Administracinė byla Nr. A-3912-492/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00281-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Danutei Ambrulevičienei,

dalyvaujant užsienietei F. D. D., jos atstovei advokatei Laurai Lukaševičiūtei Krantz,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliete F. D. D. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete F. D. D. prisistačiusio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą ir prašė (duomenys neskelbtini) piliete F. D. D. prisistačiusį asmenį (toliau – ir Užsienietė) sulaikyti Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2.       Centras paaiškino, kad 2021 m. liepos 30 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas ne ilgiau kaip 48 val. sulaikė (duomenys neskelbtini) piliete F. D. D. prisistačiusį asmenį. Užsienietė kartu su kitais 3 užsieniečiais (duomenys neskelbtini) piliečio vairuojamu automobiliu neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl buvo sulaikyta Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Užsienietė prisistatė nepilnamečiu asmeniu, gim. (duomenys neskelbtini), todėl buvo apgyvendinta Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Centras, atlikęs tyrimą, nustatė, kad Užsienietė yra pilnametė.

3.       Užsienietė teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su sulaikymu. Nurodė, kad paso neturi, o į Lietuvos Respubliką atvyko prašyti prieglobsčio, nes jos šalyje jos gyvybei gresia pavojus. Pareigūnams yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Užsienietė teigė, jog teisingai nurodė savo anketinius duomenis bei yra nepilnametė. Tuo metu, kai buvo sulaikyta automobilyje, planavo nuvažiuoti nupirkti maisto produktų ir higieninių priemonių, bet kur vežė automobilio vairuotojas ji nežinojo. Užsienietės atstovė sutiko su Centro teikimu.

II.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliete F. D. D. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5.       Teismas nustatė, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK‑O159/2021(01) (toliau – ir Išvada) matyti, jog Užsienietės biologinis amžius virš 23 metų. Taip pat laikytina, jog šiuo metu Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas dėl jos prašymo nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Užsienietės tapatybė nėra nustatyta.

6.       Teismas nurodė, jog Užsienietė, pateikusi klaidinančią informaciją apie savo amžių, nebendradarbiauja siekiant nustatyti jos asmens tapatybe ir (ar) pilietybę. Teismas kritiškai vertino Užsienietės paaiškinimus, jog iš Pabėgėlių priėmimo centro išvyko norėdama nuvykti į afrikiečių turgų nupirkti maisto produktų bei higieninių priemonių. Teismas teigė, jog maisto produktų bei higieninių priemonių galima nupirkti ir Rukloje, kur yra Pabėgėlių priėmimo centras. Link Lietuvos‑Lenkijos sienos važiuojančiame sustabdytame automobilyje, kuriame buvo ir Užsienietė, buvo surasti suplėšyti jos registraciją patvirtinantys lapai. Teismas iš nurodytų aplinkybių visumos darė išvadą, jog Užsienietės tikslas buvo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

7.       Teismas pažymėjo, kad, nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Duomenų, kad Užsienietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nebuvo, tačiau Užsienietės tapatybė nenustatyta, ji teikė klaidinančią informaciją, nebendradarbiavo siekiant nustatyti jos tapatybę, pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro bei bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms, netaikant sulaikymo, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos, todėl Teikimą tenkino. 

III.

8.       Užsienietė kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, jį patikslino, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, teismų praktiką dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9.2.       Užsienietė buvo sulaikyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, itin nedetalizuojant teismo sprendimo, o glaustai nurodžius, jog neteisėtas atvykimas į Lietuvą ir neturėjimas pragyvenimo šaltinio bei socialinių ryšių Lietuvoje neleidžia taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikšmingo ginčui reglamentavimo. Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą ir atitinkamai teisės aktuose numatytas garantijas. Užsienietės statusas pasikeitė esmingai, o buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas teisėtu. Neteisėtas patekimas į Lietuvos Respubliką ir socialinių ryšių neturėjimas šalyje šiuo atveju nesudaro pakankamo faktinio pagrindo sulaikyti Užsienietę.

9.3.       Teismo išvada, jog Užsienietė gali pasislėpti, grįsta tik prielaida. Jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti tokią išvadą, nėra. Užsienietei buvo nurodyta, jog ji negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jai nebuvo išaiškintos tokio pažeidimo pasekmės. Tiksliai žinodama apie galimas pasekmes, Užsienietė, tikėtina nebūtų ketinusi vykti į afrikiečių turgų, kurio buvimo vietos ji nežino. Jau patyrusi tokią situaciją, kartoti ir dar labiau apsunkinti savo padėties ji nenorės.

9.4.       Užsienietė teisme nagrinėjant bylą nebuvo aiškiai išreiškusi savo prieštaravimo sprendimui dėl sulaikymo, nes tarp prieglobsčio prašytojų vyrauja nuomonė, jog prieštaravimas bet kokiems institucijų veiksmams gali neigiamai atsiliepti prieglobsčio prašymo vertinimui. Realiai patyrusi sulaikymo sąlygas, Užsienietė mano, kad sulaikymas yra ženkliai per griežta, neproporcinga ir neadekvati sankcija jos atžvilgiu.

9.5.       Faktinės bylos aplinkybės ir teismo nustatyti sulaikymo pagrindai sudaro pagrindą taikyti Užsienietės atžvilgiu švelnesnę, t. y. alternatyvią sulaikymui, priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, ar nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10.       Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsienietės apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

11.1.       Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena iš paminėtųjų sąlygų nėra tenkinama.

11.2.       Asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, melavimas dėl tikrojo amžiaus prieš nelegaliai kertant Europos Sąjungos valstybės narės valstybės sieną traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsienietei atvykus į Lietuvos Respubliką buvo išaiškintos visos jos teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais, kurie galėtų atsiųsti jos dokumentus ar kopijas, tačiau Užsienietės asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta.

11.3.       Užsienietė pasirinko kelią siekti savo tikslo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint asmens dokumentų (sulaikant Užsienietę, automobilyje rasti suplėšyti registraciją patvirtinantys dokumentai) ir slepiant savo tikrąjį amžių, visa tai indikuoja, jog Užsienietė linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tikėtina, kad ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

11.4.       Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietė nėra pripažinta pažeidžiamu asmeniu. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, jeigu Užsienietei būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kyla rizika, jog Užsienietė pasišalins iš Centro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete F. D. D. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

13.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Teikimą, jį tenkino ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais sulaikė Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 30 d. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14.       Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

15.       Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

16.       Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

17.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

18.       Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

19.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietės tapatybė nėra nustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nesant jokių įrodymų, paneigiančių Išvadą dėl Užsienietės tikrojo biologinio amžiaus, yra pagrindas abejoti, kad Užsienietė yra nepilnametė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Užsienietė, pateikusi klaidinančią informaciją apie savo amžių, nebendradarbiauja siekiant nustatyti jos asmens tapatybe ir (ar) pilietybę. Byloje taip pat nėra duomenų apie Užsienietės socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietė gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydama kliūtis priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldama nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti Užsienietės tapatybę ir pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 ir 2 p.), todėl tenkino Centro teikimą dėl Užsienietės sulaikymo.

20.       Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietė suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos, vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini. Užsienietės teiginys, jog ji siekė nuvykti į afrikiečių turgų (nors ir nežino kur jis randasi) nusipirkti maisto produktų ir higieninių priemonių nėra pakankamas pagrindas asmeniui išvykti iš Pabėgėlių priėmimo centro. Argumentas, kad Centre Užsienietei nebuvo išaiškinta apie pasišalinimą iš šio centro ir pabėgimo į kitą valstybę pasekmes, vertintini kritiškai, nes iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės 2021 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4T‑491 matyti, kad Užsienietė buvo supažindinta su Centro vidaus taisyklėmis, jai buvo išaiškinta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

21.       Apeliaciniame skunde minima, jog Užsienietė buvo sulaikyta Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu bei, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reglamentavimo. Šie teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja bei sulaikė ją būtent Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje 1–2 punktuose nustatytais pagrindais.

22.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Užsienietės tapatybė yra nustatyta. Akcentuotina, kad byloje konstatuota, jog Užsienietė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos asmens tapatybę ir pilietybę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Užsienietės veiksmų (neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik būdama sulaikyta; pateikė klaidinančią informaciją apie savo amžių) negalima laikyti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietė gali pasišalinti iš Tarnybos ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę.

23.       Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliete F. D. D. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė