Civilinė byla Nr. e2-21-516/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00290-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“, ieškinį atsakovams T. K. ir „TEREBRO GmbH“ dėl žalos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Terebro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovei LUAB „Terebro“ solidariai iš atsakovų T. K. ir „TEREBRO GmbH“ 147 119,37 Eur žalos atlyginimą; 2) pripažinti, kad 2022 m. sausio 17 d. sąskaitos faktūros Nr. BI291, 2022 m. gegužės 19 d. Nr. BI324; 2022 m. birželio 14 d., Nr. BI328; 2022 m. liepos 11 d. Nr. BI334 išrašytos tik už statybos rangus darbus; 3) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais turto (ekskavatoriaus Caterillar M318, ekskavatoriaus krautuvo, vikšrinio mini ekskavatoriaus, vikšrinio mini ekskavatoriaus Kubota, kondicionieriaus, Rototiltas, Pasat US) pirkimo–pardavimo sandorius, įformintus pagal 2022 m. sausio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. BI291; 4) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais turto (Volvo FM12 (duomenys neskelbtini) Volvo vikšrinio, lokacinės sistemos, televizoriaus LG, baldų komplekto, smėliasrovės įvairių paviršių valymui) pirkimo–pardavimo sandorius, įformintus pagal 2022 m. gegužės 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. BI324; 5) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais turto (traktoriaus Atlas 1404ZW (2 vnt. po 3 950 Eur), Scania (duomenys neskelbtini) ekskavatoriaus Volvo EC240BLC, MB Sprinter 416 CD (duomenys neskelbtini) Jeep Grand Cerokee) pirkimo–pardavimo sandorius, įformintus pagal 2022 m. birželio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. BI328; 6) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais turto (ekskavatoriaus Fiat Kobelko E195, dujinio krautuvo, įrangos WinCan VX Advanced 2016) pirkimo–pardavimo sandorius, įformintus pagal 2022 m. liepos 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. BI334; 7) priteisti ieškovei LUAB „Terebro“ iš atsakovo „TEREBRO GmbH“ 147 119,37 Eur; 8 ) priteisti ieškovei LUAB „Terebro“ iš atsakovo T. K. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) priteisti ieškovei LUAB „Terebro“ iš atsakovo „TEREBRO GmbH“ 6 proc. metines palūkanas priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 10) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį, įformintą pagal „TEREBRO GmbH“ išrašytą 2023 m. sausio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20230124; 11) netenkinus 10 reikalavimo, pripažinti 2023 m. vasario 20 d. UAB „Terebro“ atliktą 32 000 Eur mokėjimą „TEREBRO GmbH“ negaliojančiu sandoriu; 12) priteisti ieškovei LUAB „Terebro“ iš atsakovo „TEREBRO GmbH“ 32 000 Eur; 13) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 147 119,37 Eur vertės atsakovo T. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant prašomos priteisti sumos.

3.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad, ieškovės manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir byloje pagal ieškovės ieškinį gali būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Taip pat nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes atsakovo T. K. turtinė padėtis yra sunki, jo turimo turto atžvilgiu taikomi areštai, iš jo vykdomi išieškojimai kitų kreditorių naudai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi patenkino ieškovės LUAB „Terebro“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės LUAB „Terebro“ reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo T. K. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštuojant atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui T. K. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškove. Bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi atitikti 147 119,37 Eur.

5.       Preliminariai įvertinęs pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas.

6.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas nurodė, kad ieškovės nuomone, pakeistomis (suklastotomis) sąskaitomis faktūromis Nr. BI291; Nr. BI324; Nr. BI328; Nr. BI334 buvo perduotas ieškovės LUAB „Terebro“ turtas. Be to, prieš teikiant ieškinį LUAB „Terebro“ nemokumo administratorė kreipėsi į buvusį LUAB „Terebro“ vadovą T. K. su 2024 m. rugsėjo 24 d. prašymu pateikti paaiškinimus ir turimus dokumentus, kurie pagrįstų, kad LUAB „Terebro“ turėjo prievolę savo sąskaita padengti sąnaudas darbų, kurie nurodyti LUAB „Terebro“ lėšomis apmokėtoje „TEREBRO GmbH“ išrašytoje 2023 m. sausio 17 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 20230124. Iki ieškinio pateikimo buvęs LUAB „Terebro“ vadovas T. K. nepateikė LUAB „Terebro“ nemokumo administratorei atsakymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nurodoma ir tai, jog perleidžiant neatlygintinai LUAB „Terebro“ turtą, ieškovė turėjo kreditorių, kurių reikalavimų įvykdymo terminas buvo pradelstas ir jie nebuvo tenkinti iki bankroto bylos LUAB „Terebro“ iškėlimo, o jų reikalavimai viršija „TEREBRO GmbH“ naudai neatlygintinai perleisto turto sumą.

7.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad tokie faktai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas T. K. sąmoningai ir sistemingai nevykdė (nevyko) savo pareigų, kylančių iš sutarties ar įstatymo. Tokios aplinkybės savaime rodo atsakovo nesąžiningumą ir grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Pažymėjo, kad faktas, ar atsakovas T. K. neatlygintinai perdavė bendrovės turtą, ar suklastojo sąskaitas faktūras, kt., nesprendžiamas nutarties priėmimo metu.

8.       Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, nusprendė, kad ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje yra pagrindas vertinti atsakovo potencialų elgesį kaip nesąžiningą bei atitinkamai sudaro pakankamą pagrindą ieškovei baimintis, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, atsakovas gali bandyti apsunkinti ir (ar) išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymo.

9.       Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių stabilią atsakovo finansinę padėtį. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė negalintis spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, kad atsakovui pareikštų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jam nėra didelė, todėl nėra pagrindo manyti, jog būsimą ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą atsakovas gali nesunkiai įvykdyti.

10.       Teismas įvertino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, egzistuoja pakankamai tikėtina rizika, jog ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba taps neįmanomas, nes atsakovas gali bandyti imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti.

11.       Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei aplinkybes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovas T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovės teiginiai apie atsakovo prastą finansinę padėtį, kuriais ieškovė rėmėsi prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, niekaip objektyviai nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Juo labiau tai niekaip nepatvirtina kokių nors atsakovo ketinimų paslėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

12.2.                      Ieškovė, prašydama taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų nuspręsti, kad atsakovas iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jį nuslėpti ir pan.

12.3.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovės pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis šiame prašyme pati ieškovė net nesirėmė, o be to, nutarties 7 punkte teismo nurodytos aplinkybės yra susijusios su kilusio teisminio ginčo esme bei bus (gali būti) vertinamos tik išnagrinėjus šią bylą iš esmės bei išklausius abi ginčo šalis.

12.4.                      Neaišku, nei apie kokios sutarties, nei kokio įstatymo nevykdymą teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, nei kuo remdamasis jau ieškinio priėmimo stadijoje nustatė, kad kažkokia sutartis ir (ar) įstatymas atsakovo veiksmais tariamai buvo pažeisti. Kad tokio pobūdžio klausimai negali būti nagrinėjami ir vertinami šioje proceso stadijoje, kaip savaime suprantamą faktą pakankamai aiškiai pripažino ir pats teismas nutarties 8 punkte, tai leidžia spręsti ne tik apie dalies nutarties išvadų nepagrįstumą, bet ir apie tam tikrą jų prieštaringumą.

13.       Ieškovė LUAB „Terebro“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

13.2.                      Ieškinyje nurodyti faktai, kad atsakovas galimai suklastojo sąskaitas faktūras, neperdavė didelės vertės turto nemokumo administratorei, nebendradarbiavo su nemokumo administratore ir pagal nemokumo administratorės pateiktus prašymus nepateikė duomenų (dokumentų), leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra nesąžininga sutarties šalis, kuri, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, gali imtis priemonių ir veiksmų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo – perleisti likusį atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.

13.3.                      Ginčo suma yra didelė. Atsakovas turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, todėl yra didelė grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, nes atsakovas perleis turimą nekilnojamąjį turtą.

13.4.                      Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą, nes taikius atsakovo nekilnojamojo turto areštą atsakovas toliau galės naudotis areštuotu nekilnojamuoju turtu, tik negalės juo disponuoti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones

15.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

17.       Kadangi atsakovas T. K. (toliau – apeliantas) pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo neginčija, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio proceso ribų (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis) dėl aptartos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nepasisako.

18.       Minėta, kad nustačius, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

19.       Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodė, jog apeliantas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, todėl egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, jei byloje nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apelianto nesąžiningus veiksmus patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad: 1) apeliantas pakeistomis (suklastotomis) sąskaitomis faktūromis perdavė ieškovės LUAB „Terebro“ turtą; 2) apeliantas nepateikė LUAB „Terebro“ nemokumo administratorei paaiškinimo dėl tokių veiksmų; 3) perleidžiant neatlygintinai LUAB „Terebro“ turtą ieškovė turėjo kreditorių, kurių reikalavimų suma viršija „TEREBRO GmbH“ naudai neatlygintinai perleisto turto sumą; 4) apeliantas T. K. sąmoningai ir sistemingai nevykdė (nevyko) savo pareigų, kylančių iš sutarties ar įstatymo.

20.       Šiame kontekste pritartina apelianto teiginiams, kad ieškovė nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie apelianto veiksmų neteisėtumą pakeistomis (suklastotomis) sąskaitomis faktūromis perduodant ieškovės LUAB „Terebro“ turtą, nepateikiant dėl to paaiškinimų, nevykdant kitų nemokumo administratorės reikalavimų rėmėsi kaip ieškinio, tačiau ne kaip prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu, pagrindu. Apeliantei tokiomis faktinėmis aplinkybėmis nesiremiant kaip prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiais dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12–13 straipsniai), pagal kuriuos tik patys proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, ir patys nuspręsti, kokių leistinų procesinių priemonių imtis civiliniame procese, kokį elgesio modelį pasirinkti konkrečioje byloje, kokiomis aplinkybėmis remtis kaip atitinkamų prašymu pagrindu, neturėjo teisinio pagrindo ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodytų aplinkybių vertinti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą. Taigi, aptartos tik ieškinyje, tačiau ne prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės apie apelianto veiksmus (neveikimą) pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, ir atitinkamai negalėjo būti įvertintos kaip pagrindžiančios apelianto nesąžiningumą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

21.       Aptartos tik ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo negalėjo būti įvertintos kaip pagrindžiančios apelianto nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą ir dėl to, kad jos sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir galės būti tinkamai įvertintos ne šioje proceso stadijoje, tačiau tik išnagrinėjus bylą iš esmės. 

22.       Pritartina ir apelianto teiginiams, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku nei tai, apie kokios sutarties ir įstatymo nevykdymą, kaip apelianto nesąžiningus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, nei kuo remdamasis nustatė (skundžiamoje nutartyje nurodyta tik tai, kad tokias aplinkybes nurodė ieškovė ieškinyje, o ne tai, kad jas savarankiškai nustatė pirmosios instancijos teismas), kad atitinkama sutartis ir (ar) įstatymas apelianto veiksmais tariamai buvo pažeisti.

23.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmiau aptartas ieškinyje nurodytas aplinkybes įvertino kaip pagrindžiančias apelianto nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. 

24.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-521-464/2023).

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Nesąžiningumas gali būti konstatuojamas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti arba kitokiu būdu siekti apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti galbūt jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir atlikti bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024).

26.       Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022).

27.       Pažymėtina ir tai, kad siekiant apelianto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apelianto nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie apelianto veiksmai ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusiję aplinkybės, tačiau tik tokie, kuriais siekiama tikslingai sudaryti situaciją, kai apeliantas neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškove pagal byloje pareikštą ieškinį ar tokios galimybės būtų iš esmės apsunkintos.

28.       Įrodymų apie tai, kad apeliantas ėmėsi arba ketina imtis veiksmų savo turtui paslėpti arba perleisti, sąmoningai sumažinti jo vertę, kitaip bloginti savo turtinę padėtį, elgėsi kitaip nesąžiningai, siekdamas sukliudyti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė nepateikė, taigi nepagrindė šioje bylos stadijoje teisiškai reikšmingų apelianto nesąžiningų veiksmų.

29.       Pirmosios instancijos teismas kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį pagrindžiančiomis aplinkybėmis rėmėsi ir tuo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatė, jog apeliantui ieškinio suma nėra didelė.

30.       Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, todėl vien didelė ieškinio suma pati savaime negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip nuosekliai yra pasisakoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nei ieškinio reikalavimo dydis, nei šalies turimas turtas ir (ar) jo vertė negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi įvertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį su turimu turtu. Todėl tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto ir jam pareikšto reikalavimo santykis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę arba jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).

31.       Teismų praktikoje taip pat jau ne kartą išaiškinta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimo (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-418-241/2020).

32.       Aplinkybės, susijusios su atsakovo finansine būkle ar jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2019).

33.       Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto turtinė padėtis, savaime, nesant duomenų apie tai, kad apelianto turtinės padėties pablogėjimo priežastimi buvo apelianto nesąžiningi veiksmai, atlikti siekiant sukliudyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nėra pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs ieškinio sumos dydžio reikšmingumą apeliantui, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, t. y. grėsmei, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba iš esmės pasunkėti.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, neatsižvelgė į vyraujančią teismų praktiką, dėl to nesant pakankamo teisinio pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo T. K. atžvilgiu.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė