Administracinė
byla Nr. A525 – 971/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 11.4.2; 11.6.1.5; 13.4
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio
21 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir
Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant
Ilonai Kovger,
dalyvaujant
pareiškėjų atstovams M. O. ir advokatui Deividui Kursevičiui,
trečiojo
suinteresuoto asmens UAB „Senovė“ atstovams R. P. ir
advokatei Danutei Puzirauskienei,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo
suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Senovė“ apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Š., I. P., E. T. ir E. V. skundą
atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam
suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei "Senovė" dėl akto
panaikinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjos L. Š., I. P., E. T. ir
E. V. skundu (b.l. 10 – 11), kurį patikslino (b.l. 4),
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti
Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Administracija)
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m.
balandžio 12 d. išduotą pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-834
(toliau - ir Aktas).
Nurodė, kad
2007 metų pabaigoje sužinojo, jog naujai suformuotame žemės sklype Nr. (duomenys
neskelbtini),
į kurį pareiškėjos yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į grąžintiną
natūra išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį prie (duomenys
neskelbtini)
ir priklausiusį J. T., yra UAB „Senovė“ nuosavybės
teise priklausantys pastatai: sandėlis (1F1ž), sandėlis (2F2b), ūkio pastatas
(pažymėtas taškais 18, 19, 20, 21, neįregistruotas, naudotojas UAB „Senovė“),
ūkio pastatas (pažymėtas taškais 26, 27, 28, 29, neįregistruotas, naudotojas
UAB „Senovė“). Pažymėjo, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė dar
1992 metais, o 2004 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-619 buvo nustatytos 22088 kv.m.
sklypo (duomenys
neskelbtini),
miesto plano ištraukoje pažymėto raudonomis linijomis ir skaičiais 1-15, ribos.
Pareiškėjos nesutiko su Aktu, kadangi jis išduotas pažeidžiant įstatymų
nustatytus reikalavimus bei procedūras. Nurodė, jog statinio pripažinimo
tinkamu naudoti komisijai nebuvo pateikti privalomi dokumentai: 1) statinio
projektas, 2) statybos leidimas, 3) statybos darbų žurnalas (kai jis
privalomas), 4) naujų statinių (išskyrus nesudėtingus) pagrindinių ašių
nužymėjimo aktai ir schemos, 5) sklypo, kuriame yra naujai pastatytų arba
rekonstruotų (keičiant užstatymo plotą) statinių, geodezinė nuotrauka (Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2006-06-12 įsakymu Nr. D1-290 patvirtinto
statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais
naudoti komisijos teikiamų dokumentų bendras sąrašas“ 3 priedas). Pabrėžė, kad,
nepateikus šių dokumentų komisija negalėjo įvertinti statinių atitikties
projektui ir privalėjo surašyti ne pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bet
trūkumų ir neatitikimų sąrašą (minėto reglamento 16 p.). Kadangi
Administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamentas išdavė teisiškai ydingą statinio pripažinimo tinkamu naudoti
aktą, tai toks aktas pripažintinas negaliojančiu.
Atsakovas Administracija
atsiliepimu į skundą (b.l. 62 – 65) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad
Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1990 m. kovo 2
d. sprendimu Nr. 61 skyrė Vilniaus miesto statybos ir remonto tresto kooperatinei
statybos ir remonto valdybai „Senovė“ apie 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) pramonės
rajone sandėlių ūkiui projektuoti ir statyti. 2007 m. balandžio 12 d. UAB
„Senovė“ kreipėsi į Administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamentą su prašymu pripažinti statinius tinkamais
naudoti. Pabrėžė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio
reglamento STR 1.01.09:2003 8.9 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 43-1639 patvirtintu Statybos
techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini)
statiniai“, UAB „Senovė“ priklausantys sandėliai 1F1/ž ir 2F1/t priskirtini
nesudėtingų statinių grupei, todėl, pripažįstant šios grupės statinius
tinkamais naudotis, pateikiamas projektas (kai jis privalomas) ir kadastrinių
matavimų duomenys. Pažymėjo, jog pareiškėjų argumentai, kad UAB „Senovė“
nuosavybės teise priklausantys statiniai pastatyti neteisėtai ir pripažinti
tinkamais naudoti pažeidžiant įstatymų reikalavimus yra nepagrįsti. Kai
pripažįstamas tinkamu naudoti pastatas yra nesudėtingas statinys, pateikiamas
projektas (kai jis privalomas) ir kadastrinių matavimų duomenys, todėl pareiškėjų
nurodyti dokumentai, neprivalomi. Kadangi 2007 m. balandžio 12 d.
komisija, sudaryta viršininko įsakymu Nr. 2.3-9973, pripažino, kad statiniai,
sandėliai 1F1ž ir 2F1t, tinkami naudoti, pasirašytas Aktas, jie buvo įstatymų
nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centre.
Tretysis
suinteresuotas asmuo UAB „Senovė“ atsiliepimu į skundą (b.l. 27 – 29) prašė
pareiškėjų skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad
nors pareiškėjos teigia, jog prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavė dar
1992 metais, tačiau tai patvirtinančių dokumentų su skundu nepateikė. Pažymėjo,
jog, kaip matyti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d.
nutarties tik 2005 m. spalio 20 d. buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis
faktas dėl nuosavybės teisės ir giminystės ryšių. Tuo tarpu dar 2002 metais
ginčo sklype jau buvo inventorizuoti pastatai, o Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-619
nustatytas ir patvirtintas nuosavybės teisės apribojimas, kad sklypas, kuriame
yra trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys pastatai (pažymėtas 14),
skirtas komerciniams pastatams statyti. Nurodė, jog 2007 m. balandžio 12 d.
komisija, sudaryta viršininko įsakymu Nr. 2.3-9973, pripažino statinius Nr.
1F1ž ir 2f1t tinkamais naudoti, pasirašytas Aktas, jie buvo įstatymų nustatyta
tvarka užregistruoti VĮ Registrų centre. Atsižvelgiant į tai, kad žemės
sklypas trečiajam asmeniui suteiktas teisėtai, statiniai pastatyti teisėtai ir
įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centre, pareiškėjų skundą
prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos ginčija
tik Aktą, pabrėžė, jog net ir tuo atveju, jeigu skundas būtų patenkintas, tai
pareiškėjoms nesukeltų jokių pasekmių, nes teisiškai reikšminga yra ta
aplinkybė, ar pastatai pastatyti teisėtai ar ne, o ne ar jie pripažinti
tinkamais naudoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3
straipsniu, 2 straipsnio 72 punktu, pažymėjo, jog tretysis suinteresuotas
asmuo tinkamai įgyvendino statytojo teisę, o pareiškėjos nepateikė jokių
įrodymų, kad vykdyta statyba galėtų būti laikoma savavališka. Be to, remdamasis
Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo (toliau - ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu, pabrėžė, jog
žemė, kuri yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statotiems arba
pastatytiems), priskirtina prie valstybės išperkamos žemės kategorijos, todėl
nuosavybės teisės atkūrimas natūra šiame sklype nėra galimas. Be to, visiškai
nėra neaišku, ar pareiškėjos iš viso turi teisę atkurti nuosavybės teises
natūra būtent toje vietoje, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad
pareiškėjų turėta žemė buvo būtent ten, kur yra trečiojo asmens naudojamas žemės
sklypas.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu (b.l. 110 – 113)
pareiškėjų skundą patenkino ir panaikino Aktą.
Teismas
nurodė, kad byloje svarbu išsiaiškinti, ar UAB „Senovė“ priklausantys ūkiniai
statiniai, t.y. sandėliai 1F1/ž ir 2F1/t, priskirtini nesudėtingų statinių
grupei, ar jiems buvo reikalingas leidimas statybai bei projektas. Nustatė, kad
1990 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis
komitetas sprendimo Nr. 61 „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir
organizacijoms“ 14 punktu skyrė Vilniaus miesto statybos ir remonto tresto
kooperatinei statybos ir remonto valdybai „Senovė“ apie 2 ha žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) pramonės
rajone, pažymėtą miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-4,
sandėlių ūkiui projektuoti ir statyti. 1993 m. liepos 1 d. pagrindinių
priemonių priėmimo – perdavimo aktu sandėliai, esantys (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, perduoti UAB „Senovė“. 2002 metais sandėliai inventorizuoti, todėl Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnas, vadovaudamasis Vilniaus
miesto valdybos 1996 m vasario 25 d. sprendimu Nr. 308V „Dėl gyvenamųjų
namų, pastatų ir statinių numerių suteikimo“ ir atsižvelgdamas į 2002 m.
vasario 6 d. UAB „Senovė“ raštą Nr. 34, 2002 m. vasario 18 d. potvarkiu
Nr. 3 suteikė UAB „Senovė“ gamybinei bazei ir sandėliams, esantiems Vilniaus
mieste šalia (duomenys
neskelbtini) adresą
(duomenys
neskelbtini) ir
pavedė šį potvarkį išsiųsti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir
registro valstybės įmonės Vilniaus filialui, UAB „Rasų valda“ ir UAB „Senovė“.
2007 m. balandžio 12 d. UAB „Senovė“ kreipėsi į Administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu pripažinti
statinius tinkamais naudoti, tą pačią dieną išduotas Aktas. Pareiškėjos 2007
metų pabaigoje sužinojo, kad naujai suformuotame žemės sklype Nr. (duomenys
neskelbtini),
(duomenys
neskelbtini),
į kurį jos yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į grąžintiną natūra
išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį prie (duomenys neskelbtini) ir
priklausiusį J. T., yra UAB
„Senovė“ nuosavybės teise priklausantys pastatai: sandėlis (1F1ž), sandėlis
(2F2b), ūkio pastatas (pažymėtas taškais 18, 19, 20, 21, neįregistruotas,
naudotojas UAB „Senovė“), ūkio pastatas (pažymėtas taškais 26, 27, 28, 29,
neįregistruotas, naudotojas UAB „Senovė“). Nurodė, kad prašymą dėl
nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos pateikė dar 1992 metais, o 2004 m.
balandžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
įsakymu Nr. 30-619 nustatytos 22088 kv.m. sklypo (duomenys
neskelbtini),
miesto plano ištraukoje pažymėto raudonomis linijomis ir skaičiais 1-15, ribos.
Teismas, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 43-1639
patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp
jų laikini) statiniai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės
14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR
1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau - ir
Reglamentas) 9.6, 15 punktais, padarė išvadą, kad nesudėtingam statiniui,
kuriam nereikalingas projektas ir leidimas statybai keliami du pagrindiniai
reikalavimai: 1) jis turi būti paprastų konstrukcijų; 2) ne didesnis kaip 80
kvadratinių metrų. Pabrėžė, jog pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad
pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio
žymėjimas 1F1ž, bendras plotas yra 256,63 kv.m., o pastato – sandėlio, unikalus
numeris: (duomenys
neskelbtini),
kurio žymėjimas 2F1t, bendras plotas yra 14,43 kv.m. (b. l. 6). Remiantis
statybos įstatymu ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“
pastatas sandėlis, kurio plotas 256,63 kv.m., nelaikytinas nesudėtingu
statiniu, kadangi jo plotas viršija minėtu reglamentu numatytą 80 kv.m. plotą.
Šiam pastatui turi būti taikomos Reglamento nuostatos, todėl, statinį
pripažįstant tinkamu, turi būti pateikiami visi dokumentai nurodyti Reglamento
3 priede. Nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu
atveju, pripažįstant statinius sandėlius 1F1ž ir 2f1t tinkamais, komisijai buvo
pateikta tik kadastrinių matavimų byla ir joje esantys duomenys. Jokio statinio
projekto, ar leidimo statybai pateikta nebuvo, todėl apskritai nėra aišku, kaip
ginčo statiniai buvo pastatyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad komisijos akte
nurodyta, jog komisija peržiūrėjo statytojo pateiktą projektą ir kadastrinių
matavimų duomenis, apžiūrėjo statinį bei nustatė statinio 1F1/ž bendrą plotą –
256,63 m2, statinio 2F1/t bendrą plotą – 14,43 m2 ir padarė išvadą, jog
Administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamentas, surašydamas pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pažeidė Statybos
įstatymo ir Reglamento 3 priedo reikalavimus.
III.
Tretysis suinteresuotas
asmuo UAB „Senovė“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 115 – 116), kuriuo prašo
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo netenkinti. Apeliacinis skundas
iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą
pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie argumentai:
1. Remdamasis
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 ir 16 straipsniais,
pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos neturi teisės susigrąžinti žemės
sklypo natūra, nes jis užstatytas UAB „Senovė“ priklausančiais pastatais.
2. Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1
dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktika (bylos Nr. R3-36/2007, R16-38/2007), pabrėžia,
jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines
pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo
srityje. Pažymi, jog ginčijamas Aktas pareiškėjoms jokių teisinių pasekmių
nesukėlė, o jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, priėmus Aktą, nebuvo pažeisti.
Daro išvadą, jog pareiškėjos neturėjo teisės paduoti skundą teismui.
Pareiškėjos
atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 120 – 121) prašo Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies
grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos
teismui, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apelianto
nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjos neturi teisės susigrąžinti žemės sklypo natūra,
nes jis užstatytas UAB „Senovė“ priklausančiais statiniais, būtų reikšminga tik
tuo atveju, jeigu tokie statiniai būtų teisingai suformuoti ir įteisinti kaip
nekilnojamasis turtas. Tačiau tokie statiniai, kaip teisingai konstatavo
pirmosios instancijos teismas, suformuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Pabrėžia, jog, remiantis visuotinai pripažintu principu, kad iš neteisės, teisė
neatsiranda, esant netinkamai įteisintiems statiniams, jie neįgyja Atkūrimo
įstatyme aprašomo teisinio statuso. Atitinkamai turi būti naikinama ir statinių
teisinė registracija. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos turi teisę atkurti
nuosavybės teises natūra būtent toje vietoje, kur yra apelianto naudojamas
žemės sklypas. Ta aplinkybė, jog UAB „Senovė“ neteisėtai pasistatė statinius
ginčo sklype ir statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, pažeidžiant teisės
aktų reikalavimus, negali pareiškėjoms užkirsti kelio atkurti nuosavybės teises
į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra tuo pagrindu, jog tai yra valstybės
išperkama žemė.
2. Nurodo, kad
jos yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į grąžintiną būtent natūra
išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį prie (duomenys neskelbtini) ir
priklausiusį J. T., nes toks sklypas nėra užstatytas
teisėtai pastatytais statiniais, todėl jis vertintinas kaip iš viso
neužstatytas. Būtent tai, jog buvo priimtas neteisėtas Aktas, ir užkerta kelią
pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises natūra, todėl tai yra tiesiogiai susiję
su jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjai
ginčydami atsakovo 2007 m. balandžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.
(101)-11.4-834 (toliau – Aktas) savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad jie
pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į žemę, kurioje stovi ginčijamu
Aktu pripažinti tinkamai naudoti statiniai.
Įvertinus
apeliacinės instancijos teismo iš atsakovo išreikalautą nuosavybės teisių
atkūrimo į buvusio savininko J. T. žemę bylą kolegija
konstatuoja, kad pareiškėja E. T. nėra pateikusi prašymo
dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl ji nėra pretendentė atkurti nuosavybės
teises į buvusio savininko J. T. žemę, atitinkamai skundžiamas
Aktas jos teisių nepažeidžia ir todėl pareiškėjos E. T. skundas
negalėjo būti patenkintas.
Pagal į bylą
pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ginčo
Aktu pripažintų tinkamais naudoti statinių sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini),
statybos pradžios metai yra 2002, o statybos pabaigos metai 2007, sandėlio,
kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) atitinkamai
2002 ir 2004 metai. Atsižvelgiant į šiuos statinių statybos laikotarpius
konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčo
santykiams taikė Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija), Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 43-1639
patvirtintu Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp
jų laikini) statiniai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės
14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR
1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ atitinkamas
nuostatas.
Kaip teisingai
nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio
6 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d.
įsakymu Nr. 43-1639 patvirtintu Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002
„Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2, 12 punktų bei 1-os lentelės
nuostatomis, nesudėtingam statiniui, kuriam nereikalingas projektas ir leidimas
statybai, keliami du pagrindiniai reikalavimai – statinys turi būti paprastų
konstrukcijų bei neturi būti didesnis nei 80 kvadratinių metrų. Nurodytas
sąlygas atitinka tik vienas ginčo Akte nurodytų statinių, t.y. sandėlys, kurio
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini).
Sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasis
plotas yra 256,63 kv.m., todėl jis negali būti priskirtas nesudėtingiems
statiniams, atitinkamai ji pripažįstant tinkamu naudoti turi būti vadovaujamasi
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242
patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių
pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad
pripažįstant tinkamu naudoti sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini),
minėto STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nuostatų nebuvo
laikomasi, valstybinei komisijai buvo pateikta tik statinio kadastrinių
matavimų byla ir nepateikti kiti STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti
tvarka“ 3 punkte numatyti dokumentai, tame tarpe statinio projektas bei
statybos leidimas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčo
Aktą šioje dalyje panaikino.
Tačiau pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai naikino Aktą dalyje dėl statinio - sandėlio,
kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis statinys, vadovaujantis
STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2, 12 punktų bei
1-os lentelės nuostatomis, pagal savo konstrukciją bei ploto parametrus
priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams ir tokio statinio statybai
neprivalomi statinio projektas; statybos leidimas; neprivaloma skirti
(pasamdyti) statybos vadovą; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra;
nereikalingas statybos leidimas statinį griauti (Reglamento 12.3.1-12.3.5 punktai).
Įvertinus šias nuostatas yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas visiškai
teisėtai ir pagrįstai ginčo Aktu sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), pripažino tinkamu naudoti, todėl šioje dalyje pareiškėjų
skundas turėtų būti atmestas.
Esant
išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas
nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei aiškino ir taikė
materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas
keistinas.
Apeliantų
argumentai, kad pareiškėjų skundas turėtų būti atmestas, nes pareiškėjos neturi
teisės susigrąžinti žemės sklypo natūra, kad ginčo Aktas nesukuria pareiškėjoms
teisinių pasekmių, atmestini kaip nepagrįsti. Šioje byloje nėra nagrinėjama
pareiškėjų teisė susigrąžinti žemės sklypą natūra, nes šio klausimo sprendimas
tenka žemės reformą vykdančiai institucijai, šiuo atveju Vilniaus apskrities
viršininko administracijai. Kolegijos vertinimu bylai pagal pareiškėjų skundą
nagrinėti teisme pakanka to fakto, kad pareiškėjai pretenduoja susigrąžinti
natūra žemės sklypą, kuriame esantys statiniai ginčo Aktu pripažinti tinkamais
naudoti. Kolegijos vertinimu toks Aktas sukelia pareiškėjams tam tikras
pasekmes ir liečia jų interesus, nes Aktas iš esmės apriboja pareiškėjų
galimybes atkurti nuosavybės teises į žemės natūra į visą sklypą ar jo dalį.
Teismo kolegija,
vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a
trečiojo
suinteresuoto asmens UAB „Senovė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo
dalį, kuria patenkintas pareiškėjos E. T. skundas,
panaikinti ir pareiškėjos E. T. skundą atmesti.
Sprendimo
dalį, kuria panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m.
balandžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-834 dalyje dėl
statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir
šioje dalyje pareiškėjų L. Š., I. P. ir E. V. skundą atmesti.
Likusioje
dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas
Sutkevičius