Civilinė byla Nr. e2A-218-440/2024

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00691-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8; 2.6.8.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 (S)

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 15 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio žuvėdra“ apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje                              Nr. e2-48-666/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio žuvėdra“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio žuvėdra“ priešieškinį dėl projektavimo darbų sutarties pagrindu sumokėtų sumų (nuostolių) bei delspinigių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sunprojektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pajūrio žuvėdra“ 10 673,00 Eur skolą už atliktus projektavimo darbus, 10 000,00 Eur baudą (netesybas), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. gruodžio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektavimo sutartis), ja ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), projekto parengimo paslaugas. Sutartis buvo papildyta papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Papildomas susitarimas) ir pakeista 2018 m. lapkričio 8 d. pakeitimu Nr. 1 (toliau – ir Sutarties pakeitimas Nr. 1). Ieškovė įsipareigojo projektinę dokumentaciją parengti vadovaudamasi projektavimo užduotimi, privalomaisiais dokumentais projektui parengti, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – Statybos įstatymas), Statybos techniniais reglamentais (toliau – STR) ir kitais projektavimą bei statybą reglamentuojančiais norminiais dokumentais (Projektavimo sutarties 6.1.1 punktas). Pagal Projektavimo sutarties sąlygas, projektavimo darbai atliekami šalių nustatyta etapų schema, t. y. I etapu techninis darbo projektas pateikiamas atitinkamoms institucijoms derinti iki 2018 m. lapkričio 30 d. (atskiras statybą leidžiantis dokumentas), II ir III etapais techninis darbo projektas pateikiamas atitinkamoms institucijoms derinti iki 2020 m. lapkričio 8 d. (atskiras statybą leidžiantis dokumentas).

2.       Ieškovė, vykdydama šalių sudarytą Projektavimo sutartį, parengė daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir jį pateikė derinti atitinkamoms institucijoms, t. y. projektuotoja visiškai ir tinkamai įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus, kiek tai susiję su I etapo statybos projekto parengimu ir pateikimu derinti. Visos gautos pastabos buvo ištaisytos, išskyrus vieną – nepateiktas įvažiavimo į sklypą projektinis sprendinys. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius atsisakė pritarti ieškovės parengtam projektui, o tiksliau, nesutiko suderinti projekto sprendinių dėl įvažos, nesant parengto Vakaro gatvės tęsinio statybos projekto. Projektavimo sutarties vykdymo metu ieškovė ne sykį įspėjo atsakovę apie nuo jos nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių užsakytas projektavimo darbų (rangos) rezultatas nebus pasiektas. Atsakovei neįvykdžius Palangos miesto savivaldybės administracijos iškeltos sąlygos, t. y. nesudarius infrastruktūros plėtojimo sutarties ir neparengus Vakaro gatvės ruožo (nuo Pavasario g. iki Kretingos g.) techninio projekto, ieškovė negalėjo įvykdyti (užbaigti) savo sutartinių prievolių pagal Projektavimo sutartį. Šios aplinkybės tiesiogiai nulėmė (apribojo) galimybę gauti atitinkamų institucijų suderinimus parengtam projektui ir statybos leidimui. Būtent dėl atsakovės veiksmų ieškovė negalėjo užbaigti visų sutartinių įsipareigojimų, t. y. suderinti projekto su atitinkamomis institucijomis ir gauti statybos leidimo pradėti statybos darbus.

3.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Pareiškė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės atsakovės patirtus 55 316,50 Eur nuostolius, 1 991,39 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės parengtas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ieškinyje minimos infrastruktūros plėtojimo sutarties sudarymo problema nebuvo vienintelė. Po projekto pateikimo derinti atsakingos institucijos nustatė ir daug kitų trūkumų, dėl to iki Projektavimo sutartyje numatytos datos (2018 m. rugpjūčio 16 d.) nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė, būdama kompetentinga projektuotoja, dar iki Projektavimo sutarties pasirašymo susipažinusi su projektine užduotimi privalėjo numatyti ir informuoti atsakovę apie trūkstamus dokumentus / veiksmus, gatvės, kuria turi būti įvažiuojama į sklypą, projekto nebuvimą, kuris yra būtinas norint parengti užsakomą projektą ir gauti statybos leidimą, galimas būtinas patirti papildomas dideles tiek laiko, tiek finansines sąnaudas, susijusias su susisiekimo projektine dalimi, taip eliminavo atsakovės teisę apsispręsti dėl tolesnio tokio sumanymo vystymo galimybių ar jo pakeitimo, taip pat gavus šiuos duomenis (apie suprojektuotų privažiuojamų kelių nebuvimą) ir esant susiklosčiusiai situacijai, t. y. žinodama, kad prisiimto suprojektuoti gatvės privažiuojamojo kelio projekto įgyvendinimas apskritai nėra įmanomas, privalėjo atsisakyti sudaryti tokią sutartį. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo įvertinti, kad be papildomų darbų ji prisiimtais terminais įvykdyti sutarties neturės jokių objektyvių galimybių. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei iš viso 55 316,50 Eur, juos prašo priteisti iš ieškovės, kadangi ši per Projektavimo sutartyje nurodytą laikotarpį taip ir nepasiekė sutartimi numatyto rezultato, o dėl ieškovės kaltės bei neveikimo statybą leidžiantis dokumentas net ir po trejų metų taip ir nebuvo gautas.

4.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad įvykdė dalį Projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 2019 m. kovo 22 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė šiuos darbus priėmė, todėl jai kilo pareiga už atliktus ir priimtus darbus atsiskaityti. Šiuo atveju išankstiniams mokėjimams (avansui) atliekant mokėjimo funkciją, ieškovei sumokėta 41 300,00 Eur suma pagrįstai panaudota atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovė šios sumos sumokėjimo ieškovei už jos atliktus darbus neginčijo. Ieškovė vykdė Projektavimo sutartį ir atliko dalį joje numatytų darbų ir kreipėsi į atsakingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento pagal parengtą projektą išdavimo. Nors darbų atlikimo terminas ir buvo praleistas, atsakovė perdavimo–priėmimo aktu priėmė pavėluotai atliktus darbus, jų negrąžino atgal ieškovei, jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo termino (vėlavimo juos atlikti) nekėlė. Atsakovė nepatyrė jokių nuostolių ir neatsisakė investicijų į sklypą, nes jos interneto svetainėje yra įdėti skelbimai apie vykdomą gyvenamųjų namų statybą ir pardavimą (duomenys neskelbtini). Jokie klausimai, susiję su investuotojais ar projekto įgyvendinimui skirtomis lėšomis ir finansavimo šaltiniais pasirašytoje Projektavimo sutartyje nebuvo aptarti. Prašė atsakovės pateiktam priešieškiniui taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti, kadangi reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sprendžiant šalių ginčą, negalima vadovautis 2022 m. sausio 7 d. eksperto išvada, kadangi atsakovės pasitelktas ekspertas ją atliko netinkamai ir neprofesionaliai (neišsamiai). Išvadoje pateikti svarstymai dėl atsiskaitymų ir (ar) darbų kainos niekaip nesusiję su projekto atitiktimi normatyviniams statybos dokumentams bei reikalavimams projektui. Pagal specialisto išvadoje suformuotus teiginius, gatvės atkarpos sprendinius teisiškai net neįmanoma įtraukti į rengiamo pastato (gyvenamojo namo) projekto sprendinius, kadangi gatvė yra inžinerinis statinys – susisiekimo komunikacija ir yra formuojamas kaip atskiras statinys, todėl negali būti privataus asmens pastato (daugiabučio gyvenamojo namo) projekto sprendinių dalimi.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Plungės apylinkės teismas Kretingos rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovės atsakovei 27 658,25 Eur nuostolių, 995,70 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 28 653,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė savo teisių pažeidimą ir reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindė iš esmės tuo, kad ieškovė netinkamai įvykdė Projektavimo sutartimi prisiimtus darbus, todėl nebuvo pasiektas sutarties tikslas gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir tuo, kad šalių pasirašyta Projektavimo sutartis iš esmės buvo nutraukta ieškovės iniciatyva 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovei atsiuntus parengtą daugiabučio namo projektą, kurį atsakovė 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmimo–perdavimo aktu atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad priešieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m., kai nebuvo gautas statybos leidimas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys (šalių susirašinėjimas ir derėjimasis dėl naujų sutarties sąlygų) ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog šalys vis dar bandė spręsti susidariusią situaciją geranoriškai, tačiau, to nepavykus padaryti, ieškovė grąžino atsakovei savo darbo rezultatą (parengtą projektą tokios apimties, kokios jis parengtas), o atsakovė atsisakė jį priimti kaip netinkamą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei apie jos teisių pažeidimą tapo galutinai aišku ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 17 d., todėl šią dieną laikė ieškinio senaties termino pradžia (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, jog atsakovė priešieškinį pateikė 2022 m. kovo 18 d., t. y. nepraleidusi sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

7.       Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovės pasitelktas ekspertas ekspertizę atliko netinkamai ir neprofesionaliai (neišsamiai). Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti eksperto turima kvalifikacija (priešingai, bylai pateikti duomenys, kad ekspertas N. B. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi atitinkamus kvalifikacijos atestatus, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad turi didelės patirties byloje sprendžiamo klausimo kontekste) laikė, kad ieškovės vertinimas, jog atsakovės bylai pateikta eksperto N. B. išvada negalima vadovautis, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, ir šiuos argumentus vertino kaip ieškovės subjektyvią nuomonę ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Teismas nurodė, kad ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji, susipažinusi su atsakovės pateiktais duomenimis dėl planuojamo techninio projekto, neturėjo galimybės, iki pradėdama kurti techninį projektą, nustatyti, jog gali kilti kliūčių ir nesklandumų, susijusių su galimybe patekti į atsakovės sklypą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog tokia informacija ieškovei buvo nepasiekiama, todėl padarė išvadą, kad ieškovė, kaip profesionali projektuotoja, turėjo galimybę nustatyti, jog atsakovės planuojamo daugiabučių namų komplekso projektui bus reikalinga suprojektuoti ir susisiekimo dalį, numatant privažiavimą iki sklypo, juolab kad gatvė, iš kurios pagal projektą turėjo būti numatytas privažiavimas, nebuvo suprojektuota kaip inžinerinis statinys.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia savo teiginį, kad atsakovei buvo perduotas kokybiškai ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtas projektas. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, jog 2019 m. kovo 22 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė ieškovės parengtą projektą priėmė (netgi samdė kitus specialistus, kurie patikrintų ieškovės darbo rezultatą), jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo termino (vėlavimo juos atlikti) ar jo kokybės nekėlė. Teismas pažymėjo, kad atsakovei jokiais teisės aktais nėra draudžiama ar ribojama galimybė samdyti ir kitus specialistus, jeigu tik yra toks poreikis, ir tai niekaip neįrodo aplinkybės, kad atsakovei perduotas projektas buvo parengtas kokybiškai, juolab kad atsakovė nėra profesionalė ir pati negali įvertinti projekto kokybės bei atitikties teisės aktams. Atsakovė 2019 m. kovo 22 d. priėmimo–perdavimo aktu pritarė ieškovės parengto projekto sprendiniams bei jo pateikimui į informacinę sistemą „Infostatyba“. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei į tai, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, teismas padarė išvadą, jog atsakovės pritarimas projekto sprendiniams ir jo pateikimui atsakingoms institucijoms derinti reiškė ne ką kitą kaip sutartinių įsipareigojimų įprasminimą ir siekį kuo greičiau gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėjo, kad šiuo atveju negali būti daroma išvada, jog, statytojui pritarus parengtam projektui, projektuotojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė 4 kartus kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, ir visus 4 kartus prašymai buvo atmesti ir statybos leidimas nebuvo išduotas. 2019 m. rudenį paaiškėjo aplinkybės, kad Palangos miesto savivaldybės administracija reikalauja tam tikrų veiksmų atlikimo, susijusio su Vakaro gatvės ruožo techninio darbo projekto parengimu, kitaip nebus išduotas statybos leidimas. Dėl šio Savivaldybės reikalavimo vyko derybos, buvo vykstama pas Savivaldybės specialistus ir derinamos tam tikros sąlygos. Tarp ieškovės ir atsakovės vyko derybos dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir tolesnio bendradarbiavimo, atsakovė netgi buvo sutikusi sumokėti už gatvės ruožo projektavimo darbus, tačiau dėl neaiškių priežasčių bendradarbiavimas galutinai nutrūko ir ieškovė 2021 m. rugsėjo 17 d. perdavė atsakovei savo darbo rezultatą, tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 24 d. jį atsisakė priimti dėl projekte esančių trūkumų ir su visais priedais grąžino projektuotojai. Teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad dėl statybą leidžiančio dokumento negavimo šioje situacijoje yra kalta tik atsakovė dėl savo neveikimo. Pažymėjo, kad atsakovė bendradarbiavo ir buvo suinteresuota kuo greičiau užbaigti projektą, gauti statybos leidimą ir pradėti statybos darbus. Įvertinęs susirašinėjimo visumą, padarė išvadą, kad pati ieškovė nesutiko prisiimti atsakomybės dėl atsiradusių kliūčių šalinimo siekiant gauti statybos leidimą, reikalavo netesybų. Teismas vertino, kad sutarties neįvykdymą ir jos tikslo nepasiekimą lėmė iš esmės abiejų šalių, kurios abi yra verslininkės, veiksmai, todėl konstatavo, jog rizika dėl projektavimo darbų vykdymo nagrinėjamu atveju paskirstytina lygiomis dalimis. 

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė sutartinių įsipareigojimų netinkamu įvykdymu – techninio projekto, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, parengimu ir statybą leidžiančio dokumento negavimu. Atsakovė ieškovei sumokėjo didelę sumą – 55 136,50 Eur, tikėdamasi gauti galutinį rezultatą, tačiau jo taip ir negavo, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos nulėmė tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmai. Ieškovė, kaip projektuotoja profesionalė, turėjo gebėti įvertinti galimas kliūtis projektuojant susisiekimo sprendinius, tačiau to nepadarė. Atsakovė taip pat turi ilgametę patirtį statybos sektoriuje, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad anksčiau su atsakovės direktoriumi, kuris yra dar kelių įmonių direktorius, sėkmingai įvykdė panašų projektą. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju Projektavimo sutartis liko neįvykdyta dėl abiejų šalių veiksmų, kurie sutartinės atsakomybės sąlygų vertinimo kontekste traktuotini kaip abiejų šalių kaltė dėl nepasiekto sutarties rezultato, todėl riziką šalims paskirstė po 1/2 dalį.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

11.       Atsakovė UAB „Pajūrio žuvėdra“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis iš dalies buvo atmestas (tenkinant jį 50 procentų), panaikinti ir priimti šiuo klausimu naują                                sprendimą – atsakovės priešieškinį dėl 55 316,50 Eur nuostolių ir 1 991,39 Eur delspinigių priteisimo tenkinti visa apimtimi ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Atlikdamas ieškovės buvusio rengto projekto nekokybiškumo analizę, teismas sprendime pirmiausia akcentavo, koks buvo šalių pasirašyto susitarimo tikslas, t. y. kad ieškovė, veikdama pagal 2018 m. birželio 20 d. techninėje užduotyje susitartą projektavimo paslaugų apimtį, buvo įsipareigojusi atlikti paslaugas, kurių esmė – gauti statybą leidžiantį dokumentą. Siekdama įgyvendinti šiuos Projektavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus per informacinę sistemą „Infostatyba“ 4 kartus teikė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir visus 4 kartus prašymas buvo atmestas. Iš prie ieškinio pateiktos Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. liepos 12 d. išvados ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019 m. liepos 25 d. išvados matyti, jog skyriai nepritarė ieškovės parengtam statybos projektui nurodydami net 9 esminius punktus, dėl kurių statybos leidimas pagal projektuotojo parengtą projektą negali būti išduotas. Šie trūkumai nėra ištaisyti, todėl ir statybą leidžiantis dokumentas pagal ieškovės projektą nebuvo ir negali būti išduotas. Tai pripažįstama ir teismo statybos eksperto N. B. bylai pateiktoje 2022 m. sausio 7 d. išvadoje, kurioje nurodoma, kad parengtas projektas yra ne visos sudėties – į projektą neįtraukta susisiekimo dalis, dėl kurios Savivaldybė neišdavė leidimo. Be to, projekte nėra pateikiama jokių suderinimų, sutikimų dėl numatomų statybos darbų gretimame žemės sklype. Projekte iki galo neišspręsti teisės aktuose numatyti reikalavimai, t. y. projekto rengimo metu nesuderinti įvažos ir inžinerinių tinklų tiesimo ir prijungimo klausimai, nepateikiami savininkų sutikimai ir reikiami pritarimai.

11.2.                      Ieškovė jokių rašytinių dokumentų ar kitos specialisto išvados, kuria būtų paneigtos eksperto N. B. išvados, ar argumentų, kodėl negalima būtų remtis eksperto išvada bei joje pateiktais vertinimais, nepateikė. Su šiomis išvadomis ir eksperto dėl ieškovės parengto projekto atliktais vertinimais visiškai sutiko ir teismas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti eksperto turima kvalifikacija. Ieškovės vertinimas, jog atsakovės bylai pateikta eksperto N. B. išvada negalima vadovautis, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir teismas šiuos argumentus turėtų vertinti kaip ieškovės subjektyvią nuomonę ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Pati projektuotoja, manydama, jog statybos leidimas nėra išduodamas nesant tam jokio teisinio pagrindo, kaip savo srities profesionalė turėjo teisę tiek skųsti tokį sprendimą, tiek ir nurodyti tai padaryti užsakovei. Ta aplinkybė, jog projektuotoja kiekvieną kartą vis iš naujo kreipdavosi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, akivaizdžiai patvirtina, kad ji taip pat pripažino jai reiškiamų pastabų, dėl kurių neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas, pagrįstumą. Palangos miesto savivaldybės administracijos reiškiamas reikalavimas atlikti Vakaro gatvės ruožo techninį projektą, esant susiklosčiusiai situacijai, nelaikytinas neteisėtu, o priešingai – turėtų būti vertinamas kaip vienintelis galimas buvęs susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas, t. y. kai projektuotoja projektuoja daugiabučių kvartalą, ignoruodama, kad privažiuojamasis kelias prie projektuojamo daugiabučio kvartalo turės eiti per valstybinę žemę, iš valstybės, kaip savininkės, ne tik turės būti gauti atitinkami sutikimai, tačiau ir prie sklypo turės būti suprojektuoti privažiuojamieji keliai. Dėl tokio projektuotojos neveikimo buvo pažeisti visi numatyti projekto parengimo bei statybos leidimo gavimo terminai, dėl to užsakovė prarado investuotoją, o pats projektas net jeigu jis ir būtų pateiktas su statybos leidimu, užsakovei neturint finansinių galimybių pačiai įgyvendinti daugiabučio statybos projektą, prarado prasmę. Anksčiau aptartos bei teismo sprendime konstatuotos aplinkybės eliminuoja bet kokią užsakovės kaltę dėl projektuotojos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Jokia užsakovės kaltė ar netinkamas prisiimtų įsipareigojimų vykdymas nėra konstatuojamas ir ginčijamame teismo sprendime.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime deklaratyviai, be jokių argumentų nurodoma, kad sutartyje numatyto tikslo nepasiekimą lėmė iš esmės abiejų šalių, kurios abi yra verslininkės, veiksmai. Užsakovė, nors ir yra verslininkė, tačiau su projektavimo darbais neturi nieko bendro ir niekada neturėjo. Būtent dėl to ir buvo priversta pasitelkti trečiųjų šalių (specialistų) pagalbą, kad galėtų įvertinti rengiamo projekto tinkamumą dar jo rengimo metu. Teismo sprendime nėra nurodyta nė vieno motyvo ar argumento, kuriuo vadovaujantis galima būtų traktuoti, kad užsakovė, vykdydama sutarties sąlygas bei prisiimtus įsipareigojimus, ką nors atliko netinkamai ar būtų turėjusi ką nors dar papildomai atlikti. Šiuo atveju yra priešingai, t. y. iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra akcentuojama išimtinai tiktai projektuotojos kaltė. Atsakovei 2021 m. rugsėjo 24 d. gavus projektuotojos paruoštą be statybos leidimo bei sudedamųjų esminių jo dalių „projektą“, 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmimo–perdavimo aktu dėl gautų dokumentų grąžinimo, užsakovė šiuos dokumentus projektuotojai grąžino. Projektuotojai siųstame priėmimo–perdavimo akte užsakovė akcentavo, jog šalys, pasirašydamos projektuotojo parengtą projektavimo darbų sutartį, siekė aiškaus ir konkretaus rezultato, t. y. statybą leidžiančio dokumento gavimo, ir būtent su juo ir siejo galutinį atsiskaitymą. Tokie projektuotojos veiksmai gali būti vertinami kaip rašytinis patvirtinimas, kuriuo projektuotoja atsisako vykdyti savo pačios parengtos ir pasirašytos Projektavimo sutarties sąlygas. 

11.4.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, atsakovės priešieškinį tenkinus iš dalies (50 procentų), proporcingai (po 50 procentų) tenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Toks šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų teisingas tik tokiu atveju, jeigu ir ieškovės pareikštas ieškinys būtų tenkintas 50 procentų. Šiuo atveju visiškai atmetus ieškovės ieškinį, o iš dalies (50 procentų) tenkinus atsakovės priešieškinį, proporcingai atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai turėjo būti apskaičiuotos bei priteistos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. šiuo atveju atsakovei turėjo būti priteista 75 procentai visų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sunprojektai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Projektavimo sutartyje numatytus projektavimo darbus ieškovei buvo pavesta atlikti etapais, kurie detalizuoti Projektavimo sutarties 1 priede (I etapo darbų atlikimo grafikas), t. y. pagal grafiką statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti išduotas tik visa apimtimi parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikus projekto ekspertizę. Projektavimo sutartyje numačius galimybę, jog visiems trims etapams rengiami atskiri techniniai darbo projektai, negalėjo kilti abejonių, kad atsakovės tikslas yra tai, kad visus etapus apimantys atskiri techniniai darbo projektai ir juos lydintys atskiri statybą leidžiantys dokumentai būtų ieškovės įgyvendinti I etapu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad statinio projekto dalys (I etapo darbų atlikimo grafiko pozicijos Nr. 2–38, išskyrus atsakovės poziciją dėl į projektą neįtrauktos susisiekimo dalies), susijusios su I etapo projektinės dokumentacijos parengimu, buvo parengtos ir atsakovei perduotos 2019 m. kovo 22 d. Projektas (PDF formatu) iš tiesų nebuvo parengtas sutartyje nurodytu terminu (laiku), tačiau 2018 m. lapkričio 8 d. Projektavimo sutarties pakeitimu šalys modifikavo iki tol sutartą projektavimo darbų atlikimo (pateikimo) etapų schemą, į pirmojo pastato projektavimo darbų etapą įtraukdamos ir antrojo bei trečiojo pastatų inžinerinių komunikacijų sklype suprojektavimą. Kartu iš naujo nustatė, kad I etapo bendra darbų kaina yra 52 600,00 Eur (be PVM). Statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti išduotas tik visa apimtimi parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikus projekto ekspertizę. Projektavimo sutartyje numačius galimybę, jog visiems trims etapams rengiami atskiri techniniai darbo projektai, negalėjo kilti abejonių, kad atsakovės tikslas yra tai, kad visus etapus apimantys atskiri techniniai darbo projektai ir juos lydintys atskiri statybą leidžiantys dokumentai būtų ieškovės įgyvendinti I etapu. Atsakovė suklaidino pirmosios instancijos teismą, priėmusį skundžiamą sprendimą, ir toliau tais pačiais argumentais siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, kad visų ginčo objekto projektavimo darbų tikslas buvo statybą leidžiančio dokumento gavimas.

12.2.                      2018 m. lapkričio 8 d. sutarties pakeitimu šalys iš naujo nustatė I etapo bendrą darbų kainą, naujai nustatytos sutartinio darbo kainos (mokėjimo) pokytis (lyginant su pirmine Projektavimo sutartimi) I etapu sudaro 18 600,00 Eur (2018 m. lapkričio 8 d. sutarties pakeitimo kaina 52 600,00 Eur – 34 000,00 Eur pirminė sutarties kaina). Negalėjo būti ignoruojamas net 35,36 proc. I etapo projektavimo darbų įvykdymas, kuris nesietinas su statybą leidžiančio dokumento gavimu. Todėl laikė, kad nurodyti II ir III etapo inžinerinių komunikacijų suprojektavimo sklype darbai sudaro savarankišką objektą ir turi savarankišką tikslą. Tarp šalių buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis, ja ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), projekto parengimo paslaugas, t. y. parengti statinio – pastato – projektą. Remiantis Projektavimo sutarties 1 priedu ir technine užduotimi (Projektavimo sutarties 3 priedas) ieškovės parengtą projektą turėjo apimti: bendroji dalis, sklypo plano dalis, architektūros dalis, konstrukcijų dalis, vidaus vandentiekio ir nuotekų dalis, lauko vandentiekio ir nuotekų dalis, šildymo, vėdinimo dalis, lauko elektrotechnikos dalis, vidaus elektrotechnikos dalis, gaisrinės saugos dalis, dujų dalis, statybos darbų organizavimas. Atsižvelgiant į patekimo į žemės sklypą sprendinius, ieškovė privalėjo projekte numatyti privažiuojamąjį kelią prie pastatų iš sklypo Vakaro gatvėje. Sulyginus atsakovės Projektavimo sutartimi pavesto parengti ir ieškovės atsakovei pateikto (perduoto) projekto apimtį ir detalumą, matyti, kad jame buvo įvertintos visos sutartimi šalių sutartos projekto sudedamosios dalys.

12.3.                      Byloje esanti tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. liepos 12 d. išvada, tiek ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019 m. liepos 25 d. išvada paneigia aplinkybę, kad į projekto sudėtį privalėjo būti įtraukta susisiekimo dalis, o dėl šios projekto dalies nebuvimo Savivaldybė neišdavė leidimo. Nors nurodytose išvadose ir nurodyta nepritarimo ieškovės parengtam statybos projektui priežastis – nepateiktas įvažiavimo į sklypą projektinis sprendinys, nepateikti gretimo sklypo valdytojo sutikimai dėl įvažos ir sklypo dangų įrengimo prie sklypo ribų, tačiau iš 2019 m. rugsėjo 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (4.23)-D3-3089 ir 2019 m. spalio 10 d. rašto Nr. (4.17)-D3-3125 matyti, kad tikroji nepritarimo ieškovės parengtam projektui priežastis – pati Palangos miesto savivaldybės administracija (ne ieškovė ar atsakovė) neturėjo galimybių suderinti įvažos, kol neparengtas Vakaro gatvės tęsinio statybos projektas. Vakaro gatvės tęsinio projekto parengimas buvo išimtinai jos savininko, t. y. Palangos savivaldybės administracijos, dispozicijoje.

12.4.                      Sutartinės prievolės vykdymo metu ieškovė kruopščiai vadovavosi Projektavimo sutarties nuostatomis, todėl dėl trečiųjų asmenų neveikimo arba netinkamo veikimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimas projektuotojai iš principo iškreiptų šalims priskirtinų prievolių prasmę. Ieškovė, net ir norėdama, negalėjo atsakovės užsakymu ar jos techninės užduoties pagrindu (jei tokia būtų buvusi pasirašyta) suprojektuoti „Vakaro gatvės tęsinio“. Gatvės, kaip statinio, projektas negali būti privataus gyvenamojo namo projekto dalimi. Tam turi būti rengiamas atskiras projektas. Vakaro gatvė ir žemės sklypas, kuriame ši gatvė yra, yra ne atsakovės, o valstybės nuosavybė, todėl tik valstybė gali būti tokio užsakymo užsakovė, t. y. gatvės projekto užsakovė ir statytoja. Valstybė (veikdama per Savivaldybę), kaip ir buvo nurodyta Palangos miesto savivaldybės atsakyme, statytojo (užsakovo) teises trišalės sutarties pagrindu būtų perleidusi būtent atsakovei, to ir buvo reikalaujama savivaldybės rašte iš statytojos (atsakovės). Atsakovė iš pradžių ketino tai daryti ir pasirašyti „savanorišką“ (dedama į kabutes, nes pavadinti sutartį savanoriška, kai jos nesudarius, ta pati savivaldybė atsisako išduoti Statybą leidžiantį dokumentą, neįmanoma) sutartį, nes buvo pateikusi atitinkamą prašymą savivaldybei atsiųsti sutarties projektą, tačiau, kai buvo gautas „savanoriškos“ sutarties projektas, kuriame buvo numatyta, kad, be projektavimo darbų, atsakovei dar teks savo lėšomis ir įrengti tą gatvės atkarpą, atsakovė nusprendė tos „savanoriškos“ sutarties nebepasirašyti, o tai tapo esmine kliūtimi gauti statybos leidimą. Ginčo atveju, ieškovė negalėjo numanyti, kad Palangos savivaldybės administracija išsikels sau sąlygą ir poreikį pirma suprojektuoti jai priklausantį inžinerinį statinį (gatvę) ir tik tuomet derinti atsakovės įvažiavimo į žemės sklypą sprendinius.

12.5.                      Ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad, per Projektavimo sutartyje nustatytą terminą nepasiekus projektavimo tikslo – negavus statybą leidžiančio dokumento, projektavimo darbų rezultatas atsakovei praras prasmę (ji praras finansuotoją). Projektas nebuvo rengiamas siekiant gauti finansavimą. Nors rezultatas, kurio buvo siekiama sutartimi, ieškovės nebuvo pasiektas (dėl I etapo darbų), tačiau sukurti rezultatai yra savarankiški, todėl kaip savarankiškas objektas (jo dalis) buvo perduotas atsakovei.

13.       Ieškovė UAB „Sunprojektai“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Iš Projektavimo darbų sutarties (galutinės jos versijos po visų pakeitimų) matyti, kad I etapo darbų / paslaugų apimtis susidėjo iš dviejų dalių: 1) visiškas pirmojo pastato suprojektavimas; 2) II ir III etapo pastatų inžinerinių komunikacijų sklype suprojektavimas. Bendrai šio etapo kaina buvo sutarta 52 600,00 Eur, t. y. 63 646,00 Eur su PVM, ją atsakovė įsipareigojo sumokėti trimis etapais: I) 41 300,00 Eur sumokėjo iki 2018 m. lapkričio 8 d. papildomo susitarimo pasirašymo; II) 11 173,00 Eur – pateikus techninį darbo projektą derinti atitinkamoms institucijoms; III) 11 173,00 Eur – per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos. Nuo 2017 m. gruodžio 4 d. (sutarties sudarymo diena) iki 2018 m. lapkričio 8 d. (paskutinio sutarties pakeitimo), t. y. 11 mėnesių, vyko intensyvūs projektavimo darbai, už juos atsakovė sumokėjo ieškovei iš viso 41 300,00 Eur. 2018 m. lapkričio 8 d. pakeitimu šalys susitarė dėl likusios už I etapą nesumokėtos kainos dalies – 22 346,00 Eur sumokėjimo: I) 11 173,00 Eur – pateikus techninį darbo projektą derinti atitinkamoms institucijoms; II) 11 173,00 Eur – per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos. Po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo iš užsakovės pusės techninis darbų projektas buvo pateiktas derinti per „Infostatybą“ (t. y. „atitinkamoms institucijoms“, kaip numatyta Projektavimo sutartyje), todėl atsakovė, kaip sutarta, 2019 m. kovo 28 d. sumokėjo ieškovei dviem pavedimais po 11 173,00 Eur. Ieškovė iki šio momento parengė techninį darbo projektą dėl pirmojo pastato ir II ir III etapo inžinerinių tinklų ir pateikė techninį darbo projektą derinti atitinkamoms institucijoms, todėl ieškovė tinkamai įvykdė visas šalių sutartas sąlygas, jas įvykdžiusi įgijo teisę gauti dalį etapais apmokėti suplanuoto atlygio – 55 473,00 Eur (44 300 + 11 173 = 55 473,00 Eur). Ieškovės teisė į šią atlygio dalį Projektavimo sutartimi nebuvo susieta su statybos leidimo gavimu. Techninis darbo projektas buvo perduotas užsakovei ir jos priimtas be jokių pastabų 2018 m. kovo 22 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (ypač dėl to, kad jame nėra nurodyti darbų trūkumai) yra dokumentas, patvirtinantis, kad rangovas darbus atliko ir juos atliko tinkamai. Toks darbų perdavimas yra pagrindas užsakovės prievolei sumokėti už atliktus darbus vykdyti.

13.2.                      Ieškovės parengto projekto atitikties teisės aktams bei atsakovės poreikiams patikrinimo tikslu atsakovė pateiktą projektą vertino ne tik pati, tačiau kreipėsi ir į atitinkamus šios srities specialistus, turinčius tam reikiamą atestatais patvirtintą kvalifikaciją (R. K. ir S. R.). Minėti atsakovės pasamdyti specialistai nė vienu žodžiu neužsiminė apie tai, kad projektas turi trūkumą, kurį byloje nurodo atsakovė ir jos samdytas ekspertas N. B.. Tai, jog atsakovės samdyti specialistai neįžvelgė kaip trūkumo susisiekimo dalies projekte nebuvimo, reiškia, kad tokio savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) reikalavimo, koks buvo nurodytas (kad reikės suprojektuoti gatvę), nebuvo įmanoma numatyti net ir profesionalams ir toks darbas ieškovei nebuvo numatytas šalių pasirašytoje techninėje užduotyje. Byloje esanti tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. liepos 12 d. išvada, tiek ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019 m. liepos 25 d. išvada paneigia aplinkybę, kad į projektą privalėjo būti įtraukta susisiekimo dalis, o dėl šios projekto dalies nebuvimo savivaldybė neišdavė leidimo. Nors nurodytose išvadose ir nurodyta nepritarimo ieškovės parengtam statybos projektui priežastis – nepateiktas įvažiavimo į sklypą projektinis sprendinys, nepateikti gretimo sklypo valdytojo sutikimai dėl įvažos ir sklypo dangų įrengimo prie sklypo ribų, tačiau iš 2019 m. rugsėjo 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (4.23)-D3-3089 ir 2019 m. spalio 10 d. rašto Nr. (4.17)-D3-3125 matyti, kad tikroji nepritarimo ieškovės parengtam projektui priežastis – pati Palangos miesto savivaldybės administracija (ne ieškovė ar atsakovė) neturėjo galimybių suderinti įvažos, kol neparengtas Vakaro gatvės tęsinio statybos projektas.

13.3.                      Atskiro inžinerinio statinio (gatvės) projekto parengimo darbai nebuvo numatyti šalių sudarytoje ginčo sutartyje, todėl negali būti ieškovės atsakomybės objektu. Dėl šios priežasties teismas sprendime visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė privalėjo prisiimti atsakomybę už atsiradusių kliūčių šalinimą, siekiant gauti statybos leidimą, todėl dalį kaltės dėl sutarties neįvykdymo priskyrė ir ieškovei. Ieškovė buvo įsipareigojusi pagal techninę užduotį suprojektuoti būtent „įvažą“, „įvažiavimą“, „privažiavimą“ į žemės sklypą, todėl suprojektuoti „Vakaro gatvės tęsinio“, kaip buvo nurodyta Savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos pastabose, ieškovė nebuvo įsipareigojusi Projektavimo sutartimi ir technine užduotimi, kuri yra sudedamoji sutarties dalis. Ieškovė negali būti atsakinga už kilusias pasekmes – jog nebuvo užbaigtas projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas ir kita, todėl turi teisę gauti atlygį už visas paslaugas, suteiktas iki sutarties nutraukimo momento. Pagal 2018 m. lapkričio 8 d. sutarties pakeitimo Nr. 1 sąlygas (4 punktas) atsakovei atsisakius ieškovės paslaugų rengti II ir III etapų projektavimo darbus, ji privalo sumokėti ieškovei 10 000,00 Eur netesybas. Net tuo atveju, jei būtų palikta nepakeista teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, jog dėl statybos leidimo neišdavimo vienodai atsakingos abi sutarties šalys, atitinkamai abiejų šalių reikalavimų sumos turėjo būti sumažintos per pusę, kitu atveju abiejų šalių reikalavimai turėjo būti atmesti. Šiuo atveju, konstatavęs abiejų šalių kaltę dėl sutarties neįvykdymo, teismas visiškai netenkino ieškinio reikalavimo dėl skolos už atliktus projektavimo darbus, o priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių ir netesybų priteisimo tenkino iš dalies (patenkindamas 1/2 dalį reikalavimo).

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo atsakovės pareikštam priešieškiniui šioje byloje, padarė klaidą, jog šiuo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, nors turėjo būti taikomas sutrumpintas vienerių metų terminas, numatytas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentą, padaręs išvadą, jog trejų metų ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2021 m. rugsėjo 17 d., kai ieškovė priėmimo–perdavimo aktu pateikė (atsiuntė) atsakovei parengtą daugiabučio namo projektą, kurį pastaroji 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu (aktu) atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Atsakovei priešieškinį byloje pareiškus 2022 m. kovo 18 d., teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ieškovei pretenziją dėl negauto statybos leidimo pateikė dar 2019 m. spalio 3 d., vienų metų ieškinio senatis suėjo 2020 m. spalio 3 d., todėl, atsakovei priešieškinį byloje pareiškus tik 2022 m. kovo 18 d., ieškinio senaties terminas buvo praleistas vienus metus septynis mėnesius, dėl to priešieškinis turi būti atmestas pritaikius ieškinio senaties praleidimo teisines pasekmes. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 1 991,39 Eur delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį (laikotarpis, už kurį tiksliai apskaičiuotos netesybos, nenurodytas), todėl ieškovei liko neaišku, kokiu būdu teismas nustatė, jog senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti nebuvo pasibaigęs. Atsakovė, pareikalavusi netesybų ne iš karto po to, kai įgijo teisę jų reikalauti, o vėliau, prisiėmė riziką, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nesumokės netesybų gera valia ir atsakovei teks kreiptis į teismą, gali būti praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ir ji arba apskritai negaus netesybų, arba gaus už mažesnį laikotarpį (už tokį, kiek dar nėra praleidusi senaties termino).

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pajūrio žuvėdra“ prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo, o atsakovės apeliacinį skundą ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis iš dalies buvo atmestas (tenkinant jį 50 procentų), panaikinti ir priimti šiuo klausimu naują sprendimą – atsakovės priešieškinį dėl 55 316,50 Eur nuostolių ir 1 991,39 Eur delspinigių priteisimo tenkinti visa apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Byla buvo pradėta būtent apeliantės iniciatyva, kai ji kreipėsi į teismą su ieškiniu. Suformulavusi tokį reikalavimą, kuris teismo sprendimu buvo atmestas, apeliantė šiuo skundu tokio savo buvusio pradinio reikalavimo niekaip nebeargumentavo ir neįrodinėjo. Apeliantės ieškinyje suformulavus reikalavimą, t. y. dėl skolos ir baudos priteisimo, pateiktame skunde nėra nurodoma apskritai jokių motyvų bei argumentų, todėl nesant šiuo klausimu skunde apskritai jokių motyvų bei argumentų ir egzistuojant įstatymo nurodytiems imperatyviems reikalavimams, draudžiantiems apeliacinės instancijos teismui remtis, išplėsti ar analizuoti tokius apeliacinio skundo argumentus, kuriais skunde nesiremiama, tokio reikalavimo (kiek tai susiję su buvusiu pareikštu pačios apeliantės ieškiniu) nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Apeliantė skundu ginčydama teismo sprendimo dalį dėl jai priteisto žalos atlyginimo patvirtino, kad jei būtų pripažinta, kad ieškovės teisė gauti atlygį priklausė nuo to, ar bus išduotas statybos leidimas pirmajam namui, tai, atsakovės nuomone, galėtų būti tik pagrindas nepatenkinti ieškovės ieškinio dalies dėl 10 673,00 Eur skolos priteisimo, nes būtent šios darbų / paslaugų kainos dalies sumokėjimas sutartimi buvo susietas su statybos leidimo gavimu. Esant tokioms sutarties formuluotėms bei pačios apeliantės patvirtinimams apie tai, kad prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ir šio punkto reikalavimai neįgyvendinti, reikalavimas vis tiek priteisti šią sumą atsakovei yra nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas. Skunde apeliantė apskritai nepateikia jokių argumentų, kurie paaiškintų, kodėl ši teismo sprendimo dalis turėtų (atmetant ieškinį) būti panaikinta ir priimtas kitoks sprendimas (ieškinys tenkintas).

14.2.                      Apeliantės samprotavimai apie tai, kad taikant trumpesnį (1 metų) ieškinio senaties terminą jo pradžios momentu laikytinas vienas (artimesnis) juridiškai reikšmingas terminas (2019 m. spalio 3 d. pretenzija), o taikant ilgesnį ieškinio senaties terminą – visiškai kitas juridiškai reikšmingas terminas (sutartyje numatyto atskiro statybos leidžiančio dokumento gavimo data – 2018 m. lapkričio 30 d.), atsakovės nuomone, akivaizdžiai rodo tiek pačios ieškovės nesąžiningumą, tiek ir teikiamų argumentų nenuoseklumą. Ieškovė, suvokdama, jog, skaičiuojant 3 metų ieškinio senaties terminą nuo 2019 m. spalio 3 d., šis terminas dar net nebūtų suėjęs, prašo taikyti visiškai kitą tolesnę sutartyje numatytą datą. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog iki projektuotojos atlikto veiksmo, kuriuo buvo siekiama perduoti tarpinį neužbaigtą darbų rezultatą, t. y. nepatvirtintą projektą, užsakovė niekada neturėjo galimybės reikšti pretenzijų nei dėl darbų neužbaigimo (statybos leidimo negavimo), nei dėl parengto projekto, dėl kurio negaunamas statybą leidžiantis dokumentas, trūkumų. Pažymėjo, kad būtent su tuo, t. y. projekto netinkamumu, neišsamumu, kas sąlygojo ir statybos leidimo pagal šį projektą negavimą, atsakovė ir grindė savo priešieškinį. Projektavimo sutartyje numatytų terminų pasibaigimas buvo tik pagrindas pratęsti tolesnį bendradarbiavimą, to ir buvo prašoma projektuotojai 2019 m. spalio 3 d. pateiktoje pretenzijoje.

14.3.                      Apeliantė, pasisakydama dėl teisės gauti reikalaujamą atlygį, iš esmės tai sieja su dviem argumentais, t. y. pirmiausia su tuo, kad šalių pasirašytose sutartyse mokėjimas už darbus nebuvo susietas su statybos leidimo gavimu, ir su tuo, kad užsakovė 2018 m. kovo 22 d. buvo gavusi techninį darbų projektą ir jam be jokių pastabų pritarusi. Užsakovė iš tiesų dar iki projektuotojai įkeliant projektą į „Infostatybą“ buvo pritarusi projekto sprendiniams ir davusi sutikimą, kad toks projektas būtų keliamas į ,,Infostatybą“. Projektuotojos pasirinkti projekto sprendiniai užsakovės niekada nebuvo (ir nėra) ginčijami ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantė skunde nukrypdama nuo ginčo esmės, statybą leidžiančio dokumento negavimą sieja su nesąžiningais, neteisėtais ir nepagristais Palangos miesto savivaldybės veiksmais. Projektuotoja anksčiau šį projektą kėlė į „Infostatybą“ net keturis kartus. Visus kartus projektas su pastabomis buvo atmestas, po to projektuotoja nusprendė perduoti projektą užsakovei tokį, koks jis yra, net nebekeldama jo į „Infostatybą“. Apeliaciniame skunde tokie veiksmai motyvuojami tuo, jog užsakovė tai galinti padaryti pati ir tuo atveju, jeigu dėl projekto būtų pastabų, jas pati gali ir išsitaisyti. Projektuotoja, manydama, jog savivaldybės, kaip valstybės įgaliotos institucijos, išsakomos pastabos ir dėl jų statybą leidžiančio dokumento neišdavimas yra laikytini neteisėtais veiksmais, turėjo teisę tokius savivaldybės sprendimus įstatymo nustatyta tvarka apskųsti. Nei žodžiu, nei raštu apeliantė nenurodė užsakovei apie galimą Savivaldybės veiksmų neteisėtumą ir nesiūlė šių neteisėtų veiksmų apskųsti. Tokia versija atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kai projektuotojai buvo pareikštas priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo. Tokios apeliantės skunde pateikiamos interpretacijos laikytinos siekiu sumenkinti savo vaidmenį dėl statybą leidžiančio dokumento negavimo perkeliant šią kaltę kitai, šiame procese neegzistuojančiai šaliai. Be to, jeigu apeliantės manymu, atsiradę bei užsakovės reikalaujami atlyginti nuostoliai yra laikytini savivaldybės neteisėtų veiksmų rezultatu, tai tokiu atveju atsakovė, turėjo prašyti savivaldybę įtraukti į šį procesą bendraatsakovio ar bent jau trečiojo asmens statuse. Apeliantė, tokių prašymų neteikė.

14.4.                      Būtent projektuotoja sutartimi buvo įsipareigojusi atlikti visus darbus, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Projektuotoja šitų darbų neatliko ir statybą leidžiančio dokumento negavo, o nutraukusi tolesnius projektavimo darbus, siekė perduoti „darbus“ tokius, kokie jie yra. Užsakovei atsisakius priimti tokius „darbus“, projektuotoja nusprendė kreiptis į teismą dėl neva jai „už darbą“ priklausančių piniginių sumų priteisimo. Nei teismo sprendime, nei apeliantės skunde nenurodomi jokie užsakovės (ne)atlikti veiksmai ar sutartimi prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai, kurie leistų manyti, kad dėl statybą leidžiančio dokumento negavimo yra nors kokia užsakovės kaltė. Teismo ekspertas N. B. buvo iškviestas į teismą ir apklausiamas būtent apeliantės iniciatyva. Po šio eksperto teisme atliktos apklausos, kurios metu buvo konstatuoti esminiai projekto trūkumai, apeliantė daugiau jokių prašymų nebeturėjo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame jokių prašymų (pavyzdžiui, skirti projekto ekspertizę) apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra reiškiama. Nagrinėjamu eksperto išvadas visiškai patvirtina atsakingų valstybės institucijų pateikti atsakymai apie projektuotojo pateikto projekto ydingumą, dėl to statybos leidimas pagal tokį projektą negalėjo būti ir nebuvo išduotas.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

      Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

 

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

       Dėl naujų įrodymų priėmimo

17.       Ieškovė 2024 m. sausio 24 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus (DOK-1124) – duomenis apie Vakaro gatvę iš REGIA; 2004 m. (duomenys neskelbtini) sklypo planą; Teritorijos, pagal Palangos miesto bendrąjį planą patenkančios į VM7 rajoną, detaliojo plano aiškinamąjį raštą; 2014 m. teritorijos detaliojo plano brėžinį. Pateiktais naujais įrodymais ieškovė grindžia rašytinio paaiškinimo argumentus dėl Vakaro gatvės įrengimo.

18.       2024 m. sausio 10 d. atsakovė pateikė prašymą priimti naują įrodymą, 2019 m. rugsėjo 2 d. projektuotojos Palangos savivaldybės administracijai adresuotą prašymą. Pridedamas dokumentas yra projektuotojos prašymas į 2019 m. rugsėjo 25 d. Palangos savivaldybės administracijos atsakymą projektuotojai, kurį pati projektuotoja buvo pateikusi kartu su savo ieškiniu, ieškinio priedas Nr. 7.

19.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

20.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

21.       Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galbūt galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą kasacinę teismo praktiką, pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti įrodymai nors ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinus tai, kad kasacinis teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-332-611/2023 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, ar ieškovė, susipažinusi su projektavimo užduotimi, kurioje nustatytas patekimas į ginčo žemės sklypą iš Vakaro gatvės, galėjo ir turėjo numatyti atitinkamų institucijų reikalavimą suprojektuoti ir pačią Vakaro gatvę, siekdama, kad ginčui reikšmingos aplinkybės būtų įvertintos teisingai ir visapusiškai, atsižvelgdama į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus – duomenis apie Vakaro gatvę iš REGIA; 2004 m. (duomenys neskelbtini) sklypo planą; Teritorijos, pagal Palangos miesto bendrąjį planą patenkančios į VM7 rajoną, detaliojo plano aiškinamąjį raštą; 2014 m. teritorijos detaliojo plano brėžinį ir prideda prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Taip pat priima ir prideda prie bylos 2019 m. rugsėjo 2 d. projektuotojos Palangos savivaldybės administracijai adresuotą prašymą.

       Dėl byloje nustatytų aplinkybių

23.       Šioje byloje, teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad tiek ieškovė tiek atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-475-777/2023 nustatė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovei kilusios žalos, kadangi ieškovė netinkamai įvertinusi projektavimo užduotį bei būdama profesionalė, neišsiaiškinusi visų su projektavimu susijusių aplinkybių, rengė techninį darbo projektą ir teikė sąskaitas atsakovei. Jei ieškovė savo pareigas būtų atlikusi tinkamai, ji būtų išsiaiškinusi galinčias kilti kliūtis, o informavus atsakovę būtų buvę išvengta dėl nuostolių patyrimo (CK 6.247 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimą pakeitė. Ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinį atmetė, o atsakovės UAB „Pajūrio žuvėdra“ priešieškinį tenkino.

24.       Nesutikdama su minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. pateikė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-332-611/2023 panaikino apeliacinės instancijos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, konstatuodamas, kad dėl nurodytų pažeidimų galėjo būti nepagrįstai nustatyti ieškovės sutartinės atsakomybės pagrindai. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nustačius ir įvertinus ginčui nagrinėti reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės pareiga įspėti atsakovę apie projektavimo užduoties trūkumus, nuspręstina dėl CK 6.652 straipsnio 4 dalies ir kitų ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir kartu dėl viso priešieškinio reikalavimo ar jo dalies pagrįstumo.

25.       Pažymėtina, kad Kasacinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje atsižvelgdamas į atsakovės pasirinktą teisių gynimo būdą, taip pat byloje nustatytas aplinkybes apie sutarties šalių bendradarbiavimą ir pastangas vykdyti sutartį jau pasibaigus joje nustatytam įvykdymo terminui (tokiu būdu faktiškai nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, CK 6.209 straipsnis), konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami šalių elgesį po sutartyje nustatyto termino pabaigos ir padarę išvadą, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo faktiškai nutrūkus sutartiniams santykiams – ieškovei atsiuntus parengtą daugiabučio namo projektą, o atsakovei atsisakius jį priimti, nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl ieškinio senaties termino taikymo priešieškinio reikalavimui priteisti delspinigius, minėtoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 5 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023 kasacinės instancijos teismo išvadas dėl ieškinio senaties termino priešieškiniui pareikšti ir dėl ieškinio senaties termino taikymo priešieškinio reikalavimui priteisti delspinigius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Sunprojektai“ apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini, dėl jų nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

26.       Kasacinės instancijos teismui bylą grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsakovė 2024 m. sausio 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose nurodė, kad vienas esminių ieškovės argumentų, t. y. kad atsakovė neva praleido terminą priešieškinio reikalavimams reikšti, Lietuvos Ankščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023 buvo pripažintas nepagrįstu, todėl šis klausimas, t. y. dėl atsakovės teisės reikalauti patirtų nuotolių atlyginimo, yra išspręstas galutinai. Ieškovės viso proceso metu nuolat ginčijamas klausimas dėl delspinigių priteisimo minėta kasacinio teismo nutartimi taip pat išspręstas galutinai ir neginčijamai, t. y. pripažinta atsakovės teisė reikalauti delspinigių priteisimo.

27.       Nurodė, kad sprendžiant Projektavimo rangos sutarties tinkamo vykdymo klausimus nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, dėl ko (kokio galutinio rezultato) šalys susitarė. Nagrinėjant šį klausimą yra aktualios Lietuvos Ankščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje tiek šiuo klausimu konstatuotos aplinkybės, tiek ir pateikti aiškinimai. Kasacinio teismo minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės jau šiuo metu sudaro pagrindą neginčijamai tvirtinti, kad šalių sutartas rezultatas nebuvo pasiektas ir bendradarbiavimas nutrūko būtent dėl ieškovės kaltės, kai ši, nutraukusi bendradarbiavimą, siekė perduoti ne sutartimi sutartą bei ieškovės nepasiektą rezultatą, o tik tam tikros apimties parengtą projektą. Nekyla ginčo (tai konstatuota ir kasacinio teismo nutartyje), kad užsakovė įsipareigojo mokėti ne už darbą, o už galutinį sutartyje numatytą rezultatą. Kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo ir faktinių tarp šalių susiklosčiusių santykių faktinio nutrūkimo momentą bei šių santykių nutraukimo iniciatorę. Šiuo atveju projektuotoja, priėmusi užsakymą, nebegali jos kaip nors kitaip interpretuoti ar (kaip kad nagrinėjamu atveju) nuspręsti vykdyti tik iš dalies, t. y. parengti dalinį projektą ir, toliau jo nebevykdant, perduoti jį (tokios būklės) užsakovei. Kasacinis teismas minėtoje byloje taip pat akcentavo, kad projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas, todėl projektuotoja (rangovė) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Projektuotoja, kaip profesionalė, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovės pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas Projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektuotoja turi bendradarbiauti su užsakove ir, kaip savo srities profesionalė, įvertinti, ar užsakovės jai pateikta užduotis nėra akivaizdžiai neįgyvendinama, ar pateikti dokumentai yra pakankami ir jai nebus užkirstas kelias teisės aktuose nustatyta tvarka pasiekti Projektavimo sutartyje nustatytą rezultatą (nutarties 44 punktas). Nustačius, kad objektyvios kliūtys, trukdančios įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus (apie kurias projektuotojai, gavus atitinkamus duomenis, galėjo ir turėjo būti žinoma), egzistavo dar Projektavimo rangos sutarties pasirašymo metu, todėl projektuotoja laikytina atsakinga už Projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįgyvendinimą.

28.       Šioje byloje atsakovė priešieškiniu prašė taikyti ieškovei civilinę atsakomybę už šalių Projektavimo sutarties neįvykdymą, nes nei sutartyje sulygtu terminu, nei per vėliau vykusį šalių bendradarbiavimą sutarties tikslas – gauti statybą leidžiantį dokumentą – nebuvo pasiektas. Kaip nurodoma kasacinio teismo minėtoje nutartyje, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (nutarties 47 punktas). Atsakovės vertinimu, vadovaujantis kasacinio teismo minėtoje nutartyje pateiktu aiškinimu, galima konstatuoti, kad ieškovei nepasiekus sutartyje numatyto rezultato laikytina tiesioginiais ieškovės patirtais nuostoliais, kuriuos nepasiekus sutartimi prisiimto rezultato, ieškovė galėjo ir privalėjo numatyti.

29.       Nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad projekte iki galo neišspręsti teisės aktuose numatyti reikalavimai, t. y. projekto rengimo metu nesuderinti įvažos ir inžinerinių tinklų tiesimo ir prijungimo klausimai, nepateikiami savininkų sutikimai ir reikiami pritarimai. Taip pat projektas nėra visos apimties, kokią numato STR 1.04.04:2017, t. y. neįtraukti reikiami dokumentai ir derinimai, sutikimai. Ieškovė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi, būdama profesionali projektuotoja, neįvertino visų užsakovės parengtos užduoties aplinkybių, tačiau ėmėsi vykdyti užduotį, jos tinkamai įvykdyti nepajėgė ir planuojamo projektavimo darbų rezultato (techninio projekto) tinkamo panaudojimo ieškovės siekiamiems tikslams (statybą leidžiančio dokumento) nepasiekė. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra išvardyti statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalomi reikalingi pateikti dokumentai. Pacitavęs imperatyvų įstatymo normų reikalavimus, ekspertas pateiktoje specialisto išvadoje (Specialisto išvados 9 lapas) ir nurodė, kad projekte iki galo neišspręsti teisės aktuose numatyti reikalavimai, t. y. projekto rengimo metu nesuderinti įvažos ir inžinerinių tinklų tiesimo ir pajungimo klausimai, nepateikiami savininkų sutikimai ir reikiami pritarimai. Techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti (STR1.04.04:2017 V skyriaus 24 punktas). STR1.04.04:2017 8 priedo I skyriaus 2 dalyje nurodomos projekto dalys, tarp kurių 2.6 punkte nurodyta susisiekimo. STR1.04.04:2017 8 priedo II skyriaus VI skirsnis „Susiekimo dalis“ 14 dalyje apibrėžiama: „14. Susisiekimo dalį sudaro privažiuojamų kelių ir geležinkelių iki sklypo, sklypo vidaus transporto, kėlimo, krovos darbų įrenginiams reikalingų kelių, aikštelių ir kitų susisiekimo komunikacijų įrengimo projektiniai sprendiniai“ (Specialisto išvados 10–11 lapai). Taigi šiuo atveju nurodyti reikalavimai yra grindžiami teisiniu reguliavimu, t. y. iš tiesiogiai projektuotojo veiklą reglamentuojančių Statybos įstatymo bei STR reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šitų dalių projekte nėra. Esant susiklosčiusiai situacijai yra pagrindo tvirtinti, kad pagal esamą projektą projektuotojai ne tik nebuvo išduotas statybos leidimas, tačiau toks net ir negalėjo būti išduotas. Ieškovei, kaip savo srities profesionalei, šie jos veiklą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai buvo puikiai žinomi. Būtent dėl to pati ieškovė 2019 m. rugsėjo 2 d., rengdama projektą, teikė Palangos miesto savivaldybės administracijai projektinius sprendinius dėl pritarimo įvažos iš Vakaro gatvės gavimui. Iš šio ieškovės minėto rašto turinio akivaizdu, kad jai buvo žinomas ir kitas imperatyviai įstatyme projektuotojui keliamas reikalavimas, t. y. kad dėl sutikimo įvažiavimui įrengti yra reikalingas ir gretimo sklypo valdytojo NŽT sutikimas. Minėtame rašte nurodoma, kad po to bus teikiamas prašymas NŽT dėl sutikimo įvažiavimui įrengti gavimo, t. y. kitas būtinas anksčiau pacituotuose STR reikalavimuose nurodytas reikalavimas.

30.       Ieškovė prisiėmė vykdyti atsakovės užduotį, tačiau, nepatikrinusi su šia užduotimi susijusių aplinkybių ir parengusi techninį projektą, negavusi statybą leidžiančio dokumento, yra kalta dėl atsakovei kilusios žalos, kadangi, būdama profesionali projektuotoja, neįvertino galimybės patekti į ginčo žemės sklypą iš Vakaro gatvės pusės ir su tuo susijusių galbūt kilsiančių kliūčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, net ir remiantis pačios ieškovės atliktais veiksmais, nebėra ginčo, kad tiek įvažos, tiek ir atitinkamų institucijų suderinimų gavimas turėjo būti sudedamoji viso projekto dalimi. Taip pat nėra ginčo, kad šie sutikimai nebuvo gauti (Specialisto išvados priedai Nr. 38, 40,41). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kokius nors užsakovės veiksmus ar neveikimą, galėjusius nulemti nuostolių atsiradimą ir (ar) jų padidėjimą. Remiantis kasacinio teismo pateiktu aiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023, nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad apie šią „kliūtį“, t. y. negalėjimą įvykdyti sutarties sąlygų, ieškovė informavo atsakovę, praėjus beveik 1,5 metų nuo termino projektavimo darbams užbaigti ir statybos leidimui gauti pabaigos, prieš tai (iš anksto) gavusi visus sutartyje numatytus mokėjimus ir praėjus beveik metams laiko nuo paskutinio iš užsakovės gauto apmokėjimo.

31.       Ieškovė 2024 m. sausio 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą, kad tuo atveju, jei teismas manytų, jog, nesant galimybės remtis specialisto N. B. išvadomis, bylai teisingai išspręsti reikalingos specialiųjų žinių turinčio asmens išvados, skirti teismo ekspertizę, sudarant galimybę šalims pateikti ekspertų kandidatūras, klausimus jiems ir kitą informaciją, tokiu atveju reikalingus dokumentus (sutikimus, įmoką į depozitinę sąskaitą ir kitą). Nurodė, kad Vakaro gatvė Palangoje projektavimo metu jau buvo įregistruota viešuosiuose registruose. Jai buvo suteiktas pavadinimas, kodas. Taigi tiek formaliai, tiek ir objektyviai Vakaro gatvė, kuria galima privažiuoti prie atsakovės sklypo (duomenys neskelbtini), egzistavo, todėl ieškovė ir projektavo įvažiavimą į sklypą iš šios gatvės ir nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl tokio įvažiavimo gali kilti kokių nors kliūčių. Savivaldybės atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, reikalaujant, kad atsakovė sudarytų „savanorišką“ infrastruktūros sutartį, kurios pagrindu ji savo lėšomis būtų įsipareigojusi ne tik parengti Vakaro gatvės tęsinio statybos projektą, bet ir pastatyti gatvę, buvo neteisėtas, ir jo numatyti ieškovė negalėjo. Ieškovei, prieš projektuojant (duomenys neskelbtini) statinius, buvo pateiktas 2004 m. darytas žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, kad Vakaro gatvė jau yra projektuojama. Taip pat projektuotojai buvo pateiktas Savivaldybės užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geometra“ parengtas 2014 m. teritorijos detalusis planas, kuriame pažymėta ne tik Vakaro gatvė, tačiau ir patekimas į (duomenys neskelbtini) sklypą iš šios gatvės (būtent taip šią įvažą savo techniniame projekte ir suprojektavo ieškovė). Projektuotojai nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl to, kad jai projektuojant įvažiavimą į atsakovės sklypą (duomenys neskelbtini) iš pačios Savivaldybės parengtu detaliuoju planu numatytos ir įregistruotos Vakaro gatvės ir, juo labiau, būtent taip, kaip numatyta pačios savivaldybės parengtame teritorijos detaliajame plane, bus iškeltas reikalavimas už atsakovės lėšas ne tik suprojektuoti visą gatvę, bet dar ją ir pastatyti.

32.       Ieškovės parengto projekto atitiktį teisės aktams vertino ne tik pati atsakovė, tačiau kreipėsi ir į atitinkamus šios srities specialistus, turinčius tam reikalingą atestatais patvirtintą kvalifikaciją. Atsakovės samdyti specialistai neužsiminė apie tai, kad projektas parengtas, neva, ne visos sudėties, į projekto sudėtį neįtraukta susisiekimo dalis, taip pat, kad Savivaldybė neišduos leidimo dėl to, kad nesuprojektuota Vakaro gatvė. Atsakovė pasirašė atliktų darbų aktą ir kitus darbų priėmimo dokumentus. Tačiau atsakovė galiausiai nusprendė „savanoriškos“ sutarties su Savivaldybe nebepasirašyti ir nesiėmė veiksmų skųsti Savivaldybės sprendimų, jei laikė, kad jie neteisėti, atitinkamai, tai tapo esmine kliūtimi statybos leidimui gauti. Net ir tokiu atveju, jei atsakovė manė, kad ieškovė turėjo nemokamai parengti atskirą Vakaro gatvės (kaip atskiro inžinerinio statinio) tęsinio statybos projektą, atsakovė galėjo ir turėjo teisę pasitelkti kitus projektuotojus parengti atskirą minėtos gatvės tęsinio projektą, įvykdyti Palangos miesto savivaldybės reikalavimą ir vėliau reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš ieškovės. Tačiau atsakovė nesiėmė šių veiksmų, o priešingai, pati atsakovė vedė išskirtinai ilgas taikos derybas su ieškove, taip net ir parodydama ieškovei savo veiksmais, jog laikas ar nekilnojamojo turto projekto vystymo terminai jai neturi esminės reikšmės. Jei atsakovė būtų įvykdžiusi savivaldybės reikalavimus, ieškovei nebūtų buvę jokių kliūčių gauti reikiamus sutikimus bei statybos leidimą.

33.       Ieškovės vertinimu galima suprasti atsakovės nenorą tokius savivaldybės reikalavimus įgyvendinti (ypač turint omenyje, kad jie prasilenkė su teise), tačiau tokiu atveju atsakomybės už kitų asmenų (tiek atsakovės, kuri nevykdė savivaldybės reikalavimų, tiek savivaldybės, kuri tokius reikalavimus nepagrįstai suformulavo) perkėlimas projektuotojai, kai ši niekaip negali priversti nei vieno (atsakovės – pasirašyti trišalę sutartį ir įvykdyti savivaldybės reikalavimus arba juos skųsti teismui), nei kito (savivaldybės – atsisakyti neteistų reikalavimų) galimas vieninteliu atveju – įrodžius, kad projektuotoja apie ateityje kilsiančius tokius savivaldybės reikalavimus galėjo ir privalėjo numatyti prieš imdamasi projektavimo užduoties. O tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

34.       STR1.04.04:2017 24 punktas numato, kad bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Ieškovės parengtą projektą sudaro visos būtinos dalys. Vakaro gatvės projektas negalėjo būti privataus sklypo projekto sudedamąja dalimi (tą, beje, įrodo ir Savivaldybės reikalavimas pasirašyti trišalę sutartį ir jos vardu rengti atskirą gatvės projektą), o ir projektuoti tokio inžinerinio statinio nei ieškovė (kaip projektuotoja), nei atsakovė (kaip statytoja) neturėjo teisės, nes nebuvo žemės sklypo, kuriame yra Vakaro gatvė, valdytojos. Pati Savivaldybė, kuri priima sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, tokių trūkumų, kuriuos nurodo specialistas N. B., nenurodė, taip pat tokių trūkumų nenurodė ir atsakovės pasamdyti kiti specialistai, tikrinę ieškovės parengtą projektą. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad teismų sprendimai, kiek jie pagrįsti šio specialisto išvadomis, yra nepagrįsti, teisinio pobūdžio išvada, jog siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą namo statybai, privalu suprojektuoti ir privažiavimo kelius iki sklypo, taip pat gauti visus reikiamus suderinimus dėl kelio įrengimo, privalo būti pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, o ne specialisto N. B. išvada (kasacinio teismo nutarties 51 punktas). Ieškovės vertinimu nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė galėjo numatyti atsakovei kilsiančius nuostolius, tačiau šiuo atveju, kaip nurodė kasacinis teismas, būtina vertinti, ar ieškovė galėjo numatyti tokius atsakovės nuostolius kilsiant apskritai, t. y. ar ji galėjo numatyti, kad savivaldybė pateiks tokius reikalavimus, kokius pateikė.

       Dėl Projektavimo darbų apimties, sutarties vykdymo

35.       Bylos duomenys patvirtina tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), projekto parengimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartinę kainą projektuotojai už iki galo atliktą ir užsakovei atiduotą sutartinį darbą (sutarties 6.2.2 punktas). Pagal Projektavimo sutartį ieškovė įsipareigojo sutartinį darbą atlikti, vadovaujantis privalomaisiais dokumentais projektui rengti, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu, STR ir kitais projektavimą bei statybą reglamentuojančiais norminiais dokumentais; pateikti užsakovei 2 komplektus projektinės dokumentacijos (techninio projekto) ir l projekto komplektą kompiuterinėje laikmenose; pataisyti projektą remiantis užsakovės pastabomis per 5 d. d. sutarties vykdymo laikotarpiu; bendradarbiauti su užsakove rengiant Projektavimo užduotį, vadovaujantis privalomaisiais dokumentais projektui rengti, Statybos įstatymu, STR ir kitais projektavimą bei statybą reglamentuojančiais norminiais dokumentais (sutarties 6.1. punktas), o atsakovė įsipareigojo su projektuotojos pagalba parengti Projektavimo užduotį ir pateikti projektuotojai pasirašyta; sumokėti projektuotojai sutartinę kainą už pilnai atliktą ir užsakovei atiduotą sutartinį darbą (sutarties 6.2. punktas).

36.       Projektavimo sutartis buvo papildyta papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeista 2018 m. lapkričio 8 d. pakeitimu Nr. 1. Pagal Projektavimo sutarties ir 2018 m. lapkričio 8 d. sutarties pakeitimo sąlygas, projektavimo darbai buvo atliekami pagal šalių nustatytus etapus, kurie nurodyti sutarties 1 priede: I etapu techninis darbo projektas pateikiamas atitinkamoms institucijoms derinti iki 2018 m. lapkričio 30 d. (atskiras statybą leidžiantis dokumentas), II ir III etapais techninis darbo projektas pateikiamas atitinkamoms institucijoms derinti iki 2020 m. lapkričio 8 d. (atskiras statybą leidžiantis dokumentas), bet tik atskiru UAB „Pajūrio žuvėdra“ prašymu. Bendra I etapo kaina buvo sutarta 52 600,00 Eur, t. y. 63 646,00 Eur su PVM, ją atsakovė įsipareigojo sumokėti trimis etapais: I) 41 300,00 Eur sumokėjo iki 2018 m. lapkričio 8 d. papildomo susitarimo pasirašymo; II) 11 173,00 Eur – turėjo būti atsiskaityta pateikus techninį darbo projektą derinti atitinkamoms institucijoms; III) 11 173,00 Eur – turėjo būti atsiskaityta per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos, o bendrą viso projektavimo darbų kainą sudarė 74 000,00 Eur (be PVM). Iš šalių sudarytos 2017 m. gruodžio 4 d. Projektavimo darbų sutarties pakeitimo Nr. 1 matyti, kad ieškovė įsipareigojo ne tik parengti techninį darbo projektą, tačiau ir pateikti jį atitinkamoms institucijoms derinti (2017 m. gruodžio 4 d. Projektavimo darbų sutarties pakeitimo Nr. 14 punkto 1 papunktis), nurodant galutinį tikslą – atskiras statybą leidžiantis dokumentas. Be to 2018 m. birželio 20 d. statinio projektavimo užduotyje (techninė užduotis) ieškovė nurodydama projektavimo darbų apimtį, įsipareigojo gauti ir prisijungimo sąlygas bei statybą leidžiantį dokumentą (t. 1 b. l. 21).

37.       Taigi šiuo atveju tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. CK 6.648 straipsnis yra viena iš bendrųjų rangos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Darbo pagal rangos sutartį rezultatas gali būti tiek daiktas (CK 4.1 straipsnis), tiek kitas tam tikros veiklos rezultatas. Pagal rangos sutarties dalyką CK išskiriamos atskiros rangos sutarties rūšys, kurioms bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos taikomos tiek, kiek konkrečios rangos sutarties rūšies nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas).

38.       CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019). Taigi projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti.

39.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis; tačiau užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas – tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Rangovas, kaip atitinkamos srities profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame įtvirtinta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

40.       Rangovo, kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutarties šalies, pareigos yra aptartos CK 6.702 straipsnyje. Vadovaujantis šios nuostatos 1 dalimi, rangovas, be kita ko, privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatyme nustatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu. Projektuotoją saisto pareiga paisyti statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus yra susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas, todėl projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Projektuotojas, kaip profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame nustatyta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

41.       Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų (2019 m. spalio 3 d. pretenzijos, 2019 m. spalio 15 d. prašymo dėl informacijos pateikimo, 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. kovo 6 d. įspėjimo dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, 2020 m. balandžio 23 d. atsakymo į pretenziją dėl skolos sumokėjimo, 2020 m. rugsėjo 2 d. atsakymo/pasiūlymo dėl naujos sutarties sąlygų, 2020 m. rugsėjo 15 d. pasiūlymo dėl naujo susitarimo sudarymo, 2020 m. lapkričio 11 d. prašymo dėl pozicijos pakeitimo/galutinio įspėjimo, 2020 m. lapkričio 23 d. prašymo dėl pateiktos pozicijos patikslinimo) turinio nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko derybos dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ir tolimesnio bendradarbiavimo tęsimo, atsakovė netgi buvo sutikusi apmokėti gatvės ruožo projektavimo darbus, tačiau dėl neaiškių priežasčių (galimai dėl to, kad atsakovė su ieškove nebepageidavo tęsti bendradarbiavimo kituose Sutarties etapuose dėl pernelyg ilgai užsitęsusių procesų ir nesklandaus bendradarbiavimo) bendradarbiavimas galutinai nutrūko ir ieškovė 2021 m. rugsėjo 17 d. perdavė atsakovei savo darbo rezultatą, kurį atsakovė 2021 m. rugsėjo 24 d. atsisakė priimti dėl projekte esančių trūkumų ir su visais priedais grąžino Projektuotojai.

42.       Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl Projektavimo rangos sutarties vykdymo. Ieškovė teigia, kad ji įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą Projektavimo sutartį, kiek tai susiję su I etapo statybos projekto parengimu ir pateikimu derinti. Visos atsakovės gautos pastabos buvo ištaisytos, išskyrus vieną – nepateiktas įvažiavimo į sklypą projektinis sprendinys. Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui atsisakius suderinti projekto sprendinį dėl įvažos, nesant parengto Vakaro gatvės tęsinio statybos projekto, statybos leidimas nebuvo gautas. Jei atsakovė būtų įvykdžiusi savivaldybės reikalavimus, ieškovei nebūtų buvę jokių kliūčių gauti reikiamus sutikimus bei statybos leidimą. 

43.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė parengė techninį darbo projektą pagal I-mąjį etapą ir 4 kartus per informacinę sistemą „Infostatyba“ (2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. liepos 8 d., 2019 liepos 9 d.) teikė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau minėtas dokumentas nebuvo išduotas. Atsakovės vertinimu esant konkrečiai savivaldybės pozicijai dėl Vasaros gatvės projekto parengimo, ieškovė, būdama kompetentinga projektuotoja, dar iki Projektavimo sutarties pasirašymo susipažinusi su projektine užduotimi privalėjo numatyti ir informuoti atsakovę apie trūkstamus dokumentus, veiksmus, gatvės, kuria turi būti įvažiuojama į sklypą, projekto nebuvimą, kuris yra būtinas norint parengti užsakomą projektą ir gauti statybos leidimą, galimas būtinas patirti papildomas dideles tiek laiko, tiek finansines sąnaudas, susijusias su susisiekimo projektine dalimi. To nepadariusi, eliminavo atsakovės teisę apsispręsti dėl vystymo galimybių ar jo pakeitimo, taip pat gavus šiuos duomenis (apie suprojektuotų privažiuojamųjų kelių nebuvimą) ir, esant susiklosčiusiai situacijai, t. y. žinodama, kad prisiimto suprojektuoti gatvės privažiuojamojo kelio projekto įgyvendinimas apskritai nėra įmanomas, privalėjo atsisakyti sudaryti sutartį dėl projekto parengimo su atsakove.  

44.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad sprendžiant šalių ginčą, negalima vadovautis 2022 m. sausio 7 d. eksperto (specialisto) išvada, kadangi ji atlikta netinkamai, neprofesionaliai (be jokio tyrimo, teisės aktų analizavimo). Eksperto N. B. vertinimu į projekto sudėtį neįtraukta susisiekimo dalis, kurioje privalu spręsti ir derinti klausimus, susijusius su privažiavimu, patekimu į sklypą. Išvadoje vertintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. (4.23)-D3-3089, kaip dokumentas, neva patvirtinantis, kad leidimas statybai nebuvo išduotas dėl projektui keliamų reikalavimų, susijusių su patekimu į projektuojamą objektą. Ieškovės vertinimu statybos leidimų išdavimo procese, patikrinus projektinės dokumentacijos duomenis, atsakingų subjektų pastabos, lemiančios statybą leidžiančio dokumento (ne)išdavimą, formuojamos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Tačiau išvadą pateikusio specialisto nepagrįstu teigimu priežastys, dėl kurių nebuvo išduotas statybos leidimas, suformuotos būtent Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. (4.23)-D3-3089). Nurodytame rašte pateikta informacija dėl įvažos (ne)derinimo, o ne dėl atskiro inžinerinio statinio – privažiavimo kelio. Specialistui neatlikus teisės aktų analizės, lieka neaiškus išvadoje suformuoto nurodymo - inžinerinio statinio (gatvės) projekto sprendinius privalomai įtraukti į ginčo projektuojamų pastatų (daugiabučių gyvenamųjų namų) sudėtį, teisinis pagrindimas. Atitinkamas reikalavimas, nebuvo ir nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat jis nebuvo keliamas ieškovei derinant ginčo projekto projektinius pasiūlymus, išduodant specialiuosius reikalavimus ir kt. Specialisto išvadoje nuolat akcentuojamas kaimyninio žemės sklypo, kuriame įrengiama įvaža (nuovaža), sutikimo nebuvimas. Tačiau ginčo vietoje jokio gretimo sklypo, kuris būtų įregistruotas kaip žemės valdos vienetas, turėtų savo unikalų numerį, registrų centro išrašą, jame būtų nurodytas valdytojas ir pan., nėra. Egzistuoja tik laisva nesuformuota valstybinė žemė, kurios valdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vien tik aplinkybė, kad iki projektuojamo ginčo pastato sklypo nėra gatvės, nesudaro teisinio pagrindo kelti sąlygą statybą leidžiančiam dokumentui gauti – susisiekimo dalies rengimą.

45.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad parengtas projektas yra nekokybiškas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi pagal ieškovės parengtą projektą statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, tokiu būdu nebuvo pasiektas ir Sutarties tikslas. Ieškovė, veikdama pagal 2018 m. birželio 20 d. techninėje užduotyje susitartą projektavimo paslaugų apimtį (susitarta, kad ieškovė atliks ir kitas paslaugas, t. y. gaus statybą leidžiantį dokumentą), per informacinę sistemą „Infostatyba“ 4 kartus (2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. liepos 8 d., 2019 liepos 9 d.) teikė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir visus 4 kartus prašymas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu šiuo atveju ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji, susipažinusi su atsakovės pateiktais duomenimis dėl planuojamo techninio projekto, neturėjo galimybės, iki pradėdama kurti techninį projektą, nustatyti, jog gali kilti kliūčių ir nesklandumų, susijusių su galimybe patekti į atsakovės sklypą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad tokia informacija ieškovei buvo nepasiekiama, todėl priėjo prie išvados, jog ieškovė, kaip profesionali projektuotoja, turėjo galimybę nustatyti, kad atsakovės planuojamo daugiabučių namų komplekso projektui bus reikalinga suprojektuoti ir susisiekimo dalį, numatant privažiavimą iki sklypo, juolab, kad gatvė, iš kurios pagal projektą turėjo būti numatytas privažiavimas, nebuvo suprojektuota kaip inžinerinis statinys. Be to, teismas vertino atsakovės į bylą pateiktą 2022 m. sausio 7 d. eksperto (specialisto) N. B. išvadą, kurioje nurodyta, kad parengtas projektas yra nepilnos sudėties: į projekto sudėtį neįtraukta susisiekimo dalis, dėl kurios Savivaldybė neišdavė leidimo. Projekto sudėtyje nėra pateikiama jokių suderinimų, sutikimų dėl numatomų statybos darbų gretimame žemės sklype. Projekte pilnai neišspręsti teisės aktuose numatyti reikalavimai, t. y. projekto rengimo metu nesuderinti įvažos ir inžinerinių tinklų tiesimo ir pajungimo klausimai, nepateikiami savininkų sutikimai ir reikiami pritarimai. Projektas nėra pilnos apimties, kokią numato STR1.04.04:2017, t. y. neįtraukti reikiami dokumentai ir derinimai, sutikimai. Teismas laikė pagrįstu eksperto N. B. patvirtinimą, kad projektui, kurį rengė ieškovė, susisiekimo dalis yra privaloma, nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovės pasitelktas ekspertas ekspertizę atliko netinkamai ir neprofesionaliai (neišsamiai). Teismas nusprendė, kad ieškovės vertinimas, kad atsakovės į bylą pateikta eksperto N. B. išvada negalima vadovautis, nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl ieškovės argumentus vertino kaip ieškovės subjektyvią nuomonę ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pritarimas projekto sprendiniams ir jo pateikimui atsakingoms institucijoms derinti reiškia ne ką kitą kaip sutartinių įsipareigojimų įprasminimą ir siekį kuo greičiau gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes projektuotojas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę. Be to projekto trūkumai paaiškėjo tik vėliau jį tikrinant atsakingų institucijų specialistams bei atsisakant išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liko neaišku, kodėl ieškovė, 2019 m. kovo 22 d. gavusi atsakovės pritarimą projekto sprendiniams, delsė įkelti parengtą projektą į informacinę sistemą „Infostatyba“ daugiau nei du mėnesius. Taip pat nurodė, kad neaišku, kodėl atsakovė nepasinaudojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalyje numatyta galimybe Sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą apskųsti teismui.

46.       Ieškovės vertinimu iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų apie Vakaro gatvę (DOK-1124) matyti, kad pagal REGIA pateiktus duomenis Vakaro gatvė, kuria galima privažiuoti prie atsakovės sklypo (duomenys neskelbtini), tikėtina egzistuoja, jai suteiktas pavadinimas ir gatvės kodas 1161486. 2004 m. (duomenys neskelbtini) sklypo planas patvirtina tai, kad Vakaro gatvę yra numatyta projektuoti. Teritorijos, pagal Palangos miesto bendrąjį planą patenkančios į VM7 rajoną, detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiaurės rytuose planuojama teritorija ribojasi su D kategorijos Pavasario gatve, pietvakariuose – su D kategorijos neasfaltuota Vakaro gatvės atkarpa. Patekimas į teritoriją – esama Kretingos gatvės nuovaža į Vakaro gatvę. Taip pat į teritoriją patekti galima nuo Pavasario gatvės nuovažos į Vakaro gatvę. Iš 2014 m. teritorijos detaliojo plano brėžinio matyti, kad yra pažymėta ne tik Vakaro gatvė, tačiau ir patekimas į (duomenys neskelbtini) sklypą iš šios gatvės. Taigi, ieškovės vertinimu aptartos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad Vakaro gatvės atkarpa, iš kurios galima patekti į (duomenys neskelbtini) sklypą, nurodytu laikotarpiu, t. y. 2004 m. egzistavo.

47.       Taigi, ieškovės vertinimu, kadangi Vakaro gatvė, kuria galima privažiuoti prie atsakovės sklypo (duomenys neskelbtini), egzistavo, todėl ieškovė ir projektavo įvažiavimą į sklypą iš šios gatvės ir nenumatė bei negalėjo numatyti, kad dėl tokio įvažiavimo gali kilti kokių nors kliūčių. Be to ieškovė nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės reikalavimas atsakovei, kaip privataus sklypo savininkei, nevaldančiai nei Vakaro gatvės, nei sklypo,  kuriame ši gatvė yra, ne tik už atsakovės lėšas suprojektuoti Vakaro gatvės atkarpą tarp  Pavasario ir Kretingos gatvių, tačiau ir ją įrengti (pastatyti) buvo siurprizinis ir neteisėtas. Vakaro gatvės valdytojas buvo savivaldybė (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuri vienintelė galėjo ir privalėjo vykdyti šios gatvės projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas (Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis) ir kuri vienintelė turėjo organizuoti šios gatvės projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo  (remonto) ir priežiūros darbus (Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis). Todėl savivaldybės atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, reikalaujant, kad atsakovė (statytojas) sudarytų „savanorišką“ infrastruktūros sutartį, kurios pagrindu  atsakovė savo lėšomis būtų įsipareigojusi ne tik parengti Vakaro gatvės tęsinio statybos projektą, bet ir pastatyti gatvę, buvo neteisėtas, ir jo numatyti ieškovė negalėjo.

48.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikusi ieškovės 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą Palangos savivaldybės administracijos direktoriui nurodė, kad minėtas prašymas pagrindžia tai, kad projektuotoja pripažįsta būtinybę suprojektuoti įvažą į daugiabutį gyvenamąjį namą, taip pat būtinybę gauti gretimų sklypų, t. y. valstybės, atstovaujamos NŽT, sutikimus (DOK-437).

49.       Palangos miesto savivaldybė 2019 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. (4.23)-D-3089 dėl infrastruktūros sutarties sudarymo nurodė, kad ieškovės suprojektuotos įvažos į (duomenys neskelbtini) sklypą neturi galimybės derinti, nes nėra parengtas Vakaro gatvės tęsinio statybos projektas. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta dėl ko iš esmės susidarė kliūtys gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. ar dėl projekto trūkumų, kurie ieškovės vertinimu vėliau buvo ištaisyti, ar dėl nesuprojektuotos įvažos į daugiabutį gyvenamąjį namą, ar dėl to, kad atsakovė atsisakė sudaryti „savanorišką“ infrastruktūros sutartį, kurios pagrindu atsakovė savo lėšomis būtų įsipareigojusi ne tik parengti Vakaro gatvės tęsinio statybos projektą, bet ir pastatyti gatvę, ar kitų priežasčių. Nenustatyta, kas šiuo konkrečiu atveju buvo atsakingi už Vakaro gatvės projekto parengimą. Taip pat iš esmės nėra nustatyta, ar pagal konkrečias buvusias faktines aplinkybes dar prieš šalims pasirašant Projektavimo sutartį, tiek ieškovei, tiek atsakovei turėjo, galėjo būti žinomos aplinkybės dėl neįrengto Vakaro gatvės ruožo ir kad tam, kad gauti statybos leidimą bus reikalinga parengti Vakaro gatvės tęsinio statybos projektą.

50.       Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą pakeitė. Ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinį atmetė. Atsakovės UAB „Pajūrio žuvėdra“ priešieškinį tenkino – priteisė iš ieškovės UAB „Sunprojektai“ atsakovei 55 316,50 Eur nuostolius, 1 991,39 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 57 307,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis teismas išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą akcentavo, kad apeliacinės instancijos teismo pagrindinis argumentas ir išvada, kad ieškovei taikytina civilinė atsakomybė už projektavimo sutarties neįvykdymą, yra tai, kad ieškovė kaip profesionali projektuotoja prieš sudarydama projektavimo sutartį privalėjo įvertinti jai pateiktą projektavimo užduotį ir nustatyti jos ydingumą – kad dėl nurodyto patekimo į ginčo žemės sklypą iš Vakaro gatvės reikės atlikti papildomus, sutartyje nenustatytus, darbus, tačiau, to nepadariusi, parengė techninį projektą su trūkumais ir, negavusi statybą leidžiančio dokumento, atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir išsamiais argumentais. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra atskleistos aplinkybės, pagrindžiančios teismo išvadą, kad ieškovė, susipažinusi su projektavimo užduotimi, kurioje nustatytas patekimas į ginčo žemės sklypą iš Vakaro gatvės, galėjo ir turėjo numatyti atitinkamų institucijų reikalavimą suprojektuoti ir pačią Vakaro gatvę. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikta nei faktinių aplinkybių, susijusių su savivaldybės atsisakymu derinti įvažą į sklypą, kol nėra parengtas Vakaro gatvės tęsinio statybos projektas, nei atitinkamo teisinio reguliavimo analizė.

51.       Vadovaujantis CPK 47 straipsniu asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, taip pat vertinamas ginčo pobūdis, faktinis ieškinio, priešieškinio pagrindas, teismo sprendimo galima įtaka to asmens teisėms ir pareigoms ateityje ir kt. Šiuo atveju byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su 2017 m. gruodžio 4 d. tarp šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties Nr. 2017/12/04 bei 2018 m. lapkričio 8 d. sutarties pakeitimo sąlygų tinkamu vykdymu. Spręstina, kad susitarimų vykdymui esminės reikšmės turėjo tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. liepos 12 d. išvada, tiek ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019 m. liepos 25 d. išvada ir kt. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad ji sutarties sąlygas įvykdė tinkamai, darbų rezultatą perdavė atsakovei, tačiau statybos leidimas nebuvo išduotas dėl Palangos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų bei piktnaudžiavimo savo teisėmis, taip pat ir dėl pačios atsakovės veiksmų. Be to, ieškovė akcentuoja, kad atsakovė iš pradžių ketino pasirašyti „savanorišką“ sutartį su Palangos miesto savivaldybe, nes buvo pateikusi atitinkamą prašymą savivaldybei atsiųsti sutarties projektą, tačiau, kai buvo gautas „savanoriškos“ sutarties projektas, kuriame buvo numatyta, kad, be projektavimo darbų, atsakovei dar teks savo lėšomis ir įrengti tą gatvės atkarpą, atsakovė nusprendė sutarties nebepasirašyti, ir tai tapo esmine kliūtimi gauti statybos leidimą. Ieškovės vertinimu ji negalėjo numanyti, kad Palangos savivaldybės administracija išsikels sau sąlygą ir poreikį pirma suprojektuoti jai priklausantį inžinerinį statinį (gatvę) ir tik tuomet derinti atsakovės įvažiavimo į žemės sklypą sprendinius.

52.       Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad šalių nurodomos aplinkybės dėl sutarties sąlygų, darbų apimties, statybos leidimo gavimo, darbų rezultato iš esmės skiriasi. Tiek ieškovė, tiek atsakovė tvirtino, kad negalėjo prieš sudarant Projektavimo sutartį numatyti, kad Palangos savivaldybė iškels konkrečias sąlygas, kurios šalių vertinimu turės esminę reikšmę šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymui. Taigi, siekiant nustatyti ir įvertinti konkrečias faktines aplinkybes dėl Palangos miesto savivaldybės atsisakymo išduoti leidimą, dėl projektui keltų reikalavimų, susijusių su patekimu į projektuojamą objektą, ar į projekto sudėtį privalėjo būti įtraukta susisiekimo dalis, ar tikroji nepritarimo ieškovės parengtam projektui priežastis, kaip nurodė ieškovė yra ta, kad pati Palangos miesto savivaldybės administracija (ne ieškovė ar atsakovė) neturėjo galimybių suderinti įvažos, kol neparengtas Vakaro gatvės tęsinio statybos projektas ir kokiu teisiniu pagrindu, į bylos nagrinėjimą tikslinga įtraukti trečiuoju asmeniu Palangos miesto savivaldybę. Konkrečiu atveju aktualu nustatyti ar Palangos miesto savivaldybės pozicija, reikalavimai buvo, galėjo būti žinomi projektuotojai, užsakovei prieš sudarant Projektavimo sutartį, kad dėl nurodyto patekimo į ginčo žemės sklypą iš Vakaro gatvės reikės priimti atitinkamus sprendimus, atlikti papildomus veiksmus, tikslu gauti leidimą. Pažymėtina, kad klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės įtraukimo trečiuoju asmeniu gali būti išspręstas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 47 straipsnis).

53.       Nustatytų naujų aplinkybių pagrindu reikalinga iš naujo įvertinti šalių pozicijas dėl Projektavimo sutartimi siektų tikslų, kadangi tiek ieškovė, tiek ir atsakovė  aplinkybes dėl Palangos savivaldybės reikalavimų, šalių sudarytos Projektavimo sutarties rezultatų vertina skirtingai, šalių paaiškinimai nėra nuoseklūs. Ieškovė teigė, kad, atsakovei neįvykdžius Palangos miesto savivaldybės administracijos iškeltos sąlygos, t. y. nesudarius infrastruktūros plėtojimo sutarties ir neparengus Vakaro gatvės ruožo (nuo Pavasario g. iki Kretingos g.) techninio projekto, ieškovė negalėjo įvykdyti (užbaigti) savo sutartinių prievolių pagal Projektavimo sutartį, taip pat tai, kad atskiro inžinerinio statinio (gatvės) projekto parengimo darbai nebuvo numatyti šalių sudarytoje ginčo sutartyje, todėl negali būti ieškovės atsakomybės objektu. Taip pat nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. Projektavimo sutarties pakeitimu šalys modifikavo iki tol sutartą projektavimo darbų atlikimo (pateikimo) etapų schemą, į pirmojo pastato projektavimo darbų etapą įtraukdamos ir antrojo bei trečiojo pastatų inžinerinių komunikacijų sklype suprojektavimą. Kartu iš naujo nustatė, kad I etapo bendra darbų kaina yra 52 600,00 Eur (be PVM). Statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti išduotas tik visa apimtimi parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikus projekto ekspertizę. Ieškovė teigė, kad Projektavimo sutartyje numačius galimybę, jog visiems trims etapams rengiami atskiri techniniai darbo projektai ir visus etapus apimantys atskiri techniniai darbo projektai ir juos lydintys atskiri statybą leidžiantys dokumentai būtų ieškovės įgyvendinti I etapu, nesudaro pagrindo teigti, kad visų ginčo objekto projektavimo darbų tikslas buvo statybą leidžiančio dokumento gavimas.

54.       Atsakovės vertinimu ieškovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo įvertinti, kad be papildomų darbų ji prisiimtais terminais įvykdyti Projektavimo sutarties neturės jokių objektyvių galimybių, kadangi Projektavimo sutartimi šalys susitarė tik dėl galutinio rezultato – statybos leidimo gavimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suėjus sutartyje numatytiems terminams atsakovė sutarties nenutraukė. Byloje nėra įvertinta, koks tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kai šalims paaiškėjo, kad statybos leidimas esant konkrečioms aplinkybėms nebus išduotas. Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų, delsimo atsakovė prarado finansuotoją, todėl ieškovės pateiktas parengtas projektas apskritai prarado prasmę. Projektavimo sutartį sudaro du etapai: I etapu techninis darbo projektas pateikiamas atitinkamoms institucijoms derinti iki 2018 m. lapkričio 30 d. (atskiras statybą leidžiantis dokumentas), II ir III etapais techninis darbo projektas pateikiamas atitinkamoms institucijoms derinti iki 2020 m. lapkričio 8 d. (atskiras statybą leidžiantis dokumentas). Taigi, būtina įvertinti, ar sudarant Projektavimo sutartį, ją keičiant, šalims buvo aiškios sutarties sąlygos, darbų apimtys, kokio galutinio rezultato pagal šalių Projektavimo sutartį šalys tikėjosi. Reikalinga įvertinti ar ieškovė žinojo (turėjo žinoti) ir todėl pagal šalių sudarytą Projektavimo sutartį galėjo ir privalėjo įspėti atsakovę apie tai, kad bus reikalingas Vakaro gatvės ruožo projektas tam, kad šalys galėtų tinkamai įvykdyti šalių sudarytą Projektavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu skundžiamame sprendime iš esmės nepasisakė, šalių pozicijos šiuo klausimu nevertino, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai turi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

55.       Minėta, kad kasacinis teismas gražindamas bylą nagrinėti iš naujo akcentavo, kad skundžiamoje (apeliacinės instancijos teismo) nutartyje yra tiesiog atkartojama atsakovės pateiktos N. B. išvados teiginys, kad, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą namo statybai, privalu suprojektuoti ir privažiavimo kelius iki sklypo, taip pat gauti visus reikiamus suderinimus dėl kelio įrengimo. Nurodė, kad tokia teisinio pobūdžio išvada privalo būti pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu.

56.       Nagrinėjamu atveju ieškovė akcentuoja, kad nėra pagrindo remtis eksperto N. B. išvadomis, kad atsakovė atlikdama projekto patikrinimą pasitelkė kitus specialistus, kurie ir įvertino ieškovės pateiktą projektą, nustatę trūkumus pateikė pastabas, kurias ieškovė ištaisė, akcentuoja, kad ieškovės parengtam projektui Palangos miesto savivaldybė neturėjo pastabų. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nesant galimybės remtis specialisto N. B. išvadomis, bylai teisingai išspręsti vis tiek reikalingos specialiųjų žinių turinčio asmens išvados, ieškovė prašo teismo skirti teismo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad ieškovė nesutikdama su minėto eksperto išvadomis, turi pareigą pateikti įrodymus paneigiančius eksperto padarytas išvadas, jei vertina, kad byloje reikalingos papildomos specialiųjų žinių turinčio asmens išvados, turi teisę reikšti prašymą skirti teismo ekspertizę (CPK 178 straipsnis).

57.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Projektavimo sutarties neįvykdymą ir jos tikslo nepasiekimą lėmė iš esmės abiejų šalių, kurios abi yra verslininkės, veiksmai, todėl rizika dėl projektavimo darbų vykdymo nagrinėjamu atveju paskirstė lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių atsakomybę skundžiame sprendime akcentavo tai, kad atsakovė taip pat turi ilgametę patirtį statybos sektoriuje, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad anksčiau su atsakovės direktoriumi, kuris yra dar kelių įmonių direktorius, sėkmingai įvykdė panašų projektą. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmiausia, užsakovė nors ir yra verslininkė, tačiau su projektavimo darbais neturi nieko bendro ir niekada neturėjo, todėl būtent dėl to ir buvo priversta pasitelkti trečiųjų šalių (specialistų) pagalbą, siekdama įvertinti rengiamo projekto tinkamumą, dar jo rengimo metu. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta nė vieno motyvo ar argumento, kuriuo vadovaujantis galima būtų traktuoti, kad užsakovė, vykdydama sutarties sąlygas bei prisiimtus įsipareigojimus, ką nors atliko netinkamai ar būtų turėjusi ką nors dar papildomai atlikti.

58.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė ir neįvertino visų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima padaryti pagrįstas ir teisėtas išvadas.

59.       Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, kad šalys jau išsprendė kilusį ginčą taikos sutartimi, kurią abi šalys buvo pradėjusios vykdyti ir tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Kadangi šis susitarimas buvo pasiektas po civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo ir jo įsiteisėjimo, todėl jos reikšmingos jas iš naujo vertinant visų aplinkybių kontekste. Šiuo atveju turėtų būti taikoma ir toliau vykdoma šalių pasirašyta taikos sutartis bei ja prisiimti įsipareigojimai. Dėl šios šalių pasirašytos taikos sutarties turinio bei jos nagrinėjamu atveju taikymo bei vykdymo šiuo atveju turėtų pasisakyti bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas.

60.       Ieškovė nurodė, kad šalys, pirmą kartą bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pasirašė susitarimą dėl priteistų sumų mokėjimo dalimis, tačiau šis susitarimas nei savo turiniu, nei forma neatitinka taikos sutarties, kuria išsprendžiamas ginčas iš esmės, jis nebuvo teikiamas tvirtinti teismui, todėl šiuo susitarimu nebuvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, o tik susitarta dėl tuo metu jau vykdytinų teismų sprendimų vykdymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nepagrįstai nustatyti ieškovės sutartinės atsakomybės pagrindai.

61.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės nurodytų aplinkybių,   kadangi bylą grąžinus nagrinėti iš naujo šalių keliami klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme.

       Dėl bylos procesinės baigties

62.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus neištirtų aplinkybių apimtį, įrodymų gavimo galimybes, tai, kad į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu tikslinga įtraukti Palangos miesto savivaldybę, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

63.       Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo teismo teisėjų kolegija šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuos klausimus turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

 

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims. 

 

 

Teisėjai                                                                                                                       Raimonda Andrulienė

 

 

           Aurimas Brazdeikis

 

 

               Vilija Valantienė