Baudžiamoji byla Nr. 1- 62-718/2014

Proceso Nr.1- 30-9-00734-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija  1.1.18.11; 2.10.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                         

2014 m. sausio 2 d.

Klaipėda

          Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu  ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. G.,   asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvė, LR pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.                    

              D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, lietuvis,  LR piilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą,  dirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas,  kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.                                                                                                                                                      

n u s t a t ė :

Kaltinamoji D. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste (veiklą vykdžiusios Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini)) direktore, vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio pagrindu „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, užregistravo, pasirašytas tarp UAB „R. G.“ ir  Ž. J. sąskaitas faktūras:  2011-07-15 sąskaitą – faktūrą Serija JS Nr. 1107, 7500,00 Lt sumai ir 2011-07-29 sąskaitą – faktūrą Serija JS Nr. 1107/1, 500,00 LT sumai, tačiau neturėdama šias išlaidas pateisinančių dokumentų, įtraukė jas į sudarytą avanso apyskaitą Nr. 2011/07 ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d., kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31, negalima iš dalies nustatyti UAB „R. G.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis D. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio pagrindu „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d., kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, pateikė įmonės buhalterei L. S., pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. J. sąskaitas faktūras, tai yra: 2011-03-01 sąskaita – faktūra Serija JS Nr. 1103, 30.000,00 Lt sumai, 2011-05-20 sąskaita – faktūra Serija JS Nr. 1105, 27.000,00 Lt sumai,  2011-06-30 sąskaita – faktūra  Serija JS Nr. 1106, 34.000,00  Lt sumai, kuri nesuvokusi D. G. nusikalstamų veiksmų, įtraukė į įmonės apskaitą  nesant išlaidas pateisinančių dokumentų. Dėl šių nustatytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

Kaltinamoji D. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad negali nurodyti visų aplinkybių, kadangi neturi įmonės dokumentų ir neatsakys nuo kada ir būtent kokius, Ž. J. atliko darbus, tačiau tai buvo atliekami gerbūvio darbai, žemės paruošiamieji darbai. Kiek prisimena D. G., Ž. J. darbus atliko Klaipėdos rajone ir Vilkyškių sen. Su Ž. J. buvo sutarta suma,  8000 litų už atliktus darbus, jis dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, o dėl sutarties sudarymo su Ž. J., atsakyti negali, nes neprisimena ar tokia buvo. Po darbų atlikimo su Ž. J. buvo sutarta atsiskaityti, taip ir buvo padaryta, Ž. J. atliko numatytus darbus, kurie buvo sutarti tik žodžiu, ir D. G. jam sumokėjo grynais sutartą pinigų sumą, dalimis, po Ž. J. pateiktų sąskaitų, kaip ir nurodyta įtarime, tai yra 2011-07-15 sąskaita-faktūra serija JS Nr. 1107 7500 litų sumai ir 2011-07-29 sąskaita – faktūra serija JS Nr. 1107/1, 500 litų sumai. Ž. J. D. G. pateikė sąskaitą faktūrą pagal nurodytas sumas, todėl mano, kad pagal galiojančius įstatymus nereikia išrašyti jokio kvito, galioja pateikta sąskaita-faktūra, kad sandoris įvyko ir su Ž. J. buvo atsiskaityta. D. G. nori paminėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pati, buhalterės įmonė neturėjo. Buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros, 8000 litų sumai (b.t. 2, b.l. 146, 147-148). Papildomoje apklausoje D. G. parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta, dėl žinių stokos, tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir skubėjimo padarė pranešime apie įtarime nurodytus buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus. Labai gailisi, prašo bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b.t. 2, b.l. 149).

Kaltinamasis D. G. neprisipažino kaltu ir parodė, kad tikslios datos ir laiko, kada pradėjo dirbti Ž. J., pasakyti negali. Ar buvo sudaryta sutartis su juo, nepamena, paprastai sutartys būdavo sudaromos. Su Ž. J. buvo sutarti tokie darbai - grunto išvežimas, žemės išlyginimas, žolės pasėjimas ir pan., tai priklausė nuo turimo objekto. Ž. J. darbus atliko Klaipėdos rajone, bet D. G., negali nurodyti tiksliai kur, kadangi buvo daug objektų, kuriuose dirbo Ž. J.. Su Ž. J. buvo sutarta suma atskirai už kiekvieną objektą, kai buvo atlikti darbai, sumokėdavo pinigus, jokių avansų ar tarpinių mokėjimų nebūdavo. Pinigus sumokėjo Ž. J. grynais, pas save namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal patvirtinantį dokumentą, tai yra pagal pateiktą Ž. J. sąskaitą faktūrą, jis D. G. pateikdavo sąskaitą faktūrą, kurią pats atspausdindavo savo kompiuteriu, kadangi jis neturėjo, tai pas D. G. buvo jo duomenys, ir būdami kartu pasirašydavo sąskaitą faktūrą, sumokėdavo pinigus ir kalbėdavosi apie sekančius darbus ir objektus. Pagal jam, D. G., pareikštą pranešimą apie įtarimą, tai pagal nurodytos sąskaitas faktūras JS Nr.1103 – 30.000 Lt sumai, sąskaita faktūra JS Nr. 1105 – 27.000 Lt sumai, sąskaita faktūra serija JS Nr. 1106 – 34.000 Lt sumai, D. G. Ž. J. sumokėjo visus pinigus, kaip ir minėjo, tik dalimis už atliktus darbus. O kadangi įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhaltere L. S. ir ji geriau žinojo kokius reikia suvesti dokumentus, o kokių nereikia, tai D. G. nepagalvojo, kad Ž. J. pateikta sąskaita faktūra gali būti nepatvirtinantis dokumentas apie atsiskaitymą. Jis, D. G., mano, kad neturėjo nieko daugiau išrašyti, tik pateikti buhalterei minėtas sąskaitas faktūras, kad ji apskaitytų buhalterijoje (b.t.2, b.l. 128, 129-130).

Kaltinamųjų   kaltė padarius nusikaltimus, numatytus  Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.,   patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

2013-06-19  specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-277 konstatuota, kad ištyrus dokumentų apžiūrai pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitas nustatyta, kad į laikotarpio nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31 avanso apyskaitą Nr.2011/07 sudarytą darbuotojos D. G. vardu 2011-07-15  dienos įrašu yra įtrauktas 8000 Lt apmokėjimas Ž. J. individualios veiklos už atliktus gerbūvio darbus pagal  JS 1107 m.d.Nr.JS 1107. Avanso apyskaitoje suma 8000 Lt perbraukta ir taisyta į 7500 Lt.  Nors avanso apyskaitoje suma 8000 Lt  perbraukta, ir taisyta į 7500 Lt, tačiau tyrimo metu  perskaičiavus  D. G. avanso apyskaitos išlaidas, 2011 m. liepos mėnesio išlaidos  24264,56 Lt taisyta suma nebuvo sumažintos, t.y. į D. G. avanso apyskaitą Nr. 2011/07  buvo įtraukta 8000 Lt išlaidų, nors  pinigų sumokėjimo faktą pateisinančių dokumentų tyrimui nebuvo pateikta ( 5 priedas ). Nesant išlaidas pateisinančių dokumentų (Ž. J. pinigų priėmimo kvito ar kasos pajamų orderio), apžiūros metu negalima nustatyti D. G. išduotų 8000 Lt panaudojimo bei nustatyti ar avanso apyskaitoje įrašyti teisingi duomenys. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesilaikyta  Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574  12  str. 1 d., kurioje nurodyta, kad  „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“., Dėl šio pažeidimo iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ištyrus pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)„ avanso apyskaitas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-05-31 į atskaitingo darbuotojo D. G. avanso apyskaitas buvo įtraukta 91 000 Lt išlaidų, kurios nebuvo pagrįstos pinigų sumokėjimo dokumentais (9 priedas), iš jų :

          -2011-03-01 į D. G. avanso apyskaitą Nr. 2011/03 sudarytą už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-03-31 įtraukta Ž. J. individualios veiklos sąskaita faktūra serija JS Nr. 1103  30 000 Lt;

          - 2011-05-20 į D. G. avanso apyskaitą Nr. 2011/05 sudarytą už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2011-05-31 įtraukta  Ž. J. individualios veiklos sąskaita faktūra serija JS Nr. 1105  27000 Lt ir sąskaita faktūra  serija JS Nr. 1106 34000 Lt. Avanso apyskaitos Nr. 2011/03 ir Nr. 2011-05 patvirtintos buhalterio parašais.

             Nesant išlaidas pateisinančių dokumentų (Ž. J. kasos pajamų orderio kvitų ar grynųjų pinigų priėmimo kvitų) dokumentų apžiūros metu negalima nustatyti D. G. išduotų 91 000 Lt panaudojimo bei nustatyti ar avanso apyskaitoje įrašyti teisingi duomenys. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesilaikyta  Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574  12  str. 1 d., kurioje nurodyta, kad  „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Dėl šio pažeidimo iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2011-03-01 iki 2011-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl šių nustatytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b.t. 2, b.l. 5-11).

L. Ž. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne vienas, kiek prisimena, dar buvo apie 4 ar 6 darbuotojai, kurie taip pat atliko įvairius statybos darbus. Anketinių duomenų nežino ir negali pateikti, paliudyti jie galėtų, tačiau nežino kaip juos surasti.  Ž. J. iš valstybės mokesčių inspekcijos gavo pranešimą iš kurio matosi, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam tariamai sumokėjo 8.000 litų, tačiau su šia bendrove, Ž. J. nei pasirašęs, nei nepasirašęs jokių sutarčių, nei jiems dirbo, nei ką apie juos žino, pirmą kartą girdi ir visiškai nesupranta. Be to, iš  to paties VMI pranešimo, Ž. J. mato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam tariamai sumokėjo 91.000 litų, tačiau šių pinigų tikrai nėra gavęs. Po tokio pranešimo gavimo, Ž. J. pagalvojo, kad tai įsivėlusi klaida ir pasitaręs su advokatu, raštu kreipėsi į D. G.,  nurodydamas, kad galimai yra įsivėlusi klaida ir ją reikia ištaisyti, bei kad pateiktų patikslintą deklaraciją ir anuliuotų, kad jam yra pervestos šitokios pinigų sumos. Taip pat su D. G. buvo bendrauta ir telefonu, tačiau jis atsakė, kad yra išvykęs iš Lietuvos, bet iš savo brolio sužinojo, kuris pas jį dirba, D. G. yra Lietuvoje ir Ž. J. paprasčiausiai meluoja. Po kiek laiko vėl buvo su juo susisiekta ir pažadėjo anuliuoti deklaraciją, tačiau tai eiliniai pažadai, ir jis nieko nesiruošė daryti. Ž. J. raštu kreipėsi į VMI ir pranešime išdėstė susidariusią situaciją, tačiau atsakymo negavo, o raštą buvo išsiuntęs paštu 2012-10-01. Todėl Ž. J. prašo padėti, nes mano, kad D. G. yra suklastojęs jo parašus ir neteisėtai juos panaudojo VMI (b.t. 1, b.l. 94-96).

Liudytoja L. S. parodė, kad nuo 2011-03-15 iki 2012-01-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr.buhalterės pareigose, įmonės veikla buvo sodybų apželdinimas ir dar kažkas susiję su baseinų įrengimais. Visą įmonės buhalteriją tvarkė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. L. S. G. atveždavo buhalterijos dokumentus ir ji juos tvarkydavo, tai būdavo ir kas mėnesį ir į mėnesį kelis kartus, kaip jiems pavykdavo atvykti pas L. S.. Tvarkė būtent tokius įmonės dokumentus: darbo užmokesčio apskaitą, pirkimo dokumentus, PVM sąskaitų faktūrų ji niekada neišrašydavo, tai arba D. G. arba D. G. išrašydavo ir jai pateikdavo, visas ūkines operacijas atlikdavo įmonės direktorius D. G., o L. S. tik atveždavo suvesti duomenis pagal jų pateiktus dokumentus ir kokius jai atveždavo, tokius ji ir suvesdavo. Kiek L. S. prisimena, tai kai jai pateikdavo D. G. ar D. G. sąskaitas faktūras, kurios buvo pasirašytos Ž. J., kaip L. S. parodė tyrėja pagal sąskaitas faktūras, tai ji jas įtraukdavo į avansinę apyskaitą, kadangi direktorius D. G. liepdavo be jokių kitų dokumentų tik pagal jo pateiktą sąskaitą faktūrą, kadangi jis nurodydavo, kad Ž. J. dirba pagal individualios veiklos patentą, tai užtenka tik  sąskaitos faktūros ir nebereikia papildomai priėmimo kvitų, tai L. S. taip ir padarė, tačiau būtent kokias sąskaitas įtraukė į avansinę apyskaitą atsakyti negali, nes neprisimena (b.t.1, b.l. 100-101).  

2013-12-17 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-2-00038-12 dėl D. G. ir D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., atskirtas  tyrimas į atskirą tyrimą Nr. 30-9-00734-13.

          Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kompiuteris, kurie buvo išimti 2012-11-27 kratos metu iš D.D. G., saugomi prie ikiteisminio tyrimo Nr. 68-2-00038-12 medžiagos Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje.

D. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., nes ji aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

D. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., nes jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl nustatytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

Prokurorės siūlymas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas, kaltinamieji tam neprieštarauja. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji D. G. anksčiau neteista, kaltinamasis D. G. anksčiau neteistas, abu kaltinamieji dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus ( BK 11 str., 16 str. 4d.), kaltinamiesiems gali būti skiriamos sankcijoje numatytos baudos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. skirtina sankcijos vidurkio nesiekianti 8 MGL dydžio  bauda. D. G. skirtina sankcijos vidurkio nesiekianti 15 MGL dydžio  bauda.

Toks baudų dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Baudų sumokėjimo terminas nustatytinas 2 mėnesiai (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str.2 d.). 

D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas

n u s p r e n d ž i a  :

D. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti  8 MGL dydžio (1040 litų ) baudą.

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1d. ir paskirti  15 MGL dydžio (1950 litų ) baudą.

Nustatyti, kad D. G. ir D. G. paskirtos baudos savanoriškai turi būti sumokėtos per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. G. ir D. G., kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                      Laimutė Venckuvienė