Civilinė byla Nr. e2-17713-937/2023

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00969-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 8 d. 

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Vadula“ ir UAB „Nikadita“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

kreditorė 2023-07-03 kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko 469,48 Eur skolą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023-07-04 teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino visiškai.

2023-07-26 teisme gauti skolininko prieštaravimai, kuriais prašoma panaikinti 2023-07-04 teismo įsakymą byloje Nr. EL2-6772-504/2023.

Teismas 2023-07-27 pranešimu kreditorei pranešė, jog 14 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, turi teisę pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Ieškovė 2023-08-10 pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 469,48 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė (draudikė) su draudėju UAB „Vadula“ 2021-05-01 sudarė draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog atsakovas 2022-10-15 lankėsi draudėjo patalpose, kuriose veikia restoranas. Apsilankymo metu atsakovas išėjo į lauką, grįždamas atgal į patalpas atsitrenkė į stiklo paketą taip jį išdauždamas. Ieškovė, atlygindama draudėjui padarytą žalą, sumokėjo 469,48 Eur draudimo išmoką. Nurodo, jog ieškovė teismui teikia Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022-10-25 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl požymių, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, jog minėtame straipsnyje nurodyta veika nebuvo padaryta. Nutarime taip pat nurodoma, jog atsakovas išėjo į lauką parūkyti, o grįždamas į patalpas atsitrenkė į stiklo paketą, jį sudaužė, o tai patvirtina, jog atsakovas iki įvykio bent vieną kartą buvo įėjęs į patalpas, iš jų išėjęs, todėl žinojo apie duris, stiklo paketą, juos buvo matęs, durimis naudojosi mažiausiai du kartus. Atsakovas 2023-05-23 rašte patvirtino, jog įstiklinimas jam buvo matomas. Ieškovės nuomone, atsakovas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, atsargus. Nurodo, jog žalos dydis grindžiamas prie ieškinio pridėtomis nuotraukomis, vaizdo įrašu, pareiškimu Vilniaus AVPK, sąskaitomis faktūromis.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023-08-16 nutartimi nutarė priimti ieškinį, panaikinti 2023-07-04 teismo įsakymą byloje Nr. eL2-6772-504/2023, bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas atsiliepimu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimus. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jis žinojo apie įėjimo/išėjimo duris, nes durimis naudojosi bent kartą, o tai yra pakankama, kad atitiktų atsargumo standartą, kai asmuo nėra toks atidus, kokio būtų galima pagrįstai tikėtis iš protingo asmens panašiomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, jog pirmąkart į patalpas ėjo šviesiu paros metu, o įvykio metu buvo tamsu, patalpose buvo blankus apšvietimas, įėjus į patalpas visos keturios durys atrodė vienodai, ant stiklo nebuvo įspėjančių žymių apie pavojų. Ant durų nebuvo jokio ženklo, metalinės rankenos ar plėvelės. Atsakovui prieš įvykį buvo atlikta regėjimo korekcijos operacija. Teigia, jog atsakovas į patalpas įėjo ramiai, lėtai, neskubėdamas, nenaudodamas jėgos, o tai įrodo, jog buvo laikomasi atsargumo, tai patvirtina nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po įvykio pribėgusi administratorė domėjosi ar atsakovas gerai jaučiasi, ar nereikalinga greitoji pagalba, tačiau atsakovas išsigando, nusprendė greitosios nekviesti. Nurodo, jog ieškovė nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių stiklas neatlaikė susidūrimo, sudužo. Pažymi, jog įvykio laikas buvo tamsiuoju paros metu apie 20 val. Lauke prie restorano nebuvo apšvietimo, viduje apšvietimas buvo tamsus, tai patvirtina vaizdo įrašas, nuotrauka, liudytojų parodymai. Teigia, jog nepastebėjo stiklinių lauko durų, o dėl dužusių durų stiklo buvo apgadinti drabužiai, sužalota galva, koja. Po įvykio laukė policijos, pateikė rašytinius paaiškinimus. Mano, jog panoraminiai stiklo langai ir durys įrengti pažeidžiant galiojančius teisės aktus (111 punktą „Įsakymas dėl statybos techninio reglamento STR. „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo 2019 m. kovo 29 d. Nr. D1-186“). Nurodo, jog atsakovas pateikia sąskaitą, kurioje nurodoma mokėjimo paskirtis – avansas už stiklo paketą, tačiau tarp atsakovo veiksmų ir prašomos priteisti sumos nėra priežastinio ryšio. Nepateiktas darbų atlikimo aktas, pateikta sąskaita nepakankamas įrodymas pagrindžiantis ieškovės patirtą žalą dėl sudaužytų stiklinių durų. Iš dokumentų negalima teigti, jog tai tos pačios durys, nes nenurodyti durų skiriamieji ženklai. Nurodo, jog atsakovo veiksmuose nebuvo tikslo pakenkti patalpoms, kaltės nėra, o priešingai, dėl neveikimo, atsakingų asmenų kaltės, stiklinės durys nebuvo paženklintos, sumontuotos nesilaikant statybos , dėl ko atsakovui buvo padaryta materialinė ir moralinė žala. Mano, jog ieškovės patirtos išlaidos nepagrįstos.

Teismas 2023-09-26 nutartimi nutarė įpareigoti ieškovę pateikti nutartyje nurodytus įrodymus ir paaiškinimus.

Ieškovė pateikė 2023-10-03 rašytinius paaiškinimus. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus, t.y. draudimo sutarties priedą Nr.1, Nr.2 bei patalpų planą. Nurodė, kad 2021-05-01 tarp ieškovės ir UAB „Vadula“ (draudėjas) buvo sudaryta draudimo sutartis laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2023-04-30, pagal kurią draudimo sutarties objektu yra patalpos (Priedas Nr. 1, Priedas Nr. 4). Minėtos patalpos vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu yra išnuomotos UAB „Nikadita“. Teigia, kad įvykį pripažinus draudžiamuoju sistemoje buvo formuojami išmokos potvarkiai, sprendimai įvykį pripažinus draudžiamuoju nėra surašomi.

Ieškovė nurodo, kad patalpoms padaryta žala buvo apskaičiuota vadovaujantis sąskaita faktūra Nr. 93000033894 ir išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 0171, kurių bendra suma yra 514,48 Eur. Ieškovė faktiškai įvertinusi stiklo paketo būklę draudimo išmoką mažino iki 469,48 Eur. Nurodo, kad 469,48 Eur draudimo išmokos išmokėjimą draudėjui pagrindžia išmokos potvarkiai ir mokėjimo pavedimo kopijos. Mokėjimo pavedimų kopijose mokėjimo paskirtyse nurodyta, kad mokėjimas yra draudimo išmoka, nurodytas Draudimo sutarties numeris 280 0009269 ir išmokų potvarkių numeriai 22/280-01220/1, 22/280-01220/2.

Teigia, kad Įmonių turto draudimo taisyklių 6.3 dalyje įtvirtinta, kad „Draudikas turi teisę išmokėti draudimo išmoką, netaikydamas Draudimo sutartyje nustatytos išskaitos, jei yra nustatytas aiškus įvykio kaltininkas ir yra reali galimybė atgauti išmokėtas sumas iš kaltininko“.  Pasak ieškovė, 2023-05-02 įvertinusi galimybes atgauti išmokėtas sumas iš kaltininko suformavo išmokos potvarkį Nr. 22/280-01220/2 bei išmokėjo iš pirmosios draudimo išmokos išskaitytą 300 Eur sumą.

Ieškovė nurodo, kad jai nėra žinoma apie kokį vaizdo įrašą nutarime rašo Vilniaus AVPK vyresnysis tyrėjas L. J. Vienintelis vaizdo įrašas, kurį ieškovė turi, yra tas kurį pateikė atsakovas prieštaravimuose į teismo įsakymą.

Teismas 2023-10-10 nutartimi buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą 2023-10-30, teismas nutarė išreikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagą, tarp jų ir įvykio vaizdo įrašą.

Teisme 2023-10-19 gautas policijos raštas, kuriuo buvo pateikta tyrimo Nr. M-1-01-62841-22 medžiaga.

Teismas 2023-10-30 nutartimi nutarė atidėti bylos nagrinėjimą, pasiūlyti ieškovei ir atsakovui iki 2023-11-10 pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus duomenis.

Ieškovė 2023-11-09 raštu pateikė sąskaitą faktūrą ir mokėjimo pavedimo kopiją.

Teismas 2023-11-13 nutartimi nutarė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Vadula“ ir UAB „Nikadita“, juos įpareigoti pateikti paaiškinimus dėl stiklinių durų ženklinimo ir atsparumo.

UAB „Nikadita“ 2023-11-30 teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad patalpas nuomoja nuo 2011 m., kad tas įėjimas yra fasadinė pastato dalis ir ji, kaip nuomininkė, negalėjo įtakoti jos įrengimo. Nurodo, kad šviesa koridoriuje degė ir ten prieblandos nebuvo, kas matosi video įraše. Teigia, kad lauke taip pat dega šviestuvai. Nurodo, kad savaitgaliais tamsiuoju paros metu restorane pasilanko iki 150 svečių, bet per 12 metų darbo neturėjo nei vieno nusiskundimo ar įvykio dėl durų įrengimo.

UAB „Vadula“ teismui pateikė 2023-12-05 paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ji  nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp jų ir į kavinės patalpas, įėjimo, į kurias stiklo paketas buvo išdaužtas, įgijo 2015-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi, perėmė 2016-01-20 perdavimo-priėmimo aktu, t. y. įgijo pilnai pastatytą nekilnojamojo turto objektą, kurio visos statybos procedūros buvo užbaigtos ir viešame registre įregistruotas 100 proc. baigtumas. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas faktas, kad pastato, kuriame yra kavinės patalpos, statyba buvo užbaigta 2006 m. ir 2006-07-19 buvo išduotas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tuo tarpu kavinės patalpų statybos procesas buvo užbaigtas 2006 m. ir 2007-10-29 buvo išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nurodo, kad UAB „Nikadita“ kavinės patalpomis naudojasi nuo 2013-06-18, vadovaujantis 2013-06-17 UAB „Nikadita“ ir buvusio pastato bei kavinės patalpų savininko sudaryta nuomos sutartimi. UAB „Vadula“, įsigijusi nuosavybės teisę į pastatą bei kavinės patalpas, perėmė teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Nurodo, kad tiek įėjimo į kavinės patalpas stiklo durys, tiek iš abiejų pusių esančios stiklo konstrukcijos yra sumontuotos plačiose metalo konstrukcijose – rėmuose, kurios, kaip ir pats stiklas, yra aiškiai matomos. UAB „Vadula“ nuomone, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai patvirtina, kad pastato, įskaitant ir kavinės patalpų, statybos darbai buvo atlikti vadovaujantis statybos metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, taikytinų tiek stiklo konstrukcijoms, tiek jų ženklinimui. UAB „Vadula“ įsigyjant jau pastatytą pastatą nebuvo perduodami su pastato statyba susiję dokumentai, o UAB „Vadula“ pastato eksploatavimo laikotarpiu stiklai nebuvo keisti, todėl UAB „Vadula“ neturi galimybės pateikti į bylą dokumentų ir informacijos apie statybos metu panaudoto stiklo techninius parametrus.

Byloje buvo paskirtas rašytinis bylos nagrinėjimas. Bylos šalys nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.  

Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad UAB „Vadula“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinės patalpos, plane pažymėtos nuo 110-1 iki 110-11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

UAB „Vadula“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2021-05-01 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), draudimo laikotarpis nuo 2021-05-01 iki 2023-04-30. Ieškovė pateikė minėtos sutarties priedus, tarp kurių nurodytos, tad ir apdraustos kavinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpų planą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-a-sis veiklos skyrius 2022-10-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 188 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) pagal UAB „Nikadita“ pareiškimą. Į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)medžiaga.

2022-10-25 nutarime nurodyta, kad 2022-10-15 21.11 val. policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), restorane „Natali“ klientai netyčia išdaužė stiklą. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, kad pranešimą apie įvykį pateikė administratorė J. Ž., kuri teigė, kad restorane „Natali“ adresu (duomenys neskelbtini) apie 21.00 val. klientas eidamas iš lauko išdaužė stiklines stumdomas lauko duris. Administratorė nurodė asmenį, kuris išdaužė stiklą, tai buvo A. K. Pabendravus su A. K. jis teigė, kad eidamas stiklinių durų nepastebėjo, užkliuvo už jų ir taip išdaužė stiklą su koja.

UAB „Nikadita“ 2022-10-15 pareiškime nurodė, kad 2022-10-15 apie 21 val. klientas, įeidamas į restorano patalpas, įėjo ne pro slankiojančias duris, o per stiklinę sieną, dėl ko stiklinė siena buvo sudaužyta, dėl įvykio padaryta 518,57  Eur turtinė žala.

2022-10-24 A. K. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2022-10-15 vakarą leido „Natali“ restorane, buvo jo klientas. Išėjo į lauką parūkyti, grįžtant atgal į patalpas lauke prie įėjimo buvo tamsu, šviesa degė tik restorano koridoriuje, norėjo užeiti į patalpas, patalpų durys buvo vien stiklas be ženklų ir norėjus žengti žingsnį per duris atsitrenkė į stiklą, stiklas dužo, pats susižeidė.

Į bylą pateikti 2023-05-08 ir 2023-05-23 atsakovo pareiškimai ieškovei.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos gautas įvykio vaizdo įrašas, su kuriuo teismas susipažino.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas žinodamas apie įstiklinimą bei jį matydamas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str., 6.1015 str.). Ieškovė teigia, kad atsakovas iki įvykio buvo bent vieną kartą įėjęs į patalpas ir iš jų išėjęs, tad jis iki įvykio apie duris ir stiklo paketą žinojo, juos buvo matęs, durimis naudojosi mažiausiai du kartus.

Iš šalių procesinių dokumentų, rašytinių paaiškinimų ir ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2022-10-15 lankėsi restorane „Natali“, išėjo parūkyti ir grįždamas į patalpas 20.16 val. (policijos video apžiūros 2022-10-20 protokolas) atsitrenkė į stiklą, buvusį šalia stiklinių įėjimo durų, jį sudaužydamas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, teigia, kad pirmąkart į patalpas ėjo šviesiu paros metu, o įvykio metu buvo tamsu (lauke nebuvo jokio apšvietimo), patalpose buvo blankus apšvietimas, įėjus į patalpas visos keturios durys atrodė vienodai, ant stiklo nebuvo įspėjančių žymių apie pavojų. Ant durų nebuvo jokio ženklo, metalinės rankenos ar plėvelės. Teigia, kad į patalpas įėjo ramiai, lėtai, neskubėdamas, nenaudodamas jėgos, o tai įrodo, jog buvo laikomasi atsargumo. Pasak atsakovo, jis nepastebėjo stiklinių lauko durų. Mano, jog panoraminiai stiklo langai ir durys įrengti pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tikslo pakenkti patalpoms. Atsakovas teigia, kad įėjimas, kuri sudarė panoraminiai stiklo langai ir durys, buvo įrengti šiurkščiai pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir statybos reglamentus. Nurodo, kad pagal statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 111 punktą, kai įstiklinimas aiškiai nepastebimas, nes nėra skersinių, statramsčių, didelių rankenų arba įstiklinimo vidinio suskirstymo elementų, jis turi būti pažymėtas. Ant įstiklinimo turi būti gerai matomi ženklai arba užrašai nuo 600 mm iki 1500 mm aukštyje virš grindų lygio. Atsakovas nurodo, kad įstiklinimas neturėjo skersinių, stulpų, didelių rankenų ar vidinių pertvarų, durys slankiojančios ir įeidamas buvau tikras, kad durys išsiskirs priešais mane, tačiau taip neatsitiko. Kalbant apie ženklinimą, durys, pertvaros, langai iš stiklo turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais iš plėvelės, kurie neapsaugo nuo smūgio, tačiau rodo ir įspėja, kad toje vietoje yra stiklas, ir aiškiau atskiriamos patalpos. Be to, minėtas reglamentas apibrėžia stiklo atsparumo smūgiams reikalavimus, kurie, atsakovo nuomone, buvo šiurkščiai pažeisti, dėl ko jis susižalojo, sugadino drabužius.

Pagal CK 6.251 straipsnio pirmąją dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Pagal CK 6.263 straipsnio pirmąją dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK6.246 straipsnis) ir kaltei (CK6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK6.247 straipsnis).

Pagal CK 6.259 straipsnio pirmąją dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Pagal CK 6.259 straipsnio antrąją dalį, šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

Iš video medžiagos matyti, kad atsakovas iš lauko judėjo link patalpų, norėdamas į jas patekti. Atsakovas neneigia, kad patalpų (restorano) viduje jau buvo, kad, pabuvęs lauke, norėjo grįžti į patalpas. Iš video matyti, kad lauke temo, patalpų viduje degė šviesa. Iš pateiktų nuotraukų ir video galima daryti išvadą, kad pagal stiklinių durų įrėminimą, plotį galima atskirti, kur yra įėjimo durys. Video medžiaga patvirtina, kad atsakovas judėjo pakankamai greitai, o prieš kliūtį, t.y. stiklą, net nesustojo ir į jį atsitrenkė visa jėga. Į bylą įtraukti tretieji asmenys UAB „Vadula“ (patalpų savininkė) ir UAB „Nikadita“ (patalpų nuomininkė) patvirtino, kad ginčo įėjimas nebuvo kaip nors pažymėtos ar turėjo įspėjamuosius ženklus.

Teismas taip pat pažymi, kad durys atsidarinėjo automatiškai, o atsakovas turėjo suprasti, kur prasideda statinys vien jau pagal apšvietimą (patalpose degė šviesa ir buvo šviesiau nei lauke), tad ir stabtelti, sulaukiant durų atsidarymo. Dabar gi iš video matyti, kad atsakovas net nesustojo, kas būtų įprastas elgesys prieš automatines duris.

Dėl nurodytų priežasčių teismas sutinka su ieškove, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus.

Dėl tokio elgesio buvo padaryta žala, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys. Į bylą pateikta 2022-10-18 UAB „TN Baltic“ išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. IA22 Nr. 0171 495 Eur sumai kaip avansas už stiklo paketą ir 2022-10-19 sąskaita 23,57 Eur sumai ir kvitas (UAB „Kesko Senukai Lithuania“). Į bylą pateikta 2022-11-10 PVM sąskaita faktūra TNV22 Nr. 0157 495 Eur sumai už stiklo paketą bei duomenys apie mokėjimą iš sąskaitos, kad yra debetuotas 495 Eur mokėjimas. Į bylą pateikti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022-12-06 išmokos potvarkis Nr.22/280-12550/1 dėl 169,48 Eur draudimo mokėjimo UAB „Vadula“ dėl 2022-10-15 įvykio ir 2023-05-02 išmokos potvarkis Nr. 22/280-01220/2 dėl 300 Eur draudimo mokėjimo UAB „Vadula“ dėl 2022-10-15 įvykio. Į bylą pateiktas 2022-12-06 mokėjimo nurodymas, pagal kurį ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sumokėjo UAB „Vadula“ 169,48 Eur, mokėjimo paskirtis „draudimo išmoka, 280 0009269, 22/280-01220/1“ ir 2023-05-03 mokėjimo nurodymas dėl 300 Eur sumokėjimo, mokėjimo paskirtis „draudimo išmoka, 280 0009269, 22/280-01220/2“.

Teismas sprendžia, kad tarp atsakovo elgesio ir žalos yra priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė, todėl teismas sprendžia esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turi regėjimo problemų, kad prieš pat įvykį jam buvo atlikta regėjimo korekcijos operacija, kas galėjo turėti įtakos neišvengti susidūrimo, kai nėra apšvietimo ir žymių ant įėjimo durų ir langų.

Į bylą pateikta Lirema akių klinikos pažyma, kad atsakovas kreipėsi dėl chirurginės regėjimo korekcijos, kad jam 2022-06-28 atlikta Lasek OU operacija. Teismas 2023-10-30 nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis apie jo regėjimą 2022 m. spalio mėnesį, tačiau atsakovas teismui jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Nors atsakovas teigia, kad jam operacija atlikta prieš įvykį, tačiau teismas negali su tuo sutikti. Operacija atlikta 2022-06-28, o įvykis įvyko 2022-10-15, t.y. po 3,5 mėnesio po operacijos. Į bylą nepateikti duomenys apie operacijos (ne)sėkmingumą, atsakovo regėjimo aštrumą, būtinumą (ne)nešioti akinius ir pan. Atsakovas nenurodė ir teismas iš vaizdo medžiagos nenustatė, kad atsakovas buvo su akiniais ar jam buvo reikalinga nešioti akinius/kontaktinius lęšius. Teismui įpareigojus, atsakovas taip ir nepateikė duomenų apie jo regėjimą įvykio metu ar bent artimai jo datai (po chirurginės regėjimo operacijos tokie vizitai turėjo būti numatyti). Dėl to teismas negali spręsti, ar ir kaip operacija galėjo įtakoti atsakovo atsitrenkimą. Teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad operacija pavyko, tuo labiau, kad teismas nenustatė, kad atsakovas būtų buvęs su akiniais. Vien aplinkybė, kad atsakovui prieš 3,5 mėnesio buvo atlikta akių operacija (trumparegystės korekcija), nesant jokių detalių duomenų apie atsakovo regėjimą, negali patvirtinti kokių nors bylai svarbių aplinkybių. Be to, aplinkybė dėl atsakovo regėjimo nėra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės ar sumažinti jo atsakomybės laipsnį. Priešingai, jei po operacijos jo regėjimas nebuvo puikus, jis turėjo nešioti korekcinius akinius/lęšius ir/ar būti ypatingai atidus.

Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 5.1 punktą, visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į STR 1.01.09: 2003 [4.23] nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui. Visuomeninės paskirties pastatų sąrašas pateiktas šio Reglamento 1 priede.

Pagal Reglamento 224 punktą, stiklinės durys, pertvaros ar vitrinos turi būti apsaugotos nuo galimo susidūrimo, įrengiant saugos priemones ar įspėjamuosius ženklus.

Įvertinus, kad per minėtas duris patenkama į restoraną, stiklinės durys pagal minėtą reglamentą turėjo būti apsaugotos nuo galimo susidūrimo, įrengiant saugos priemones ar įspėjamuosius ženklus. Byloje nėra ginčo, kad stiklinės durys papildomai nebuvo kaip nors pažymėtos, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Teismas sprendžia, kad šis pažeidimas taip pat turėjo įtakos, kad atsakovas atsitrenkė ir atsirado žala.

Kadangi nebuvo imtasi priemonių pagal Reglamento 224 punktą žalai atsirasti, teismas mato pagrindą taikyti CK 6.259 straipsnį ir mažinti iš atsakovo priteistiną sumą nuo 469,48 Eur iki 281,69 Eur (priteisiant iš atsakovo 60 proc. ieškinio sumos). Teismo nuomone, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 13,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (22 Eur žyminio mokesčio *60 proc./100 Eur) (CPK 93 str. 2 d.).

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Teismas šioje byloje patyrė 22,50 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (9 Eur) ir iš atsakovo (13,50 Eur) (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įm. k. 304080146, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 281,69 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 69 ct) žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (281,69 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,20 Eur (trylika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įm. k. 304080146, 9 Eur (devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A.  K., a.k. (duomenys neskelbtini), 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                 Erika Zablockaja