nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, byloja jo nenaudai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Kaip jau minėta anksčiau, likusi bausmės dalis, įvertinus veikų skaičių, pavojingumą, pagrįstai vertinta šiuo metu kaip didelė ir atliktoji bausmė dar neadekvati veikos pavojingumui ir šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebus užtikrintas teisingumo principas. Teisingumo principo užtikrinimas reškia ne vien formalų bausmės paskyrimą, tačiau ir realų jos vykdymą, atlikimą. Bausme siekiama ne tik taikyti kaltininkui tam tikrus suvaržymus, apribojimus, kad jis patirtų nepatogumus, tačiau tokiu būdu užtikrinama ir nukentėjusiųjų interesų apsauga bei viešasis interesas. Būtent dėl šių aplinkybių svarbu, jog atlikta bausmė būtų adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui.
Be to, šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo nenaudai byloja ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė (76 balai). Pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai įvardinti kaip žemas išsilavinimas bei mąstymas ir elgesys (linkęs pasiduoti draugų įtakai, siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą).
Visos šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų nebenusikals ir laikysis įstatymų, o nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai visapusiškai įvertino visas svarbias aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Gytis Večerskas
Teisėjai: Daiva Jankauskienė
Evaldas Gražys