Civilinė byla Nr. e2A-281-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00114-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 2.6.10.6; 3.2.4.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Adaugusta“ dėl patirtų nuostolių ir sumokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Švarus vanduo“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecoplasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Adaugusta“ 123 150,26 Eur.

2.       Nurodė, kad 

3.       Atsakovė laimėjo pirmąjį ieškovės organizuotą konkursą ir 2018 m. rugsėjo 3 d. tarp šalių buvo sudaryta prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartis dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo. Šios sutarties vykdymo metu atsakovė atliko papildomus tyrimus, apie kuriuos 2019 m. sausio 3 d. informavo ieškovę. Atsakovė 2019 m. sausio 24 d. ieškovei taip pat pasiūlė pakeisti 2017 m. suplanuotą bei paraiškoje paramai gauti, pateiktoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA), nurodytą nuotekų valymo technologiją.

4.       Atsakovė 2019 m. kovo 29 d. ieškovei pateikė galutinę technologiją, pasiūlydama ją skaidyti į du etapus. Remdamasi šiais pakeitimais, ieškovė ir APVA 2019 m. balandžio 1 d. sudarė finansavimo ir priežiūros sutartį, kuria APVA įsipareigojo skirti finansavimą ieškovės projektui – recirkuliacinės nuotekų valymo sistemos diegimui, o ieškovė įsipareigojo projektą įgyvendinti.

5.       Siekdama projekto įgyvendinimo tikslų, ieškovė įvykdė antrąjį konkursą, kurio laimėtoja vėl tapo atsakovė. Atitinkamai, šalys 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarė prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įrengti tinkamai veikiančią nuotekų valymo sistemą. Atsakovė sutartyje patvirtino, kad yra išsamiai susipažinusi su visomis jos sąlygomis, taip pat su APVA ir ieškovės sudarytos sutarties reikalavimais, kad jai yra pateikta pakankamai informacijos tinkamam sutarties įvykdymui ir maksimalių aplinkosauginių rodiklių bei reikalavimų pasiekimui, taip pat sutiko prisiimti visišką atsakomybę dėl to, jei šie rodikliai nebus pasiekti.

6.       Šalių 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytos sutarties įvykdymui buvo numatytas 90 dienų laikotarpis, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo pirmojo avansinio mokėjimo gavimo dienos. Pirmasis avansinis mokėjimas pagal sutartį buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 17 d., todėl galutinis sutarties įvykdymo terminas turėjo pasibaigti 2019 m. gruodžio 16 d. Atsakovė sutarties iki 2019 m. gruodžio 16 d. neįvykdė bei ieškovės daug kartų prašė suteikti papildomus terminus sutarčiai įvykdyti. Paskutinį kartą atsakovė žadėjo, kad sutartis bus įvykdyta ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 30 d., tačiau ir iki šio termino pabaigos atsakovė sutarties tinkamai neįvykdė. Todėl 2020 m. kovo 30 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad sutartis nuo 2020 m. kovo 31 d. yra vienašališkai nutraukiama.

7.       Tame pačiame pranešime ieškovė pareikalavo iš atsakovės nedelsiant grąžinti pagal sutartį sumokėtas sumas, taip pat sumokėti sutartines netesybas bei atlyginti padarytą žalą. Atsakovė su pretenzijomis nesutiko, nepagrįstai teigdama, kad ginčo sutartis yra tinkamai įvykdyta, o ieškovei pristatytos nuotekų valymo sistemos dalys neva neveikia dėl to, kad pasikeitė nuotekų valymo parametrai. Vėliau atsakovė ėmė melagingai tvirtinti, kad pristatytos nuotekų valymo sistemos dalys veikia tinkamai, nors pačios atsakovės darbuotojams nepavyko jų įjungti. Taigi, nors atsakovė vėluodama ieškovei ir pristatė tam tikras nuotekų valymo sistemos dalis, tačiau jos neveikė ir buvo akivaizdžiai nekokybiškos. Tai reiškia, kad šiuo atveju ginčo sutarties tikslas nebuvo pasiektas, kadangi ieškovė negavo tinkamai veikiančios nuotekų valymo sistemos.

8.       Pažymėjo, kad prašomą priteisti sumą sudaro 79 150,26 Eur ieškovės nuostoliai ir 44 000 Eur  pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. sutartį atlikti mokėjimai, kuriuos atsakovė turi pareigą grąžinti. Nurodyti 79 150,26 Eur nuostoliai susideda iš: 41 240 Eur prarasto APVA finansavimo; 23 831,22 Eur nuotekų valymo sistemos dalių diegimo ir testavimo išlaidų; 2 691,66 Eur išlaidų nuotekų rezervuaro ir konteinerinės patalpos nuomai; 1 404,88 Eur sumos dėl nuostolingai parduotų anksčiau įgytų žaliavų; 9 982,50 Eur išlaidų teisininkams ikiteisminiame ginče su atsakove.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei MB „Adaugusta“ iš ieškovės UAB „Ecoplasta“ 3 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Teismas nurodė, kad rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dėl konsultacinių paslaugų dėl įrangos įsigijimo nebuvo sudaryta. Vien tai, kad atsakovė suteikė tam tikrus patarimus ieškovei, nelemia jos sutartinės atsakomybės pagal konkurso būdu sudarytą paslaugų sutartį. Kitaip tariant, byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų prisiėmusi atitinkamą atsakomybę už teikiamus patarimus ieškovei iki sutarčių su atsakove sudarymo. Be to, konkursus dėl įrangos įsigijimo skelbė ir organizavo ieškovė, todėl būtent ji laikytina atsakinga už konkursų sąlygose nustatytus reikalavimus šių konkursų dalyviams.

11.       Teismas šalių 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytą prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartį kvalifikavo kaip mišrią, turinčią pirkimo–pardavimo, paslaugų ir rangos sutartims būdingų bruožų. Pagal sutarties sąlygas pardavėja (atsakovė) garantavo pirkėjai (ieškovei), kad jos tiekiamų prekių (įrangos) technologija bei prekės visiškai atitinka šios sutarties ir jos priedų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, ir esminius Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, o tiekiamos įrangos galingumas, kiti techniniai parametrai bei taikyti sprendimai pakankami tam, kad pirkėja pasiektų jos su APVA sudarytoje sutartyje numatytus minimalius rodiklius ir jie būtų pardavėjos išlaikomi ne trumpesnį kaip minimalų su APVA sudarytoje sutartyje nurodytą laikotarpį.  Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė įsipareigojo pagal ginčo sutartį pateikti tik tokia įrangą, kuri leistų pasiekti tam tikrus rodiklius. Nors ieškovė teigė, kad sudarytoje sutartyje nebuvo nurodyti nuotekų sudėties parametrai, tačiau šios sutarties 12.1 papunktyje numatyta, kad visi sutarties priedai yra laikomi neatskiriama sutarties dalimi, o juos sudaro ir su APVA sudaryta sutartis bei jos priedai, ir konkurso sąlygos su priedais, kuriuose, atitinkamai, ir buvo nustatyti parametrai, pagal kuriuos buvo siūloma įranga, o taip pat pats pasiūlymas.

12.       Teismas konstatavo, kad pagrindine atsakovės sumontuotos įrangos netinkamo veikimo priežastimi tapo pasikeitę ieškovės nuotekų techniniai parametrai. Tokią išvadą teismui leido padaryti konkurso sąlygose nustatytų techninių parametrų skirtingumas, palyginus juos su 2020 m. vasario 20 d. paimtų mėginių laboratoriniais tyrimais. Nors ieškovė ir ginčijo 2020 m. vasario 20 d. tyrimo protokolo duomenis, teigdama, kad jai neaišku, iš kurios vietos paimti mėginiai, nes ji nedalyvavo jų paėmime, tačiau tokie jos argumentai, teismo vertinimu, nepaneigia pačių tyrimų rezultatų, kuriuos pateikė UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorija, kuri nėra susijusi su proceso dalyviais. Juolab kad tyrimų protokole užfiksuotos mėginio paėmimo vietos bei pateikta tam tikrų parametrų (pH, skendinčios medžiagos, BDS7) pasikeitimo analizė leidžia teigti, kad įranga veikia, tačiau, kaip nustatyta iš proceso dalyvių teiktų paaiškinimų, ji veikia trumpai (užsikemša) ir tada sustoja.

13.       Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovės ir jos subrangovės UAB „Švarus vanduo“ sudarytoje sutartyje dėl nuotekų valymo sistemos nurodyta, jog sistema išsiskiria universalumu ir neturi apribojimų valomo vandens koncentracijoms. Tačiau ieškovė nėra nurodytos sutarties šalis. Šioje byloje atsakovei reiškiami reikalavimai tik pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį. Be to, UAB „Švarus vanduo“ atsakovei teiktas techninis pasiūlymas susidėjo iš dviejų etapų: slėginio flotatoriaus panaudojimo netirpių medžiagų pašalinimui ir tirpių teršalų (koloidų, azoto ir fosforo junginių) pašalinimo, naudojant anodinio oksidavimo procesą ir papildomą valymą sorbciniais filtrais. Ginčo atveju ieškovė įsigijo tik pirmojo etapo įrangą, kuriai pateiktas aprašymas dėl įrangos universalumo ir apribojimo valomiems teršalams netaikomas.

14.       Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių sutarties pažeidimu, taip pat buvo paneigta atsakovės kaltės prezumpcija. Kadangi šalių sudarytos sutarties sąlygos nuostolių atlyginimą sieja su neteisėtais veiksmais, tokių atsakovės veiksmų nenustatymas kartu reiškia ir neįrodytus ieškovės nuostolius (žalą). Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, taip pat ieškovės patirtų nuostolių (žalos), nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės ir sumokėtą 44 000 Eur sumą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovė UAB „Ecoplasta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1       Atsakovė MB „Adaugusta“, pasirašydama 2019 m. rugsėjo 13 d. sutartį, patvirtino, kad išsamiai susipažino su visomis jos sąlygomis, taip pat APVA sutarties reikalavimais bei sutiko prisiimti visišką atsakomybę dėl to, jei sutartyse numatyti nuotekų valymo rodikliai nebus pasiekti ir išlaikomi visą reikalaujamą maksimalų laikotarpį. Be to, dar iki sudarant ginčo sutartį atsakovė veikė aktyviai kaip ieškovės patarėja, ji pati nustatė sutarties tinkamam įgyvendinimui reikalingus techninius parametrus. Todėl atsakovė privalėjo įrengti nuotekų valymo sistemą, valančią ieškovės veikloje susiformuojančias nuotekas.

15.2       Teismas sprendime visiškai nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateikta gynybine versija, kad nuotekų valymo sistemos dalys neva neveikė dėl to, kad ieškovė pakeitė savo veiklą, atitinkamai, pasikeitė ir ieškovės nuotekų parametrai lyginant su tais, kurie buvo nurodyti sutartyje. Priešingai, ieškovė po sutarties pasirašymo nepakeitė savo veiklos, todėl ir nuotekos, besiformuojančios jos veikloje, nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti. Juolab kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuotekų valymo sistemos dalys apskritai galėtų veikti net pačios atsakovės nurodytais parametrais. Atsakovė niekaip nepagrindė, kaip ir kokie parametrai galėjo lemti aplinkybę, kad nuotekų valymo sistema iš viso neveikė.

15.3       UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorijos protokolo išvados, kuriomis visgi vadovavosi teismas, nebuvo objektyvios. Toks tyrimas buvo vienkartinis, per 10 min. laikotarpį buvo paimti tik du mėginiai. Be to, iš pateikto protokolo nėra aišku, kur būtent buvo daromas tyrimas, kokiame gamybiniame cikle, kaip parametrai keitėsi atitinkamu laikotarpiu. Atsakovė taip pat nepateikė tyrimo ataskaitos bei nenurodė metodų, kuriuos pasitelkiant buvo daryti tyrimai. Protokole yra ignoruojama tai, kad atsakovės nurodomuose mėginiuose užfiksuotas 7,8 pH kiekis buvo tik todėl, jog tą dieną ieškovė neplovė plėvelės užterštos teraftelatu. Svarbu ir tai, kad nuotekų valymo sistema kemšasi nuo skendinčių dalelių (teraftelato), o BDS7 kiekis tam jokios įtakos neturi, todėl pastarojo rodiklio akcentavimas protokole apskritai neturėjo jokios reikšmės ginčo situacijoje.

15.4       Ieškovei pristatytos nuotekų valymo sistemos nekokybiškumą lėmė tai, kad atsakovė parinko netinkamą technologiją, nepritaikytą ieškovės veikloje besiformuojančioms nuotekoms. Ieškovės veikla išsiskiria tuo, kad jos gamybos procese besiformuojančiose nuotekose yra gausu specifinės medžiagos (teraftelato). Todėl ir atsakovė ieškojo technologijos būtent teraftelatu užterštų nuotekų išvalymui. Atsakovė potencialiems subtiekėjams nurodė, kad ieško technologijos, kuri valytų nuotekas užterštas įvairia, kintančia teraftelato koncentracija. Kaip paaiškėjo vėliau, šios paieškos buvo nesėkmingos – atsakovė niekur nerado įrangos, tinkančios valyti ieškovės veikloje besiformuojančias nuotekas. Todėl už nuotekų valymo sistemos nekokybiškumą yra atsakinga tik atsakovė.

15.5       Ieškovei pristatyta nuotekų valymo sistema pagal atsakovės ir subrangovės UAB „Švarus vanduo“ 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytos sutarties sąlygas privalėjo būti universali, valyti bet kokio tipo (koncentracijos) nuotekas. Tačiau pristatytos nuotekų valymo sistemos dalys neveikė valant ieškovės veikloje besiformuojančias nuotekas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovė pažeidė nuotekų valymo sistemos kokybės reikalavimus. Teismas priimtame sprendime visiškai nepagrįstai šios sutarties nuostatų nevertino. Tai, kad ieškovė nėra paminėtos sutarties šalimi, jokiu būdu nesumenkina šios sutarties esmės bei nepaneigia, jog ieškovei pristatyta sistema privalėjo būti universali, t. y. valyti bet kokio tipo nuotekas.

15.6       Atsakovė pažeidė ir sutartyje numatytus nuotekų valymo sistemos pristatymo bei įrengimo terminus. Nepaisant to, teismas sprendime šių atsakovės veiksmų, kurie, be kita ko, lėmė ir ieškovės patirtus nuostolius, visiškai nepagrįstai nevertino. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad, atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ji privalo sumokėti netesybas, t. y. 150 Eur baudą už kiekvieną pradelstą nuotekų valymo sistemos pristatymo ar paslaugų suteikimo dieną. Teismas šią aplinkybę, t. y. kad dėl 61 500 Eur nuostolių (sutartinių delspinigių) byloje net ir negali kilti ginčas – jie privalo būti priteisti ieškovei, visiškai nepagrįstai ignoravo.

15.7       Ieškovė iki šiol patyrė mažiausiai 79 150,26 Eur dydžio nuostolius, į kuriuo patenka ir neįrodinėtinos 61 500 Eur sutartinės netesybos. Ieškovė teismui buvo pateikusi šių nuostolių detalizaciją, tačiau teismas ieškovės nuostolių nevertino, t. y. dėl žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, iš esmės nepasisakė. Ieškovė, sąžiningai ir atsakingai vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovei yra sumokėjusi 44 000 Eur. Todėl, priešingai nei sprendime nurodė teismas, atsakovė ieškovei turi atlyginti tiek patirtus nuostolius, tiek ir 44 000 Eur sumą, kuri buvo sumokėta atsakovei pagal sutartį.

15.8       Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys. Jeigu atsakovė būtų pristačiusi kokybišką nuotekų valymo sistemą, ieškovė APVA finansavimą neabejotinai būtų gavusi, kadangi tai APVA privalėjo padaryti pagal savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovei nepažeidus sutarties, ieškovė nebūtų patyrusi neveikiančios nuotekų valymo sistemos (jos dalių) testavimo ir įrengimo išlaidų bei nebūtų privalėjusi nuomotis nuotekų rezervuaro ir konteinerinės patalpos. Galiausiai tik dėl atsakovės padarytų sutarties pažeidimų ieškovė buvo priversta nuostolingai parduoti anksčiau įsigytas žaliavas ir patirti kitas ieškinyje nurodytas išlaidas.

16.       Atsakovė MB „Adaugusta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1       Teismas visiškai teisingai nustatė, kad į bylą teikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pagrindinė įrangos tinkamo neveikimo priežastis yra pasikeitę ieškovės nuotekų techniniai parametrai. Tokią išvadą pagrindžia ieškovės paskelbto konkurso sąlygose nustatytų techninių parametrų skirtumas, palyginus juos su faktiniais 2020 m. vasario 20 d. paimtų mėginių laboratoriniais nuotekų tyrimais. Konkurso sąlygose ieškovė nurodė faktinius savo nuotekų parametrus, kurie buvo nustatyti pagal UAB „Ekonometrija“ 2019 m. sausio 3 d. atliktą laboratorinį nuotekų mėginių tyrimą. Atsižvelgdama į tokius ieškovės konkurso sąlygose nustatytus kriterijus bei parametrus, atsakovė parengė ir 2019 m. balandžio 29 d. pateikė pasiūlymą dėl recirkuliacinės techninio vandens valymo sistemos įrangos darbų.

16.2       Sudarius ir vykdant ginčo sutartį buvo pagaminta nuotekų valymo įranga, atitinkanti ir pritaikyta veikti esant tokiems faktiniams nuotekų parametrams, kurie buvo gauti laboratorijoje ištyrus ieškovės nuotekų mėginius. Nuotekų valymo įranga buvo pristatyta ir sumontuota ieškovės objekte 2020 m. vasario 19 d. Tai, kad paleidus nuotekų valymo įrenginį, jo darbas sutriko, yra išimtinai pačios ieškovės kaltė. Atsiradę sutrikimai yra ne dėl paties valymo įrenginio defekto, o todėl, kad įrenginys ieškovės naudojamas nesilaikant projektinių parametrų (sutrikimai yra nustatytų parametrų viršijimo priežastis). Nuotekose susidarančios skendinčios medžiagos viršijo 2,5 karto, nei buvo nurodyta konkurso sąlygose. Faktinis biocheminis deguonies suvartojimas BDS7 viršijo 1,37 karto. Nuotekų paros debitas nustatytas iki 40 m3 per dieną, tačiau pagal faktą jis buvo žymiai didesnis.

16.3       Ieškovės veikloje nuolat keitėsi nuotekų sudėtis, o tai aiškiai patvirtina byloje esantys  duomenys: laboratoriniai tyrimai, ieškovės kreipimasis į APVA su prašymu keisti nuotekų valymo technologiją, UAB „Švarus vanduo“ išvada dėl nuotekų valymo įrenginių netinkamo veikimo ir priežasčių, draudimo kompanijos pateikta išvada. Ieškovės teiginiai, kad atlikti tyrimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatspindi tikrosios jos nuotekų sudėties, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovės nuotekų sudėtis buvo nustatyta objektyviais duomenimis – laboratorinių tyrimų rezultatais, kurie ieškovės skunde yra kritikuojami tik jos pačios deklaratyvių samprotavimu pagrindu.

16.4       Bylos duomenys pagrindžia, kad sumontuota įranga veikia tinkamai, kokybiškai ir efektyviai kai yra išlaikomi tie nuotekų parametrai, kurie buvo nustatyti pačios ieškovės parengtose ir paskelbtose konkurso sąlygose. Tai aiškiai konstatuota ir UAB „Švarus vanduo“ 2020 m. spalio 26 d. išvadoje. Įvykį tyręs ir draudimo išmoką ieškovei išmokėti atsisakęs AAS „BTA Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje taip pat nustatė, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog būtent dėl atsakovės kaltės valymo įranga veikia netinkamai ir negali būti priduota pagal rangos sutartį. Šios draudiko išvados ieškovė neskundė, jos neginčijo, o tai leidžia teigti, kad ieškovė su ja iš esmės yra sutikusi.

16.5       Šioje byloje atsakovei reiškiami reikalavimai pagal jos su ieškove sudarytą sutartį, todėl sutarties, kurios šalimi nebuvo ieškovė, nuostatos ieškovei netaikytinos. Be to, ieškovė įsigijo iš atsakovės tik pirmo etapo įrangą pagal techninį pasiūlymą, kurį atsakovei buvo pateikusi UAB „Švarus vanduo“, o techninio pasiūlymo dalis sudaryta iš dviejų etapų. Tik  antrame etape buvo siūloma universalumu pasižyminti nuotekų valymo įranga.

16.6       Šalių sutarimu ginčo sutarties vykdymas buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 30 d., todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė pažeidė nuotekų valymo įrangos pristatymo terminus. Nustačius, kad sutarties įvykdymo terminas pažeistas nebuvo, reikalavimas dėl netesybų priteisimo bet kokiu atveju turėjo būti atmestas, juolab kad toks reikalavimas ieškinyje net ir nebuvo pareikštas, o teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva peržengti ieškinio ribas.

16.7       Atsižvelgiant į atsakovės prievolės esmę bei kitas faktines aplinkybes, atsakovė buvo rūpestinga ir apdairi tiek, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrangos neveikimas gali būti siejamas tik su ieškovės nuotekų techninių parametrų pasikeitimu, už kuriuos atsakomybė tenka pačiai ieškovei. Nenustačius atsakovės kaltės ir neįrodžius jos neteisėtų veiksmų, ieškovės įrodinėjami nuostoliai, žala ir priežastinis ryšys yra tik tariami ir objektyviai nesusiję su ginčo sutartimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų

17.       Pirmosios instancijos teismas šalių 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytą prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartį, kurios pagrindu apeliantė reikalauja atsakovės civilinės atsakomybės, kvalifikavo kaip mišrią, turinčią pirkimo–pardavimo, paslaugų ir rangos sutartims būdingų bruožų. Teisėjų kolegija su tokia teisine kvalifikacija neturi pagrindo nesutikti, juo labiau kad ir ginčo dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo apeliacinės instancijos teisme nekilo.

18.       Taigi, byloje keliamas atsakovės, kaip pardavėjos (rangovės, paslaugos teikėjos), sutartinės civilinės atsakomybės klausimas. Apeliantė įrodinėja, kad atsakovė yra pažeidusi savo prievoles pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytą prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartį, t. y. pardavusi (įrengusi) nuotekų, susidarančių apeliantės veikloje, valymo įrengimus, kurie yra nekokybiški (neveikiantys).

19.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).

20.       Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

21.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo vykdant sutartį

22.       Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o pagal 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

23.       CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

24.       Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti. Šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti.

25.       Kaip matyti iš cituojamų ginčui aktualių teisės normų, reglamentuojančių pirkimo–pardavimo, rangos ir atlygintinių paslaugų teikimo teisinius santykius, parduodamo daikto, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybė įprastai siejama su reikalavimais, kurie aptariami ir konkrečiai nustatomi šalių sudaromoje sutartyje. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad: pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018); rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės, t. y. atitinka rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021); paslaugų teikėjas privalo jas teikti tinkamai t. y. veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų bei teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020).

26.       Pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutarties 1.1 punktą pardavėja (atsakovė) šioje sutartyje ir jos prieduose nustatytomis sąlygomis bei tvarka įsipareigojo parduoti pirkėjai (apeliantei) prekes, atlikti darbus ir suteikti paslaugas, nurodytas šioje sutartyje ir jos prieduose, o pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjai už tinkamai ir laiku pristatytas prekes, atliktus darbus bei suteiktas paslaugas pasiūlyme nurodytą kainą. Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad reikalavimai prekėms, paslaugoms ir darbams yra nustatomi šioje sutartyje, konkurso sąlygose, APVA sutartyje.

27.       Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų (atliktų darbų ar suteiktų paslaugų) kokybės, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl parduotų daiktų (atliktų darbų ar suteiktų paslaugų) trūkumų faktą, t. y. kad daiktai, darbai ar paslaugos neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas (užsakovas, paslaugas gavėjas). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu pardavėjui (rangovui, paslaugos teikėjui) tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už priešingos šalies (kontrahento) nurodytą prekės, darbų ar paslaugos trūkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).

28.       Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju apeliantė, siekdama atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės dėl netinkamos kokybės nuotekų valymo įrangos pardavimo (įrengimo) taikymo, turėjo įrodyti, kad tokia įranga neatitiko kokybės reikalavimų (techninių parametrų), kurie buvo nustatyti 2019 m. rugsėjo 13 d. prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutarties 1.2 punkte. Kaip iš esmės pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantė tokios aplinkybės byloje neįrodė. Tuo tarpu atsakovė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą įvykdė ir pateikė pakankamai įrodymų, kad apeliantės nurodomą įrangos trūkumą (netinkamą jos veikimą) nulėmė aplinkybės, už kurias atsakovė nėra atsakinga. Kitaip tariant, atsakovė įrodė, kad apeliantei parduota ir sumontuota nuotekų valymo įranga nevalo pastarosios gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų ne dėl to, kad pati įranga yra nekokybiška (neatitinkanti sutartyje numatytų techninių parametrų), o todėl, kad apeliantės nuotekų sudėtis, lyginant jas su ginčo sutartyje nurodyta sudėtimi, pagal kurią ir buvo gaminta, o vėliau įdiegta nuotekų valymo įranga, po sutarties pasirašymo pasikeitė.

29.       Pagal apeliantės skelbto ir atsakovės laimėto konkurso sąlygų, kurių pagrindu tarp šalių buvo sudaryta 2019 m. rugsėjo 13 d. prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartis, priedą „Perkamos įrangos techniniai parametrai“, numatytas planuojamo valyti techninio vandens užterštumas: skendinčios medžiagos – iki 1 760 mg/l; BDS7 – iki 108 mg/l, o tvarkymui išvežamų nuotekų užterštumas (nuotekos po valymo): skendinčios medžiagos – iki 20 mg/l. Tuo tarpu pagal atsakovės į bylą pateiktus UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorijos 2020 m. kovo 3 d. atlikto (jau po įrangos sumontavimo ir testavimo) rezultatus apeliantės gamybinėse nuotekose, susidarančiose prieš valymo įrenginius, rasta: skendinčios medžiagos – 4 404 mg/l; BDS7 – 148 mg/l, o nuotekose po valymo įrenginių: skendinčios medžiagos – 62 mg/l; BDS7 – 63 mg/l.

30.       Atsakovės subrangovės UAB „Švarus vanduo“, pagal užsakymą pagaminusios valymo įrangą, 2020 m. spalio 26 d. aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad nuotekų techniniai parametrai, kuriems esant valymo įranga veikia efektyviai ir pašalina teršalus, neturi viršyti: skendinčios medžiagos – iki 1 760 mg/l (arba 8,8 kg/h). Aiškinamajame rašte pažymėta, kad didinant įrangos našumą (esant normalioms teršalų koncentracijoms) arba esant didesnėms teršalų koncentracijoms ir nominaliam našumui – valymo įranga gali pašalinti tik iki 8,8 kg teršalų per valandą. Todėl didinant jos našumą turi būti mažesnės teršalų koncentracijos, o esant didesnėms teršalų koncentracijoms turi būti mažinamas įrangos našumas. Valymo įranga oro–vandens mišinio paruošimui naudoja išvalytą vandenį, todėl pablogėjus valyto vandens kokybei (dėl viršytos apkrovos arba operatoriaus klaidų) sutrinka normalus įrangos darbas: oro–vandens sistemos užteršimas arba recirkuliacinio siurblio užteršimas.

31.       Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina  atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, kad valymo įranga šiuo metu tinkamai neveikia, t. y. nevalo apeliantės gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų, dėl pasikeitusių jų (nuotekų) techninių parametrų. Be to, iš į bylą pateiktų šalių procesinių dokumentų ir ginčo šalių atstovų ikiteisminio susirašinėjimo matyti, kad abi šalys pripažįsta, kad valymo įranga iš esmės veikia (įsijungia), tačiau pradėjusi valyti nuotekas užstringa (sustoja). Remiantis į bylą pateiktais duomenis, tokio netinkamo veikimo priežastis, labiau tikėtina, yra per didelis nuotekose esančių skendinčių medžiagų (teraftelato) kiekis, viršijantis įrangos pajėgumą daugiau nei 2,5 karto.

32.       Apeliantė, nesutikdama su tokiomis išvadomis, kurių priėjo ir pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių kitų įtikinamų ir priešingų atsakovės nurodytoms priežasčių, dėl kurių valymo įranga šiuo metu faktiškai neišvalo jos nuotekų, nepateikė ir jokių įrodymų (ekspertų išvadų, kitokių, nei į nagrinėjamą bylą buvo pateikti, nuotekų tyrimo rezultatų ir pan.), kurie leistų pagrįstai suabejoti atsakovės atsikirtimais į ieškinio reikalavimus ir (ar) jos teikiamų įrodymų patikimumu. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde savo poziciją iš esmės grindžia vien teiginiais, kad valymo įranga yra nekokybiška ir neveikia, o jos gamybinė veikla ir nuotekos nėra pakitusios, lyginant su buvusiomis, kai ji organizavo ir skelbė konkursą, tačiau pagal minėtą bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę tokiems teiginiams įrodyti į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų.

33.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė, siekdama valymo įrangos įsigijimui pasinaudoti  APVA teikiamos paramos lėšomis, vadovaudamasi Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2022 m. kovo 15 d.) 13 punktu, privalėjo įrangos pirkimą organizuoti (ir organizavo) viešo konkurso būdu.

34.       Pagal Tvarko aprašo 7 punktą pareiškėjas (konkurso organizatorius) užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, o pagal 8 punktą pareiškėjas privalo visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus ir kriterijus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją. Pareiškėjas taip pat privalo nustatyti ir pirkimo pradžioje tiekėjams pateikti tikslius ir aiškius minimalius techninius ir (arba) funkcinius perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimus ir (arba) apibūdinti norimą rezultatą (techninę specifikaciją), pasiūlymo pateikimo terminą ir kitas pirkimo sąlygas (Tvarkos aprašo 27 punktas). Apibūdinant pirkimo objektą, negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems tiekėjams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objektą (Tvarkos aprašo 28 punktas).

35.       Ginčo atvejui taikytino šio imperatyvaus teisės akto reikalavimai patvirtina, kad būtent apeliantė buvo atsakinga už tarp šalių sudarytos 2019 m. rugsėjo 13 d. prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutarties sąlygą, kurioje buvo nustatyti techniniai reikalavimai jos siekiamai įgyti nuotekų valymo įrangai. Kitaip tariant, apeliantei, rengusiai konkurso sąlygas, teko ir pareiga nustatyti techninius reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti jos perkama įranga. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dėl konsultacinių paslaugų įrangai įsigyti sudaryta nebuvo, o byloje nėra jokių kitų duomenų, kad atsakovė būtų prisiėmusi kokią nors teisinę atsakomybę už teikiamus patarimus ieškovei (jeigu juos teikė) dar iki sutarčių su atsakove sudarymo. Todėl atmestini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, veikdama kaip ieškovės patarėja, pati nusistatė sutarties tinkamam įgyvendinimui reikalingus nuotekų techninius parametrus, už kurių teisingumą bei atitikimą apeliantės poreikiams jai galėtų būti taikoma atsakomybė.

36.       Antra vertus, net jeigu ir būtų nustatytas faktas (o šiuo atveju to nėra), kad atsakovė yra susijusi su nuotekų techninių parametrų, kurie buvo įtraukti į apeliantės organizuojamo konkurso sąlygas, pirminiu nustatymu, tai neturėtų reikšmės kitokiam atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimui, nei vertino pirmosios instancijos teismas. Kaip jau buvo konstatuota, įrangos neveikimą nulėmė besikeičianti apeliantės gamybinių nuotekų sudėtis, o ne aplinkybė, kad prieš skelbiamą konkursą buvo netinkamai nustatyti tuo metu buvę aktualūs apeliantės nuotekų parametrai. Pastaroji aplinkybė (kokie nuotekų parametrai buvo prieš skelbiant konkursą) nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo įrodinėjama. Ir priešingai, faktą dėl apeliantės besikeičiančių nuotekų pagrindžia ne tik jau aptarti laboratorinių tyrimų rezultatai, bet ir tai, kad pirmąjį konkursą, kurį taip pat buvo laimėjusi atsakovė, ir kurio pagrindu tarp šalių 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartis dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo, apeliantė atšaukė būtent dėl to, jog jos veikloje buvo nustatytas nuotekų sudėties pasikeitimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pati apeliantė APVA adresuotame prašyme leisti pakeisti nuotekų valymo įrenginių technologiją jo (prašymo) priežastimi nurodė bendrovėje pakitusią apdirbamų žaliavų rūšį ir technologiją, kurių pasikeitimas akivaizdžiai negali būti siejamas su atsakove.

Dėl apeliantės patirtos žalos ir priežastinio ryšio

37.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 249 straipsnio 1 dalis).

38.       Pagal šią CK normą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius turto praradimą (sužalojimą) ar realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012)

39.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti tiek tiesioginius nuostolius (23 831,22 Eur nuotekų valymo sistemos dalių diegimo ir testavimo išlaidas; 2 691,66 Eur išlaidas nuotekų rezervuaro ir konteinerinės patalpos nuomai; 9 982,50 Eur išlaidas teisininkams ikiteisminiame ginče su atsakove), tiek netiesioginius – negautas pajamas (41 240 Eur prarastą APVA finansavimą; 1 404,88 Eur sumą dėl nuostolingai parduotų anksčiau įgytų žaliavų).

40.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) įrodinėjimo, laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka visus šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

41.       Nagrinėjamu atveju pirmiau nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, akivaizdu, kad trečioji sąlyga, būtina apeliantės įrodinėjamas negautas pajamas kvalifikuoti kaip jos turtinę žalą, neegzistuoja, o tai reiškia, jog tokio pobūdžio nuostolių apeliantė byloje neįrodė. Atitinkamai, kitų dviejų sąlygų (ne)nustatymas neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

42.       Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad apeliantė nėra tinkamai įrodžiusi ir visų savo tiesioginių nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį šių išlaidų (23 831,22 Eur nuotekų valymo sistemos dalių diegimo ir testavimo išlaidas) apeliantė įrodinėja tik bendro pobūdžio įrodymais apie savo veiklą, jų nesiedama su ginčo situacija. Apeliantė, pateikusi į bylą su savo darbuotojais sudarytas darbo sutartis, siekė įrodyti, kad jiems mokėtas atlyginimas nuotekų valymo įrangos testavimo laikotarpiu yra jos tiesiogiai patirti nuostoliai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien iš darbo sutarčių negalima nustatyti, kad šie darbuotojai buvo pasamdyti ir atliko išimtinai ginčo įrangos testavimo darbus. Apeliantės tiesioginių nuostolių nepagrindžia ir  sąskaita už jos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. suvartotą elektros energiją. Bylos duomenys vėlgi neleidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad apeliantė, be nuotekų valymo įrangos testavimo, nurodytu laikotarpiu nevykdė jokios kitos veiklos, kuriai būtų reikalinga elektros energija, dėl ko tokios jos veiklos sąnaudos galėtų būti priskirtos tiesioginiams nuostoliams.

43.       Kita vertus, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo), o apeliantei tinkamai nepagrindus ir savo tiesioginių bei netiesioginių nuostolių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir tokių nuostolių (CK 6.247 straipsnis) objektyviai egzistuoti negali, todėl atskirai nenustatinėjamas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

44.       Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų dėl parduotos (sumontuotos) netinkamos kokybės nuotekų valymo įrangos ir (ar) pripažinus neįrodytais jos tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, iš atsakovės  turėjo būti priteista bent jau 61 500 Eur sutartinių netesybų suma kaip neįrodinėtini apeliantės nuostoliai, t. y. delspinigiai už pavėluotai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus. 

45.       Nors apeliantė, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde ir nepagrįstai teigiama atsiliepime į jos apeliacinį skundą, tokius nuostolius pirmosios instancijos teismo visgi prašė priteisti (ieškinio 76, 81-82 punktai), tačiau ir šio reikalavimo patenkinimui sąlygos byloje nebuvo nustatytos. Iš į bylą šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad apeliantė 2019 m. rugsėjo 13 d. prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutarties įvykdymo terminą (2019 m. gruodžio 16 d.) buvo pratęsusi iki 2020 m. kovo 30 d. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad iki šios datos atsakovė buvo apeliantei pristačiusi ir sumontavusi nuotekų valymo įrangą, atlikusi jos bandymus (pvz. UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorijai pateikti mėginiai paimti dar 2020 m. vasario 20 d.), todėl atsakovė negali būti laikoma pažeidusi ir sutartinės prievolės vykdymo terminų.

46.       Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties termino pažeidimo) ir kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovė neturi prievolės grąžinti apeliantei ir ieškiniu prašomą priteisti 44 000 Eur sumą, kurią apeliantė atsakovei sumokėjo pagal ginčo sutartį kaip avansą.

47.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pagrindo jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, teismas ginčą išsprendė teisingai, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48.       Apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

49.       Atsakovė patyrė 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovei kompensuotinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“, juridinio asmens kodas 304101512, atsakovei mažajai bendrijai „Adaugusta“, juridinio asmens kodas 304520866, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                           Dalia Kačinskienė

                                                Gintaras Pečiulis

                                                Tomas Venckus