Civilinė byla Nr. 2-6196-237/2018
(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00403-2018-2)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.6.10.2.4.1; 3.2.6.5;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 27 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant ieškovei G. P., ieškovės atstovei advokatei Raimondai Klimienei,
atsakovei A. V., jos atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei A. V. dėl žalos, padarytos užliejant butą, atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės A. V. 1 021,24 Eur žalos, padarytos užliejant butą, atlyginimą, 126 Eur turto vertinimo žalai nustatyti išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė G. P. ir ieškovės atstovė advokatė Raimonda Klimienė nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virš jos buto gyvena atsakovė A. V.. Kaimynė ieškovės butą buvo apliejusi ne kartą, 2009 m. joms pavyko susitarti dėl padarytos žalos, už gautus pinigus butą susiremontavo. 2018 m. sausio 1 d. vakare iš viršutinio aukšto, kuriame gyvena atsakovė, pradėjo bėgti vanduo. Subėgo virtuvės lubos ir siena, skirianti virtuvę nuo gyvenamojo kambario ir gyvenamojo kambario lubos bei sienos. Tą patį vakarą ėjo pas atsakovę, tačiau neįsileido, neatsiliepė į skambučius. Kitą dieną iš paties ryto apie buto užliejimą informavo Savivaldybės įmonę „Raseinių butų ūkis“. Į įvykio vietą buvo atvykęs įmonės darbuotojas J. K., kuris situaciją užfiksavo fotografuodamas. Buto užliejimo priežastis buvo aiški, aplieta iš aukščiau esančio atsakovės A. V. buto. Atsakovė buto užliejimo neginčijo, siūlė kaimynei tartis geruoju dėl žalos atlyginimo, ieškoti meistrų, galinčių atlikti buto remontą. A. V. pasiūlė jai žinomą meistrę, kuri remontavo jos butą, ieškovės darbo kokybė netenkino. Matydama, kad atsakovė neketina atlyginti žalos, ieškovė kreipėsi į turto vertintoją UAB „A.“, kurie apžiūrėjo butą ir sudarė lokalinę sąmatą atkūrimo kaštams nustatyti, 1021,24 Eur sumai. Kadangi nenori turėti nemalonumų dėl nelegaliai dirbančių asmenų, ketina samdyti įmonę ar individualia veikla besiverčiančius asmenis buto remontui atlikti. Su atsakove bandė kalbėtis ir jai situaciją paaiškinti atvykęs turto vertintojas. Dar neišsprendus klausimo dėl žalos atlyginimo už buto užliejimą sausio 1 d., 2018 m. vasario 3 d. į ieškovės butą per lubas vėl ėmė bėgti vanduo. Skubiai kvietė vandentiekio tinklų tarnybą, kuri konstatavo, kad į butą vanduo bėga iš atsakovės buto. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovė A. V. ir jos atstovas advokatas Vytautas Polikaitis nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, ji neginčija aplinkybių, kad 2018 metų sausio pirmą dieną nukritus skalbimo mašinos vandens išleidimo žarnelei, iš jos buto vanduo per lubas pateko į ieškovės butą ir apgadino virtuvės lubas bei sieną. Apie ieškovės buto užliejimą sužinojo kitą dieną, kada buvo atvykęs J. K.. Suprasdama, kad yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, siūlė ieškovei surasti meistrą, kuris pašalintų padarytus pažeidimus ir sumokėti meistrui už medžiagas ir atliktą darbą. Paskambino R. Č., kuri prieš keletą metų du kartus yra remontavusi atsakovės butą, kartu buvo nuvykusios pas ieškovę, ieškovė aprodė sugadintas virtuvės lubas ir sienas. Apie tai, kad buvo aplietos kambario lubos ir sienos, ieškovė nieko nesakė, šių sugadinimų nerodė. Ieškovė nesutiko, kad R. Č. pašalintų padarytus pažeidimus. Kada R. Č. norėjo nufotografuoti kokie sugadinimai yra padaryti, ieškovė neleido to padaryti, ieškovei siūlė 150 eurų. Ieškovė pranešė, kai buvo atvykęs turto vertintojas, tačiau kai ji nuėjo pas ieškovę, vertintojas jau buvo atlikęs apžiūrą. Turto vertintojas su ja apie žalos atlyginimą nekalbėjo, atsakovė pasiėmė jo duomenis. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovės butą buvo apliejusi ir anksčiau, ginčo tarp jų nebuvo, atsakovė sumokėjo ieškovei 200 - 300 litų, tačiau ieškovė buto už sumokėtus pinigus neremontavo. Ieškovės butas neremontuotas daug metų, dabar ji nori už atsakovės pinigus suremontuoti visą butą. Kaip matyti iš savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ pateiktų fotonuotraukų, atvykęs darbuotojas J. K. nufotografavo tiktai virtuvėje padarytus ieškovės turto sugadinimus. Jokių kambario lubų ar sienų sugadinimų fiksuota nebuvo. Apie kambariui padarytą žalą ieškovė nieko nesakė ir jai, nesakė ir tada, kai buvo nuvykusios su R. Č.. Atsakovė sutinka atlyginti dalį ieškovės prašomos sumos.
Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra nekilnojamojo turto vertintojas, ieškovei pasikreipus į turto vertintoją UAB „A“, jis, kaip įmonės atstovas, apžiūrėjo ieškovės buto apliejimus, darė nuotraukas, registrų centro nuorašus. Kadangi ieškovės buto sienos nebuvo griautos, turto atkūrimo vertę apskaičiavo pagal buto bylos duomenis. Virtuvėje dalis sienų yra klijuotos plytelėmis, todėl matavo aukštį iki plytelių. Apžiūrėdamas ieškovės butą jis matė, buvo apgadintos virtuvės bei kambario lubos ir sienos. Jis negali pasakyti, kada buvo aplietas ieškovės butas, nes jo tikslas įvertinti žalos atstatymą, kuris buvo apskaičiuotas pagal licencijuotą programą. Apžiūrint butą, jo iniciatyva buvo pakviesta atsakovė, ir jis siūlė moterims tartis, nors įvertinti žalos atstatymą nėra pareigos kviesti kaltininką. Atkuriamieji kaštai nėra brangiausi, skaičiuoti minimaliausiomis kainomis.
Liudytoja R. Č. nurodė, kad ji su atsakove buvo nuėjusios apžiūrėti ieškovės buto, ieškovė jų į kambarį neįsileido, stovėdama koridoriuje ji matė apgadintas ieškovės virtuvės lubas ir sienas. Atsakovė buvo prašiusi suremontuoti ieškovės butą, nes ji prieš keltą metų buvo remontavusi atsakovės butą, tačiau ieškovei netiko jos darbo kokybė. Remontuoti ieškovės butą ji sutiktų už 550 Eur, tik virtuvę – 250 Eur.
Liudytojas J. K. nurodė, kad jis Savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkio“ darbuotojas, kuris, gavus ieškovės pranešimą apie buto užliejimą, vyko apžiūrėti ieškovės buto. Nuvykęs apžiūrėjo ieškovės virtuvę, buvo aplietos lubos, padarė nuotraukas. Buvo susitikę su atsakove A. V., kuri pripažino, kad apliejo ieškovės butą, žadėjo tartis dėl žalos atlyginimo. Jam abejonių nekilo, kad ieškovės butas buvo aplietas atsakovės. Ieškovės virtuvės lubų siūlės buvo sudrėkusios keletą centimetrų, jis nematavo, kambario sienos ir lubos buvo sausos.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (b. l. 7, 8) matyti, kad ieškovei suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba. Iš Turto vertintojo konsultacijos dėl žalos nekilnojamajam turtui (b. l. 9-14, 17-24) matyti, kad ieškovės užsakymu UAB „A“ sudarė lokalinę sąmatą ieškovės aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendra atkūrimo kaštų vertė 1 021,24 Eur, pateiktos apgadintų buto sienų ir lubų nuotraukos. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei G. P. (b. l. 15, 16). Iš PVM sąskaitos faktūros (b. l. 24, 25) matyti, kad ieškovė už atliktą darbą UAB „A“ sumokėjo 121 Eur, bei 5 Eur mokesčio. Savivaldybės įmonė „Raseinių butų ūkis“ pateikė aplieto buto nuotraukas bei 2018 m. sausio 2 d. užfiksuotą pranešimą, kad butą (duomenys neskelbtini) apipylė iš (duomenys neskelbtini). V., apžiūrėti vyko J. K. (b. l. 28-36). Savivaldybės įmonė „Raseinių butų ūkis“ (b. l. 38) pranešime nurodė, kad 2018 m. vasario 3 d. tarnyba gavo pranešimą iš gyventojos G. P. dėl buto užliejimo adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš aukščiau esamo buto vidaus nuotekų išleidimo vamzdyno prateka vanduo, kalta aukščiau esančio buto savininkas. Byloje pateiktos aplieto buto spalvotos nuotraukos (b. l. 43-48). Atsakovė pateikė advokato atstovavimo išlaidas, pinigų priėmimo kvitą 400 Eur. Iš pažymos dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo matyti, kad G. P. nuo 2016 m. birželio 29 neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, skirta 167,14 Eur valstybinė socialinė draudimo senatvės pensiją.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
Šioje byloje atsakovė neginčijo deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, t.y. atsakovė A. V. atsiliepime į ieškinį bei duodama paaiškinimus teisme neprieštaravo, jog iš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų buvo užlietas apačioje esantis ieškovės G. P. butas, adresu (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė, kaip patalpų savininkė, atliko neteisėtus veiksmus t.y. nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šie atsakovės veiksmai sąlygojo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kito asmens turtui. Byloje esantys įrodymai yra pakankami nustatyti faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl atsakovei nuosavybės teise valdomame bute įvykusio gedimo, ko pasekoje buvo apgadintas ieškovės G. P. butas.
Dėl žalos dydžio.
Ginčas byloje kilo dėl dydžio. Civilinėje byloje turtinės žalos dydį ieškovė įrodinėjo pateikdama nuotraukas bei 2018 m. sausio 10 d. UAB „A“ atliktą buto atkūrimo kaštų lokalinę sąmatą, kurioje buvo nurodyta, kad buto remontas kainuos 1 021,24 Eur. Atsakovė atsiliepime bei posėdžio metu nurodė, kad ji buvo sutikusi ieškovei sumokėti 550 Eur už darbą bei medžiagas, vėliau jos atstovas advokatas V. Polikaitis nurodė, kad buvo aplietos tik virtuvės lubos, todėl atsakovė sutinka atlyginti tik virtuvės lubų remontą, pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino abiem šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra, turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto apipylimas įvyko dėl atsakovės bute netinkamai prijungtos skalbimo mašinos išleidimo šlangos, ką patvirtino teismo posėdžio metu pati atsakovė A. V.. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Raseinių vandenys“ vyresnysis techninis prižiūrėtojas J. K. nurodė, kad gavus ieškovės pranešimą dėl buto užliejimo, jis 2018 m. sausio 2 d. buvo nuvykęs apžiūrėti ieškovės buto. Liudytojas paaiškino, kad matė apipiltas virtuvės lubas, buvo šlapios siūlės, kambario sienas apžiūrėjo, jos nebuvo sudrėkusios, padarė nuotraukas, jos pateiktos byloje. Liudytojas J. K. nurodė, kad apžiūrėjus ieškovės butą, jis buvo sutikęs atsakovę, siūlė moterims tartis dėl žalos atlyginimo gražiuoju. Ieškovė G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė jau ne pirmą kartą apliejo jos butą, todėl atsakovei nesutikus geruoju atlyginti žalą, ieškovė kreipėsi į UAB „A“ dėl turto vertintojo konsultacijos dėl žalos atlyginimo nekilnojamajam turtui. Bylos duomenimis 2018 m. sausio 4 d. ieškovės butą apžiūrėjo ir fotografavo nekilnojamojo turto vertintojas asistentas M. S.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. S. paaiškino, kad jam apžiūrint ieškovės butą buvo aiškiai matyti aplietos ir apgadintos ieškovės virtuvės lubos bei sienos, ir kambario lubos bei dvi sienos, lauko siena ir siena, kuri ribojasi su virtuve, jis padarė nuotraukas, jose aiškiai matyti apliejimų padaryti apgadinimai. Į atsakovės A. V. teiginius, kad ieškovė iš pradžių nepastebėjusi aplietų kambario lubų bei sienų, liudytojas M. S. nurodė, kad dėl nedidelio vandens kiekio, apliejimai gali pasimatyti vėliau. Nors liudytojas J. K. apžiūrėjęs po įvykio ieškovės butą teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo aplietos tik virtuvės lubos, teismas neturi pagrindo sutikti su išsakytais argumentais, nes iš jo paties darytų byloje pateiktų spalvotų nuotraukų aiškiai matyti, kad buvo subėgusios ne tik virtuvės lubos, bet subėgę ir virtuvės sienų tapetai, ką patvirtino butą 2018 m. sausio 4 d. apžiūrėjęs liudytojas M. S., bei atsakovės pakviesta liudytoja R. Č., kuri nurodė, kad stovėdama ieškovės buto koridoriuje ji matė apgadintas virtuvės lubas ir sienas. Atsakovė taip pat ginčijo aplinkybę, kad buvo apgadintos ir kambario lubos bei sienos, nes ieškovė jai iš karto apie kambario lubų ir sienų apgadinimus nieko nesakė, o J. K. nurodė, kad apžiūrint ieškovės butą, kambario sienos buvo sausos. Tiek liudytojas M. S., tiek pats J. K. byloje nurodė, kad nedidelio vandens kiekio apliejimai pasimato vėliau. Nors atsakovė ir ginčijo kambario apliejimo faktą, tačiau ji nepateikė byloje prašymo apžiūrėti ieškovės buto, o jos atstovas advokatas nurodė, kad skirti teismo ekspertizę netikslinga ir ekonomiškai nenaudinga. Kad buvo subėgusios ir apgadintos ieškovės buto kambario lubos ir sienos, patvirtina byloje pateiktos kambario nuotraukos, darytos ieškovės bei UAB „A“ Turto vertintojo konsultacijos dėl žalos atlyginimo nekilnojamajam turtui byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti kambario lubų ir sienų patamsėjimai, nubėgimai, kitokių įrodymų byloje nėra.
Žalos faktas nustatytas apklausus liudytojus bei įvertinus byloje pateiktas nuotraukas, kurioje užfiksuoti pažeisti virtuvės ir kambario plotai, todėl teismas laiko nustatytu, kad po 2018 m. sausio 1 d. įvykusio ieškovės buto apliejimo, buvo apgadintos ne tik ieškovės buto virtuvės lubos bei sienos, bet ir greta esančio kambario lubos bei sienos. Ieškovė byloje nurodė, kad 2018 m. vasario 3 d. jos butą atsakovė vėl apliejo, ką patvirtina byloje esanti UAB „Raseinių vandenys“ informacija, kurioje nurodyta, kad nuvykus į ieškovės butą pastebėjo iš viršaus esančio buto per perdangą lašantį vandenį, buvo nustatyta, kad vanduo prateka iš aukščio esamo buto vidaus nuotekų išleidimo vamzdyno. Atsakovės A. V. šios aplinkybės neginčijo, pripažino, kad ieškovės butą buvo apliejusi antrą kartą, jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė nevertinti antrojo apliejimo. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad šis įvykis turėjo reikšmingos įtakos apskaičiuojant žalos dydį, be to, ir ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad pakartotinio apliejimo atveju padaryta žala butui padidėjo, nes lokalinė sąmata skaičiuota po 2018 m. sausio 1 d. įvykusio apliejimo, todėl teismas dėl 2018 m. vasario 3 d. įvykusio ieškovės buto apliejimo nepasisako.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2016).
Ieškovė G. P. prašydama priteisti iš atsakovės A. V. 1 021,24 Eur žalos atlyginimą , pateikė 2018 m. sausio 10 d. UAB „A“ atliktą buto atkūrimo kaštų lokalinę sąmatą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neketina ieškovei remontuoti viso buto, kuris neaišku, kada buvo remontuotas.
Nors ieškovė faktiškai neatliko savo bute remonto ir kreipdamasi į teismą realiai dar nėra patyrusi 1 021,24 Eur išlaidų, tačiau nagrinėjamu atveju būtina vadovautis teisingumo principu ir atsižvelgti į tai, kad ieškovė dėl turtinės padėties neturi galimybės iš savo asmeninių lėšų, kurias sudaro nedidelės pajamos (167 Eur senatvės pensija), remontuoti buto. Byloje įrodyta, kad buvo apgadintos ne tik virtuvės sienos ir lubos, bet ir greta esančio kambario lubos bei sienos. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaip ir nurodė byloje duodamas parodymus liudytojas (specialistas) M. S., atliekant virtuvės ir kambario remontą, negali būti perdažyta tik dalis lubų ar sienų, todėl teismas nesutinka su atsakovės motyvu, kad priteisus ieškovei iš jos 1 021,24 Eur nuostolių atlyginimo, ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje, nes būtų suremontuotas visas butas. Liudytojas M. S. nurodė, kad lokalinė sąmata apskaičiuota žemiausiomis kainomis, siekiant atkurti buvusią padėtį. Atsakovės pakviesta liudytoja R. Č. patvirtino, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos yra normalios, tai tik kosmetinis remontas, ji butą sutiktų remontuoti už 550 Eur, kai ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje darbų vertė be papildomų mokesčių nurodyta 383 Eur. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovė advokatė R. Klimienė akcentavo, kad ieškovė nenori turėti nemalonumų dėl nelegaliai dirbančių asmenų, todėl ketina samdyti įmonę ar individualia veikla besiverčiančius asmenis buto remontui atlikti. Teismas pažymi, kad žalos dydžio nustatymui neturi reikšmės ieškovės bute anksčiau daryto remonto laikas, nes turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų G. P. priklausančių patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki jas užliejant vandeniu. Vertindamas turinės žalos dydį teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata nenuginčyta, atlikta kvalifikuoto specialisto, nurodyti dydžiai neprieštarauja ieškovės ir liudytojų nurodytiems buto apgadinimams, todėl abejoti šia sąmata nėra objektyvaus pagrindo, kadangi būtina perdažyti virtuvės ir kambario lubas, bei išklijuoti tapetais virtuvės ir kambario sienas. Be to atsakovės atstovas advokatas V. Polikaitis baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovė sutinka atlyginti virtuvės lubų remonto išlaidas, paskaičiuotas pagal byloje pateiktą lokalinę sąmatą, kas reiškia, jog atsakovė pritaria buto atkūrimo kaštų lokalinėje sąmatoje nurodytiems apskaičiavimams. Teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos skaičiuojant šiam turtui padarytos žalos dydį, tačiau nustatydamas buto nusidėvėjimo procentus, teismas gali remtis ir vertinti vizualius buto būklę patvirtinančius įrodymus – šalių pateiktas buto fotonuotraukas. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei byloje apklausti liudytojai, negalėjo nusakyti tikslaus laiko, kada buvo remontuotas ieškovės butas, bei taikant protingumo, sąžiningumo principus, atsižvelgiant į buto būklę apliejimo metu, teismas taiko 30 % nusidėvėjimą, ir šiuo dydžiu sumažina lokalinėje sąmatoje nurodytą 128 Eur medžiagų vertę iki 89,60 Eur, mažinat išlaidų dydį, toje dalyje mažintinas ir priteistinas PVM mokestis, t. y. (38,40 x 21 proc.) 8,06 Eur, iš viso prašoma priteisti suma mažintina 46,46 Eur.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovė G. P. įvykdė pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, todėl jos ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovės G. P. 974,78 Eur žalos atlyginimo bei 126 Eur už lokalinės sąmatos parengimą (5 Eur mokestį) (b. l. 25) (CPK 178 straipsnis). Kita ieškinio dalis atmestina.
CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 11 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 247 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (96 procentas ieškinio reikalavimų), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 33 Eur žyminio mokesčio ir 237,12 Eur (247 Eur x 96 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 5,72 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 400 Eur turėtų advokato išlaidų, pateikė pinigų priėmimo kvitą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas 96 proc., iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 24 Eur (400 Eur x 6 proc.) suma advokato išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 974,78 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 78 ct) žalos atlyginimo, 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) turto vertinimo žalai nustatyti išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 24 Eur (dvidešimt keturis eurs) advokato išlaidų.
Priteisti iš A. V. 237,12 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 12 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš A. V. 33 Eur (trisdešimt tris eurus ) žyminio mokesčio, ir 5,72 Eur (penkis eurus 72 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso 38,72 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 72 ct) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Danutė Kregždienė