Civilinė byla Nr. 2-1330/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.5
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės
Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo
uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos
teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties,
kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių
susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo civilinėje
byloje Nr. B2-202-372/2010 likviduojamos
dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rojanta“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
Pareiškėjas UAB „Rudesta“
kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Rojanta“ 2010 m. balandžio 26 d. įvykusio kreditorių
susirinkimo nutarimo dalį, kuria nustatyta bendrovės parduodamo turto kaina. Pareiškėjas
nurodė, kad minėtame kreditorių
susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl UAB „Rojanta“ priklausančių 3 žemės
sklypų pardavimo būdo ir kainos. Kreditorių susirinkimas nusprendė žemės
sklypus pardavinėti laisvame pardavime, su kuo sutinka ir UAB „Rudesta“. Tačiau
pareiškėjas ginčija susirinkimo nutarimo dalį dėl turto pardavimo kainos,
nustatant, kad turtas laisvame pardavime bus parduodamas varžytynėse galiojusią
kainą mažinant 20 procentų. Atstovas nurodė, kad tai yra per didelis sumažinimas,
o stambiausias kreditorius AB „SEB bankas” yra suinteresuotas skubiau parduoti
įkeistą turtą.
Šiaulių apygardos teismas 2010
m. gegužės 26 d. nutartimi skundą atmetė ir nurodė, kad tas faktas, jog net du
kartus nepavykus parduoti žemės sklypus varžytinėse dėl to, kad į jas neatvyko
nė vienas potencialus pirkėjas, reiškia, jog sklypai buvo pardavinėjami aiškiai
per didelėmis kainomis. Visų trijų ginčijamų sklypų pradinę rinkos kainą
patvirtino UAB „Rojanta“ kreditoriai 2010 m. sausio 25 d. Kreditorių
susirinkimo protokolo Nr.2 nutarimu. Teismas padarė išvadą, kad sklypų kainos
sumažinimas 20 procentų nėra per didelis, atsižvelgiant ne į bendrą masę, bet į
kiekvieną atskirą sklypą. Be to, teismas įvertino tų pačių sklypų VĮ Registrų
centro atliktą Vidutinių rinkos verčių paiešką pagal unikalų numerį ir nustatė,
kad jų rinkos kaina krito beveik dvigubai.
Atskiruoju skundu pareiškėjas
prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės
26
d. nutartį ir jo skundą patenkinti. Atskirąjį skundą jis grindžia šiais
motyvais:
1. Skundą nagrinėjęs teismas iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo išsakytų argumentų ir
iš teismo priimtos nutarties neaišku, kodėl šie
argumentai atmesti.
2. Turto pardavimo būdo (vietoj varžytinių – laisvas pardavimas) pakeitimas jokiu
būdu nesuponuoja reikalingumo automatiškai mažinti turto kainą. Aplinkybė, kad turtas parduodamas už tą pačią kainą
laisvame pardavime, tai gali būti laikoma tam tikru kainos sumažinimu.
3. Skundžiamu kreditorių
susirinkimo nutarimu sudaromos prielaidos ne visų kreditorių, o tik didžiausią
kreditorinį reikalavimą pareiškusiam kreditoriui (AB SEB bankui), interesų
įgyvendinimui.
UAB „Rojanta“ bankroto
administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį
atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį
palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes mano
jog neteisingas pareiškėjo
argumentas, kad „už pradinę varžytynių kainą turto nupirkti neįmanoma“, o kaina, už kurią siūlo turtą pardavinėti pareiškėjas, turtas jau
buvo pardavinėjamas ir pirkti už šią kainą norinčiųjų neatsirado. Turto pardavimo tvarką ir kainą
nustatė kreditorių susirinkimas vadovaujantis įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine
tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei
absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK
320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios
teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde ir
atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės
instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad
bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal
įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei
įvertinami ir parduodami šio įstatymo
nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės
nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato
kreditoriai (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr.
831 patvirtinto Bankrutuojančios ir
bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau –
Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės
turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Tiek
Įmonių bankroto įstatymas, tiek minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas kreditoriams suteikia plačias teises
dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto valdymo ir disponavimo juo.
Minėtų teisės normų paskirtis yra nustatyti ir detalizuoti turto pardavimo
tvarką tiek įmonės, turinčios bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, tiek ir
įmonę paskelbus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Aprašo 7 punkte
nurodyta, kad Turto vertinimo
tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių
susirinkimas. Taigi, pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina
kreditorių susirinkimas. Faktiškai neįvykus pirmosioms varžytynėms, kreditorių
susirinkimas turėtų svarstyti dėl kainų, kuriomis turtas būtų teikiamas
parduoti antrosiose varžytynėse. Aprašo 29 punkte nurodyta, kad jeigu
varžytynės neįvyksta, varžytynių vykdytojas ne anksčiau kaip po 10 dienų ir ne
vėliau kaip po 30 dienų vykdo antrąsias varžytynes, jeigu apie jas paskelbta
Aprašo 10 punkte nurodyta tvarka. Antrųjų varžytynių metu gali būti mažinama
turto pardavimo kaina. Kiek ir kokia tvarka mažinama turto kaina, nustato
kreditorių susirinkimas. Aprašo 34.3 punkte numatyta, kad nepardavus turto
antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimas gali
nutarti perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta
tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad
neįvyko tiek pirmosios (2010 m. kovo 5 d.), tiek ir antrosios (2010 m. kovo
25 d.) minėtų žemės sklypų varžytynės, nes į jas neatvyko nė vienas pirkėjas.
Informacija apie varžytines buvo paskelbta spaudoje (trijuose leidiniuose) ir
internete. Bankroto administratorius vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalimi pasiūlė
AB SEB bankui, kuriam yra įkeisti minėti sklypai, juos perimti. AB SEB bankas
atsisakė perimti varžytynėse neparduotą nekilnojamąjį turtą ir pasiūlė
kreditorių susirinkimui minėtą turtą pardavinėti laisvame pardavime, turto
kainą sumažinant 20 procentų. Šiam siūlymui buvo pritarta 2010 m. balandžio 26
d. kreditorių susirinkime.
Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės
leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai stengėsi parduoti turtą už kuo didesnę
kainą, tačiau nepavykus jo parduoti pagrįstai siūlė perduoti šį turtą įkaito
turėtojui, o jam atsisakius perimti turtą, turi teisę sumažinti turto pardavimo
kainą.
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad kreditorių susirinkime
nustatyta žemės sklypų pardavimo kaina yra per maža, todėl atskirojo skundo
argumentas dėl netinkamo turto kainos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei
pagrįstą nutartį ir naikinti ją
atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio pirmu punktu,
n
u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d.nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Marytė Mitkuvienė
Vytas Milius
Vigintas Višinskis