Administracinė
byla Nr.AS7-625-06
Procesinio
sprendimo kategorija 50.2
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2006 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano
Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos
pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarties
administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl Kalėjimo
departamento neteisėtų veiksmų.
Teisėjų
kolegija n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų
administracijos paskirtas nuobaudas bei įpareigoti perkelti į Vilniaus 2-uosius
pataisos namus.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m.
rugsėjo 25 d. nutartimi A. M. buvo nustatytas terminas iki
2006 m. spalio 9 d. pašalinti skundo trūkumus - patikslinti skundą suformuluojant
reikalavimą panaikinti skundžiamos institucijos aktą, pateikti teismui žyminio
mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti
nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo panaikinti
paskirtas nuobaudas bei įpareigoti perkelti į Vilniaus 2-uosius pataisos namus,
tačiau skunde nepateikė reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2006 m.
rugsėjo 12 d. sprendimą Nr.2S-1252, kuriuo paskirtos nuobaudos nebuvo
panaikintos ir atsisakyta jį perkelti.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2006
m. spalio 4 d. gautas A. M. skundas, kuriame jis prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, panaikinti
nuobaudas, perkelti į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, nustatyti piniginę
išmoką ir priteisti 10000 Lt žalą.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, jog pagal Administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą
skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi
grąžinamas pareiškėjui. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pareiškėją atleisti
nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes prašymą jis argumentavo tik tuo, jog
atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nustatė, kad pateikdamas patikslintą
skundą pareiškėjas nesukonkretino skundo reikalavimų – nenurodė kokius
konkrečius aktus prašo panaikinti, prašydamas priteisti žalą nenurodė kokias
kokių konkrečių institucijų pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, todėl
pripažino, jog teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino.
III.
Atskiruoju
skundu A. M. prašo panaikinti 2006 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos
administracinio teismo nutartį ir perduoti jo skundą iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas šališkai įvertino jo skundą
ir dėl jam nesuprantamų priežasčių atmetė. Paaiškino, jog neturi teisinio
išsilavinimo, o teisinės pagalbos pataisos namuose nėra. Kadangi nėra lietuvis,
silpnai supranta lietuvių kalbą, todėl jam sunku suvokti ir parašyti tinkamą
skundą.
IV.
Atskirasis
skundas tenkinamas, Vilnius apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10
d. nutartis naikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos
teismui spręsti iš naujo.
Nagrinėjamoje byloje
pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas teismo nurodytų skundo
trūkumų nepašalino, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti.
Taigi nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar
teismas pagrįstai nurodė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus ir ar
pareiškėjas teismo nustatytu terminu šį reikalavimą įvykdė.
Kaip matyti iš
bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo
25 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2006 m. spalio 9 d. patikslinti skundą suformuluojant reikalavimą
panaikinti skundžiamos institucijos aktą, pateikti teismui žyminio mokesčio
kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo
žyminio mokesčio mokėjimo.
2006 m. spalio 4
d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė atleisti nuo žyminio
mokesčio sumokėjimo, panaikinti
Pravieniškių 3-jų pataisos administracijos paskirtas nuobaudas bei perkelti jį į
Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Taip pat pareiškė naujus reikalavimus
nustatyti piniginę išmoką ir priteisti 10000 Lt žalą dėl neteisėto perkėlimo į
drausmės grupę.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi
teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo
teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos
įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus
atitinkantį skundą (prašymą). Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių
reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas
jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų
nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 10 d.
nutartyje nustatė, jog pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti du patikslinto
skundo egzempliorius su tinkamai nurodytomis proceso šalimis, aiškiai įvardintu
skundžiamu aktu, skundą argumentuoti ir pagrįsti įrodymais, pateikti
skundžiamus aktus bei į lietuvių kalbą išverstus ir nustatyta tvarka
patvirtintus skundo priedus. Tačiau byloje esančioje 2006 m. rugsėjo
25 d. nutartyje (b.l. 7) šie skundo atsisakymo priimti pagrindu įvardyti trūkumai
nebuvo nurodyti. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas buvo įpareigotas suformuluoti reikalavimą panaikinti skundžiamos
institucijos aktą bei pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba
motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Spręsdamas ar pareiškėjas įvykdė teismo įpareigojimą, teismas galėjo vertinti tik tuos
trūkumus, kuriuos buvo įpareigojęs pareiškėją pašalinti, todėl teismas
nepagrįstai nutarė, jog pareiškėjas nepateikė dviejų skundo egzempliorių
su tinkamai nurodytomis proceso šalimis, skundžiamų aktų bei išverstų skundo
priedų, kadangi pareiškėjo nebuvo įpareigojęs to padaryti.
Pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti žyminį
mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo jo mokėjimo. Teismui
jis pareikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taigi teismo
reikalavimą įvykdė. Ginčijama nutartimi teismas nusprendė prašymo
atleisti nuo žyminio mokesčio netenkinti, todėl nutartyje turėjo nurodyti, jog
prašymas atmetamas ir įpareigoti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį
nustatydamas terminą šiam reikalavimui įvykdyti.
Pateikdamas
patikslintą skundą pareiškėjas prareiškė naujus reikalavimus - nustatyti piniginę išmoką bei atlyginti dėl
neteisėto perkėlimo į drausmės grupę jam padarytą žalą. Teismas skundžiamoje
nutartyje nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nenurodydamas kokių
institucijų ar pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala nepašalino teismo
nurodytų trūkumų, kadangi pirminiame skunde tokio reikalavimo pareiškėjas
nebuvo pareiškęs, o kitos nutarties dėl skundo trūkumų nurodymo teismas bylos
duomenimis nebuvo priėmęs.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti
pareiškėjo skundą nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta, todėl nutartis naikintina
ir skundo priėmimo klausimas perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo.
Pažymėtina, jog
spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas turi atsižvelgti į tai, jog Bausmių
vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatos nenumato išimtinio bylų dėl Kalėjimų
departamento direktoriaus sprendimų priskirtinumo Vilniaus apygardos
administraciniam teismui. Todėl sprendžiant bylų dėl bausmių vykdymo
institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų priskirtinumo
atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi
taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai
tik dėl tų centrinės institucijos – Kalėjimų departamento bei atitinkamų
teritorinių institucijų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui
sukelia tiesiogines teisines pasekmes.
Vadovaudamasi
aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio
10 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios
instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas
Klišauskas
Gintaras
Kryževičius
Sigita
Rudėnaitė