Administracinė byla Nr. eI-594-643/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02903-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4;
55.1.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė
dalyvaujant pareiškėjos R. C. atstovei advokatei Vilmai Eigirdienei,
atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovei L. K.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras bei R. C. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., e. b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (1 t., e. b. l. 37–42), prašydama: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas ar Teritorinis registratorius) 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. VILIN (12.5.13.)-1647 dalį, kuria atsisakyta ištaisyti netikslius duomenis; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius) 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. cspr1-185; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymą dėl klaidų ištaisymo ir ištaisyti registro įrašo Nr. 41/12985 2.2 ir 10 punktuose esančius neteisingus ir netikslius duomenis; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad 2018 m. balandžio 17 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriame nurodė, jog žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išraše įrašyta, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 35 procentai (toliau – ir Nebaigtas statyti namas). Tuo tarpu 7.3. punkte nurodytas įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 245 (toliau – ir Sutartis), šio fakto nepatvirtina. Pareiškėjos teigimu, iš minėtos Sutarties matyti, jog R. C. nenusipirko nebaigto statyti gyvenamojo namo, nes Sutartyje minima, jog buvo pastatyta tik 35 procentai rūsio, o realiai Sklypas buvo tuščias, šią aplinkybę patvirtina 1995 m. ortofoto nuotrauka. Pareiškėja taip pat prašė pakeisti NTR išrašo 10 punkto duomenis apie neteisingai nurodytą juridinį faktą, jog R. C. 2007 m. liepos 31 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus.
Atsakovas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. VILIN (12.5.13)-1647 ištaisė registro įrašo Nr. 41/12985 10 skiltyje buvusius netikslius duomenis apie statybos leidimą, tačiau atsisakė ištaisyti neteisingai įregistruotą gyvenamojo namo baigtumo procentą, nerodė iniciatyvos dėl kitų netikslių duomenų ištaisymo. Pareiškėja nesutikdama su atsakovo sprendimu jį apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. cspr1-185 pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti atsakovo sprendimą. Pareiškėja nesutinka su minėtais sprendimais, mano, jog jie yra nepagrįsti ir naikintini.
Pareiškėja nurodo, kad kadastro ir registro duomenų byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Byla) esantys duomenys ne tik paneigia atsakovo išvadas, tačiau ir verčia abejoti ar, nesant pirminio statybos leidimo ir Nebaigto statyti namo pirminio projekto, kurių pagrindu galėjo būti 1992 m. lapkričio 10 d. parengta kadastrinių matavimų byla, apskritai buvo galima įregistruoti Nebaigto statyti namo baigtumo procentus. Byloje nėra statybos leidimo ir Nebaigto statyti namo projekto iki 1992 m. lapkričio 10 d., kurie pagrįstų Nebaigto statyti namo pamatų statybos teisėtumą. Tokie duomenys nėra įregistruoti ir registro įrašo Nr. 41/12985 10 skiltyje, nors yra privalomi. Be to, Sklypas tuo laikotarpiu buvo tuščias, jokių pastatų jame nebuvo. Nebaigto statyti namo pamatai tuo metu buvo pastatyti tik gretimame, tuo metu R. C. tėvams priklausiusiame sklype.
Akcentuoja, jog 1992 m. gruodžio 29 d. Nebaigto statyti namo pirkimo pardavimo sutartyje labai aiškiai, suprantamai ir įskaitomai parašyta, jog parduodamas ne 35 procentų baigtumo namas, bet ,,pastatyta 35 % rūsio“, todėl atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių rūsio pastatymo procentą tapatina su namo baigtumo procentu, nors šie rodikliai iš esmės skiriasi. Namo pirkimo dienai buvo pastatyta tik 35 proc. rūsio, o Nebaigto statyti namo baigtumo procentas turėjo būti apie 3–4 proc. Be to, Sutartyje nurodyta, jog nebaigtas statyti gyvenamasis namas pagal teisinius dokumentus turi 96,77 kv. m naudingo ploto. Mano, kad šioje vietoje notaras suklydo, vietoje žodžio ,,gali turėti“ įrašęs žodį ,,turi“. Pareiškėjos teigimu, protingumo kriterijus leidžia manyti, jog 35 proc. pastatyto rūsio statyba nėra ir jokiu būdu negali būti vertinama kaip Nebaigto statyti namo naudingas plotas. Galimai todėl 1992 m. gruodžio 30 d. registruojant duomenis registre, registratorius padarė savo išvadas ir Sutartyje nurodytą naudingą plotą, nepaisydamas, jog būtent taip įrašyta Sutartyje, įregistravo kaip Nebaigto statyti namo bendrą plotą, kuris tapo lygiu rūsio plotui. Todėl atsakovo sprendime nurodyta išvada, jog jo registruoti duomenys atitinka savininkų nuosavybės dokumentuose esančius duomenis yra klaidinga.
Pareiškėjos nuomone, atsakovas iš 2006 m. gegužės 3 d. kadastrinių matavimų bylos ir joje esančių žemės sklypo duomenų, 2003 m. gegužės 9 d. statybos leidimo Nr. 143, turėjo nustatyti, kad naujam gyvenamajam namui statyti leidimas buvo išduotas tik 2003 m., o 2006 m. buvo pilnai, t. y. 100 proc. baigtos jo statybos.
Pažymi, kad nesutinka ir su Centrinio registratoriaus išvada, kad duomenys apie Nebaigtą statyti namą registre įrašyti teisingai, jie atitinka Sutartį. Pareiškėjos teigimu, skundžiamuose sprendimuose nėra motyvų, kodėl viešojo administravimo subjektas nevertino pareiškėjos įrodymų ir argumentų, kodėl juos atmetė. Juose nepaaiškinta, kokie teisės aktai leidžia nebaigtus pamatus (35 procentus pamatų) įregistruoti kaip gyvenamojo namo 35 procentų baigtumo bendrą plotą ir, kad rūsio baigtumo procentas yra tapatus namo baigtumo procentui. Centrinio registratoriaus vertinti 1992 m. lapkričio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog apmatuotas buvo tik rūsys, tačiau nesant byloje statybų leidimo ir Nebaigto statyti namo projekto, nustatyti, kad buvo pastatyta 35 procentai rūsio taip pat neįmanoma, nes galimybė išvesti ir apskaičiuoti procentą yra galima tik tuomet, kai žinomas visas galutinis statomo namo plotas, t. y. galutinis rezultatas arba daiktas, objektas. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neteisingai įregistravo Nebaigto statyti namo baigtumo procentą, nes Sutartyje ir kadastro byloje aiškiai nurodyta, jog R. C. nusipirko tik 35 procentus rūsio. Būtent tokį nekilnojamąjį daiktą ir galėjo įregistruoti registratorius.
Nurodo, kad atsakovas privalėjo įvertinti visus jos pateiktus įrodymus, argumentus, įvertinti Nebaigto statyti namo kadastro bylos duomenis ir ištaisyti netiksliai įrašytus duomenis, nes į registrą gali būti įrašyti tik patikimi duomenys.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Vilma Eigirdienė palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime (1 t., e. b. l. 53–57) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškina, kad nekilnojamasis daiktas - 96,77 kv. m bendro ploto nebaigtas statyti (baigtumas 35 proc.) gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir G. L. nuosavybės teisės į jį tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje 1992 m. gruodžio 29 d. buvo įregistruotas 1992 m. lapkričio 10 d. parengtos kadastro duomenų bylos ir 1992 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 22-5291, pagrindu. R. C. nuosavybės teisės į šį Nebaigtą statyti namą viešajame registre 1992 m. gruodžio 30 d. buvo įregistruotos 1992 m. gruodžio 29 d. Sutarties pagrindu.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė Vilma Eigirdienė valstybės įmonei Registrų centrui 2018 m. balandžio 23 d. pateikė 2018 m. balandžio 17 d. prašymą ištaisyti netikslius Registro duomenis apie nebaigto statyti gyvenamojo namo baigtumą - 35 proc. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Registro išrašo (Nr. 41/12985) 10 p. įrašyti klaidingi duomenys apie išduotą statybos leidimą. Valstybės įmonė Registrų centras minėtą prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Teritoriniam registratoriui - Vilniaus filialui. Vilniaus filialas, išnagrinėjęs archyvinėje kadastro ir registro byloje saugomus dokumentus, 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. VILIN-(12.5.13.)-1647 pareiškėjos minėto prašymo ištaisyti nekilnojamojo daikto baigtumo procentą netenkino, nurodydamas, kad Registre įrašyti Nebaigto statyti namo duomenys atitinka dokumentus – 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis ir nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nurodytus duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsakovas taip pat informavo, kad kadastro tvarkytojas Registro išrašo (Nr. 41/12985) 10 p. „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ buvusią techninę klaidą Registre ištaisė t. y. Registro įraše 2017 m. vasario 2 d. panaikino įrašytą kadastro žymą apie 2007 m. liepos 31 d. išduotą statybos leidimą Nr. 0834 ir kad apie tai pareiškėja buvo informuota kartu su Vilniaus filialo 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. VILRA(12.5.26.)-20779 „Dėl duomenų pateikimo“ jai pateikus 2017 m. spalio 18 d. parengtą Registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame minėtos žymos nėra.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėja teigdama, kad viešajame registre buvo neteisingai įrašytas Nebaigto statyti namo baigtumo procentas ir kad šio namo teisinė registracija galėjo būti atlikta neteisėtai, faktiškai ginčija 1992 m. lapkričio 10 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu viešajame registre daugiau nei prieš dešimt metų įrašytus Nebaigto statyti namo kadastro duomenis. Mano, kad pareiškėja skundą dėl viešajame registre įrašytų Nebaigto statyti namo kadastro duomenų pakeitimo padavė praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį dešimties metų terminą, todėl byla turėtų būti nutraukta.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja Registro tvarkytojui pateiktame prašyme nurodo, kad Registre įrašytas neteisingas Nebaigto statyti namo baigtumo procentas ir prašo jį taisyti, tačiau nenurodo, koks ginčo pastato baigtumo procentas, kurį prašo taisyti, jos manymu, 1992 m. turėjo būti įrašytas kaip teisingas nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje jai tuo metu pateiktų dokumentų pagrindu. Kaip teisingai nurodė Centrinis registratorius skundžiamame sprendime, Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia įgaliojimų rinkti įrodymus. Teritorinis registratorius įrašo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK) ir NTR tik pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų pateiktų prašymų ir pridedamų dokumentų pagrindu. 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu viešajame registre 1992 m. gruodžio 29 d. buvo įregistruotas Nebaigtas statyti namas, formoje 6a „Statinių aprašymas ir įkainojimas“, kurioje buvo aprašomi pastato kadastro duomenys, reikalingi įrašyti viešajame registre, nurodytas baigtumo procentas - 35. Šios formos grafoje „Pastato paskirties“ įrašyta „Rūsys (nebaigta statyba)“. Kadangi, iš 1992 m. lapkričio 26 d. ir 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad žemės sklype Nr. 64 buvo statomas ne rūsys, o gyvenamasis namas, darytina prielaida, kad minėtoje formoje buvo padaryta techninė klaida, t. y. neteisingai nurodyta pastato paskirtis, turėjo būti „gyvenamasis namas“. Juo labiau, kad viešajame registre buvo registruojami pastatai, o ne atskiros jų dalys (šiuo atveju gyvenamasis namas, o ne rūsys), todėl kadastrinių matavimų byloje turėjo būti nurodyti pastato kadastro duomenys. Šiuo atveju kadastrinių matavimų byloje turėjo būti nurodytas viso pastato (o ne jo dalies - rūsio) baigtumo procentas. Atsižvelgiant į tai, kad jokio kito pastato baigtumo procento 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nėra, darytina prielaida, kad minėtoje byloje nurodytas baigtumo procentas - 35 yra viso pastato baigtumo procentas. Akcentuoja, kad Kadastro tvarkytojas negali patikrinti 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nurodytų Nebaigto statyti namo kadastro duomenų teisingumą, juo labiau juos vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti, įrašant juos į Registrą. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjos prašomų duomenų taisymas turėtų tiesioginę įtaką Registre įregistruotų R. C. nuosavybės teisių apimčiai bei pažeistų šio asmens teises bei teisėtus interesus, todėl Registro tvarkytojas ir dėl šios priežasties pagrįstai atsisakė taisyti Nebaigto statyti namo baigtumo procentą.
Nurodo, kad iš 1992 m. lapkričio 10 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos akivaizdžiai matyti, jog Registre 1992 m. gruodžio 29 d. įregistruoto nebaigto statyti gyvenamojo namo bendras plotas (kurį sudaro rūsys) yra 96,77 kv. m, užstatytas plotas - 118,50 kv. m (suapvalinus - 119 kv. m), t. y. šie duomenys įrašyti į Registrą atitinka dokumentą – 1992 m. lapkričio 10 d. parengtą kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu jie buvo įrašyti, todėl R. C. teiginiai, kad šie duomenys neva yra neteisingi (nors Teritoriniam registratoriui prašymo dėl šių duomenų taisymo pareiškėja neteikė), yra nepagrįsti.
Pažymi, kad 1992 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr. 22-5291 (kuria G. L. įsigijo ginčo pastatą), tiek 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (kuria R. C. įsigijo ginčo pastatą) aiškiai nurodyta, kad parduodamas nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats žemės sklypas, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį R. C. įsigijo 1997 m. kovo 20 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/97-2062 pagrindu ir kuriame 2003 m. gegužės 9 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 193 statyti individualų gyvenamąjį namą. Kadastro žyma apie 2003 m. gegužės 9 d. išduotą statybos leidimą Nr. 193 niekada nebuvo įregistruota Registre, nes šio leidimo Registro tvarkytojui nebuvo teikusi nei Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nei statytojas R. C. kartu su prašymu įrašyti minėtą žymą, todėl žyma apie išduotą statybos leidimą Registre turi būti registruojama teisės aktų nustatyta tvarka, o ne pasinaudojant klaidų taisymo procedūra. Paaiškina, kad pareiga pranešti Kadastro tvarkytojui apie išduotą statybos leidimą statyti statinį institucijoms, išdavusioms statybos leidimus, atsirado nuo 2004 m. sausio 1 d., įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) naujai 2003 m. birželio 13 d. redakcijai. Šiuo atveju statybos leidimas buvo išduotas – 2003 m. gegužės 9 d. Be to, atsakovas negali atsakyti už kitų asmenų galimai padarytus neteisėtus veiksmus (ar neveikimą).
Pabrėžia, kad Registro įraše Nr. 41/12985 įrašyti Nebaigto statyti namo kadastro duomenys atitinka dokumentus (1992 m. lapkričio 10 d. parengtą kadastrinių matavimų bylą), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o Registre kadastro žyma apie R. C. išduotą statybos leidimą niekada nebuvo įregistruota, todėl taisyti pareiškėjos atsakovui persiųstame prašyme nurodytų duomenų kaip klaidingų, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė L. K. palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime (1 t., e. b. l. 89–93) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su atsakovo ir Centrinio registratoriaus priimtais sprendimais.
R. C. nurodo, kad 1992 m. gruodžio 29 d. iš G. L. nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas buvo 35 procentai. Buvo pastatytas visas namo rūsys su perdanga, atlikti hidroizoliacijos darbai, pamatai ir perdanga nusmaluoti. 1992 m. gruodžio 29 d. notariškai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad Nebaigtas statyti namas pagal teisinius dokumentus turi 96,77 kv. m naudingo ploto ir randasi 1500 kv. m žemės sklypo plote (duomenys neskelbtini) (vėliau gyvenvietei buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas ir namui priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini)).
Paaiškina, kad 1992 m. lapkričio 26 d. notariškai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priklauso B. V. pagal žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualiai statybai sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros 1992 m. balandžio 24 d., registro Nr. 506 ir pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ,,Valda“ 1992 m. lapkričio 12 d. pažymėjimą Nr. 2178. Nurodytas teisiniais dokumentais patvirtintas Nebaigto statyti namo (96,77 kv. m) ir sklypo (1500 kv. m) plotas, baigtumo procentas (35 procentai), bei adresas. Tai pat nurodyta, kad ,,Valda“ atliko pirmąjį inventorizacinį namo įkainavimą. Būtent B. V. yra namo statytoja ir pirmoji savininkė, kuri pastačiusi 35 procentus namo, Vilniaus tarpmiestinės techninės inventorizacijos biurui užsakė sudaryti namų valdos techninės apskaitos bylą. 1992 m. lapkričio 10 d. sudarius bylą, namą užregistravo Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ ir 1992 m. lapkričio 26 d. namą pardavė G. L., o iš pastarojo namą 1992 m. gruodžio 29 d. nusipirko trečiasis suinteresuotas asmuo. Akcentuoja, kad jo tėvai niekada neturėjo jokio žemės sklypo su pamatais, šalia jo nusipirkto namo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pirkdamas Nebaigtą statyti namą iš G. L., pagal jam suteiktą pardavėjo informaciją turėjo tris kaimynus, kuriems priklausė gretimi žemės sklypai, tai: R. R., S. M. ir L. J.. Ir nė viename iš gretimų sklypų jokių pamatų nebuvo. Pabrėžia, kad 1992 m. lapkričio 10 d. sudarytoje namų valdos techninės apskaitos byloje teisinės registracijos Nr. 50-273, invent. Nr. 13808 yra ne tik detalus parduodamo Nebaigto statyti namo aprašymas, bet ir sklypo planas su jame pažymėtu pastatytu namu. Byloje esančiame gyvenamojo namo techniniame pase yra notariškai patvirtinti pasikeitę namo savininkai, nurodomas ir užstatytas žemės sklypo plotas, nustatytas pagal byloje esančius detalius matininkų apmatuotų pamatų brėžinius, sudarytus Vilniaus tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro specialistės Sabaliauskienės ir patvirtintas specialisto R. B. parašu, kuriuos pati pareiškėjos atstovė pateikė Centriniam registratoriui, nors skunde teismui tvirtina, kad nežino pagal ką apskaičiuotas plotas ir kad dokumentai neegzistuoja.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad 1992 m. gruodžio 30 d. Registratorius registruodamas duomenis, rėmėsi ne tik pirkimo-pardavimo sutartimi, bet ir jau jo archyvuose esančiais teisiniais dokumentais bei jau anksčiau užregistruoto namo duomenimis. Jo nuomone, pareiškėja sąmoningai klaidina teismą ir nurodo melagingas aplinkybes. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėja nenurodo, kokius būtent naujus įrašus turi padaryti atsakovas ir nepateikia tai patvirtinančių rašytinių dokumentų.
Pabrėžia, kad ne R. C. buvo namo statytojas ir ne jis 1992 m. lapkričio 10 d. gavo namų valdos techninės apskaitos bylą ir namą užregistravo Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure ,,Valda“, o tą padarė pirmoji namo savininkė B. V.. R. C. 1992 m. gruodžio 29 d. perkant namą iš antrojo namo savininko G. L., nei statybos leidimas, nei namo projektas, perduoti nebuvo, todėl negali pateikti statybos leidimo, kurio pagrindu iki 1992 m. lapkričio 10 d. buvo leista statyti gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini) ir to meto namo projekto.
Pažymi, kad civilinėje santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-3611-897/2018 yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, kad žemės sklypas, ant kurio stovi namas, įsigytas privatizacijos metu, R. C. tėvui pervedus savo pinigus į valstybės sąskaitą dar iki R. ir R. C. santuokos sudarymo, o namas pabaigtas statyti būtent R. C. tėvo R.-M. C. už savas lėšas, namą statant jo privačiai įmonei, su tikslu jame gyventi. Faktiškai namas buvo įsigytas R. C. tėvo R.-M. C., bet tik registruotas sūnaus R. C. vardu.
Pažymi ir tai, kad pareiškėjos atstovė prašo ištaisyti ne savo atstovaujamosios, o R. C. turto, įsigyto iki santuokos ir priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise duomenis. Su tapačiu savo reikalavimu advokatė Vilma Eigirdienė tuo pačiu metu kreipėsi ir į atsakovą, ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ir į Vilniaus rajono teismo rūmus, ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nors dvejomis teismų nutartimis tokie jos reikalavimai jau buvo atmesti. Teismai visas bylas sujungė ir Vilniaus miesto apygardos teismo nutartimi, šie pareiškėjos R. C. reikalavimai bus pakartotinai nagrinėjami civilinėje santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-3611-897/2018, nors būtent šioje byloje jie jau du kartus buvo netenkinti.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilęs dėl Teritorinio registratoriaus 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. VILIN (12.5.13.)-1647 dalies, kuria atsisakyta ištaisyti netikslius duomenis bei Centrinio registratoriaus 2018 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. cspr1-185, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos vardu advokatė Vilma Eigirdienė 2018 m. balandžio 17 d. valstybės įmonei Registrų centras pateikė prašymą (Registrų centre gautas 2018 m. balandžio 23 d.) (1 t., e. b. l. 8, 60, 145) dėl klaidų ištaisymo. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkus įrodymus, paaiškėjo, jog NTR klaidingai įrašyti duomenys. Žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), NTR išraše įrašyta, jog gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 35 procentai. Tuo tarpu išrašo 7.2 punkte (klaidingai nurodomas 7.3. punktas) nurodytas įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 245, šio fakto nepatvirtina, nes joje nurodyta, kad R. C. nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio buvo pastatyta tik 35 procentai rūsio. Taip pat išrašo 10 punkte nurodyta, jog 2007 m. liepos 31 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, tačiau R. C. statybos leidimas Nr. 143 buvo išduotas 2003 m. gegužės 9 d. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, pareiškėjos atstovė prašė ištaisyti netikslius NTR duomenis.
Centrinis registratorius pareiškėjos prašymą pagal kompetenciją persiuntė Teritoriniam registratoriui ir šis išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2018 m. gegužės 7 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. VILIN (12.5.13.)-1647 (1 t., b. l. 9, 116). Sprendime nurodoma, kad Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir archyvinėje nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje saugomus dokumentus bei NTR įrašytus duomenis, nustatė, kad NTR centriniame duomenų banke įrašyti minėto nekilnojamojo daikto duomenys atitinka dokumentus – 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis, ir esamo bei buvusio savininko nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nurodytus duomenis, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Sprendimu pareiškėja taip pat buvo informuota, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, minėto nekilnojamojo daikto registro įrašo 10 punkte buvusią techninę klaidą ištaisė, t. y. 2017 m. vasario 2 d. panaikino kadastro žymą apie 2007 m. liepos 31 d. statybos leidimą Nr. 0834.
Pareiškėja, nesutikdama su Teritorinio registratoriaus sprendimu, apskundė jį Centriniam registratoriui (1 t., b. l. 10–13, 110–113). Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. cspr1-185 minėtą Teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą. Sprendime konstatavo, kad 1992 m. lapkričio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti duomenys yra tinkamai perkelti į NTK ir teisėtai įregistruoti NTR. Taip pat konstatuota, kad Teritorinis registratorius laikėsi teisės aktų reikalavimų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti ištaisyti NTK įrašytus gyvenamojo namo duomenis pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu. Pareiškėja nesutinka tiek su Teritorinio registratoriaus, tiek su Centrinio registratoriaus priimtais sprendimais.
Taigi visų pirma spręstinas skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus ar jų dalis pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
NTR duomenų įrašymo ir jų pakeitimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir NTRĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) bei detalizuota Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau – ir NTR nuostatai), kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379. NTRĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad NTR steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. NTRĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad NTR tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų NTR, teisingumą ir apsaugą. NTR tvarkytojas atsako tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. NTRĮ 14 straipsnis nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą NTR registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. NTRĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad NTR įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. NTRĮ 22 straipsnio 1–10 punktuose nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami NTR (pvz., valstybės institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų nustatyti dokumentai). NTRĮ 23 straipsnis reglamentuoja prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui NTR būtini duomenys. NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai NTR tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (žr., LAT 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).
Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, jog remiantis NTRĮ 33 straipsnio nuostatomis, duomenys NTR gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į NTR yra padaromos techninės klaidos.
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 27 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (NTR įrašas Nr. 41/12985) (1 t., e. b. l. 58–59), kad pagal 2.2 punktą, Nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 35 procentai. Kadastro duomenų nustatymo data – 1992 m. lapkričio 10 d. Pagal išrašo 7.2 punktą, asmeninės nuosavybės į minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 245. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovo prašė ištaisyti NTR įrašo Nr. 41/12985 2.2 punkte nurodytus duomenis apie Nebaigto statyti namo baigtumo procentus, nes pareiškėjos teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. nenusipirko 35 procentų baigtumo namo.
Atsižvelgdamas į byloje esančius kadastro ir registro dokumentus (1 t., e. b. l. 94–102), susijusius su Nebaigtu statyti namu bei šio nekilnojamojo daikto savininko R. C. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 67, 171), teismas sutinka su atsakovo ir Centrinio registratoriaus sprendimuose konstatuota išvada, kad NTR centrinio duomenų banko išrašo (NTR įrašas Nr. 41/12985) 2.2 punkte įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pažymėtina, kad pareiškėja siekdama ištaisyti klaidą, atsakovui turėjo pateikti jos įsitikinimu, tikruosius ir teisingus keistinus duomenis bei juos pagrindžiančius dokumentus. Tačiau pareiškėja nei atsakovui, nei teismui, nenurodo kitų duomenų, į kuriuos turėtų būti ištaisytas minėtas netikslumas, t. y. pareiškėja nenurodo kiek procentų baigtumo namą įsigijo R. C., koks buvo namo baigtumas (kiek procentų pastatyta), kai R. C. jį įsigijo ir buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – Nebaigtas statyti namas bei nuosavybės teisės į jį. Taigi nenurodo, koks Nebaigto statyti namo baigtumo procentas turėjo būti įregistruotas. Pareiškėja ne tik nenurodė jos nuomone teisingų duomenų į kuriuos turėtų būti ištaisytas jos nurodomas netikslumas, bet ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.
Pažymėtina, kad nors pareiškėja tiek atsakovui, tiek skunde teismui formuluoja reikalavimą įpareigoti atsakovą ištaisyti minėtame NTR išraše 2.2 punkte įregistruotus duomenis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, keliamų reikalavimų turinį ir jos atstovės advokatės Vilmos Eigirdienės pasisakymus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad pareiškėja apskritai nesutinka su minėto išrašo 2.2 punkte nurodytais duomenimis apie Nebaigtą statyti namą, kurie įregistruoti 1992 m. lapkričio 10 d. kadastrinių matavimų bylos pagrindu bei siekia panaikinti 1992 m. gruodžio 30 d. NTR įrašą, kuriuo buvo įregistruotos R. C. nuosavybės teisės į 35 procentų Nebaigtą statyti namą. Taigi pareiškėja iš esmės ginčija daugiau nei prieš dešimt metų įrašytus Nebaigto statyti namo kadastro duomenis ir 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo įregistruotos R. C. nuosavybės teisės į žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esantį 35 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016). Taigi pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismui negalima apskųsti teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su sprendimais, kurie buvo priimti ar veiksmais, kurie buvo atlikti 1992 m., t. y. daugiau nei prieš dešimt metų, todėl pareiškėjos prašymas juos panaikinti (nepaisant keliamo reikalavimo formuluotės), negali būti tenkintinas.
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau sprendime išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tiek Teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė ištaisyti NTR įrašo Nr. 41/12985 2.2 punkte nurodytus duomenis apie Nebaigto statyti namo baigtumo procentus.
Pareiškėja taip pat nesutinka su skundžiamais sprendimais dėl to, kad atsakovas atsisakė ištaisyti NTR išrašo (NTR įrašas Nr. 41/12985) 10 punkto duomenis apie neteisingai nurodytą juridinį faktą, jog R. C. 2007 m. liepos 31 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus.
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 27 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (NTR įrašas Nr. 41/12985) (1 t., e. b. l. 58–59), kad 10 punkte „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ įrašų nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovė atsakovui kartu su 2018 m. balandžio 17 d. prašymu pateikė du NTR centrinio duomenų banko 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. spalio 18 d. išrašus (1 t., e. b. l. 63–66). Iš byloje esančio 2016 m. rugsėjo 28 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (NTR įrašas Nr. 41/12985), kad 10.1 punkte įrašyta kadastro žyma apie 2017 m. liepos 31 d. išduotą statybos leidimą Nr. 0834, nekilnojamajam daiktui žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statyti. Iš byloje esančio 2017 m. spalio 18 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (NTR įrašas Nr. 41/12985), kad 10 punkte „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ įrašų nėra. Taigi pareiškėjos atstovė, pateikdama atsakovui prašymą dėl klaidų ištaisymo NTR išrašo Nr. 41/12985 10 punkte nurodytų duomenų apie neteisingai nurodytą juridinį faktą, jog R. C. 2007 m. liepos 31 d. buvo išduotas statybos leidimas, žinojo, jog minėta NTR įrašo kadastro žyma buvo pašalinta. Tai patvirtina ir byloje esantis atsakovo 2017 m. spalio 19 d. atsakymas Nr. VILRA (12.5.26)-207 pareiškėjai R. C. (1 t., e. b. l. 62–64) bei prie jo pridėtas 2017 m. spalio 18 d. NTR centrinio duomenų banko išrašas (NTR išrašas Nr. 41/12985), kurio 10 punkte kadastro žymos nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, minėto nekilnojamojo daikto registro įrašo Nr. 41/12985 10 punkte buvusią techninę klaidą (per klaidą ne tame NRT įraše įregistruotą juridinį faktą) ištaisė, t. y. 2017 m. vasario 2 d. panaikino kadastro žymą apie 2007 m. liepos 31 d. V. S. išduotą statybos leidimą Nr. 0834. Taigi atsakovas pagrįstai atsisakė ištaisyti NTR įraše buvusią techninę klaidą, nes prašymo pateikimo metu tos klaidos jau nebuvo, t. y. ji anksčiau buvo ištaisyta.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2003 m. gegužės 9 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. išdavė statybos leidimą Nr. 143 (1 t., e. b. l. 70–71) vykdyti statybos darbus (statyti individualų gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime nurodo, kad NTR kadastro žyma apie R. C. išduotą statybos leidimą niekada nebuvo registruota, todėl pareiškėja negali prašyti ištaisyti duomenis, kurie niekada nebuvo įregistruoti. Be to, iš pareiškėjos atsakovui pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėja neprašė įrašyti naują juridinį faktą apie R. C. išduotą statybos leidimą, o prašė ištaisyti klaidą. Šiuo atveju atsakovui gali būti pateiktas prašymas NTR įraše Nr. 41/12985 įregistruoti naują juridinį faktą, kad 2003 m. gegužės 9 d. R. C. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 143. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisinį reglamentavimą, tokį prašymą gali pateikti ne visi suinteresuoti asmenys. Kadastro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija, išdavusi leidimą statinį statyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbus, per 14 kalendorinių dienų nuo išdavimo dienos perduoda pranešimą Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas padaro žymą nekilnojamojo turto kadastre. Pažymėtina, kad ši pareiga institucijoms, išdavusioms leidimą atsirado tik nuo 2004 m. sausio 1 d. galiojusios Kadastro įstatymo redakcijos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003 m. gegužės 9 d. dar neturėjo pareigos Kadastro tvarkytojui pranešti apie R. C. išduotą statybą leidžiantį dokumentą. NTRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovo argumentais ir daro išvadą, kad į Kadastro tvarkytoją su prašymu įregistruoti juridinį faktą turi teisę kreiptis suinteresuotas asmuo, t. y. tas asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas ir institucija, išdavusi leidimą. Be to, pastaroji turi ne tik teisę, bet ir pareigą (nuo 2004 m. sausio 1 d.).
Pareiškėja skunde nurodo, kad NTR įrašo Nr. 41/12985 10 punkte privalo būti nurodyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas negali atsakyti už kitų asmenų neveikimą, t. y. už tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. ar kiti iki jo buvę Nebaigto statyti namo savininkai nesikreipė į Kadastro tvarkytoją dėl juridinio fakto apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo.
Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad minėti skundžiami sprendimai atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – NTRĮ nuostatas, todėl sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei nėra pagrindo jų naikinti. Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė