Civilinė byla Nr. e2s-365-280/2018

              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00231-2018-0

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              3.2.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

n u T a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto I. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini), dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-21 įsakymo Nr. K-597 bei tyrimo išvados panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-21 įsakymą Nr. K-597 bei tyrimo išvadą.
2. Nurodo, kad įsakymas, kuriame konstatuota, kad ieškovas padarė tęstinį darbo drausmės pažeidimą, nustatytą tyrimo išvadoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo I. D. ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas prašo ne teisės pripažinimo, o prašo panaikinti informacinio pobūdžio įspėjimą, kad reikalavimas panaikinti įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu.
5. Įspėjimas apie galimą atleidimą už pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra drausminė nuobauda.
6. Įspėjimo apie galimą atleidimą pagrįstumo faktas būtų reikšmingas tik darbdaviui nusprendus pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl ieškovo reikalavimas negali būti savarankišku reikalavimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantas I. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Apelianto nuomone, teismo nutartis neatitinka CPK 293 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi atsisakymo nagrinėti ieškinį motyvai yra neaiškūs, prieštaringi, teismas nenurodė į kurią instituciją ieškovas turėtų kreiptis.
9. Teismas, neišnagrinėjęs bylos, įvertino įrodymus ir nusprendė dėl ginčo, kad tai informacinio pobūdžio įspėjimas.
10. Skundžiamu įsakymu buvo konstatuota, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, kuris yra apibrėžtas tyrimo išvadoje, o įspėjimas dėl atleidimo iš darbo padarius antrą tokį pažeidimą, yra tik konstatuoto pažeidimo pasekmė.
11. Teismas, nutraukdamas bylą, užkirto ieškovui kelią paneigti konstatuotą pažeidimą. Priešingai nei konstatavo teismas, tai nėra informacinio pobūdžio įspėjimas, nes juo buvo konstatuotas tęstinis ieškovo darbo drausmės pažeidimas ir ieškovas įspėtas, kad už antrą tokį pažeidimą, su juo gali būti nutraukta darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. 
12. Teisinė situacija, kai darbdavys konstatuoja, o darbuotojas nesutinka su padarytu darbo drausmės pažeidimui, vertintinas kaip darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis iš darbo sutarties vykdymo.
13. Pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija ne įspėjimą, o ginčija darbdavio konstatuotą faktą, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, kurio nepripažįsta ir nesutinka, kad tokį pažeidimą padarė.
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad ieškovas ieškiniu jokių subjektinių ar įstatymų saugomo intereso nebuvo nurodyta ir nebuvo pagrįsta, kokias konkrečias teisines pasekmes jam sukėlė darbo pareigų pažeidimo fakto konstatavimas.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista  (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
18. Apeliantas 2018 m. gegužės 2 d. pateikė naujus rašytinius įrodymus – LR sveikatos apsaugos ministro  2018 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. K-235 „D. I. D. atšaukimo iš pareigų“, kuris jo manymu patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. ministro įsakymas sukėlė ieškovui teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus, nes jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču šioje byloje ir nėra šios bylos dalykas (CPK 314 str.).  
19. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-21 įsakymo Nr. K-597 bei tyrimo išvados panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Apelianto nuomone, jo ieškinys turi būti nagrinėjamas, nes prašomu panaikinti ministro įsakymu buvo konstatuotas jo darbo pareigų pažeidimas, kurį jis nori paneigti, o teismas užkirto jam teisinę galimybę tai padaryti. Su tokiais argumentais negalima sutikti.
21. Pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą konstatavęs, kad ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku.
22. Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 str. 4 d.).
23. Byloje nustatyta, kad ieškovas skundžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-21 įsakymą Nr. K-597 bei tyrimo išvadą, kurioje nustatytas darbo sutarties pažeidimas. Skundžiamame įsakyme ministras nurodė, kad I. D. padarė tęstinį darbo pareigų pažeidimą, nustatytą išvadoje ir įspėjo, kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Taigi nagrinėjamu atveju darbdavys konstatavo darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, tačiau iš darbo neatleido, kitos poveikio priemonės nepaskyrė. Šis įsakymas ir įspėjimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesukelia ieškovui tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau gali turėti įtakos vertinant tolimesnį darbuotojo darbą. Ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių padarius tokį patį darbo pažeidimą, darbdavys galėtų darbuotoją atleisti iš darbo DK 58 straipsnyje 2 dalyje numatytu pagrindu.
24. Kaip minėta ankščiau darbdavys, turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo už tokį patį pakartotinį darbo pareigų pažeidimą, tik įvykdęs pareigą nustatyti ankstesnįjį darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą, suteikti darbuotojui galimybę dėl šio pažeidimo pasiaiškinti ir per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėti apie galimą atleidimą už antrą tokį patį pažeidimą (DK 58 str. 4 d.). Taigi įspėjimas yra procedūrinis veiksmas, atliekantis ir prevencinę funkciją, kurio darbdavys turi laikytis konstatavęs pažeidimą. Darbuotojui nepadarius pakartotinio tokio paties pažeidimo, jis jokios įtakos darbuotojo teisėms ir pareigoms neturi . Todėl daroma išvada, kad toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme.
25. Darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka. Jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose (DK 216 str.) gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimą iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
26. DK 216 str. nustato, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą pareikštu ieškiniu prašė panaikinti kaip neteisėtus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-21 įsakymą Nr. K-597 „D. I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo ir jo sudedamąją dalį- 2017-09-19 tyrimo išvadą. Taigi jo reikalavimas yra panaikinti individualų aktą bei jo sudedamąją dalį, o ne įsakymu pripažintą  jo darbo pareigų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekse neliko darbo drausmės instituto, todėl neteisinga tvirtinti, kad įsakymu išspręstas ginčas dėl teisės.
27. Individualiesiems ginčams dėl teisės nustatyta tvarka gali būti nagrinėjami tik ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, 233 psl.).
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Laimutė Sankauskaitė