Civilinė byla Nr. eB2-1565-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1.; 3.4.3.7.1.; 3.4.3.7.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Geoaplinka“ atstovui S. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Geoaplinka“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „BankromaX“, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis palikta nepakeista, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kreditorė UAB „Geoaplinka“ pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Laugina“ bankroto byloje, kuriuo prašė įtraukti ją į UAB „Laugina“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 15501,78 Eur finansinį reikalavimą.

Kauno apygardos teisme, bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratoriui pateikus prašymą dėl bankrutuojančios UAB „Laugina“ kreditorių ir jų finansinių sąrašo patvirtinimo, 2016 m. gruodžio 7 d. gautas bankrutuojančios UAB „Laugina“ administratorės prieštaravimai, kuriuose ji nurodo, jog nesutinka su UAB „Geoaplinka“ pateiktu prašymu dėl dalies finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Laugina“ bankroto byloje, kadangi, administratorės vertinimu, kreditorė nepateikė finansinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Laugina“ bankroto byla dalyje dėl kreditorės UAB „Geoaplinka“ 10 714,90 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo išskirta į atskirą bylą, paskirtas žodinis teismo posėdis, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.

Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, kadangi nėra priimtas sprendimas dėl UAB „Laugina“ pabaigos, todėl galimas kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės UAB „Geoaplinka“ pateiktas bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratoriui prašymas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Laugina“ bankroto byloje yra grindžiamas šalių 2011 m. balandžio 8 d. sudaryta sutartimi GM-028/11/SUB 2011-7. Šia sutartimi sutarties šalys susitarė, jog pagal UAB „Laugina“ užsakymą UAB „Geoaplinka“ atliks Vilniaus apskrities uždaromų senų sąvartynų (7 vnt.) ekogeologinius tyrimus. Kreditorė, atlikusi dalį sutartyje numatytų darbų, skolininkei darbų rezultatą perdavė 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo aktu, užsakovė priėmusi darbų rezultatą, pagal kreditorės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus apmokėjo iš dalies, neapmokėta skolos dalis 4 786,88 Eur, dėl to tarp šalių ginčas nekyla.

Ginčas yra kilęs dėl darbų apimties 10 365,46 Eur sumai, kreditorės teigimu, atlikus darbus, užsakovė atsisakė juos priimti, atsisakymą argumentuodama tuo, jog negauna finansavimo iš UAB „VAATC“.

Rangos sutarties nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 – 6.671 straipsniai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Byloje ginčas, kad šalių sutartiniai santykiai yra faktiškai nutrūkę, nekyla. Kreditorė pripažįsta, kad visa apimti sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti. Nutrūkus šalių sutartiniams santykiams,  užsakovas privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas tokiais atvejais taip pat turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010). Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Išvardytos nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Minėta, kad kreditorė įrodinėja, kad užsakovė savo atsisakymą priimti dalies darbų rezultatą bei už darbus apmokėti grindė šalių sutarties 4.3 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad užsakovas likusią dalį už atliktus darbus apmoka per 5 dienas po lėšų gavimo iš UAB „VAATC“. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog už darbus yra apmokama po lėšų gavimo iš UAB „VAATC“, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti. Pažymėtina, kad atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais, tačiau nagrinėjamoje situacijoje tokių nenustatyta. Atsakovė atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą ir priimti atliktų darbų rezultatą grindė lėšų trūkumu, tačiau neįrodinėjo, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad darbo rezultatas turi defektų. Byloje pateiktos kreditorės parengtos uždarytų sąvartynų monitoringo programos, teismo vertinimu, patvirtina faktą, kad kreditorės atlikti darbai buvo priimti ir yra naudojami pagal paskirtį, todėl užsakovei teko pareiga apmokėti ir už kreditorės atliktus darbus 10 365,46 Eur sumai.

CK nustato, kad kreditorius turi teisę iš skolininko, pažeidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą, reikalauti savo pasirinkimu sutartinių netesybų (CK 6.71 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad priėmusi darbų rezultatą pagal 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo aktą užsakovė prievolę už juos apmokėti įvykdė tik iš dalies. Šalys sutarties 4.3 punkte susitarė dėl netesybų, todėl nesant ginčo dėl neįvykdytos prievolės dalies tvirtintinas ir kreditorinis reikalavimas dėl 349,44 Eur delspinigių.

Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bankroto byloje tvirtintinas kreditorės UAB „Geoaplinka“ patikslintas 15 501,78 Eur finansinis reikalavimas (ĮBĮ 26 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Geoaplinka“ patikslintą 15 501,78 Eur finansinį reikalavimą.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas