Adm. byla Nr. ATP-1274-648/2012

Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00707-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. V. M. atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.),

n u s t a t ė:

V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2012-08-22, apie 19 val., Šalčininkų r., Jašiūnų mstl., ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į tvorą ir apgadino ją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 133, 231.1-231.5, 232 p. reikalavimus.

V. M. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-08-22, apie 19 val., Šalčininkų r., Jašiūnų mstl., ties (duomenys neskelbtini) namu, po atsitrenkimo į tvorą ir jos apgadinimo pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012-09-18 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant V. M. veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas (toliau - Komisariatas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimą ir priimti naują nutarimą patraukiant V. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, patvirtinančias V. M. padarytą teisės pažeidimą. KET 232 p. numato atvejus, kada eismo įvykio dalyviams nėra pareigos kviesti policijos pareigūnų. V. M. neįvykdė nei vieno iš minėtame punkte nurodytų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. dispozicija numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Akivaizdu, kad V. M. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidęs KET 232 p.

Komisariato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

M. D. 2012-08-23 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2012-08-22, apie 20 val., mėlynos spalvos automobilis, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, apgadino metalinę tvorą. Automobilyje buvo trys vaikinai, jie išlipo iš automobilio ir bandė ištraukti akmenį po galiniu bamperiu. Vaikinai išvažiavo iš įvykio vietos, ji tik spėjo užsirašyti automobilio valstybinius numerius (b.l. 12).

Policijos pareigūno A. V. 2012-08-22 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2012-08-22 dirbant nuo 19 iki 8 val. kartu su kolega S. B., apie 20.15 val. buvo gautas pranešimas, jog Jašiūnų mst., (duomenys neskelbtini), į tvorą atsitrenkė automobilis ir pasišalino. Minėtu adresu kreipėsi M. D., kuri paaiškino, jog pastabėjo, kaip atbuline eiga važiuodamas automobilis, v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į metalinę tvorą ir apgadino ją. Iš automobilio išlipo trys vaikinai, kurie išvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 3).

Teismo posėdyje M. D. jau nurodė, kad rašytiniame paaiškinime yra ne taip užrašytos jos nurodytos aplinkybės, nes vaikinai iš karto neišvažiavo. Vaikinai iš pradžių pakalbėjo su jos vyru, kai atsitrenkė automobiliu į tvorą, kuri visai neseniai buvo pastatyta. Ji skubėjo į darbą, užrašė automobilio valstybinį numerį ir paskambino į policiją. Vyras liko kalbėti su vaikinu (b.l. 20).

Nagrinėjamu atveju siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą, teismo posėdyje nepagrįstai nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą pagal M. D. pranešimą. Iš 2012-08-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai bendravo su M. D. įvykio dieną, t. y. 2012-08-22, kai tuo tarpu ji nurodė, kad paskambinusi policijai, išėjo į darbą. Taigi, M. D. teismo posėdyje duoti parodymai neatitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos. Apylinkės teismas nesprendė klausimo dėl išsireikalavimo informacijos, susijusios su M. D. pranešimo užregistravimu, iš kurios galima būtų nustatyti, kada policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. V. M. nurodė, kad po eismo įvykio jis kalbėjo su namo savininku ir su jo žmona (M. D.) (b.l. 20). Kartu su juo važiavęs S. B. parodė, kad po eismo įvykio V. M. aiškinosi su namo savininku, o pastarojo žmona, išėjusi iš namo, užsirašė automobilio valstybinius numerius ir nuėjo atgal namo (b.l. 20). Taigi, šis liudytojas nepatvirtino, kad M. D. buvo priėjusi prie jų ir bendravo. J. D. teismo posėdyje taip pat nenurodė, kad aiškinimosi su V. M. metu jo žmona būtų išėjusi į kiemą ir bendravo su vairuotoju (b.l. 26). M. D. rašytiniame paaiškinime nenurodė mačiusi, kad automobilio, apgadinusio tvorą, vairuotojas bendravo su jos vyru ar ji bendravo su vairuotoju. M. D. tik nurodė, kad po eismo įvykio vaikinai buvo išlipę iš automobilio ir netrukus išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tokios aplinkybės yra užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime. Nevertinta, kad nors M. D. teismo posėdyje ir tvirtino, jog jos rašytiniame paaiškinime nurodytos neteisingos aplinkybės, tačiau M. D. tyrimo metu buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat ji savo ranka parašė, jog rašytinis paaiškinimas iš jos žodžių surašytas teisingai.

Apylinkės teismas taip pat nevertino, kad KET 232 p. numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad buvo sudaryta eismo įvykio deklaracija. Tai, kad V. M. vėliau atlygino padarytą žalą, nėra pakankamas pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nes šiam teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti vien tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Atkreiptinas dėmesys, kad nors skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog V. M. nepadarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo, tačiau konstatuota, jog jis pažeidė KET 232 p. reikalavimus, susijusius su eismo dalyvio pareigomis po eismo įvykio.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus tarp byloje surinktų įrodymų, nevisapusiškai įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog V. M. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeidžiant KET. Todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,

n u t a r ė:

Tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Artūras Pažarskis