(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,

institucijos, surašiusios protokolą, atstovui Jonui Osteriui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 172 straipsnio 1 dalį, 1731 straipsnio 1 daį, 173 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              K. P. nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. vasario 8 d. vykdė individualią veiką, teikė taksi pasaugas ir gavo pajamų, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo suteikinačio teisę vežti keleivius lengvaisias autmobiliais taksi, taip pažeidė Lietuvo Respubikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 3-768 „Dėl Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-80 „Dėl Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ 2 punktą.

Be to, K. P. veikloje naudojo mokesčių inspekcijoje nustatyta tvarka neįregistruotus taksometrus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-80 „Dėl Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ 9.2 punktą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. VA-20 „Dėl taksometro registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir jo dokumentų pildymo taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto reikalavimus.

Be to, K. P. pateikė taksometro Nr. 48302 kasos operacijų žurnalą, kuris pradėtas pildyti nuo 2015 m. spalio 15 d., jame įklijuotos tik pamainos ataskaitos, o mėnesių ataskaitų nėra, be to, taksometro korpuso Nr. 48321 žurnale įsegtos dienos ataskaitos iš taksometro Nr. 48321 ir taksometro Nr. 48302, taip K. P. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. VA-20 „Dėl taksometro registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir jo dokumentų pildymo taisyklių patvirtinimo“ 14, 20, 22 punktus.

Šiais veiksmais K. P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, 173 straipsnio 1 dalyje, 1731 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu K. P. parodė, kad dirbo taksistu pagal individualios veiklos pažymėjimą. Jis su UAB „Sostinė veža“ buvo sudaręs dispečerinės paslaugos teikimo sutartį. Iš viso dirbo su keturiais automobiliais. Taksi automobiliai priklausė ne jam. UAB „Sostinė veža“ jam davė automobilius su taksometrais. Leidimai vežti keleivius yra išduodami ne vairuotojui, o automobiliui. Leidimai vežti keleivius buvo išduoti „Vilnius veža“ vardu. Taksometrus gali registruoti tik jų savininkas, jam taksometrai nepriklausė. Byloje jo gautos pajamos nurodytos neteisingai, t. y. jis gavo mažiau pajamų. Nurodytas pajamas sudaro visų vairuotojų pajamos, kurie rašė ir klijavo pajamas. K. P. teigė, kad darbo sutarties dėl klientų vežimo nebuvo sudaręs, leidimo vežti klientus taksi automobiliu savo vardu neturėjo. Taksometrus savo vardu būtų registravęs, bet jie priklausė Šiaulių bankui ir UAB „Sostinė veža“, be to, ne vienas vairuotojas eksploatuoja tą patį automobilį. Jis nedarė mėnesių ataskaitų, kadangi taksi automobilyje nebuvo instaliuotos programos, kuria naudojant būtų galima atspausdinti minėtas ataskaitas. Jis pats vedė savo pajamų ir mokesčių žurnalą. Pažeidimus padarė ne iš piktos valios, supranta, kad už klaidas reikia mokėti.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. P. vykdė individualią veiklą, todėl jis prisiėmė visą riziką dėl savo vykdomos veiklos ir turėjo įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Už minėtus pažeidimus atsako vežėjas, kuris yra fizinis asmuo. Būtent toks K. P. ir buvo pažeidimų metu. Teisės aktai reikalauja pateikti mėnesio ataskaitas, tai jas K. P. ir privalėjo pateikti, jo pildomas pajamų ir mokesčių žurnalas nagrinėjamu atveju mėnesinių ataskaitų neatstoja. Pajamos iš tikrųjų galėjo būti nurodytos netiksliai, tačiau tai veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kadangi jos bet kokiu atveju nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos ribos.

Tyrimo metu K. P. nesutiko su operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytais motyvais ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu automobilius eksploatavo ir vykdė keleivių vežimo veiklą keletą vairuotojų, taksometro savo vardu registruoti negalėjo, nes jis nėra jo nuosavybė. K. P. dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, nuomoja taksi automobilį ir įrangą iš įmonės „Sostinė veža“. Remiantis dispečerinės pasaugų teikimo sutartimi gauna užsakymus ir vykdo juos pagal Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisykles. K. P. taip pat parodė, kad vykdo individualią taksi veiklą nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tinklalapyje „noriu darbo“ 2015 m. rugpjūčio mėnesį pamatė skelbimą, kad reikalingi taksi vairuotojai. Susitikimo metu jam buvo pasiūlyta išsinuomoti automobilį su taksometru, spausdintuvu, planšetiniu kompiuteriu ir su visa dokumentacija (spausdintuvo instrukcija, taksometro registracijos liudijimu, automobilio registracijos liudijimu, leidimu vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, taksometro patikros sertifikatu, transporto priemonės techninės apžiūros talonu, draudimo polisu). Taksometro kasos operacijų žurnalą įsigijo pats. Jam buvo duoti kontaktiniai porininkų telefonai. Su porininkais surašė darbo grafiką mėnesiui. Su automobiliu numatyta dirbti 3-4 asmenims. Rugsėjo mėnesio grafiką sudarė vienas iš porininkų. Tarpusavyje su porininkais susitarė, kad vienas kitam automobilį perduoda techniškai tvarkingą, švarų, su pilnu kuro baku ir pakrauta planšete. Šiuo metu dirba vienas automobiliu (duomenys neskelbtini). Automobilyje įrengtas taksometras Microtax-06. Asociacija „Taksi Vinius veža“ 2015 m. liepos 22 d. gavo leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Turi asociacijos „Taksi Vilnius veža“ nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. Per 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo 15 pamainų, buvo gauta pajamų grynais, pavedimu, talonais, 1127,33 Eur, iš jų patyrė išlaidų kurui, dispečerinių paslaugų pirkimui – 633,97 Eur. Per 2015 m. spalio mėnesį buvo 20 pamainų, gauta pajamų grynais, pavedimu ir talonais 1500,31 Eur. Taksometro mėnesio ataskaitos neklijavo į taksometro kasos apskaitos žurnalą dėl to, kad taksometras nespausdino mėnesio ataskaitos. Pajamų ir išlaidų žurnale fiksavo mėnesio pajamas ir išlaidas. Darbo santykiais nėra susaistytas, prašymo įstoti į asociaciją neteikė, Jungtinės veiklos sutarties nei su asociacija nei su kitomis organizacijomis neturi. Taksometro kasos aparato apskaitos žurnalas saugomas automobilyje (duomenys neskelbtini). Žurnalo pateikti neturi galimybės.  (b. l. 1, 3, 5, 6, 7)

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad K. P. darbo santykių neturi, vykdo individualią veiklą – teikia taksi paslaugas pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, išduotą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad K. P. nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. spalio 5 d. teikė taksi paslaugas automobiliu, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio leidimas vežti keleivius Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo suteiktas VŠĮ „Vilnius veža“, nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. panaikintas. Automobilyje įrengtas taksometras Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. įregistruotas VŠĮ „Vilnius veža“ vardu. Nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 17 d. taksi paslaugos buvo teikiamos automobiliu, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio leidimas vežti keleivius Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. liepos 22 d. suteiktas asociacijai „Taksi Vilnius veža“. Automobilyje įrengtas taksometras Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. įregistruotas VŠĮ „Vilnius veža“ vardu, nuo 2015 m. gruodžio 2 d. išregistruotas. Nuo 2015 spalio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. taksi paslaugos buvo teikiamos automobiliu, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio leidimas vežti keleivius Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. liepos 22 d. suteiktas asociacijai „Taksi Vilnius veža“. Automobilyje įrengtas taksometras Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. spalio 7 d. įregistruotas VŠĮ „Vilnius veža“ vardu, nuo 2014 m. spalio 7 d. išregistruotas. Nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki patikrinimo taksi paslaugos buvo teikiamos automobiliu, v. n (duomenys neskelbtini), kurio leidimas vežti keleivius Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. liepos 17 d. suteiktas VŠĮ „Vilnius veža“, nuo 2014 m. liepos 17 d. panaikintas. Automobilyje įrengtas taksometras Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. įregistruotas VŠĮ „Vilnius veža“ vardu, nuo 2015 m. gruodžio 2 d. išregistruotas. Taip pat nustatyta, kad K. P. turi asociacijos „Taksi Vilnius veža“ nario pažymėjimą, išduotą 2015 m. rugpjūčio 28 d., tačiau K. P. pats paaiškino, kad prašymo priimti į asociaciją nariu neteikė, jungtinės veikos sutarties nei su asociacija, nei su kitomis organizacijomis nesudarė. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad K. P. nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. vasario 8 d. vykdė individualią veiką, teikė taksi pasaugas, gavo pajamų, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo suteikiančio teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Veikloje naudojo mokesčių inspekcijoje nustatyta tvarka neįregistruotą taksometrą. K. P. pateikė taksometro Nr. (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalą, kuris pradėtas pildyti nuo 2015 m. spalio 15 d., jame įklijuotos tik pamainos ataskaitos, o mėnesių ataskaitų nėra, be to, taksometro korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) žurnale įsegtos dienos ataskaitos iš taksometro Nr. (duomenys neskelbtini) ir taksometro Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. paaiškino, kad nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. spalio 17 d. taksometro  dienos ataskaitas rinko, bet neklijavo į žurnalą, nes dirbo su kitais automobiliais (v. n. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), taksometro operacijos žurnalų negali pateikti, nes neturi. Pagal taksometro kasos operacijų žurnalą nustatyta, kad K. P. vykdydamas individualią taksi veiką nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d., nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. gavo pajamų. Remiantis taksometro kasos operacijų žurnalo duomenimis nustatyta, kad K. P. kaip pajamas priskiria tiek grynais gautus pinigus, tiek iš sutartinių klientų ir banko pavedimus. Iš dispečerinės paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir jos priedo, sudaryto tarp K. P. ir UAB „Sostinė veža“ matyti, kad K. P. nuomoja automobilį ir įrangą už 605 Eur per mėnesį, o UAB „Sostinė veža“ aprūpina nuomininką K. P. visais reikalingais dokumentais ir įranga. (b. l. 2-3)

Iš faktų fiksavimo pažymos matyti, kad 2015 m. lapkričio 25 d. 15.05 val. buvo atliktas taksi automobilio VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Šiaulių banko lizingas“, kaip naudotojas nurodytas VŠĮ „Vilnius veža“ operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu buvo atliktas kontrolinis vežimas. K. P. pateikė individualios veiklos pažymėjimą, išduotą 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi 2015 m. liepos 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Touran (duomenys neskelbtini). Taksi automobilyje naudojamas taksometras Microtox – 06 Hale, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas taksometro registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto registracijos liudijimo matyti, kad taksometrui apžiūra atlikta 2015 m. birželio 11 d. Taksometro kasos operacijų žurnalas patikrinimui nepateiktas, nes vairuotojas vietoje neturi. Taksi automobilyje tarifai nurodyti ne K. P. vardu, o „Vinius veža“ matomoje vietoje. (b. l. 4)

Iš T. D. paaiškinimo matyti, kad asociacija „Taksi Vilnius veža“ nuo kovo 3 d. pradėjo vykdyti keleivių vežimo veiką. Asociacija gaudavo pajamas už keleivių vežimą, kurie atsiskaitydavo kortele ir vairuotojų, kurie mokėdavo už dispečerinės paslaugas. Savo veiklai vykdyti buvo išimti leidimai taksi keleiviams vežti pagal sutartis su UAB „Sostinė veža“ ir Šiaulių banko sutikimu, nuo liepos pradžios buvo išimti 34 leidimai. Kai kurie leidimai panaikinti ir tam tikriems automobiliams leidimai išduoti UAB „Sostinė veža“. Asociacijos vardu nebuvo įregistruota nė vieno taksometro. Su individualią veiklą vykdančiais asmenimis buvo sudarytos dispečerinės teikimo sutartys. Su individualią veiklą vykdančiais vairuotojais nebuvo sudarytos asociacijos nario sutartys, jiems buvo išduoti asociacijos nario pažymėjimai. Individualią veiklą vykdantys asmenys nerašė prašymų įstoti į asociaciją. Jungtinės veiklos vykdytojo pažymėjime minima darbo sutartis, data ir numeris. Iš tikrųjų minėtame pažymėjime yra nurodyta data, kuomet buvo sudaryta sutartis tarp individo ir UAB „Sostinė veža“ dėl dispečerinės paslaugų teikimo. Jungtinės veiklos sutartys buvo sudarytos tik tais atvejais, kai buvo tariamasi dėl leidimo taksi keleiviams vežti su Vilniaus miesto savivaldybe. Iš viso yra sudaryta apie penkias jungtinės veiklos sutartis. Su UAB „Sostinė veža“ yra sudarytos dvi automobilių subnuomos sutartys ir turto nuomos sutartis. Pagal sutarties sąlygas UAB „Sostinė veža“ gauna leidimus taksi keleiviams vežti, o asociacija gaus pajamas 1120 Eur iki gegužės 22 d.  (b. l. 8-9)

Iš T. K. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. gegužės mėnesį buvo sudaryta sutartis UAB „Sostinė veža“ vardu su Šiaulių banko lizingu dėl 40 automobilių su taksometrais, plafonais, spausdintuvais, identifikaciniais raktais ir kt. turto lizingo. Buvo parašytas nurodymas VšĮ „Vilnius veža“ direktoriui dėl automobilių grąžinimo. Šiaulių banko lizingas parašė T. K. įgaliojimą atsiimti automobilius ir pristatyti juos į Vaduvos g. Po kelių dienų Šiaulių banko lizingas davė UAB „Sostinė veža“ sutikimą atsiimti automobilius. Dėl lėšų trūkumo, dokumentų trūkumo automobiliai dar neįregistruoti UAB „Sostinė veža“ vardu. Ieškant darbuotojų buvo paduoti skelbimai. UAB „Sostinė veža“ griežtai nereikalavo taksi vairuotojų pateikti individualios veiklos vykdymą patvirtinančių dokumentų. Su vairuotojais buvo sudaromos dispečerinės paslaugų sutartys, kuriose buvo numatyta, kad UAB „Sostinė veža“ suteikia galimybę naudotis turtu (taksometrais, plafonais, spausdintuvais, identifikaciniais raktais ir kt.), už suteiktas paslaugas nuo spalio 1 d. buvo numatytas 605 Eur mokestis per mėnesį, iki spalio 1 d. sąlygos buvo taikomos individualiai, priklausė nuo turto (automobilio, taksometro ir kt.), naudotojų skaičiaus. Vairuotojai buvo apmokami dirbti su taksometrais. Visuose automobiliuose įrengti Microtax taksometrai su spausdintuvais. Su vairuotojais nebuvo sudaromos jungtinės veiklos sutartys. Atsiskaitymas už paslaugas buvo numatytas dispečerinės sutarties priede. Buvo sutarta, jog UAB „Sotinė veža“ verslo klientus (su kuriais buvo sudarytos sutartys) taksi vairuotojai veža pagal talonėlius, kurios pateikia klientas. Nuvežęs klientą į kelionės tikslą, vairuotojas atspausdindavo čekį, kurį prisegdavo prie talonėlio ir jį aprašydavo. Pagal dispečerinės sutarties sąlygas taksi vairuotojas kiekvieną savaitę turėdavo atvežti tokius talonus vadybininkui. Pajamos, gautos už sutartinių klientų vežimą, laikomos UAB „Sostinė veža“ pajamomis. Pagal šiuos talonėlius mėnesio pabaigoje UAB „Sostinė veža“ išrašo sąskaitas faktūras sutartiniams klientams. Tokia pati procedūra būna, kai klientas atsiskaito per banką, t. y. per banką gautos pajamas laikomos UAB „Sostinė veža“ pajamomis. Kai su taksi vairuotojais yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, buvo laikoma, kad tai yra individualią veiklą vykdančio asmens pajamos. Kasos operacijų žurnalai buvo perimti iš VŠĮ „Vilnius veža“ kartu su turtu. UAB „Sostinė veža“ taksometrų kasos operacijų žurnalų vairuotojams neparūpina, vairuotojas pildo iš VŠĮ „Vilnius veža“ perimtą žurnalą. Į žurnalą klijuojamos pamainos ataskaitos, kuriose atsispindi vairuotojas, suteikęs paslaugą, pinigų kiekis ir atsiskaitymo būdas. Apie 30 taksometrų, registruotų VŠĮ „Vilnius veža“ vardu, bet naudojamų UAB „Sostinė veža“ veikloje šiuo metu perregistruojami UAB „Sostinė veža“ vardu. UAB „Sostinė veža“ šiuo metu naudoja apie 10 taksometrų, registruotų asociacijos „Amber Taxi Association“ vardu. Dėl to, kad minėta asociacija taksometrų neišregistruoja, taksometrai neperregistruojami UAB „Sotinė veža“ vardu. Visi turimi UAB „Sostinė veža“ automobiliai turi leidimus. Leidimai įforminti asociacijos „Taksi veža“ vardu. UAB „Sostinė veža“ turi su asociaija „Taksi Vinius veža“ bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią numatyta, kad vairuotojai, su kuriais sudarytos dispečerinės veiklos sutartys turi būti asociacijos „Taksi Vilnius veža” nariais tam, kad jie galėtų naudotis tais leidimais. (b. l. 10-11)

Iš UAB „Sostinė veža“ direktoriaus paaiškinimo matyti, kad sąvoką automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini), perduodamas kartu su įranga, reikia suprasti, kaip automobilio perdavimą su taksometro skaitliuku, planšetiniu kompiuteriu, Iphone 5c telefonu su SIM kortele, telefonu pakrovėju, kortelių skaitytuvu su telemetrijos kortele, kortelių skaitytuvo pakrovėju. (b. l. 23)

Iš nario pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. P. nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. yra asociacijos „Taksi Vilnius veža“ narys. (b. l. 18)

Iš asociacijos „Taksi Vilnius veža“ direktoriaus paaiškinimo matyti, kad jungtinės veiklos sutartys buvo sudarytos tarp 8 vairuotojų ir asociacijos. Tarp minėtų vairuotojų K. P. nėra. (b. l. 12)

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad leidimas vežti lengvuoju automobiliu taksi VW Touran, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 22 d. išduotas asociacijai „Taksi Vilnius veža“. (b. l. 14)

Iš bylos medžiagos matyti, kad leidimas vežti lengvuoju automobiliu taksi VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo išduotas VšĮ „Vilnius veža“, 2014 m. rugsėjo 9 d. leidimas buvo panaikintas. Leidimas vežti lengvuoju automobiliu taksi VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015 m. liepos 22 d. asociacijai „Taksi Vinius veža“. Leidimas vežti lengvuoju automobiliu VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas VšĮ „Vilnius veža“. (b. l. 21, 22)

Iš patikros sertifikato matyti, kad taksometras Micortax – 06 Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 11 d. išduotas UAB „Sostinė veža” vardu. (b. l. 16)

Iš taksometro Nr. (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalo matyti, kad jis pradėtas pildyti nuo 2015 m. spalio 15 d., jame įklijuotos tik pamainos ataskaitos, o mėnesių ataskaitų nėra, be to, žurnale įsegtos ir dienos ataskaitos iš taksometro Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 24-35)

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. Minėto straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 punktą keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 punkte numatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m.gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktas numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse vežėjas yra apibrėžiamas kaip įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje. Minimame Reglamente kaip įmonė gali būti ir fizinis asmuo, kuris siekia ar nesiekia pelno.

Faktų fiksavimo pažymoje užfiksuota, kad buvo atliktas kontrolinis važiavimas su taksi automobiliu, kurį vairavo K. P.. K. P. pateikė tik individualios veiklos pažymėjimą. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad K. P. teikė taksi paslaugas nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. vasario 8 d., gavo pajamas, jis neturėjo savivaldybės išduoto leidimo vežti keleivius taksi automobiliais. Minėti leidimai buvo išduoti asociacijai „Taksi Vilnius veža“ ir VšĮ „Vilnius veža“. Byloje nekyla abejonių, kad K. P. vertėsi taksi veikla. K. P. gaudavo užsakymus iš dispečerės, juos vykdydavo, gaudavo už tai pajamas. Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. teismo posėdyje parodė, kad teikė taksi paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą, su UAB „Sostinė veža“ buvo sudaręs dispečerinės paslaugos teikimo sutartį. Leidimo vežti keleivius neturėjo, jis priklausė „Vilnius veža“. Tyrimo metu K. P. papildomai nurodė, kad jis darbo santykių su anksčiau minėtomis organizacijomis neturėjo, nebuvo pasirašęs ir jokių jungtinės veiklos sutarčių. Veždamas klientus gaudavo pajamas – grynais ir pavedimu. Tai, kad už vykdomą taksi veiklą K. P. gavo pajams patvirtina ir taksometro Nr. (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalas. Asociacijos „Taksi Vilnius veža“ vadovas patvirtino, kad su K. P. nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. UAB „Sostinė veža“ direktorius paaiškino, kad su taksi vairuotojais nebuvo sudaromos jungtinės veiklos sutartys, jie dirbdavo pagal individualios veiklos pažymėjimus, jiems buvo suteikiamas automobilis su įranga.

Taigi teismas atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad K. P. neturėdamas leidimo, kai jis yra privalomas, sistemingai vertėsi keleivių vežimu taksi automobiliais ir už tai gavo pajamas, t. y. yra visiškai įrodyta, kad K. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnyje 1 dalyje.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. VA-20 „Dėl taksometro registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir jo dokumentų pildymo taisyklių patvirtinimo“ 13 punktą draudžiama naudoti taksometrą be taksometro kasos operacijų žurnalo, taip pat kol taksometras apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neįregistruotas ar neperregistruotas (pasikeitus taksometro savininkui ar naudotojui). Pagal to paties įsakymo 14 punktą kiekvienam taksometrui turi būti pildomas atskiras taksometro kasos operacijų žurnalas, kuriame turi būti užregistruotos visos pajamos, gautos per taksi darbo dieną. Pagal minėto įsakymo 20 punktą taksi vairuotojas darbo metu privalo turėti taksometro kasos operacijų žurnalą, pagal 22 punktą taksometro kasos operacijų žurnale turi būti pateikiamos mėnesio ataskaitos.

Patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad taksi automobiliuose, kuriais naudojosi K. P., taksometrai buvo registruoti VšĮ „Vilnius veža“ vardu. Iš faktų fiksavimo pažymos matyti, kad atlikus kontrolinį važiavimą su taksi automobiliu, v. n. (duomenys neskelbtini), K. P. nepateikė taksometro kasos operacijos žurnalo. UAB „Sostinė veža“ direktorius patvirtino, kad jų naudojamuose taksi automobiliuose taksometrai yra registruoti VšĮ „Vilnius veža“ vardu, jų vardu arba „Amber Taxi Association“ vardu. Iš taksometro Nr. (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalo matyti, kad jame įklijuotos tik pamainos ataskaitos, mėnesio ataskaitų nėra, be to, jame įklijuotos ir kito taksometro (Nr. (duomenys neskelbtini)) dienos ataskaitos. Analogiškai yra užfiksuota operatyvaus patikrinimo pažymoje. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad taksometrų neregistravo, nes jie nėra jo nuosavybė, be to, automobilius eksploatavo ne vienas vairuotojas, o mėnesių ataskaitų nepildė, nes taksometro programa neturėjo tokios funkcijos, tačiau pildė savo pajamų ir mokesčių žurnalą. Vis tik teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės įrodo, kad K. P. nesilaikė anksčiau minėto įsakymo reikalavimų. K. P. teiginiai, kodėl jis neregistravo taksometrų ir nepildė mėnesių ataskaitų, nešalina jo atsakomybės, kadangi K. P. privalėjo įvykdyti įsakyme nurodytus reikalavimus norėdamas vykdyti taksi veiklą.

Taigi teismas konstatuoja, kad K. P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, 1731 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

K. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad yra viena K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, K. P. pareigūnams netrukdė atlikti jo vykdomos veiklos patikrinimo, su jais iš esmės bendradarbiavo, administracine tvarka už nurodytus pažeidimus baudžiamas pirmą kartą, po patikrinimo sustabdė savo kaip taksi vairuotojo veiklą, nėra duomenų, kad K. P. savo veiksmais būtų bandęs nuslėpti mokesčius.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog K. P. baudžiant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnio 1 dalį ir taikant minimalią nuobaudą, ji nebūtų proporcinga padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą K. P. skirtina mažesnė nuobauda – bauda nei numatyta minėto straipsnio sankcijose. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ir neteisėtai vykdant veiklą gautų pajamų konfiskacija, tačiau teismas atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, K. P. asmenybę, konstatuoja, jog taikyti pajamų konfiskaciją būtų neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos 172 straipsnio 1 dalyje ir 1731 straipsnio 1 dalyje, skiriamos baudos, kurių dydžiai nustatomi šių normų sankcijose numatytose ribose. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301, 33 straipsniu, 172 straipsnio 1 dalimi, 1731 straipsnio 1 dalimi, 173 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r ė:

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, 1731 straipsnio 1 dalyje, 173 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

1. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172  straipsnio 1 dalyje, 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą;
2. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1731 straipsnio 1 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
3. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, 160 Eur (vieno šimto šiašiadešimties eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16055258905.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                  Ugnius Trumpulis