Civilinė byla Nr. e2-534-330/2019

          Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00033-2019-7

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17.

      (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-345-227/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaukurai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Unipresta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, 

 n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB „Jaukurai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Unipresta“ priteisti 42 106,15 Eur skolos, 5 915,52 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį 48 021,67 Eur vertės turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. 

2.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo 48 021,67 Eur vertės atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.  Teismas 2019 m. vasario 8 d. byloje priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino. Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, bylą nutarta nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

3.       Atsakovė UAB „Unipresta“ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė atskirąjį skundą. Atskiruoju skundu atsakovė prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti.

4.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Jaukurai“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

5.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikino 2019 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą, patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukė. Šia nutartimi teismas taip pat patenkino taikos sutartyje suformuluotą bendrą šalių prašymą sumažinti byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 32 306 Eur sumos ir šias (modifikuotas) laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki taikos sutarties visiško įvykdymo. Įrašas teismų informacinėje sistemoje LITEKO patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės  13 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 21 d.

7.       Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla dėl ginčo esmės baigta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, taip pat kuria abiejų šalių bendru prašymu yra modifikuotos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinis teismas daro išvadą, jog apskųstos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, kadangi civilinė byla dėl ginčo esmės yra baigta, o įsiteisėjusios teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties pagrindu iki prievolės įvykdymo galioja tokio turinio ir apimties modifikuotos laikinosios apsaugos priemonės, kokių pageidavo abi taikiai ginčą išsprendusios šalys, be kita ko, ir atsakovė, anksčiau pateikusi atskirąjį skundą dėl 2019 m. vasario 8 d. nutarties. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog šiame bylos etape nebeliko apeliacijos objekto, todėl apeliacinis procesas nėra galimas. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau prasidėjus šiam procesui, tai jis nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

8.       Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, atsakovei (apeliantei) turi būti grąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis. Pagal bylos duomenis atsakovė 2019 m. vasario 15 d. sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, todėl remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovei grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Unipresta“ (j. a. k. 147923287) už atskirąjį skundą sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį (2019 m. vasario 15 d. Swedbank, AB mokėjimo dokumentas Nr. 45491).

Teisėjas                                            Gintaras Pečiulis