Pranešėjas Bronius Valius
Civilinė byla Nr. 2S-509-125/2011
Teisėjas Vaclovas Paulikas
(Proceso Nr. 2-06-3-14352-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
125.11.11;
122.1
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. vasario 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos
Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės
„Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio
18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės
„Minibank“ pareiškimą skolininkui R. V. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
kreditorė kreipėsi
su pareiškimu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 744 Lt skolos, 580,32 Lt
delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo
teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininko R. V.. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė
nurodė, kad 2010-04-21 skolininkui buvo suteikta 600 Lt paskola, paskolos
mokestis sudarė 144 Lt, paskolą skolininkas turėjo grąžinti iki 2010-05-21. 2010-10-20
paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2010-07-21. Kreipdamasi į teismą
kreditorė nurodė, jog už naudojimąsi kreditorės lėšomis nuo negrąžintos pinigų
sumos už kiekvieną dieną skaičiuotini 1,3 proc. dydžio delspinigiai, todėl už 60
d. prašė priteisti 580,32 Lt delspinigių.
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2010-10-28 nutartimi konstatavo, jog kreditorės reikalavimai
negali būti tenkinami visiškai, kadangi 1,3 proc. dydžio delspinigiai turi būti
vertinami kaip neprotingai dideli, neatitinkantys šalių (kredito davėjo ir
vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo reikalavimų ir atsižvelgęs į tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose
nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus
pareiškimą iš dalies, taip pat nėra numatytas trūkumų šalinimo institutas, teismas
kreditorės pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą. Be to, teismas
pažymėjo, kad kreditorės pareiškimas neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės
teismui, kadangi skolininko gyvenamoji vieta yra Mažeikiuose, o iš vartojimo
sutarties kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal silpnesniosios sutarties
šalies buveinės vietą. Nutartyje teismas išaiškino, jog nutartis neužkerta
kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą
arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles bei nurodė, jog
teismo nutartis neskundžiama.
Nesutikdama su
2010-10-28 teismo nutartimi kreditorė pateikė atskirąjį skundą ir nurodė, jog
teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Klaipėdos
miesto apylinkės teismui, kadangi šalys paskolos sutartyje susitarė, kad ginčai
bus sprendžiami Klaipėdos miesto apylinkės teisme, tokiu būdu šalys tarpusavio
susitarimu pakeitė teritorinį bylos teismingumą. Taip pat kreditorė pažymėjo,
jog teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama, nes apeliacinės
instancijos teismas analogiškoje byloje tokią teismo nutartį panaikino ir perdavė
pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2010-11-18 nutartimi konstatavo, jog civilinio proceso
kodekse nėra numatyta galimybė kreditoriui atskiruoju skundu skųsti teismo
nutartį atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo, todėl atskirąjį
skundą dėl 2010-10-28 teismo nutarties atsisakė priimti ir grąžino padavusiam
asmeniui.
Atskiruoju
skundu kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-18 nutartį
panaikinti ir įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo
Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas pareiškimo priėmimo
stadijoje konstatavęs, kad byla Klaipėdos miesto apylinkės teismui neteisminga,
netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pažeidė jos teisę kreiptis
į teismą, kadangi šalys paskolos sutartimi sutarė, jog šalys ginčus spręs
Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Apeliantė teigia, kad teismas, nurodydamas,
jog teismo nutartis neskundžiama, nepagrįstai užkirto apskundimo teisę ir
pažymi, kad analogiškoje byloje apeliacinės instancijos teismas tenkino
atskirąjį skundą ir panaikino nutartį, kuria buvo atsisakytas priimti
pareiškimas dėl teismo išdavimo kaip neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės
teismui.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Bylos duomenis
nustatyta, jog kreditorė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama
išduoti teismo įsakymą dėl 744 Lt skolos, 580,32 Lt delspinigių ir 5 proc.
metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki
teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininko R. V..
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą kaip aiškiai
nepagrįstą, kartu pažymėjo, jog pareiškimas pateiktas pažeidžiant teismingumo
taisykles, bei nurodė, jog nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra
neskundžiama. Kreditorė, nesutikdama su teismo nutartimi atsisakyti priimti
pareiškimą, pateikė atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas,
konstatavęs, jog nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo
išdavimo yra neskundžiama, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino
padavusiam asmeniui. Kreditorė pateikė atskirąjį skundą motyvuodama tuo, jog
pareiškimas dėl teismo įsakymo buvo atsisakytas priimti nepagrįstai, nes byla
teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Pagrindinė
teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir
pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys
nesiginčija. Teismo įsakymo procedūrą reglamentuojančios normos yra išimtinės,
ir jeigu konkrečios išimties nėra numatyta, taikomos bendrosios bylų
nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 str.). Įstatymas specialiai reglamentuoja
pareiškimo išduoti įsakymą turiniui keliamus reikalavimus, civilinės bylos
iškėlimo procedūrą, teismo įsakymo išdavimą. Taigi teismas, gavęs kreditoriaus
pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, patikrina, ar pareiškimas atitinka
nustatytus reikalavimus ir išsprendžia pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 435
str. 1 d., 2 d.). Teismo įsakymas priimamas, kai atitinka turinio ir formos
reikalavimus, numatytus CPK 433 straipsnyje, atsisakymo priimti pareiškimą
pagrindai yra įtvirtinti CPK 435 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi,
jog CPK 435
straipsnio 4 dalis numato, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą
yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus
įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį
pagal ginčo teisenos taisykles. Taigi teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti
kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo LR CPK XXIII skyriaus nustatyta
tvarka, atskiruoju skundu neskundžiama. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2010-10-28 nutartis negali būti apeliacijos objektu, darytina išvada,
jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-18 nutartis atsisakyti priimti
kreditorės atskirąjį skundą yra teisėta ir pagrįsta (CPK 435 str., 4 d.,
315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).
Tačiau, nors
kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti
atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškimas
dėl teismo įsakymo išdavimo, kolegija atkreipia dėmesį į kreditorės nurodytus atskirojo
skundo motyvus. Tiek iš atskirojo skundo dėl 2010-10-28 nutarties, tiek iš
atskirojo skundo dėl 2010-11-18 nutarties matyti, jog apeliantė teigia, kad
teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Klaipėdos
miesto apylinkės teismui, kadangi paskolos sutartyje šalys sutarė ginčus
spręsti Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Šiuo atveju pažymėtina, jog
apeliantė prie atskirųjų skundų nepateikė duomenų, patvirtinančių tokį šalių
susitarimą, todėl kolegija negali vertinti ir pasisakyti šiuo klausimu, tačiau kolegija
atkreipia dėmesį, jog kitas iš teismo motyvų, dėl ko buvo atsisakyta priimti
pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo tai, jog kreditorė pateikė aiškiai
nepagrįstą pareiškimą. Todėl jei ir būtų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas
neteisingai vertino pareiškimo teismingumo klausimą, tai neturėtų įtakos
galutiniam teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškimas dėl teismo
įsakymo išdavimo, rezultatui.
Vadovaudamasi tuo, kas
išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė
pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde
nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d.).
Vadovaudamasi
Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas
Bronius Valius
Kolegijos teisėjos Virginija
Nijolė Griškevičienė
Aušra Maškevičienė