VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Angelės Ikasalienės, Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,

dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už atvirą svetimo turto pagrobimą laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo nuo 2013-05-04 23.50 val. iki 2013-05-06 14.05 val. laiką.

Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl 50 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, kadangi  žala atlyginta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

M. J. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje atvirai pagrobė svetimą turtą iš asmens nešulio, o būtent, jis, 2013-05-04 apie 20.10 val. būdamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, iš nugaros priėjo prie nukentėjusiosios A. B. ir atvirai pagrobė iš jos rankose laikomo nešulio - pirkinių maišo, pastarajai priklausančią piniginę, neturinčią materialinės vertės, kurioje buvo 110 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu viešoje vietoje atvirai pagrobė A. B. turtą iš pastarosios nešulio, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. B. 110 Lt materialinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo peržiūrėti jo bylą ir įvertinti visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą ir nurodo, kad jo manymu teismas jam skyrė per griežtą bausmę, kadangi neatsižvelgė, kad jis visiškai prisipažino bei nuoširdžiai gailisi, yra atlyginęs žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės pagal BK 178 str. 2 d., o nurodo, kad jis visiškai prisipažino bei nuoširdžiai gailisi ir jo kaltė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

Pirmosios instancijos teismas nustatė M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad baudžiamosios bylos duomenimis (b.l. 118), kaltinamasis M. J. savo noru atlygino nukentėjusiajai A. B. 50 Lt dydžio padarytą turtinę žalą. Išdėstytą patvirtina bylos medžiaga – 2013-05-10 pareiškimas (b.l. 118). Nukentėjusioji A. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 14) parodė, kad kai kaltinamąjį sugavo, jai numetė po kojom 60 Lt, o 50 Lt nebuvo. Todėl nustatytina M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

              Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. J. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, M. J. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. 

M. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.). M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. M. J. nedirba (b.l. 46-47), administracine tvarka baustas (b.l. 48-54), anksčiau teistas 6 kartus.

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis M. J. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau M. J. jau buvo taikytos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam M. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta net ir nustačius naują jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, M. J. anksčiau ne kartą teistas, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį arba švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                            (parašas)                                                        Stasys Lemežis

Teisėjai                                          (parašai)                                                        Angelė Ikasalienė

                                                                                                                              Jurgita Mačionytė

Nuorašas tikras:                                                                                                       Stasys Lemežis

Teisėjas