Civilinė byla Nr. e2A-1341-254/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22728-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.29.1; 2.6.1.4
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovėms D. B. ir G. R. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. P. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės D. B.: 1) 11 408 Eur negrąžintą paskolą ir įstatymines 179,17 Eur palūkanas bei 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą 11 408 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 11 408 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti solidariai iš atsakovės D. B. ir G. R. 3 500 Eur sumą ir susidariusias įstatymines 53,69 Eur palūkanas bei 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą 3 500 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas 2014 m. atsakovei D. B. per kelis kartus paskolino 15 858 Eur jos 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Pinigus skolino tikėdamasis, kad atsakovė, su kuria buvo pažįstami 10 metų, kartu gyveno apie septynerius metus, vienas kitu pasitikėjo, juos grąžins. Atsakovės buto remonto metu šalys gyveno pas atsakovo motiną A. P., Kaune. Ieškovas nurodė savo motinos banko sąskaitą, į kurią atsakovė nuo 2015 m. balandžio 1 d. turėjo kas mėnesį pervesti po 150 Eur ir visą skolą pabaigti mokėti per 4 metus. Atsakovė skolos vis negrąžino, dėl ko ieškovas paprašė atsakovę pasirašyti paskolos sutartį (raštelį). Praėjus mėnesiui laiko po paskolos raštelio pasirašymo, atsakovė paprašė paskolinti dar pinigų buto remontui. Ieškovas per 2 kartus paskolino 3 500 Eur (1 500 Eur + 2 000 Eur), pinigus perdavė atsakovei D. B. per atsakovę G. R. ir savo sūnėną M. P.. Atsakovė vėlavo vykdyti savo prievoles pagal rašytinę paskolos sutartį, skolą pradėjo mokėti tik nuo 2016 m. liepos 8 d. ir iki 2019 m. sausio 8 d. iš viso grąžino – 4 450 Eur, liko skolinga 11 408 Eur. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu pranešė atsakovei D. B., kad po 30 dienų nutrauks sudarytą paskolos sutartį ir pareikalavo prieš terminą grąžinti visą likusią paskolos sumą, o negrąžinus paskolos – pareikalavo papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo – laidavimo rašto arba įkeisti pakankamos vertės turtą, arba sudaryti su ieškovu papildomą susitarimą dėl didesnių kasmėnesinių 236 Eur įmokų mokėjimo, nustatant netesybas, t. y. 0,3 proc. delspinigius, su sąlyga, kad delspinigiai po 180 dienų bus pakeisti į 8 000 Eur baudą. Tuo pačiu ieškovas pareikalavo grąžinti papildomai G. R. paskolintus 3 500 Eur, kuriuos ieškovas perdavė atsakovės D. B. prašymu, jos buto pagerinimui ir baldų įsigijimui. Tuo metu D. B. gyveno užsienyje ir visus jos buto remonto reikalus tvarkė G. R.. Atsakovė G. R. pinigus gavo, juos perdavė D. B., tačiau nė viena atsakovė 3 500 Eur taip ir negrąžino. Kadangi atsakovės pinigus gavo be pagrindo, atsakovės praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl ieškovas prašė 3 500 Eur priteisti iš atsakovių solidariai.
3. Atsakovės D. B. ir G. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2005 m. ieškovas ir atsakovė D. B. gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir atsakovės dukra iš pirmos santuokos L. B. (P.). Ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko tapdavo nevaldomas. Tiek psichologiškai, tiek fiziškai smurtaudavo prieš atsakovę, žemino, terorizavo, o išsiblaivęs, atsiprašinėdavo, sakydavo, jog toks elgesys nebepasikartos, prašė jo nepalikti ir dovanodavo brangias dovanas. Atsakovė raštelį pasirašė įbauginta, prigrasinta, kad negalės ramiai gyventi. Ieškovas žadėjo skolos nereikalauti, bet paaiškino, kad atsakovė turi žinoti kiek per gyvenimą jis išleido pinigų atsakovės poreikiams tenkinti. Šalių santykiams nutrūkus, ieškovas ir toliau terorizavo atsakovę, neleido jai ramiai gyventi. Ieškovas buvo sugalvojęs, jog ji turinti ieškovo motinai A. P. mokėti už tai, kad jiedu su ieškovu gyveno jos bute. Norėdama, jog ieškovas daugiau nebeieškotų jokių kontaktų su atsakove ir nuo jos pagaliau atstotų, atliko mokėjimus už neva tai likusią atsakovės skolą ieškovo motinai už buto nuomą bei komunalinius mokesčius. Paskolos pinigų ieškovas atsakovei neperdavė, nes pinigų neturėjo, šalys notarinėje kontoroje sutarties nepasirašė, todėl paskolos raštelis nebuvo sudarytas, yra negaliojantis, kaip sudarytas dėl psichologinio smurto. 3 500 Eur baldams pirkti ieškovas atsakovei D. B. perdavė per atsakovę G. R., tačiau šios sumos atsakovė nesiskolino, ieškovas pinigus davė kaip dovaną už naudotą smurtą prieš atsakovę. Ieškovas teigia, kad atsakovei D. B. pinigus paskolino, ir tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau pinigus prašo priteisti kaip nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovė G. R. pinigus tik priėmė iš ieškovo ir juos perdavė atsakovei D. B., atliko tarpininkės funkciją, jokios realios naudos negavo, todėl G. R. į procesą įtraukta be jokio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui Ž. P. iš atsakovės D. B. 14 908 Eur skolą, 232,86 Eur procesinių palūkanų nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. sausio 7 d., 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. sausio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 341 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino, priteisė valstybei iš atsakovės D. B. 7,00 Eur pašto išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovė D. B. 2015 m. vasario 20 d. surašė paskolos sutartį, kuria iš ieškovo pasiskolino 15 858 Eur. Sutartyje nurodė, kad skolą pradės grąžinti nuo 2015 m. balandžio 1 d., mokės po 150 Eur per mėnesį, ir grąžins per keturis metus, t. y. iki 2019 m. vasario 20 d. Atsakovė paskolos sutartį surašė, o atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis ir pasirašė. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė D. B., kas mėnesį laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2019 m. sausio 8 d. mokėjo po 150 Eur į A. P. sąskaitą banke; mokėjimų paskirtis: „D. B. skola“. Iš viso pagal paskolos sutartį sumokėjo 4 600 Eur skolos, iš kurių 150 Eur sumokėjo po ieškinio padavimo teismui dienos – 2019 m. sausio 8 d. Atsakovės argumentą, kad ji mokėjo skolą už buto nuomą ieškovo motinai liudytojai A. P., liudytoja paneigė. Nurodė, kad atsakovė nebuvo skolinga už buto nuomą ir patvirtino, kad į jos sąskaitą pinigai buvo mokami ieškovui, o kadangi pastarasis buvo skolingas liudytojai, tai jie ir liko liudytojos sąskaitoje, kaip ieškovo skola liudytojai. Faktas, kad atsakovė periodiškai kas mėnesį pusantrų metų mokėjo skolą, patvirtina, jog šalys buvo sudariusios paskolos sutartį. Byloje nėra pateikta kitų duomenų, leidžiančių teismui spręsti, jog buvo sudaryta kitokia, nei paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovė D. B. pervesdavo pinigus į A. P. sąskaitą.
1.2. Paskolos sutarties lapo pabaigoje 2015 m. pavasarį ieškovas savo ranka įrašė, kad: „1 500 eurų padaviau G.ant baldų“; „2 000 eurų M. padavė G. ant baldų“; „Viso 19 358 eurai, į mėnesį 403.30“. Aplinkybės, kad 3 500 Eur buvo perduoti atsakovei baldų gamybai neginčijo nė viena iš šalių. Atsakovė D. B. pripažino, kad pinigus gavo per atsakovę G. R., tačiau laikė, kad 3 500 Eur jai buvo padovanoti. Atsakovas neigia dovanojęs pinigus, teigia, kad pinigus skolino. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų dovanojęs pinigus atsakovei D. B.. Kad šalys buvo pasirašiusios paskolos sutartį patvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovo pranešimas atsakovei, kuriuo jis reikalauja grąžinti paskolintus ir perduotus 15 858 Eur ir dar 3 500 Eur (1 500 Eur ir 2 000 Eur), dėl to, kad atsakovė skolą moka mažomis sumomis tik po 150 Eur ir per likusius 9 mėn. skolos nesumokės; ieškovas reikalauja suteikti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą ir pateikti kito asmens laidavimo už atsakovę raštą ar įkeisti pakankamos vertės turtą. Ieškovas nurodė, kad, priešingu atveju po 30 d. nutrauks sudarytą paskolos sutartį ir pareikalaus nedelsiant grąžinti visą likusią paskolos sumą. Sutarties sudarymo ir skolos mokėjimo faktą patvirtina ir šalių susirašinėjimas Viber programėle ir SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.
1.3. Vertinant šalių veiksmus pasirašant sutartį, ir po jos pasirašymo, t. y. atsakovės mokamas kasmėnesines skolos įmokas daugiau nei pusantrų metų, į tai, jog atsakovė šios sutarties neginčijo ir nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka, galima spręsti, kad ieškovas ir D. B. 2015 m. vasario 20 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį jau atsakovės gautiems 15 858 Eur patvirtinti. Vėliau, ieškovas per atsakovę G. R. ir liudytoją M. P. (sūnėną) perdavė atsakovei D. B. atitinkamai 1 500 Eur ir 2 000 Eur. Atsakovė pripažino, jog šiuos pinigus gavo, tik nurodė skirtingą jų gavimo paskirtį, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl psichologinio smurto. Liudytojos parodymai, nesant kitų objektyvių duomenų, negali būti pakankami pripažinti paskolos sutartį niekine, sudarytą dėl psichologinio spaudimo.
1.4. Tai, kad sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, nedaro sudarytos sutarties/raštelio negaliojančiais. Pažymėtina, jog 15 858 Eur ieškovas paskolino ne vienu metu ir dar iki naujos įstatymo redakcijos dėl notarinio patvirtinimo reikalavimo įsigaliojimo, be to, atsakovė sutartį iš dalies įvykdė ir neprašė jos notariškai patvirtinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių pasirašyta paskolos sutartis/raštelis yra galiojanti ir neatleidžia skolininko nuo prievolės – grąžinti skolą – vykdymo.
1.5. Ieškinys G. R. dalyje dėl 3 500 Eur priteisimo solidariai su D. B. atmestinas, kadangi neįrodyta, jog atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita. Atsakovė pinigus iki prievolės įvykdymo dienos kaip tarpininkė perdavė kitam asmeniui –atsakovei D. B., todėl ginčo suma iš G. R. negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, tačiau ši skolos suma priteistina ieškovui iš atsakovės D. B..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių nesusiklostė paskoliniai santykiai:
1.1. Paskolos raštelis yra niekinis, kadangi sudarytas psichologinio smurto pasekmėje, be to, jis nebuvo patvirtintas notariškai, taigi prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai.
1.2. Ieškovo reikalaujama suma apeliantei nebuvo perduota. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis turėjo tokią pinigų sumą ir kad būtent šituos pinigus perdavė paskolos gavėjai, o ši juos gavo. Ieškovas psichologinio spaudimo būdu nurodė pasirašyti skolos raštelį, kuriame įvardyta suma susidėjo iš ieškovo atsakovei per visą gyvenimą dovanotų daiktų vertės bei kompensacijos už neva tai jo kančias gyvenant su atsakove. Tokia suma ir negalėjo būti perduota, kadangi atsakovas tokių pinigų neturėjo.
1.3. Atsakovės 150 Eur kas mėnesį piniginiai pervedimai į ieškovo motinos sąskaitą buvo daromi už tai, kad apeliantė gyveno A. P. priklausančiame bute, tą teisme paliudijo ir pati A. P.. Jeigu apeliantė būtų siekusi grąžinti skolą ieškovui, jam pinigus ir būtų pervedusi. Ieškovas, tokiais savo veiksmais siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Nustatęs šias aplinkybes, teismas paskolos raštelį turėjo pripažinti niekiniu ex officio, tačiau be jokio pagrindo to nepadarė.
1.4. Skolos raštelyje padarytas prierašas dėl duotų pinigų baldams, taip pat nepatvirtina paskolos santykių, kadangi nenurodyta, jog pinigai skolinami. Ieškovas šiuos pinigus padovanojo apeliantei baldams įsigyti.
1.5. Teismas neįvertino visų bylos duomenų, t. y. atsakovės pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis, iš kurio matyti, kad jokie pinigai pagal paskolos raštelį nebuvo perduoti, o raštelis sudarytas verčiant atsakovę tą padaryti. Tai, kad prieš atsakovę buvo naudojamas smurtas, patvirtino ir liudytoja L. P.. Teismas ieškovo motinos parodymus pripažino tinkamais, o atsakovės motinos parodymus atmetė, todėl buvo šališkas.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ž. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad paskolos raštelis yra niekinis, kadangi ji jo neginčijo, o keletą metų netgi vykdė. Byloje nėra jokių įrodymų apie jokį smurtą jos atžvilgiu, todėl teismo sprendimas negalėtų būti grindžiamas tik teiginiais.
2.2. Atsakovė nutyli, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į pateiktą susirašinėjimą Viber programa, kuriame ji nurodo pasistengsianti visus pinigus grąžinti. Be to, susirašinėjime nėra net užuominos apie kažkokį smurtą ar prievartą.
2.3. Sandoris neturėjo būti sudarytas notarine tvarka, kadangi 2014 metais tokio reikalavimo nebuvo. Ieškovas per kelis kartus perdavė atsakovei pinigus, ir tik vėliau visos šios sumos buvo apjungtos į vieną paskolos raštelį. Jei lėšos nebūtų perduotos, atsakovė nebūtų vykdžiusi mokėjimų pagal susitarimą. Tai, kad mokėjimai buvo vykdomi į ieškovo motinos sąskaitą, abi šalys pripažino tinkamu susitarimo vykdymu.
2.4. Ieškovas turėjo pakankamai pinigų – dirbo užsienyje, šias aplinkybes, taip pat ir patį pinigų perdavimo faktą patvirtino ir liudytojai A. P. ir M. P., taip pat teismui buvo pateikti ir algalapiai anglų kalba, patvirtinę, kad ieškovas ilgą laiką dirbo užsienyje, tačiau teismas juos atsisakė prijungti prie bylos.
2.5. Atsakovės teiginius, kad ji buvo skolinga ieškovo motinai paneigė pati A. P..
2.6. Atsakovė neginčijo ieškovo 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimo, kad jis nutraukia paskolos sutartį ir prašo visą paskolos sumą grąžinti nedelsiant.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
8. Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo bei be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo.
Dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo
9. Byloje teisingai nustatyta, kad ieškovas 2014 m. gruodį per kelis kartus atsakovei D. B. paskolino 15 858 Eur, nes tai patvirtina atsakovės surašytas 2015 m. vasario 20 d. paskolos raštelis, kuriame nurodyta, kad ji sutinka pinigus grąžinti per ketverius metus, kas mėnesį mokėdama po 150 Eur, skolos grąžinimą pradedant nuo 2015 m. balandžio 1 d. (1 t., b. l. 36). Ieškovas 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15:40 min. iki 29:45 min.) paaiškino, kad paskolos raštelį surašė pati atsakovė, kai šalys kartu jau negyveno. Prierašą raštelyje apie dar papildomai atsakovei paskolintus 1500 Eur, perduodant per jos seserį G. R., kuri rūpinosi baldų pirkimu atsakovės butui, ir per sūnėną M. P. jos seseriai G. perduotus 2000 Eur šiame paskolos raštelyje padarė pats ieškovas. Atsakovė skolą pradėjo grąžinti nuo 2016 m. liepos 8 d., pinigus pervesdama į ieškovo motinos A. P. sąskaitą, nes ieškovas tuo metu neturėjo savo sąskaitos.
10. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2015 m. vasario 20 d. paskolos raštelis, kuriame nurodyta, kad ji iš ieškovo pasiskolino 15 858 Eur, yra niekinis sandoris, nes sudarytas psichologinio smurto įtakoje, be to, jis nebuvo patvirtintas notariškai, todėl prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai. Atsakovės tvirtinimu, ši suma susidėjo iš ieškovo atsakovei per visą gyvenimą dovanotų daiktų vertės bei kompensacijos už neva tai ieškovo kančias gyvenant su atsakove. Atsakovė nurodo, kad kas mėnesį po 150 Eur pervesdavo ieškovo motinai A. P. todėl, kad ji su ieškovu gyveno kartu jos bute.
11. Teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtis įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017, 37, 38 punktai).
12. Pirmiausiai pastebėtina, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Todėl ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o atsakovė turėjo pareigą įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
13. Atsakovė smurto prieš ją naudojimą, surašant 2015 m. vasario 20 d. paskolos raštelį, įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir dukters L. P. paliudijimu. Tačiau ši liudytoja nedalyvavo surašant paskolos raštelį. 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:50:58 min. iki 1:54:03 min.) liudytoja nenurodė jokių žinių apie aptariamo raštelio surašymo aplinkybes, tik išreiškė savo nuomonę, kuri susiformavo po pokalbio su atsakovės seserimi, kad mama yra negavusi tokios paskolos, o raštelį galėjo pasirašyti panaudoto smurto poveikyje. Liudytoja taip pat paliudijo, kad mama jai nepasakojo, kodėl ji pasirašė raštelį. Ieškovas neigė atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovei surašant 2015 m. vasario 20 d. paskolos raštelį naudojo prieš ją psichologinį smurtą. Todėl atsakovės argumentai, kad 2015 m. vasario 20 d. paskolos raštelį ji surašė ieškovo naudoto psichologinio smurto poveikyje ir kaip kompensaciją ieškovui už jų gyvenimą kartu, todėl sandoris yra fiktyvus, atmetami kaip nesuponuojantys išvados, kad sandorio negaliojimas yra akivaizdus.
14. Atsakant į apeliantės argumentus, kad 2015 m. vasario 20 d. pasirašytas paskolos raštelis dėl 15 858 Eur pinigų grynais paskolinimo yra niekinis sandoris, nes nebuvo sudarytas notarinės formos, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį sandorį galiojantį, kuomet atsakovė jį iš dalies įvykdė ir toks įvykdymas patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mokėjimo pavedimais (CK 1. 93 straipsnio 4 dalis). Be to, sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad nepaneigti ieškovo ieškinio argumentai, kad paskolos raštelyje įvardinta 15 858 Eur suma, kurios gavimą atsakovė patvirtino aptariamu paskolos rašteliu, buvo sumokėta 2014 m. gruodyje, dar iki įsigaliojant naujai CK 6.871 straipsnio redakcijai (2014 09 18 įstatymas Nr. XII-1091 (nuo 2015 01 01)), nustatančiai, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).
15. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas neteisingai įvertino jos paaiškinimą, kad kas mėnesį po 150 Eur ji pervesdavo į A. P. sąskaitą banke todėl, jog su ieškovu ji gyveno šio asmens bute. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo teisme atliko 30 bankinių pavedimų (1 t., b. l. 5-33, 150), kurių mokėjimo paskirtyje nurodė „D. B. skola“. 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta A. R. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:24:00 val. iki 1:40:10 val.) parodė, kad iš atsakovės nereikalavo mokėti už butą, kuomet ji gyveno kartu su ieškovu, kuris atsiskaitydavo su liudytoja už jų daliai tenkančius komunalinius patarnavimus, o nuomos mokesčio mokėti ji neprašė. Pažymėtina, kad atsakovė net nenurodė, kokio dydžio skolą turėjo šiai liudytojai, kodėl jai pervesdavo pinigus, kuomet bute net negyveno. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės piniginiai pervedimai liudytojai A. P. susiję su skolos už atsakovės gyvenimą jos bute padengimu, nes tokių teisinių santykių byloje surinkti įrodymai nepatvirtina (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu ieškovo paaiškinimus apie tai, kad atsakovė skolą mokėjo pavedimais į motinos liudytojos A. P. sąskaitą banke patvirtina šios liudytojos parodymai, rašytiniai įrodymai (pavedimai) dėl pervedamų piniginių lėšų sumos – po 150 Eur kas mėnesį, kaip atsakovė ir buvo įsipareigojusi 2015 m. vasario 20 d. paskolos rašteliu. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad šiais mokėjimo pavedimais apeliantė vykdė įsipareigojimus pagal 2015 m. vasario 20 d. paskolos raštelį (CPK 185 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavę byloje šalių pateiktus įrodymus, iš jų visumos pagrįstai ir teisingai sprendė, kad labiau tikėtina šiuo atveju pripažintina ieškovo pozicija apie 15 858 Eur paskolos sutarties ir atsakovės įsipareigojimo grąžinti paskolos sumą egzistavimą. Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis dėl negrąžintos paskolos dalies, įstatyminių ir procesinių palūkanų priteisimo paliekama nepakeista, o atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo
17. Pagal CPK 135 straipsnį, ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. B. nepagrįstai įgytas 3500 Eur (1500 Eur ir 2000 Eur) pinigines lėšas ir nurodė, kad dėl jų perdavimo šalys nesurašė paskolos sutarties, nors šių sumų gavimo atsakovė neneigia, tačiau nepripažįsta, kad jos buvo perduotos kaip paskola. Todėl ieškovas prašo priteisti 3500 Eur pinigines lėšas, remdamasis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis) ir neigia atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad šias pinigines lėšas ieškovas jai padovanojo kaip kompensaciją už jos atžvilgiu taikytą smurtą.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Pagal CK 6.237 straipsnį nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas, jei to asmens teisių negalima apginti kitais daiktinės teisės ar prievolių teisės gynimo būdais, t. y. reiškiant daiktine teise grindžiamus reikalavimus arba reikalavimus dėl sutarties vykdymo ar jos pažeidimo, dėl žalos atlyginimo ir pan. Šis kriterijus atskleidžia, kaip turi būti kvalifikuojami teisiniai santykiai tarp ginčo šalių, t. y. asmens, kuris yra netekęs turto, ir to asmens, kuris yra jį įgijęs. Tačiau pagal šį kriterijų nereikalaujama ištirti ir vertinti, ar kreditorius turi teisę ir galimybę ginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui, t. y. ne turtą įgijusiajam. Tokiais asmenimis būtų, pavyzdžiui, atlikęs neteisėtus veiksmus, neįvykdęs savo pareigų, netinkamai įvykdęs įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu toks asmuo atliko neteisėtus veiksmus, o iš to naudos turėjo kitas asmuo, nes jis įgijo turtą, tai dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita. Ta aplinkybė, kad nuostolių patyręs asmuo gali turėti teisę reikšti reikalavimą kitiems asmenims, pvz., atlikusiems neteisėtus veiksmus, padariusiems žalos, pažeidusiems sutartį, nepanaikina nuostolius patyrusio asmens teisės reikšti reikalavimą naudos turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019, 25 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė rašytinių paskolos sutarčių dėl 1500 Eur ir 2000 Eur paskolinimo atsakovei su jos įsipareigojimu šias sumas grąžinti, nes atsakovė jo siųsto sutarties projekto nepasirašė (1 t., b. l. 50, CK 6.871 straipsnis). Todėl atsakovei nepripažįstant buvus paskolos teisinius santykius, bet neneigiant piniginių lėšų gavimo, ieškovas pagrįstai nurodė į atsakovės nepagrįstą turto gavimą, nes savo pažeistos teisės sutarčių gynimo būdais šiuo atveju jis negali apginti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad vadovaujantis pirmiau paminėta kasacinio teismo praktika ir byloje nustačius, jog ieškovas ginčo pinigines lėšas – 1500 Eur ir 2000 Eur – perdavė atsakovės D. B. seseriai atsakovei G. R., tačiau realiai pinigus (naudą) įgijo pirmoji atsakovė, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovės G. R. atžvilgiu buvo atmestas pagrįstai.
20. Atsakant į apeliantės atsiliepimo argumentus, kad ginčo pinigines lėšas (1500 Eur ir 2000 Eur) ieškovas jai padovanojo kaip kompensaciją už jos atžvilgiu taikytą smurtą pažymėtina, kad byloje atsakovė D. B. nepateikė rašytinės sutarties dėl didesnės kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų sumos dovanojimo (CK 6.469 straipsnio 1 dalis). Dovanojimo teisinius santykius ieškovas kategoriškai neigė, o atsakovė juos grindė tik savo paaiškinimais, todėl byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad ieškovas padovanojo atsakovei 3500 Eur sumą. Tokios išvados padaryti negalima ir dėl to, kad atsakovė nurodė dovaną gavusi kaip kompensaciją už jos atžvilgiu ieškovo pavartotą smurtą. Nors pastarosios aplinkybės, kuriomis atsakovė grindė savo atsikirtimus dėl 2015 m. vasario 20 d. paskolos raštelio negaliojimo, nebuvo pripažintos įrodytomis, tačiau jos teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.466 straipsnio 3 dalį dovanojimo sutartimi nelaikoma, jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai turi ir perduoda priešpriešines prievoles. Šiuo atveju, atsakovė nurodo gavusi kompensaciją už ieškovo jos atžvilgiu vartotą smurtą, kas nelaikoma dovanojimu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą ir aptariamoje dalyje laikyti neteisėtu ir jį panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės D. B. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atmetus atsakovės D. B. apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš šios atsakovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis. Prašoma priteisti šių išlaidų atlyginimo suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovės D. B. valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,65 Eur (tris eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Dalė Burdulienė
Raimondas Buzelis
Arvydas Žibas